2dd429bf-028c-47cd-acdb-689578430328 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-27-826/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35858-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.1.7.11; 3.3.1.18.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3775-1080/2021 pagal ieÅ¡kovės I.

K. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisės registracijos įraÅ¡o panaikinimo, tretieji asmenys – notarė D. S., notarė L. Å . ir notaras M. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti atsakovei Lietuvos Respublikai 2018 m. balandžio 23 d. iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Nr. MK-3288 negaliojančiu ab initio ir panaikinti Å¡io liudijimo pagrindu atliktÄ atsakovės Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės registracijos įraÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre į ½ dalį nekilnojamojo turto – buto, adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodo, kad ieÅ¡kovės tėvas V. D. ir jo sutuoktinė M. D. 1992 m. spalio 13 d. įsigijo trijų kambarių butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), T. V. kaimas. Mirus V. D. Vilniaus rajono notarų biuro notarė L. Å . 1994 m. sausio 4 d. iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , kuriame nurodyta, kad V. D., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldimo turto įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo žmona M. D. ir mirusiojo dukra I. D. (ieÅ¡kovė). Ä®pėdinės lygiomis dalimis po ½ paveldėjo butÄ . (duomenys neskelbtini) mirė ir ieÅ¡kovės motina M.

D.. IeÅ¡kovė 1998 m. spalio 19 d. pateikė raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ notarui dėl (duomenys neskelbtini)mirusios motinos M. D. palikimo priėmimo ir be iÅ¡lygų priėmė visÄ motinos palikimÄ , t. y. įskaitant ir motinai priklausiusiÄ Â½ dalį buto. IeÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo priėmė notarė L. Å .. 3. 2009 m. balandžio 9 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. iÅ¡davė ieÅ¡kovei paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ dalį paveldėto turto, t. y.

į piniginę kompensacijÄ už 23,90 ha valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emės sklypÄ . Pažymi, kad Vilniaus rajono notarų biurui pateiktame pareiÅ¡kime dėl palikimo priėmimo, esančiame paveldėjimo byloje Nr. 499/98, buvo nurodyta, kad priimamas palikimas, kurį sudaro mirusiai motinai priklausęs turtas, įskaitant butÄ (turint omenyje likusiÄ Â½ dalį buto), tačiau dėl nežinomų priežasčių ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas į kitÄ ieÅ¡kovės mirusiai motinai priklausiusį turtÄ â€“ ½ dalį buto, esančio adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini).

4. Po ieÅ¡kovės motinos mirties T. V. buvo prijungta prie Vilniaus miesto, todėl keitėsi notarai, tvarkę paveldėjimo bylÄ Nr. 499/98. Naujasis notaras, tvarkydamas paveldėjimo bylÄ Nr. 499/98, neatsižvelgęs į tai, kad palikimÄ notarų biure jau buvo priėmusi ieÅ¡kovė ir gavusi į dalį turto pavedėjimo teisės liudijimÄ , leido valstybei priimti palikimÄ ir 2018 m. balandžio 23 d. iÅ¡davė palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Nr. MK-3288 į buto dalį, kuriÄ jau buvo priėmusi ieÅ¡kovė.

Apie tai notaras ieÅ¡kovės neinformavo, Å¡io turto iki Å¡iol atsakovė faktiÅ¡kai nėra perėmusi. IeÅ¡kovė apie palikimo dalies perėjimÄ valstybei sužinojo gavusi 2020 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarės J. Å . pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad VÄ® Turto bankas patikėjimo teise valdo ginčo buto dalį ir Å¡is turtas 2020 m. gruodžio 21 d. vieÅ¡o aukciono bÅ«du bus parduodamas. IeÅ¡kovė nurodė, kad butas nuo 1992 m. spalio 13 d. yra Å¡eimos turtas, kuriuo naudojosi ieÅ¡kovės Å¡eima nuo pat įsigijimo, pagal galimybes turtÄ prižiÅ«rėjo, mokėjo jo iÅ¡laikymo mokesčius.

IeÅ¡kovės nuomone, tai, kad nuosavybės teisė nebuvo įregistruota VÄ® Registrų centre, nepaneigia jos nuosavybės teisės į jos mirusiai motinai priklausiusiÄ Â½ buto dalį, nes ieÅ¡kovė nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gijo priimdama motinos palikimÄ , ir Å¡is turtas jai priklauso nuo palikimo atsiradimo momento.

