2dd10f2b-3139-4775-b52c-e37be1ddc1ec · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Nuorašas                                                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1-541-830/2014Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00117-2014-3                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.1.;2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5                                                                                         PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 29 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas, sekretoriaujant Rasai Samėnienei, dalyvaujant prokurorams Daliai Styrienei, Gražinai Petrulytei, kaltinamajai A.

Å ., nukentėjusiajai M. P., jos atstovei advokatei D. B., nedalyvaujant civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡tekėjusi, su aukÅ¡tuoju iÅ¡silavinimu, neteista, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :          A. Å . 2014 metų sausio 22 dienÄ , apie 7 val. 50 min., Panevėžyje, KniaudiÅ¡kių gatvėje, ties namu Nr. 28 esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodama automobilį OPEL CORSA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus – artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdama sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jos važiavimo krypties eismo juostÄ pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiÄ jį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, ko pasėkoje partrenkė per pėsčiųjų perėjÄ jai iÅ¡ kairės pusės ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ M.

P., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta M. P. sveikata, – jai nustatyta kraujosruvos krūtinėje, dešinio kelio ir blauzdos srityse, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas, dešinio blauzdikaulio viršutinio išorinio gumburo įspaustinis lūžis ir dešinio šeivikaulio galvutės lūžis. Bylos įrodymai Kaltinamoji A. Š. dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino ir parodė, kad 2014-01-22 d. išvažiavo automobiliu iš kiemo apie 07.30 val.

TÄ dienÄ spaudė Å¡altis, buvo stipri Å¡arma. Transporto priemonę vairuoja nuo 1972 metų, eismo įvykių nėra turėjusi. PrieÅ¡ iÅ¡važiuodama, automobilį apsivalė ir važiavo KniaudiÅ¡kių g. į miesto pusę. Automobilio langus buvo nusivaliusi pakankamai, važiavimui netrukdė. PrieÅ¡ pėsčiųjų perėja nedegė žibintas. Žinojo, kad ten yra pėsčiųjų perėja. Ten visada, prie perėjos vakare ir rytais, kelkraščiuose užgriozdoti automobiliai, nesimato per metrÄ perėjos galų.

Buvo susikoncentravusi į vairavimÄ , kad neužkliudyti automobilio, stovinčio deÅ¡inėje pusėje kelkraÅ¡tyje. Eismas buvo intensyvus. IÅ¡ priekio jÄ akino kitas automobilis. Buvo susikoncentravusi per tÄ tarpelį iÅ¡lysti, kad neužkliudytų iÅ¡ priekio atvažiuojančios maÅ¡inos, kuri jÄ akino. Ji ne tik pristabdė prieÅ¡ perėjÄ , bet buvo ir sustojusi. Matomumui trukdė prie perėjos stovėjusios maÅ¡inos. Ji važiavo negreitai – 5-7 km/h, pirma pavara. Nematė perėja einančios pėsčiosios, buvo įsitikinusi, kad perėjoje pėsčiųjų nėra.

Pėsčioji iÅ¡niro iÅ¡ visiÅ¡kos tamsos, iÅ¡ neapÅ¡viesto kelkraščio. Pajuto nedidelį trinktelėjimÄ Ä¯ automobilio priekines dureles. Pėsčioji trenkėsi į maÅ¡inÄ , stuktelėjo į petį. Jos automobiliui sudužo stiklas. Mano, kad pati pėsčioji pažeidė taisykles. Abi tiek ji (A. Å .), tiek pėsčioji buvo nepakankamai atsargios. Automobilio priekinį stiklÄ nukentėjusioji sudaužė su alkÅ«ne ir rankine. Jeigu nukentėjusioji bÅ«tų nors žingsnį stabtelėjusi, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Pajutusi trinktelėjimÄ , ji tuoj pat sustabdė automobilį, t.y. pačioje perėjoje.

IÅ¡lipo. Pėsčioji moteris buvo sÄ moninga, nenugriuvus, tik kniuptelėjusi. Nukentėjusioji M. P. apėjo jos automobilį, atsistojo Å¡aligatvyje, ji (A. Å .) pakvietė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯sėsti į jos automobilį, nes gatvėje darėsi kamÅ¡tis. Nukentėjusioji buvo pikta, į automobilį įlipo. Ten nebuvo kur pastatyti automobilio, pastatė automobilį 30 metrų už perėjos. Automobilyje, ji (A. Å .) maldavo dovanoti, atsipraÅ¡inėjo nukentėjusiosios. Jai kilo pirma mintis, kad reikia nukentėjusiÄ jÄ vežti pas daktarus, piniginėje turėjo 50 litų, pagalvojo reikia nusiimti pinigų ir vežti, o paskui praneÅ¡ti policijai.

PasiÅ«lė nukentėjusiajai, kad iÅ¡ bankomato nusiims pinigų, ranka parodė į Å¡alia esantį parduotuvės „Vermutas“ bankomatÄ . SiÅ«lėsi nukentėjusiÄ jÄ nuvežti į ligoninės priėmimo skyrių. Nukentėjusioji buvo pikta, į kalbas nesileido, nukentėjusioji paskambino vyrui. Vyras jai pasakė kad ji kviestų medikus. Girdėjo kaip nukentėjusioji telefonu skambino greitajai pagalbai, todėl ji (A. Å .) medikams nebeskambino. Nukentėjusioji pasakė jai, kad ji paskambintų policijai, ji skambino.

Nukentėjusioji sakė, kad jai skauda rankÄ , Å¡iek tiek kojÄ . Netrukus atvažiavo medikai ir policijai. Palydėti nukentėjusiosios į greitosios maÅ¡inÄ nereikėjo, pati įlipo, greitosios pagalbos automobilyje ji (A. Å .) paprašė nukentėjusiosios telefono numerio. Policijos pareigÅ«nas paprašė palaikyti ruletę ir įvykio vietoje buvo atlikti matavimai. Padarytų sužalojimų nukentėjusiajai neneigia, savo kaltę pilnai pripažįsta. Nukentėjusiosios ligoninėje nelankė, tačiau vėliau skambino jai, pasisiÅ«lė ateiti į namus, atlyginti žalÄ , pasiÅ¡nekėti kokie padaryti sužeidimai.

Nukentėjusioji nenorėjo, kad ji ateitų, vėliau vis tik sutiko. Nukentėjusioji prašė atlyginti žalÄ 15000 Lt, vėliau nuleido iki 10000 Lt. Mano, kad tai per didelė suma. Dėl įvykio labai gailisi, pergyvena. Nukentėjusioji M. P. parodė, kad 2014 metų sausio 22 dienÄ 07.40 val. ji iÅ¡ namų išėjo į darbÄ . Dirba (duomenys neskelbtini). Rytas buvo Å¡erkÅ¡notas. Ėjo per gatvę, KniaudiÅ¡kių g. per pėsčiųjų perėja. PasižiÅ«rėjo į kairę pusę, nebuvo nei vienos maÅ¡inos, paėjo iki pusės gatvės, iÅ¡ deÅ¡inės pusės pamatė atvažiuojančiÄ maÅ¡inÄ , pastebėjo, kad ji sulėtino greitį.

Ji pradėjo eiti, nes manė, kad automobilis sulėtino greitį, kad jÄ praleisti. Tačiau automobilis ant jos užvažiavo, priekine maÅ¡inos dalimi. Atsimena, kad nukrito ant žemės perėjoje, kažkaip atsikėlė. Prie jos atsirado automobilio vairuotoja, ko klausė neatsimena. Tuo metu buvo nevisiÅ¡kai sÄ moninga, buvo Å¡oke. Vairuotoja – A. Å ., pasiÅ«lė atsisėsti į maÅ¡inÄ , ji įlipo, atsisėdo. Pasakė vairuotojai, kaip ji galėjo važiuoti su tokiu automobilio stiklu, nes stiklas buvo sudužęs, apÅ¡erkÅ¡nijęs, nevalytas.

A. Å . pasiÅ«lė važiuoti į bankomatÄ . Kaltinamoji pinigų jai nesiÅ«lė. Kaltinamoji pasakė, kad paskui jÄ nuveÅ¡ į poliklinikÄ . Ji (M. P.) atsakė, kad jai ne į poliklinikÄ reikia, o į ligoninę. Taip pavažiavo gal 30-50 metrų, tiksliai nepasakys, ji (M. P.) paprašė sustoti. Kaltinamoji jos neatsipraÅ¡inėjo. Ji (M. P.) paskambino savo vyrui, pasakė, kas įvyko, klausė kÄ daryti. Vyras pasakė, kad ji kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ . Ji paskambino greitajai. Po kiek laiko pamatė, kad į įvykio vietÄ atbėgo jos vyras.

IÅ¡ kažkur atsirado policija, po to labai greitai atvažiavo ir greitoji pagalbas. Suleido vaistus ir jÄ iÅ¡vežė. Tuo metu jai niekur dar neskaudėjo, buvo tik Å¡okas. Vyras su greitÄ jÄ važiavo kartu. Tik ligoninėje pradėjo jausti, kÄ jai skauda. Iki įvykio jokių traumų neturėjo. Po įvykio negalėjo normaliai vaikščioti, labai skaudėjo kojÄ . Ligoninėje padarė viso kÅ«no nuotraukÄ ir surado tiktai, kad iÅ¡niręs raktikaulis. Gydytojas sakė, kad iÅ¡nirimas yra tarp 1 ir 2 laipsnio, siÅ«lė laukti ir stebėti, nusipirkti įtvarÄ ir galbÅ«t nereikės operacijos.

Skausmas nepraėjo, todėl vėliau jÄ siuntė kompiuterinei tomografijai. Nustatė didesnius sužalojimus, buvo atlikta raktikaulio operacija. Su keliu nieko nebuvo daryta, nes kaip gydytojas sakė per vėlai pastebėtas sužalojimas, jau nieko nebegalima daryti. KeliÄ gydėsi tepalais. Peties operacijai atsigulė sausio 30 d., o iÅ¡raÅ¡yta buvo vasario 3 d. Po įvykio A. Å . pasiėmė jos vyro telefono numerį, ir tos pačios dienos vakare skambino vyrui, klausė ar yra lūžimų. A. Å . buvo atėjusi, atsinešė medaus stiklainį, siÅ«lė 500 Lt.

Tuo metu A. Å . jos neatsiprašė, pasakė, kad apgailestauja dėl įvykio, atsipraÅ¡ymas jai nepasirodė nuoÅ¡irdus. Å iuo metu vaikÅ¡to keliÄ sutvirtinus su elastiniu bintu, kelias yra sutinęs. Gydytojas matavo ir sakė, kad deÅ¡inės kojos kelias 3 cm storesnis už kairės kojos keliÄ . Jai atrodo, kad koja krypsta į deÅ¡inę pusę, nuotrauka rodo, kad sÄ narys pasislinkęs. Kada sugys, gydytojai nieko nesako. Sako, kad yra potrauminė 2 laipsnio artrozė. Ji tikriausiai niekur nedingsta. DiskomfortÄ jaučia, labai neÅ¡lubuoja, tačiau jaučia nedidelį skausmÄ kojos, tačiau didžiausias nepatogumas jai yra su peties raktikauliu.

Gydytojai sakė, kad raktikaulio operacija praėjo normaliai, bet skausmų dar bÅ«na, tai gal priklauso nuo oro, taip pat atsirado „tice“ sindromas, tai yra sÄ nario degeneracija, nyksta sÄ narys. Draudimo kompanija jai atlygino turtinę žalÄ bei 6000 litų neturtinės žalos. PraÅ¡o dar 10 000 Lt neturtinės žalos. Mano, kad 16 000 Lt suma (bendra suma) yra reali. Gydėsi iki balandžio 25 d., turėjo nedarbingumÄ , visus tuos tris mėnesius į darbÄ nėjo. Nebuvo su kuo bendrauti, pastoviai jautė skausmÄ , pusantro mėnesio gulėjo tik ant nugaros, dienos metu vaikščiojo su įtvaru, negalėjo tinkamai pasirÅ«pinti savimi, apsirengti.

VisÄ laikÄ , einant per perėjÄ , jaučia baimę. Po įvykio kamavo nemiga, baimė, lankėsi pas psichologÄ , psichiatrÄ . Iki įvykio su sÄ nariu jokių traumų neturėjo. Å iuo metu ilgai padirbus, ta vieta kur yra sÄ narys patinsta, jaučia skausmÄ , turi įvairių nepatogumų buityje. Liudytojas A. P. parodė, kad 2014 sausio 22 d. ryte žmona M. P. išėjo į darbÄ , jis liko namuose. Gal apie 07.40 val. ar 07.45 val. paskambino žmona ir pasakė, kad jÄ nutrenkė maÅ¡ina pėsčiųjų perėjoje.

Jis pasakė žmonai, kad skambintų 112 ir iÅ¡sikviestų greitÄ jÄ . Paklausė žmonos ar ji pati paskambins, ar tai padaryti jam. Žmona atsakė, kad pasiskambins pati. Jis apsirengė, ėjo prie savo maÅ¡inos, norėjo važiuoti automobiliu, bet langai buvo apÅ¡alę, todėl prie tos perėjos nubėgo. Atbėgęs prie perėjos, pagalvojo, kad žmonÄ jau iÅ¡sivežė greitoji, nes perėjoje buvo tuščia. IÅ¡girdo, kaip atvažiuoja kažkokia maÅ¡ina su sirena, tai buvo greitoji pagalba.

Greitoji pagalba sustojo toliau nuo tos perėjos, gal 50 metrų atstumu. Tada jis nubėgo link tos greitosios. ŽmonÄ rado pasodintÄ kaltinamosios automobilyje, priekyje sėdynės, Å¡alia vairuotojos, maÅ¡inos deÅ¡inėje pusėje. Automobilio stiklai buvo apÅ¡alę. Klausė kaltinamosios kaip ji galėjo su tokiais stiklais važiuoti. Policija jau buvo atvažiavus. Gydytojai, žmonÄ paėmė už parankių, įvedė į greitosios automobilį ir suleido vaistus nuo Å¡oko. A. Å . paklausė telefono numerio, jis pasakė jai savo telefono numerį, nes žmonos numerio neprisiminė.

Ä® ligoninę važiavo kartu su žmona. Po Å¡ito įvykio A. Å . paskambino, kai jie dar buvo ligoninėje ir paklausė, ar yra nustatyta kokių nors lūžimų nukentėjusiajai. Tuo metu žmonai lūžimų nebuvo nustatyta. Tiksliai neatsimena, bet gal po savaitės kaltinamoji A. Å . buvo atėjusi į jų namus, sakė, kad gailisi. Žmona turėjo 3 mėnesiu nedarbingumÄ . Kai žmona išėjo iÅ¡ ligoninės, buvo visa mėlyna, sudaužyta, negalėjo vaikščioti, dėl įvykio labai iÅ¡gyveno.

Ji negalėjo paeiti, visÄ laikÄ pragulėjo, jis gamino jai valgyti, slaugė jÄ . Šiuo metu žmona turi problemų su sužalota ranka, negali ravėti sode, negali kiloti rankos, jai skauda. KeliÄ Å¾mona bintuoja kiekvienÄ dienÄ , skundžiasi, kad skauda, trinasi tepalais. KÅ«no deformacija yra, peties sÄ nario srityje jaučiasi guzas. Žmona dėl įvykio labai pergyvena.IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 396/14 (05) matyti, kad M.

P. nustatyta kraujosruvos krÅ«tinėje, deÅ¡inio kelio ir blauzdos srityse, odos nubrozdinimai deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡inio raktikaulio petinio (iÅ¡orinio) galo iÅ¡nirimas. Sveikata sutrikdyta nesunkiai. (1 t., b.l. 54); IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. pG 396/14 (05) (papildomo tyrimo) matyti, kad M. P., 2014-03-06 atlikus deÅ¡inio blauzdikaulio virÅ¡utinio trečdalio kompiuterinį tomografijos tyrimÄ , papildomai nustatyta deÅ¡inio blauzdikaulio virÅ¡utinio iÅ¡orinio gumburo įspaustinis lūžis ir deÅ¡inio Å¡eivikaulio galvutės lūžis.

