2026-03-10 Nr. AB-5101-3-61-3-06861-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-67-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06861-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, jo artimieji 2024 m. rugpjūčio 24 d. pervedė 50 Eur į įkalinimo įstaigoje esančią jo sąskaitą. 2024 m. rugpjūčio 27 d. jis apsipirko kalėjimo parduotuvėje už 33,20 Eur, jo sąskaitoje liko 17,07 Eur. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 29 d. pastebėjo, kad sąskaitoje pinigų likučio nėra, dėl to kreipėsi į kalėjimo administraciją, tačiau atsakymo negavo. Tuomet kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir tik tada gavo atsakymą į skundus dėl asmeninių pinigų dingimo.

3. Pareiškėjas teigė, kad dėl tokių įkalinimo įstaigos neteisėtų veiksmų jis patyrė pažeminimą, nepasitikėjimą Tarnyba, buvo pažeistas jo orumas, dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 4 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 23 d. pateikė skundą dėl iš jo sąskaitos dingusių 17,07 Eur. Pareiškėjui 2024 m. spalio 17 d. buvo pateiktas atsakymas, kuriame paaiškinta, kad dėl žmogiškosios klaidos jo prašymas apsipirkti buvo įteiktas kitam nuteistajam (V. N.), kuris, nepastebėjęs klaidos, atliko pirkimą pareiškėjo sąskaita. V. N. pripažino klaidą ir sutiko grąžinti 17,07 Eur, tačiau jo sąskaitoje tuo metu nebuvo lėšų.

6. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 4 d. pateikė skundą dėl vėluojančio atsakymo į jo 2024 m. rugsėjo 23 d. skundą ir pinigų negrąžinimo. 2024 m. gruodžio 2 d. jam buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad į pirmąjį pareiškėjo skundą atsakymas pateiktas laiku, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyto administracinio sprendimo pateikimo termino. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad 2024 m. lapkričio 7 d., V. N. gavus lėšų, pareiškėjui tą pačią dieną buvo grąžinta iš jo sąskaitos 2024 m. rugpjūčio 29 d. klaidingai nurašyta 17,07 Eur suma.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnybos Finansų skyriaus darbuotojai neturėjo galimybių į pareiškėjo asmeninę sąskaitą grąžinti piniginių lėšų iš kito nuteistojo (V. N.) asmeninių lėšų, kadangi jo sąskaitoje piniginių lėšų nebuvo ir jis jų nebuvo gavęs nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d. Kalėjimo administracija stengėsi kaip įmanoma greičiau išspręsti susidariusią situaciją bei atlyginti pareiškėjui padarytą žalą, todėl buvo svarstoma galimybė pareiškėjui padarytą žalą atlyginti iš nuteistojo V. N. neliečiamoje sąskaitoje sukauptų piniginių lėšų. V. N. 2024 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą pervesti pinigines lėšas iš jo neliečiamosios sąskaitos į asmeninę sąskaitą. Dalis perkeltų lėšų buvo iškart nuskaičiuotos ir 2024 m. lapkričio 7 d. pervestos į pareiškėjo sąskaitą.

8. Atsakovo vertinimu, vien padarytos žmogiškosios klaidos nustatymas savaime nesuponuoja neteisėtų atsakovo veiksmų, juolab, kad Tarnybos administracija, tik gavusi informaciją apie klaidą, operatyviai ėmėsi veiksmų klaidai ištaisyti. Pareiškėjui buvo atlyginta patirta žala, todėl nėra pagrindo konstatuoti Tarnybos neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo fakto.

Atsakovas pažymėjo, kad klaida buvo ištaisyta operatyviai, o kalėjimo administracija siekė kuo greičiau išspręsti situaciją. Kadangi žala buvo atlyginta, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų ar neturtinės žalos atsiradimo.

9. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas prašo priteisti jam 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos.

II. 10. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo R. N. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje sąlygas buvo pažeista dėl klaidingo lėšų nurašymo. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 23 d. pateikė skundą, prašydamas išsiaiškinti aplinkybes dėl jo asmeninės sąskaitos lėšų. Atsakovas 2024 m. spalio 17 d. pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. SN-23-1988 „Dėl R. N. skundo išnagrinėjimo“, kuriame išaiškino, jog dėl žmogiškosios klaidos jo prašymas apsipirkti buvo įteiktas kitam nuteistajam, kuris, nepastebėjęs klaidos, atliko pirkimą pareiškėjo sąskaita.

12. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad atsakymas jam buvo pateiktas praleidus 20 dienų terminą. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalį, administracinis sprendimas turi būti priimtas ir pareiškėjui pateiktas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Teismas vertino, kad atsakovas laikėsi šio reikalavimo: skundas buvo išnagrinėtas ir atsakymas pareiškėjui į 2024 m. rugsėjo 23 d. skundą pateiktas 2024 m. spalio 17 d., t. y. per įstatyme nustatytą 20 darbo dienų terminą. Pareiškėjo argumentą, jog jo skundo nagrinėjimas buvo vilkinamas, teismas vertino kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Tarnybos administracijos veiksmai visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjo subjektyvus vertinimas dėl atsakymo pateikimo trukmės nėra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti administracijos veiksmus neteisėtais.

13. Teismas nurodė, kad Tarnyba 2024 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. SN-23-2507 „Dėl R. N. skundo išnagrinėjimo“, pareiškėjui nurodė, jog jo 2024 m. rugsėjo 23 d. skundas buvo išnagrinėtas laiku, papildomai informavo, kad 2024 m. lapkričio 7 d. atsiradus V. N. sąskaitoje lėšų, pareiškėjui tą pačią dieną buvo grąžinta per klaidą iš jo sąskaitos nurašyta 17,07 Eur suma.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymo apsipirkti vykdymo metu įvyko žmogiškoji klaida, kuri buvo nulemta dviejų nuteistųjų pavardžių panašumo – pareiškėjo prašymas buvo per klaidą perduotas kitam nuteistajam – V. N.. Ši klaida nesusijusi su tyčiniais veiksmais ar aplaidumu, o kilo dėl objektyvių priežasčių. Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad klaida įvyko dėl administracinio nesusipratimo: nuteistasis V. N., gavęs ne savo apsipirkimo prašymą, nepastebėjo neatitikimo ir įsigijo prekių už 17,07 Eur, manydamas, kad tai jo lėšos. Teismas vertino, kad tai nebuvo sąmoningas bandymas pasisavinti kito asmens lėšas, kadangi pats nuteistasis, sužinojęs apie klaidą, pripažino faktą ir išreiškė norą atlyginti padarytą žalą. Tarnybos administracija ėmėsi veiksmų situacijai spręsti, tačiau kadangi nuteistojo V. N. asmeninėje sąskaitoje nebuvo lėšų, buvo svarstomi būdai, kaip operatyviau atkurti pareiškėjo finansinę padėtį. Kai tik nuteistojo V. N. asmeninėje sąskaitoje atsirado lėšų, jos nedelsiant buvo pervestos pareiškėjui. užtikrinti greitesnį žalos atlyginimą pareiškėjui. Teismas nurodė, jog šios aplinkybės patvirtina, kad Tarnybos administracija veikė pagal teisės aktų reikalavimus, siekė per kuo įmanoma trumpesnį laiką išspręsti susidariusią situaciją. Teismas vertino, kad įvyko žmogiškoji klaida, todėl nėra pagrindo atsakovo veiksmus laikyti neteisėtais ar spręsti, jog Tarnybos administracija vilkino procesą. Vien faktas, jog buvo padaryta žmogiškoji klaida, savaime nesuponuoja atsakovo veiksmų neteisėtumo.

15. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje neteisėti administracijos veiksmai paprastai konstatuojami tais atvejais, kai institucija elgiasi sąmoningai neteisėtai, atsisako taisyti padarytą klaidą arba sąmoningai vilkina procesą. Šiuo atveju nei vienas iš šių elementų neegzistuoja. Kadangi administracijos veiksmai buvo teisėti, operatyvūs ir nukreipti į klaidos ištaisymą, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą. Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimas siejamas su asmens patirtais realiais neigiamais išgyvenimais, kilusiais dėl neteisėtų institucijos veiksmų. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra neteisėtų veiksmų nei tyčinio pareiškėjo teisių pažeidimo, nei vilkinimo, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, dėl kurios būtų atsakingas atsakovas.

16. Apibendrinęs teismas konstatavo, jog pareiškėjui neįrodžius, kad jo patirti nepatogumai viršijo įprastai neišvengiamus nepatogumus, kurie gali kilti vykdant administracinius procesus, nėra pagrindo konstatuoti jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala priteisiama tik tais atvejais, kai nustatomas aiškus ir reikšmingas asmens teisių pažeidimas, sukėlęs realius ir objektyviai pagrįstus neigiamus padarinius. Šiuo atveju pareiškėjo nepatogumai kilo dėl administracinės klaidos, kuri buvo operatyviai ištaisyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis patyrė tokius išgyvenimus, kurie lemtų neturtinės žalos atlyginimą. Teismas pripažino, jog yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Todėl pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje sąlygas, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

III. 17. Pareiškėjas R. N. apeliaciniame skunde prašo pripažinti atsakovą kaltu ir priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovo neatsakingo veikimo.

18. Pareiškėjas nurodo, jog iš dalies nesutinka su Regionų administracinio teismo sprendimu. Teigia, kad jam kilusi neturtinė žala yra tiesiogiai susijusi su atsakovo veiksmais. Todėl prašo pripažinti atsakovą kaltu ir priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

19. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

20. Nurodo, kad apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas joje priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo atveju pareiškėjas aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir nurodytos žalos.

21. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nei skunde teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Byloje nėra jokių duomenų, dėl konstatuotų Tarnybos neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų, savo reikalavimo nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, o tik išdėstė savo subjektyvią nuomonę.

22. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Atsakovo nuomone, šiuo atveju nėra jokio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Tarnybos neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovo neteisėtus veiksmus neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, t. y. dėl jo asmeninių lėšų iš sąskaitos klaidingo nurašymo, tenkino skundo dalį ir pripažino, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pinigais atmetė.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, apeliaciniame skunde prašo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais ir priteisti jam neturtinę žalą.

26. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, kad pareiškėjo sąskaitoje buvusio lėšos per klaidą 2024 m. rugpjūčio 28 d. buvo nurašytos kitam nuteistajam – V. N. apsipirkus parduotuvėje. Pareiškėjas dėl lėšų iš asmeninės sąskaitos nurašymo 2024 m. rugsėjo 23 d. su skundu kreipėsi į Tarnybos direktorių prašydamas paaiškinti dėl lėšų iš jo sąskaitos dingimo ir grąžinti 17,07 Eur į jo asmeninę sąskaitą.

28. Tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas, atsakydamas į pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 23 d. skundą, 2024 m. spalio 17 d. rašte Nr. SN-23-1988 nurodė, jog patikrino skunde nurodytas aplinkybes ir nustatė, kad pareiškėjo prašymas apsipirkti parduotuvėje per klaidą buvo įteiktas kitam nuteistajam, kuris, nepastebėjęs klaidos, užpildė prašymą ir vietoje pareiškėjo apsipirko parduotuvėje už 17,07 Eur, kurie buvo nurašyti nuo pareiškėjo sąskaitos. Nuteistajam pripažinus, jog jis apsipirko pareiškėjo sąskaita ir sutikus atlyginti materialinę žalą, 17,07 Eur pareiškėjui bus grąžinti, kai už jį apsipirkusio nuteistojo sąskaitoje bus nurodyta suma. Rašte nurodyta, kad pareigūnai ir darbuotojai tyčinių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko, klaida buvo ištaisyta.

29. Pareiškėjas 2024 m. spalio 31 d. su skundu kreipėsi į Pravieniškių ligoninė direktorių, prašydamas paaiškinti, kodėl nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. iki 2024 m. spalio 29 d. jam nebuvo atsakyta į 2024 m. rugsėjo 23 d. skundą bei negrąžinta 17,07 Eur suma į jo sąskaitą.

30. Tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas 2024 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. SN-23-2507 atsakė pareiškėjui, jog atsakymą į jo 2024 m. rugsėjo 23 d. skundą jam pateikė per VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, rašte papildomai informavo, kad 2024 m. lapkričio 7 d. už pareiškėją apsipirkusio nuteistojo sąskaitoje atsiradus lėšoms, pareiškėjui tą pačią dieną buvo grąžinta visa per klaidą nurašyta 17,07 Eur suma.

31. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos dėl Tarnybos darbuotojų padarytos klaidos buvo nurašytos kitam nuteistajam apsipirkus parduotuvėje, todėl yra pagrindas konstatuoto Tarnybos neteisėtus veiksmus. Nors Tarnyba ėmėsi veiksmų klaidai ištaisyti ir nepagrįstai iš asmeninė sąskaitos nurašytos lėšos pareiškėjui buvo grąžintos 2024 m. lapkričio 7 d., tačiau ši aplinkybė savaime neeliminuoja Tarnybos neteisėtų veiksmų. Taigi šiuo atveju nustatyti Tarnybos neteisėti veiksmai.

32. Kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl paminėtos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nenurodo ir nustatytų aplinkybių neginčija, teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam neturtinę žalą.

34. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo, pirmiausia pažymi, jog neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

35. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02); kt.).

36. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas jam sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei Tarnyba būtų veikusi pagal teisės aktus ir nepagrįstai nenurašiusi lėšų iš pareiškėjo sąskaitos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

37. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-187-602/2025; kt.).

38. Nustatydami priteistinos neturtinės žalos dydį teismai atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

39. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi jų kumuliacinį poveikį sprendžia, kad pareiškėjas nors ir patyrė neturtinę žalą, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo ją priteisti pinigais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

41. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl ko jam turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas iš esmės nenurodė, o byloje nėra jokių įrodymų, kokią neigiamą įtaką jo sveikatai turėjo konstatuotas pažeidimas. Skunde pareiškėjas nurodė, jog buvo streso būsenoje, pasimetęs, patyrė pažeminimą, baimę, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl sveikatos būklės pareiškėjas kreipėsi medicininės pagalbos ir pan. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą pinigais.

42. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė