2015-10-13 Nr. ATPB-700-4-24-3-00589-2014-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-71-139/2015 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00589-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija

2.12.21 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 30221 straipsnio 9 ir 13 dalimis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. L. – prašymą atnaujintą jo administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

D. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 18916 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis, būdamas AB „Lesto“ Investicijų planavimo ir kontrolės grupės projektų vadovu, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. kovo 12 d. kompleksinio derinimo metu, kurio išvados įformintos tos pačios dienos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą nederinti D. Š. pateikto prašymo suderinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu numatytos planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdo keitimą žemės sklype (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone. D. L. atsisakymas derinti planą, nurodant, kad prie jo nėra pridėtų AB „Lesto“ prisijungimo sąlygų, yra neteisėtas, nes Teritorijų planavimo įstatymas nenumato, kad detaliuosiuose planuose nustatytų planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdų koregavimui Komisijoje turi būti išduodamos prisijungimo sąlygos. D. L. neteisėtas atsisakymas derinti teritorijų planavimo dokumentą Komisijoje pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio iki 2014 m. sausio 1 d., 23 straipsnio 6 dalies nuostatas (pagal naują įstatymo redakciją – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2014 m. sausio 1 d., 28 straipsnio 8 dalies nuostatas). Vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reglamentavimą. D. L. pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio iki 2014 m. sausio 1 d., 23 straipsnio 6 dalies nuostatas (pagal naują įstatymo redakciją – 28 straipsnio 8 dalį).

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimu D. L. pagal ATPK 18916 straipsnio 6 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi D. L. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. L. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimo bei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. L. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimą bei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Pareiškėjas teigia, kad Komisijai buvo pateiktas jau paruoštas teritorijų planavimo dokumentas, t. y. detalusis planas, kuris buvo koreguojamas vadovaujantis tuo metu galiojusių Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų 2014 m. sausio 2 d., nustatyta tvarka. Detaliajame plane nustatyto planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdo koregavimas yra detaliojo plano koregavimo procedūros dalis. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą (TPĮ 28 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 313 punktas), t. y. teritorijų planavimo dokumento koregavimui privalomos visos be išimties procedūros, taikomos teritorijų planavimo dokumento rengimui, supaprastinta tvarka vyksta tik viešinimas (TPĮ 28 straipsnio 11 punktas).

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimas ir koregavimo apimtys, tvarka ir kitos su tuo susijusios procedūros reglamentuojamos TPĮ 28 straipsnyje, jo nuostatos detalizuojamos Taisyklėse. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais TPĮ numatytais atvejais ar kai priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Taisyklių 318 punktas detalizuoja TPĮ 28 straipsnyje numatytą galimybę koreguoti teritorijų planavimo dokumentą ir nustato konkrečius atvejus, kada galiojantys detalieji planai gali būti koreguojami, o kada keičiami. Detalusis planas gali būti koreguojamas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu techninio projekto rengimo metu, jei koregavimas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir jei detaliojo plano koregavimui raštu pritarė visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, kai Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais koreguojama planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis.

Pagal Taisyklių 322 punkto reikalavimus planavimo organizatorius turi pareigą prieš koreguojant detalųjį planą konkrečiu atveju įvertinti, ar reikia Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreiptis į Taisyklėse nurodytas institucijas dėl naujų planavimo sąlygų. Taigi, Komisijoje derinant teritorijų planavimo dokumentą, nesant naujų planavimo sąlygų koregavimui, turėjo būti pateiktos anksčiau išduotos planavimo sąlygos Detaliajam planui, tačiau, anot pareiškėjo, jos nebuvo pateiktos. Detaliuoju planu sukonkretinama tai, kas nėra pakankamai konkrečiai numatyta anksčiau parengtuose dokumentuose, taigi ir planavimo sąlygose.

Teritorijų planavimo sprendinių koregavimas, aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai galimi statinio projekto rengimo metu, o statinio projektas nėra teritorijų planavimo dokumentas. Be kitų reikalavimų, tam būtinas Komisijos raštiškas pritarimas, jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą). Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatytas reikalavimas statinio projekto rengimo metu vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis.

Detaliojo plano koregavimo metu jau buvo išduotos 2014 m. vasario 13 d. AB „Lesto“ prisijungimo sąlygos statinio projekto rengimui. Planavimo sąlygos ir prisijungimo sąlygos yra skirtingi dokumentai: planavimo sąlygos nustatomos planavimo sąlygas išduodančios institucijos (šiuo atveju – AB „Lesto“) – tai reikalavimai teritorijų planavimo dokumentui, aktualūs šios institucijos kuruojamai sričiai ir (ar) vykdomai veiklai (elektros įrenginių įrengimo vieta ir inžineriniai koridoriai elektros tinklų linijoms nuo prisijungimo taško prie esamų skirstomųjų tinklų ir kt.), o prisijungimo sąlygos – tai jau konkretūs techniniai reikalavimai vartotojo konkretaus objekto prijungimui.

Pareiškėjas pabrėžia, kad, detaliuosiuose planuose nustatytų planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdų koregavimui nepateikus prisijungimo sąlygų (kurios jau buvo išduotos), nebuvo aišku, kas yra koreguojama, o kas nekoreguojama. Taigi net ir tuo atveju, kai nėra koreguojami jokie sprendiniai, aktualūs „Lesto“, D. L., dalyvaudamas Komisijoje, neturėjo jokios galimybės to žinoti. Tokiomis korekcijomis keičiant sprendinius, turinčius įtakos vartotojo prijungimui, buvo būtinas ir pačių prisijungimo sąlygų tikslinimas.

Pareiškėjas pažymi, kad jis nederino detaliojo plano sprendinių ne dėl to, kad nebuvo išduotos AB „Lesto“ prisijungimo sąlygos, o todėl, kad jos nebuvo pridėtos, t. y. nebuvo pateiktos prie teritorijų planavimo dokumentų. D. L. pažymi, kad teisės aktų nustatyta tvarka AB „Lesto“ yra planavimo sąlygas išduodanti institucija, todėl jai atstovaujantys darbuotojai įtraukiami į teritorijų planavimo komisijos narius ir AB „Lesto“ per savo darbuotojus įgyvendina savo tikslus teritorijų planavimo proceso metu, o vienas iš tokių tikslų yra esant poreikiui teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyti inžinerinės infrastruktūros teritorijas, naudojimo ir specialiąsias sąlygas ir (ar) servitutus AB „Lesto“ įrenginiams įrengti ir eksploatuoti.

D. L. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad AB „Lesto“ jau yra išdavusi prisijungimo sąlygas, nes Komisijai pateiktoje teritorijų planavimo medžiagoje jokios su tuo susijusios informacijos nebuvo. Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo 21 punkte nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentų rengėjas (savivaldybė, investuotojas ir pan.), teisės aktų nustatyta tvarka rengdamas teritorijų planavimo dokumentą, privalo numatyti elektros įrenginių įrengimo vietas ir inžinerinius koridorius elektros tinklų linijoms nuo prisijungimo taško prie esamų skirstomųjų tinklų, įskaitant ir teritorijas už planuojamos teritorijos ribų.

Rengiant detalųjį planą nustatyta tvarka turi būti nustatomos ir elektros tinklams tiesti žeme naudojimosi sąlygos. Šioms nuostatoms įgyvendinti AB „Lesto“, būdama skirstomųjų tinklų operatorė, išduoda technines sąlygas, nustatančias privalomuosius elektros tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimus, prijungiant vartotojo ar gamintojo elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų ar teikiant kitas prijungimo apraše numatytas prijungimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad detaliojo plano koregavimo metu jau buvo išduotos AB „Lesto“ prisijungimo sąlygos, kurios nustatė konkrečius prijungimo reikalavimus, koreguojamo detaliojo plano sprendinių nederinimas buvo pagrįstas ir tikslingas, nes D.

L. nebuvo papildomai pateiktos prisijungimo sąlygos, dėl to nebuvo įmanoma tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinti detaliojo plano koregavimo proceso metu keičiamų sprendinių. Be to, nebuvo pateiktos ir planavimo sąlygos, išduotos rengiant detalųjį planą. D. L. daro išvadą, kad jis, neperžengdamas savo kompetencijos, nederino koreguoto detaliojo plano sprendinių, nes negavo būtinos sprendimui priimti informacijos.

Taip pat pareiškėjas teigia, kad jo veika neatitinka ATPK 18916 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Administracinio teisės pažeidimo protokolai buvo surašyti visiems Komisijos nariams, dėl vienokių ar kitokių aplinkybių nesuderinusiems detaliojo plano sprendinių. Veiksmų teisėtumas kiekvienu atveju turi būti vertinamas iš esmės, o administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl neteisėtų veiksmų nustatymo. Anot pareiškėjo, nesant įrodymų, kad jis nesivadovavo įstatymais ir kitais teisės aktais, buvo šališkas ar elgėsi neteisėtai, nėra pagrindo pripažinti, kad jo veiksmai buvo neteisėti. Viešojo administravimo subjektai, priimdami diskrecinius sprendimus, ribojami būtinybės neperžengti teisės aktuose nustatytų ribų, privalo pagrįsti ir motyvuoti savo pasirinkimą, veikti objektyviai ir, remdamiesi teisės aktais nustatytais duomenimis, priimti savo įsitikinimu geriausią sprendimą. Anot D. L., neteisėtu turėtų būti laikomas tik toks diskrecinis sprendimas, kurį priimdamas viešojo administravimo subjektas aiškiai peržengė įstatymo nustatytas jam skirtos pasirinkimo laisvės ribas. Nederindamas teritorijų planavimo dokumento, nematant AB „Lesto“ išduotų prisijungimo sąlygų, t. y. nesant jokių galimybių objektyviai įvertinti aplinkybes, D. L. neveikė ultra vires, o veikė teisėtai, laikydamasis įstatymų reikalavimų, motyvuotai ir pagrįstai, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu ir tinkamai atlikdamas pareigas. Naudojimasis D. L. subjektine teise šiuo atveju negali būti vertinamas kaip administracinės teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. L. buvo surašytas už veiką, kuri nėra ir negali būti laikoma administraciniu teisės pažeidimu, nėra surinkta vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų apie administracinio teisės pažeidimo padarymą (pažeidžiant ATPK 259 straipsnio 1 dalies, 284 straipsnio 1 dalies, 256 straipsnio 2 dalies, 257 straipsnio nuostatas).

Atsiliepimu į D. L. prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo D. L. prašymą atmesti.

Atsiliepime teigiama, kad D. L. pagal ATPK 18916 straipsnio 6 dalį nubaustas pagrįstai. Atliekant kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimą, pagal TPĮ 28 straipsnio 8 dalį Komisija turi pritarti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentui, jai pateikiant statinio projekto sutvarkymo dalį – sklypo planą. D. L. nepritarė plano derinimui, nurodęs motyvus, kurie Inspekcijos buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, nes Teritorijų planavimo įstatyme nenumatyta, kad detaliuosiuose planuose nustatytų planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdų koregavimui turi būti išduodamos prisijungimo sąlygos. Pareiškėjas prašyme neatskiria dviejų skirtingų teritorijų planavimo procesų – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimo ir koregavimo. Prašyme dėstomi motyvai, kad koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą turėjo būti taikomos teritorijų planavimo proceso nuostatos ir ta pati dokumento tvirtinimo procedūra, yra nepagrįsti, nes šie reikalavimai privalomi keičiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. D. L. nepagrįstai vadovaujasi Taisyklių 322 punktu, nes jame įtvirtintas reikalavimas dėl naujų planavimo sąlygų (TPĮ 2 straipsnio 24 dalis, 25 straipsnio 4 dalis), o ne dėl naujų prisijungimo sąlygų (Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalis, 20 straipsnio 3, 8 dalys) gavimo. Būtent prisijungimo sąlygos nurodytos Komisijos išvados, įformintos 2014 m. kovo 12 d. protokolu, priede, kaip D. L. atsisakymo derinti planą motyvas. D. L. prašyme nurodo kitą atsisakymo derinti planą motyvą, t. y. iš esmės keičia Komisijos išvados, įformintos 2014 m. kovo 12 d. protokolu, priede pateiktą atsisakymo derinti motyvą, teigdamas, kad atsisakė derinti planą dėl to, jog prie jo apskritai nebuvo pridėtos AB „Lesto“ prisijungimo sąlygos, tačiau nepagrindžia šio argumento jokiais teisės aktais, kuriuose būtų nurodyta, kad prie plano privaloma jas pateikti. D. L. savo veika pasikėsino į nustatytą valdymo tvarką, jo veikoje yra ATPK 18916 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. prašymas atmestinas.

Pagal ATPK 18916 straipsnio 6 dalį baudžiama už neteisėtą atsisakymą derinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip pat išvados dėl teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto derinimo nepateikimą.

D. L. nubaustas už tai, kad pagal D. Š. prašymą atsisakė derinti detaliuoju planu numatytos planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdo keitimą žemės sklype, argumentuodamas tuo, kad prie plano nebuvo pridėta AB „Lesto“ prisijungimo sąlygų. Atsisakymo neteisėtumas pasireiškė tuo, kad derinant tokį planą prisijungimo sąlygos nereikalingos. Ši administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė, žemesnės instancijos teismai išanalizavo teisės aktų reikalavimus šiuo klausimu ir sprendė, kad D. L. atsisakymas yra neteisėtas. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų išvadomis.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepagrįstai sutapatina du teritorijų planavimo procesus, t. y. kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių keitimą ir koregavimą, kurie pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio nuostatas yra iš esmės skirtingi. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu, o kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai. Šiuo atveju buvo atliekamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimas, todėl, priešingai negu teigia pareiškėjas, jam netaikomas įstatyme numatytas teritorijų planavimo procesas ir jam nustatyta dokumento tvirtinimo procedūra.

Taip pat pareiškėjas neteisingai remiasi aplinkos ministro patvirtintų Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 322 punktu, nes jame įtvirtintas reikalavimas dėl naujų planavimo sąlygų, o ne naujų prisijungimo sąlygų gavimo.

Pareiškėjo rėmimasis diskrecijos teise priimti vienokį ar kitokį sprendimą yra nepagrįstas, nes teisės aktais visi reikalavimai teritorijų planavimo dokumentams yra apibrėžti. D. L. funkcija buvo patikrinti, ar tie reikalavimai nebuvo pažeisti, atsižvelgiant į jo atstovaujamos institucijos kompetencijos ribas. Šią funkciją jis atliko netinkamai ir neteisėtai atsisakė derinti pateiktus dokumentus, už tai įstatymų leidėjas yra nustatęs administracinę atsakomybę.

Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pareiškėjo veika šį apibrėžimą atitinka. Pažymėtina ir tai, kad teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, paskyrė pačią švelniausią nuobaudą – įspėjimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai materialiosios teisės normas pritaikė tinkamai, todėl naikinti teismų procesinius sprendimus ir bylą nutraukti, kaip to prašo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. L., nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. L. – prašymą atnaujinti bylą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Alvydas Pikelis

Vladislovas Ranonis