Pagal deÅ¡inio blauzdikaulio virÅ¡utinio iÅ¡orinio gumburo įspaustinio lūžio ir deÅ¡inio Å¡eivikaulio galvutės lūžio apraÅ¡ymÄ medicinos dokumentuose, Å¡ie sužalojimai nustatymo laiku, t. y. 2014-03-06, buvo dalinai sugiję - nebeÅ¡vieži. Nukentėjusioji po eismo įvykio (2014-01-22) skundėsi deÅ¡inio kelio skausmu ir buvo nustatytos kraujosruvos deÅ¡inio kelio ir blauzdos srityse, todėl labiausiai tikėtina, kad 2014-03-06 papildomai nustatyti sužalojimai, t.y. deÅ¡inio blauzdikaulio virÅ¡utinio iÅ¡orinio gumburo įspaustinis lūžis ir deÅ¡inio Å¡eivikaulio galvutės lūžis, galėjo bÅ«ti padaryti 2014-01-22 eismo įvykio metu.

Sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 67-68).Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus Ekspertizės akto Nr. EG 1664/14 (P-05) (papildomo tyrimo) matyti, kad M. P. nustatyta kraujosruvos krūtinėje, dešinio kelio ir blauzdos srityse, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešinio raktikaulio petinio (išorinio) galo išnirimas, dešinio blauzdikaulio viršutinio išorinio gumburo įspraustinis lūžis ir dešinio šeivikaulio galvutės lūžimas.

Po Å¡ių sužalojimų, gydimo eigoje, medicinos dokumentuose M. P. nustatyta sveikatos bÅ«klė, apibÅ«dinama kaip deÅ¡inio peties sÄ nario riboti, skausmingi judesiai, deÅ¡inio raktikaulio – krÅ«tinkaulio sÄ nario skausmingumas ir deformacija (Tice sindromas), deÅ¡inio kelio sÄ nario riboti skausmingi judesiai; M. P. sveikatos sutrikdymo mastas, nustatytas specialisto iÅ¡vadose G396/14(05) ir pG396/14(05), nesikeičia. M. P., nurodyta sveikatos bÅ«klė, pagal medicinos dokumentus yra sužalojimų gautų eismo įvykio 2014-01-22 metu pasekmė;

M. P. nustatyta lėtinio pobÅ«džio skausmingumas ir pakitimai deÅ¡inio peties ir deÅ¡inio sÄ nario srityse. Apie M. P. nustatytos sveikatos bÅ«klės ilgalaikiÅ¡kumÄ Â ir iÅ¡gydomumÄ galima spręsti vertinant tolimesnius medicininius duomenis, kurie bus fiksuojami medicinos dokumentuose M. P. lankantis gydimo įstaigoje (-se) dėl sužalojimų gautų eismo įvykio 2014-01-22 metu iÅ¡sivysčiusių pasekmių; 2014-01-22 eismo įvykio metu M. P. patirtos traumos turėjo tiesioginę įtakÄ M. P. diagnozuoto TICE sindromo iÅ¡sivystimui.

Ar 2014-01-22 eismo įvykio metu patirtos traumos turėjo įtakos deÅ¡inio kelio sÄ nario artrozės iÅ¡sivystimui, atsakyti negalima, kadangi nėra duomenų (pvz.: radiologinių) apie kairio kelio sÄ nario bÅ«klę. SÄ narių artrozė yra degeneracinė sÄ narių liga. Med. dokumentuose yra duomenų apie M. P. diagnozuotas kitų sÄ narių (plaÅ¡takų pirÅ¡tų, deÅ¡inės alkÅ«nės, stuburo, kairės čiurnos) degeneracines ligas iki eismo įvykio 2014-01-22. Todėl atmesti galimybės, kad abiejų kelių sÄ nariai jau buvo pažeisti artrozės iki eismo įvykio 2014-01-22, negalima;

M. P. deÅ¡inio blauzdikaulio virÅ¡utinio iÅ¡orinio gumburo įspraustinis ir deÅ¡inio Å¡eivikaulio galvutes srities lūžimas pirmÄ kartÄ diagnozuotas 2014-03-06 atlikus kompiuterinį tomografijos tyrimÄ . Å ie sužalojimai nebuvo nustatyti ankščiau, nes nebuvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, o atliktose rentgenogramose nebuvo pastebėta lūžių. M. P. nustatyti sužalojimai (su vėlesnėmis pasekmėmis) padaryti 2014-01-22 eismo įvykio metu. Medicinos dokumentuose nėra duomenų apie M.

P. patirtas kokias nors traumas iki eismo įvykio 2014-01-22. (2 t., b.l. 2-3). IÅ¡ 2014-01-22 Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra Panevėžyje, KniaudiÅ¡kių g. ties namu Nr. 28, kelio dangos bÅ«klė – sausa, važiuojamosios dalies plotis 10,5 m, eismo juostos plotis – 5,25 m (1 t., b. l. 5).IÅ¡ 2014-01-22 Eismo įvykio vietos schemos matyti, kad automobilis OPEL CORSA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastas KniaudiÅ¡kių gatvėje, priekiu link Žvaigždžių gatvės, prie pat deÅ¡iniojo Å¡aligatvio, jo galinių ratų aÅ¡is 100 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos. (1 t., b.l. 9).IÅ¡ 2014-01-22 Transporto priemonės apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rint automobilį OPEL CORSA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad įskilęs priekinis stiklas. (1 t., b.l. 6- 8).IÅ¡ 2014-03-17 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometeorologijos stoties „Pažymoje apie hidrometeorologines sÄ lygas“ pažymos matyti, kad 2014 m. sausio 22d., 08.00 val. matomumo nuotolis buvo 15 km, oro temperatÅ«ra minus (-)17,9oC, stipri Å¡arma. (1 t., b.l. 41).IÅ¡ 2014-04-02 UAB „Panevėžio gatvės“ pateiktos schemos matyti, kad 2014 m. sausio 22d., miesto apÅ¡vietimas buvo iÅ¡jungtas 7 val. 57 min.

Kiaudiškių gatvėje, ties pastatu Nr.28 eismo įvykio metu apšvietimas veikė. (1 t., b.l. 43-44).Iš 2014-04-02 Panevėžio teritorinės ligonių kasos rašto „Dėl žalos atlyginimo“ ir priedų matyti, kad M. P. suteiktų gydymo paslaugų kaina 1835,04 Lt. (1 t., b.l. 33-37).Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime LT/ AYA 9010445, išduotame UAB DK „PZU Lietuva“, matyti, kad automobilio Opel Corsa, v.n. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galioja iki 2014-09-07. (1 t., b.l. 12).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 833/14 (01) matyti, kad A. Š. kraujyje, paimtame 2014-01-22 10.22 val., etilo alkoholio nerasta. (b.l. 14). Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija BK 281 str. 1 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Įstatymo saugoma vertybė – transporto eismo saugumas. Papildoma vertybė – žmogaus sveikata. Veika pasireiškia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu. Pasekmės – eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Taip pat būtinas priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir atsiradusios žalos. Kaltė pasireiškia neatsargumu. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės (toliau – KET).

KET 37 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį.Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji A. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 1 d. t.y. ji 2014 metų sausio 22 dienÄ , apie 7 val. 50 min., Panevėžyje, KniaudiÅ¡kių gatvėje, ties namu Nr. 28 esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodama automobilį OPEL CORSA, v.n. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė KET 37 punkto reikalavimus – artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos.

Ä® perėjÄ išėjusio nepraleido, ko pasėkoje partrenkė per pėsčiųjų perėjÄ jai iÅ¡ kairės pusės ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ M. P., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta M. P. sveikata. A. Å . padarytas KET taisyklių pažeidimas, kuris lėmė BK numatytų padarinių atsiradimÄ , padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis), nes iÅ¡ iÅ¡tirtų įrodymų darytina iÅ¡vada, jog A. Å . nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jos padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes, vairavimo staÅ¾Ä ir patirtį, turėjo ir galėjo tai numatyti.

Turėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia asmens pareigÄ bÅ«ti atsargiam vairuojant transporto priemonę. Tokia pareiga asmeniui kyla tiek iÅ¡ turėjimo teisės vairuoti turinio, tiek iÅ¡ transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio, specifikos. Galėjimas numatyti padarinius yra nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, apibÅ«dinantis vairuotojo, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumÄ bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai.

A. Å . buvo nepakankamai atidi, nepakankamai dėmesinga, kas ir lėmė KET pažeidimo padarymÄ , dėl kurio kilo atitinkami padariniai – buvo nesunkiai sutrikdyta M. P. sveikata.A. Å . kaltę padarius eismo įvykį patvirtina pačios kaltinamosios parodymai, nukentėjusiosios parodymai, liudytojo A. P. parodymai, raÅ¡ytinė bylos medžiaga – įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, įvykio schema, specialisto iÅ¡vados bei ekspertizės aktas apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, kita bylos raÅ¡ytinė medžiaga.Ä®vertinus visa tai, kas iÅ¡dėstyta, teismo manymu, visų Å¡ių įrodymu visuma, neabejotinai patvirtina, kad A.

Å . padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Bausmės skyrimo motyvai Skirdamas bausmę A. Å . teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, bei atsižvelgia į esmines susiformavusias teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas. Skiriant bausmę A. Å . įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kurį lemia kilę padariniai. A. Å . padarė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Veika neatsargi, padaryta dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. A. Å . atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi. A. Å . atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.   Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę. A. Å . neteista, teisiama pirmÄ kartÄ (1 t., b.l. 71), nebausta administracine tvarka (1 t., 72), A. Å . dirba, iÅ¡ darbovietės charakterizuojama teigiamai (1 t., b.l. 78).Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti A.

Å . paskiriant jai BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ , mažesnę nei sankcijoje nustatytas vidurkis. Civilinis ieÅ¡kinys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d. yra įtvirtintas visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas: žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 115 str. 1 d. numato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, t.y. visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui priteisti turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ .

Byloje nukentėjusioji M. P. pareiÅ¡kė 10 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (neskaičiuojant draudimo kompanijos atlygintos žalos) ir 36 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo. Savo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį UAB DK „PZU Lietuva“ nurodo, kad yra priimtas papildomas sprendimas dėl 36 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Bendrovės atlyginta neturtinė žala nukentėjusiajai - 6000 Lt yra pakankama, adekvati neturtinei žalai ir atitinka teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos dydžius (1t, b.l. 151-153). Įvertinus tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai atlyginta visiÅ¡kai, nukentėjusiosios pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio iÅ¡vardytų kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio metu automobilio OPEL CORSA, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė 2014-01-22 buvo drausta UAB DK „PZU Lietuva“.

Pagal įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijÄ â€“ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, buvo 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (Å¡io įstatymo 11 str.).

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ kyla dviem asmenims: draudikui ir žalÄ padariusiam asmeniui (draudėjui). Å ių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalÄ neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų.

Pagal CK 6.254 str. 2 d., esant draudiminiam įvykiui, draudimo įmonė privalo atlyginti žalÄ nukentėjusiajam neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) visiÅ¡kai nepadengia iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį atlygina jÄ padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma.

Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.Nustatant neturtinės žalos dydį M. P. teismas atsižvelgia į tai, kad M. P. buvo sužalota netyčia, dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo). M. P. eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – jai nustatyta kraujosruvos krūtinėje, dešinio kelio ir blauzdos srityse, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešinio raktikaulio petinio (išorinio) galo išnirimas, dešinio blauzdikaulio viršutinio išorinio gumburo įspraustinis lūžis ir dešinio šeivikaulio galvutės lūžimas.

Po Å¡ių sužalojimų, gydimo eigoje, medicinos dokumentuose M. P. nustatyta sveikatos bÅ«klė, apibÅ«dinama kaip deÅ¡inio peties sÄ nario riboti, skausmingi judesiai, deÅ¡inio raktikaulio – krÅ«tinkaulio sÄ nario skausmingumas ir deformacija (TICE sindromas), deÅ¡inio kelio sÄ nario riboti skausmingi judesiai. 2014-01-22 eismo įvykio metu M. P. patirtos traumos turėjo tiesioginę įtakÄ M. P. diagnozuoto TICE sindromo iÅ¡sivystimui. M. P. buvo sužalota 2014-01-22, tačiau Å¡iai dienai ji nėra pilnai pagijusi, pagijimo perspektyva ir gydimo ilgalaikiÅ¡kumas nėra aiÅ¡kÅ«s. M.

P. gulėjo ligoninėje, ji buvo operuota – jai 2014-01-30 atlikta atvira raktikaulio iÅ¡nirimo repozicija. Po 2014-03-06 atlikto kompiuterinio topografinio tyrimo jai buvo nustatytas deÅ¡inio blauzdikaulio virÅ¡utinio iÅ¡orinio gumburo įlūžimas, deÅ¡inio Å¡eivikaulio galvutės srities lūžimas. Med. eksperto konstatuota, kad Å¡ie sužalojimai atsirado 2014-01-22 eismo įvykio metu (2 t., b.l. 2-3). Med. dokumentai patvirtina, kad M. P. nuo sužalojimo iki Å¡iol jaučia deÅ¡inio kelio sÄ nario, deÅ¡inio raktikaulio krÅ«tinkaulio sÄ nario skausmus, nustatyta Å¡io sÄ nario deformacija (Tice sindromas).

M. P. turėjo ilgÄ virÅ¡ trijų mėnesių nedarbingumÄ , turėjo ilgÄ reabilitacinį gydimÄ , iki Å¡iol tebejaučia skausmus, patyrė bei iki Å¡iol patiria įvairius nepatogumus buityje. Dėl ilgo nedarbingumo nukentėjusioji turėjo bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Po įvykio M. P. turėjo nerimo sutrikimų, nemigÄ , buvo konsultuota psichologo, psichiatro. Akivaizdu, kad be eismo įvykio metu patirto fizinio skausmo ir didelių nepatogumų, nukentėjusioji taip pat patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Visos Å¡ios iÅ¡vardintos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinę žalÄ ir turi teisę reikalauti jÄ atlyginti.Teismas, įvertinęs tai kas iÅ¡dėstyta, atsižvelgęs į nukentėjusiajai nustatytus sužalojimu, dabartinę jos sveikatos bÅ«klę, patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais bei teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, nukentėjusiosios praÅ¡omÄ neturtinės žalos dydį mažina, priteisiant nukentėjusiajai 4000 Lt papildomos (įvertinant tai, kad 6000 Lt atlygino draudimo kompanija) neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas mano, kad tokia suma žalai atlyginti yra suprantama, reali, teisinga, sÄ Å¾ininga ir protinga bei atitinka teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas priteisia nukentėjusiajai M. P. papildomus 4000 Lt nukentėjusiajai iÅ¡ draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“, tokia suma neperžengia draudimo sutarties ribų atlyginant neturtinę žalÄ .            Kiti bylos klausimai Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios M. P. turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1600 Lt (2 t., b.l. 7-8). Å i suma priteistina ir kaltinamosios nukentėjusiajai. Kaltinamajai kardomoji priemonė nepaskirta.Proceso iÅ¡laidas byloje sudaro dokumentų įteikimo iÅ¡laidos – 30,50 Lt, kurios priteistinos iÅ¡ kaltinamosios valstybei.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 308 str., n u s p r e n d ž i a: A. Å . pripažinti kalta pagal BK 281 str. 1 d. ir paskirti jai 20 MGL (2600 Lt) (753 Eur) dydžio baudÄ .Nukentėjusiosios M.

P. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ UAB „PZU Lietuva“ nukentėjusiajai M. P. 4000 Lt (1158,48 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. M. P. ieÅ¡kinį, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, atmesti. Priteisti iÅ¡ A. Å . nukentėjusiajai M. P. 1600 Lt (463,39 Eur), jos turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ A. Å . 30,50 Lt (8 Eur) proceso iÅ¡laidų valstybei.IÅ¡aiÅ¡kinti A. Å ., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ .

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, bauda iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.                       Teisėjas                                                                               Česlovas Kulikauskas