5. Atsakovė Lietuvos Respublika su ieÅ¡kiniu nesutiko ir teigė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji priėmė ginčo turtÄ , todėl jos teiginys, jog po motinos mirties atsiradusiu palikimu rÅ«pinosi, mokėjo mokesčius už butÄ , nėra pagrįstas jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, deklaratyvus, o palikimo priėmimo faktas negali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kovo įrodytu. Atsakovės teigia, kad ieÅ¡kovė praleido 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, nes ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo ieÅ¡kovės motinos mirties dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: pripažino atsakovei Lietuvos Respublikai 2018 m. balandžio 23 d. iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Nr. MK-3288 negaliojančiu ab initio, panaikino 2018 m. gegužės 8 d. įraÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre apie atsakovės nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo buto. Pagrindiniai teismo motyvai: 6.1. Teismas nustatė, kad po motinos mirties ieÅ¡kovė 1998 m. spalio 19 d. pateikė Vilniaus rajono notarų biurui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo byloje Nr. 499/98 esančiame pareiÅ¡kime nurodyta, jog ieÅ¡kovė priima palikimÄ , kurį sudaro mirusiai ieÅ¡kovės motinai priklausęs turtas, įskaitant ginčo butÄ . Taip pat nustatyta, kad namo, kuriame yra ginčo butas, 2021 m. sausio 19 d. bendrijos pažymoje nurodyta, kad visi mokesčiai už ginčo butÄ priskiriami ieÅ¡kovei, bendrija taip pat neturėjo duomenų, kad ginčo buto dalis bÅ«tų įregistruota atsakovės vardu. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, liudija aktyvius ieÅ¡kovės veiksmus be iÅ¡lygų priimti visÄ motinos palikimÄ ir valdyti paveldimÄ turtÄ . 6.2.

Pažymėta, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ pas notarÄ , bei nepriklausomai nuo to, kad ieÅ¡kovės nuosavybės teisės nebuvo iÅ¡vieÅ¡intos Nekilnojamojo turto registre. 6.3. Atsakovės pateikti įrodymai apie įsiskolinimų už butÄ skaičiavimÄ ir susitarimÄ juos padengti nepaneigia aplinkybės, jog ieÅ¡kovė po motinos mirties ginčo buto dalį priėmė ir jį faktiÅ¡kai valdė.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad gavusi UAB „Naujininkų Å«kis“ 2018 m. kovo 1 d. praneÅ¡imÄ â€žDėl beÅ¡eimininkio turto“, kuriuo praÅ¡oma patikrinti galbÅ«t beÅ¡eimininkį turtÄ , ėmėsi realių veiksmų nustatyti, ar buto dalimi nesinaudoja turto paveldėtojai. Atsakovės teismui pateiktas 2018 m. birželio 19 d. turto apžiÅ«ros aktas tik patvirtina, kad realiai į dalį buto atsakovės atstovai nepateko, o kaimynai atsakovės atstovus informavo, jog ieÅ¡kovė gyvena ginčo bute.

Teismo vertinimu, atsakovė apsiribojo tik formaliu buto patikrinimu. 6.4. Teismas nusprendė, kad atsakovė, teigdama, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , aiÅ¡kiai neprašė jo taikyti, dėl to ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo klausimu plačiau nepasisakė. 6.5. Teismas, pripažinęs turto perėjimo valstybei liudijimÄ negaliojančiu, padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti iÅ¡laidų, susijusių su skolomis už ginčo turtÄ , nes teismui nepateikti įrodymai apie faktinį tokių iÅ¡laidų apmokėjimÄ . 6.6.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovei nepriteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nes atsakovė, atstovaujama Turto banko, neatliko jokių teisės aktams prieÅ¡taraujančių veiksmų, tik vykdė įstatyme nustatytÄ pareigÄ priimti mirusio asmens, kurio turto paveldėtojai neatsirado, turtÄ , formaliai atliko įstatyme nustatytas funkcijas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovės motinos palikimÄ po jos mirties priėmė vienas asmuo, t. y. atsakovė, jai 2018 m. balandžio 23 d. buvo iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. IeÅ¡kovė praleido vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ , nes vienų metų terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo ieÅ¡kovės motinos mirties dienos. 7.2. Atsakovė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ji neprašė taikyti ieÅ¡kinio senaties termino, nes suformulavusi praÅ¡ymÄ atmesti ieÅ¡kinį jį grindė ir tuo, kad ieÅ¡kovė praleido vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsakovės vertinimu, pats teismas sprendime taip pat pripažino, kad šis terminas buvo praleistas.

8. IeÅ¡kovė I. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , prašė jį atmesti, palikti skundžiamÄ sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 8.1. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės argumentai, susiję su ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu, yra nesusiję su ieÅ¡kinio reikalavimu, nes ieÅ¡kovė nėra pareiÅ¡kusi reikalavimų, susijusių su palikimo priėmimu. IeÅ¡kovė 1998 m. spalio 19 d. paduodama pareiÅ¡kimÄ notarui yra priėmusi visÄ palikimÄ , o atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas tik 2018 m. balandžio 23 d. 8.2.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas skundžiamame sprendime taip pat pripažino, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, bet nepasisakė dėl jo tik todėl, kad nebuvo suformuluotas aiÅ¡kus reikalavimas. IeÅ¡kovė sutinka su teismo iÅ¡vada, kad pasvarstymai atsakovės procesiniuose dokumentuose apie praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nevertintini kaip reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį. 8.3. Pažymi, kad ieÅ¡kovė nėra praleidusi įstatyme nustatyto vienų metų ieÅ¡kinio senaties termino ginčyti palikimo perėjimÄ valstybei, nes jis skaičiuojamas ne nuo ieÅ¡kovės motinos mirties, kaip neteisingai teigia atsakovė, o nuo dienos, kai ieÅ¡kovei tapo žinoma apie tai, kad atsakovei iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas.

IeÅ¡kovei apie ginčijamÄ 2018 m. balandžio 23 d. liudijimÄ tapo žinoma tik gavus notarės J. Å . 2020 m. lapkričio 6 d. praneÅ¡imÄ apie tai, kad valstybė valdo ginčo butÄ ir jis bus parduodamas vieÅ¡ame aukcione. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmetamas. Dėl bylos nagrinėjimo ribų 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintas negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti 12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad atsakovei 2018 m. balandžio 23 d. iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas yra negaliojantis ab initio kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, t. y. 1964 m.

CK 593 straipsnio ir CK 5.62 straipsnio 1 dalies normoms, kuriose nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tik tada, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė po motinos mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė motinos palikimÄ , paduodama pareiÅ¡kimÄ notarui bei atliko aktyvius veiksmus pradėjusi faktiÅ¡kai turtÄ valdyti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad nebuvo pagrindo atsakovei iÅ¡duoti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ .

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji yra vienintelis asmuo, kuris priėmė palikimÄ .

13. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovės motina. IeÅ¡kovė 1998 m. spalio 19 d. padavė Vilniaus rajono notarų biurui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, kuriame nurodyta, kad ji priima visÄ motinos palikimÄ , įskaitant ir butÄ (t. 2, b. l. 3, pajaus dalį į butÄ ). 2006 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras iÅ¡davė liudijimÄ apie tai, kad ieÅ¡kovė priėmė mirusios motinos palikimÄ , 2009 m. balandžio 9 d. Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras iÅ¡davė ieÅ¡kovei paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ , kurį sudaro 40 900 Lt piniginė kompensacija už 23,90 ha valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emės sklypÄ pagal 1998-08-20 Apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. 41-4445, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-03-16 iÅ¡duotÄ pažymÄ Nr. SR-1236-(1.12). 2018 m. balandžio 23 d.

Vilniaus miesto X-asis notarų biuras iÅ¡davė atsakovei paveldimo turto (Buto) perėjimo valstybei liudijimÄ . Taigi byloje susiklostė situacija, kai ieÅ¡kovei priėmus visÄ mirusios motinos palikimÄ , paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas tik į dalį palikimo, o konstatavus, kad neatsirado paveldėtojų pagal įstatymÄ , valstybei – atsakovei Lietuvos Respublikai – iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į ButÄ , kurį buvo priėmusi ir pradėjusi aktyviais veiksmais valdyti ieÅ¡kovė.

14. Ieškovės motinos, mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios, nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.).

Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iÅ¡ kurių yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Taigi ginčo teisiniams santykiams iÅ¡ esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimÄ reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK (toliau – CK) 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymÄ . 15. 1964 m.

CK 587 straipsnio 2 dalyje, taikytinoje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, buvo nustatyti du palikimo priėmimo bÅ«dai: įpėdinis faktiÅ¡kai pradeda valdyti turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Taip priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų. Palikimo priėmimo pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti esmė – aktyvÅ«s paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtÄ kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ .

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimÄ (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti jÄ nuo pažeidimų teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo.

16. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama priimant palikimÄ ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties.

Ä®statyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksčiau negu suėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 599 straipsnis), o pagal 2001 m. CK 5.67 straipsnį – anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y. Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).??? 17.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieÅ¡kovė po tėvo mirties jai ir jos motinai priklausiusiame bute gyveno visÄ laikÄ , t. y. kartu su savo tėvais nuo buto įsigijimo, po tėvo mirties su savo motina bei po motinos mirties liko jame gyventi, jame deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , juo naudojasi iki Å¡iol.

Å ias aplinkybes patvirtina bylos duomenys apie deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir namo, kuriame yra ginčo Butas, bendrijos 2021 m. sausio 19 d. pažyma apie už butÄ ieÅ¡kovei apskaičiuotus mokesčius. Tuo tarpu atsakovės veiksmai po to, kai jai 2018 m. balandžio 23 d. iÅ¡duotas paveldimo turto perėjimo valstybei liudijimas, apsiribojo formaliu bandymu patekti į butÄ â€“ tai patvirtina ir 2018 m. birželio 19 d. turto apžiÅ«ros aktas.

18. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų faktus, jog ieÅ¡kovė po motinos mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) ėmėsi aktyvių veiksmų valdyti palikimo objektÄ sudarantį turtÄ â€“ paveldėtame bute gyveno, iÅ¡laikė, mokėjo mokesčius, o 1998 m. spalio 19 d. kreipėsi į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo. Be to, paminėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis 2006 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro liudijimas, kad ieÅ¡kovė po motinos mirties priėmė visÄ paveldimÄ turtÄ .

Apeliantei atstovaujantis VÄ® Turto bankas nepateikė ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus bei raÅ¡ytinius įrodymus, susijusius su ieÅ¡kovės veiksmais priimant motinos turtÄ , paneigiančių duomenų (CPK 178, 183, 185 straipsniai), o apsiribojo teiginiu, kad atsakovė yra vienintelis asmuo, priėmęs mirusios ieÅ¡kovės motinos turtÄ . Ä®rodymų vertinimo prasme tai reiÅ¡kia, kad nebuvo pagrindo ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės teiginys, kad ji yra vienintelis asmuo, priėmęs mirusios ieÅ¡kovės motinos palikimÄ , yra nepagrįstas, konstatavus, kad ieÅ¡kovė perėmė visÄ mirusios motinos turtÄ .

19. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje buvo pakankamai duomenų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė priėmė visÄ motinos, mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti (1964 m. CK 584 straipsnis), o 1998 m. spalio 19 d. kreipėsi į Vilniaus rajono notarų biurÄ , kuriame 2009 m. balandžio 9 d. ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Tai, kad Å¡iame paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, jog paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas tik į kompensacijÄ už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, nepaneigia fakto, kad ieÅ¡kovės pareiÅ¡kime dėl turto priėmimo buvo nurodyta, kad ji priima visÄ mirusios motinos turtÄ , bei aplinkybių, kad ieÅ¡kovė aktyviais veiksmais pradėjo ginčo ButÄ valdyti. Juolab, kad palikimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek nuo 2000 m. įsigaliojusio CK 5 knygos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius, normose įtvirtintas draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies ar su sÄ lygomis.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo teisėtumo 20. Apeliantė, atstovaujama VÄ® Turto banko, teigia, kad ieÅ¡kovė praleido ir ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti atsakovei iÅ¡duotÄ paveldimo turto liudijimÄ , kuris skaičiuojamas nuo ieÅ¡kovės motinos mirties dienos, bei pažymi, kad ieÅ¡kinio termino praleidimo faktÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau jo nepagrįstai netaikė nurodęs, kad atsakovė tokio reikalavimo nereiÅ¡kė. Å i skundo nuostata nepagrįsta.

21. CK 5.8 straipsnis numato galimybę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienus metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė po motinos mirties priėmė visÄ palikimÄ nuo jo atsiradimo dienos, pateikė notarui pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad priima visÄ mirusios motinos turtÄ , turtu naudojosi, jame gyvena iki Å¡iol.

Byloje pateikti duomenys apie tai, kad apie ginčijamÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ieÅ¡kovei tapo žinoma tik gavus 2020 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarės pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad VÄ® Turto bankas patikėjimo teise valdo ginčo buto dalį ir Å¡is turtas 2020 m. gruodžio 21 d. vieÅ¡o aukciono bÅ«du bus parduodamas. Jokių patikimų duomenų apie tai, jog apie paveldėjimÄ ieÅ¡kovei ar jos interesams atstovaujančiam asmeniui bÅ«tų žinoma anksčiau, byloje nėra. Šiuo atveju vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas bÅ«tent nuo dienos, kai ieÅ¡kovei tapo žinoma apie ginčijamÄ 2018 m. balandžio 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , nes iki tol jokių kitų asmenų, iÅ¡skyrus visÄ palikimÄ priėmusiÄ ieÅ¡kovę, kurie bÅ«tų priėmę palikimÄ , nebuvo.

IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 15 d. Taigi darytina iÅ¡vada, jog vienerių metų termino ginčyti atsakovei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ieÅ¡kovė nepraleido.

22. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, tačiau jo netaikė, atsakovei nepareiÅ¡kus reikalavimo. Visų pirma pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tokios iÅ¡vados nepadarė. Antra, atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį tik pateikė argumentus apie tai, kaip turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas, tačiau atsiliepime, formuluodama savo reikalavimÄ , tokio praÅ¡ymo nereiÅ¡kė. Galiausiai, kaip jau buvo nurodyta Å¡ios nutarties 21 punkte, konstatuota, kad ieÅ¡kovė vienų metų ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, nes jis skaičiuojamas nuo dienos, kai ieÅ¡kovei tapo žinoma apie ginčijamÄ paveldimo turto perėjimo valstybei liudijimÄ .

23. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog palikimo perėjimo valstybei liudijimas iÅ¡duotas nepagrįstai, nes ieÅ¡kovės motinos turtÄ po jos mirties paveldėjo įpėdinė pagal įstatymÄ (ieÅ¡kovė), t. y. nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Tokiu bÅ«du buvo tinkamai apginti pažeisti ieÅ¡kovės teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtÄ po jo mirties.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė teisingas iÅ¡vadas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , tenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieÅ¡kinį, bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei nepriteisė, nurodęs, kad Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigÄ vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimÄ , įvertinimÄ ir apskaitÄ pagal Taisyklių nuostatas, neatliko jokių teisės aktams prieÅ¡taraujančių veiksmų.

Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikÅ¡mingus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartus civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad teismui pripažinus palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ negaliojančiu, įpėdinio patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimÄ , arba nustatomas valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei.

Taigi esant bent vienai aplinkybei – neteisėtiems valstybės institucijos veiksmams arba netinkamam valstybės įgaliotos institucijos procesiniam elgesiui byloje – galimas įpėdinio turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

26. Sprendžiant dėl priežasčių, nulėmusių palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimÄ , be kita ko, svarbu nustatyti:

1) ar atsakovė VÄ® Turto bankas pagrįstai inicijavo palikimo perėjimo valstybei procedÅ«rÄ â€“ ar buvo gautas atitinkamas valstybės (savivaldybės) institucijos atstovo (pareigÅ«no) praneÅ¡imas apie tokį turtÄ ;

2) ar atsakovei VÄ® Turto bankui buvo (ar galėjo bÅ«ti) žinoma apie tai, kad palikimÄ faktiniu valdymu yra priėmusi ieÅ¡kovė. Å iuo atveju byloje nėra duomenų, kad iki kreipimosi į notarÄ dėl palikimo perėjimo valstybei ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atsakovei buvo žinoma apie tai, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į notarÄ dėl mirusios motinos palikimo priėmimo ar kad jai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. PrieÅ¡ingai, notarui, kuris ir iÅ¡davė atsakovei paveldimo turto perėjimo valstybei liudijimÄ , nebuvo žinoma apie tai, kad ieÅ¡kovė yra priėmusi paveldimÄ turtÄ ir Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras buvo iÅ¡davęs paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ kompensacijÄ už žemę, t. y. į dalį turto.

27. Vis dėlto bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovei tapo žinoma apie aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovės veiksmais priimant palikimÄ , jai iÅ¡duotu paveldėjimo teisės liudijimu, taip pat byloje buvo duomenys, kad atsakovei buvo žinoma, jog paveldimame turte visÄ laikÄ gyveno ieÅ¡kovė. Nors atsakovė, padavusi apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, naudojosi įstatyme nustatyta teise į apeliacijÄ , tačiau apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nėra jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su įpėdinės veiksmais priimant palikimÄ , apsiribota formaliu teiginiu, kad teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, susijusių su ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu.

Nors, kaip jau buvo nustatyta Å¡ioje nutartyje, ieÅ¡kinio senaties terminas net nebuvo praleistas. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti dėl valstybės institucijų netinkamo procesinio elgesio paduodant formalų apeliacinį skundÄ , o tai yra pagrindas nuspręsti dėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

28. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimÄ ir pateikė dokumentus, patvirtinančius turėtas iÅ¡laidas (sÄ skaitÄ , teisinių paslaugų ataskaitÄ ir sÄ skaitos apmokėjimÄ pagrindžiantį mokėjimÄ nurodymÄ ). Patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų iÅ¡laidų dydžių, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei I. K. iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, 363 Eur (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė