Legislator Case Law & Legislation
2dcf839d-d445-4def-85a4-acb322050bb4 AI generated

2dcf839d-d445-4def-85a4-acb322050bb4 · Kauno apygardos teismas

Case Number 2dcf839d-d445-4def-85a4-acb322050bb4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

iÅ¡nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ esmės ir priteisti iÅ¡ atsakovės 3840,55 Eur darbo užmokesčio už 2014 m. birželio – gruodžio mėnesius ir 2015 m. sausio – liepos mėnesius; 2) 9361,86 Eur neiÅ¡mokėtų dienpinigių ir komandiruotėse patirtų iÅ¡laidų;

Legislator headnote

AI generated

2dcf839d-d445-4def-85a4-acb322050bb4 · Kauno apygardos teismas: Kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovas, DGK posėdyje jam nebuvo suprantamai iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jau tame posėdyje jis gali praÅ¡yti atnaujinti praleistÄ terminÄ , todėl jis to nepadarė, o DGK pagrįstai atsisakė nagrinėti ginÄÄ , kurio terminas praleistas ir nepraÅ¡omas atnaujinti. Jau po DGK sprendimo priėmimo, gavęs teisinę konsultacijÄ , pareiÅ¡kėjas suprato savo galimai padarytÄ klaidÄ ir kreipėsi į DGK, praÅ¡ydamas praleistÄ 3 mėnesių terminÄ atnaujinti. Tačiau gavo DGK sprendimÄ , kad Å¡is klausimas jau buvo iÅ¡nagrinėtas, todėl pakartotinai dėl to kreiptis negalima.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2S-864-413/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03204-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. S. atstovo advokato Audriaus Bandzaičio atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8912-921/2018 pagal ieÅ¡kovo P. S. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lucri“ dėl teisių gynimo, darbo ginčo komisijos sprendimo ir darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo. Teismas n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas P. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Lucri“, kuriuo praÅ¡o:

1) iÅ¡nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ esmės ir priteisti iÅ¡ atsakovės 3840,55 Eur darbo užmokesčio už 2014 m. birželio – gruodžio mėnesius ir 2015 m. sausio – liepos mėnesius; 2) 9361,86 Eur neiÅ¡mokėtų dienpinigių ir komandiruotėse patirtų iÅ¡laidų;

3) atnaujinti praleistÄ terminÄ darbo ginčui spręsti ikiteismine tvarka ir įpareigoti Darbo ginčų komisijÄ iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ iÅ¡ esmės;

4) pripažinti Darbo ginčų komisijos sprendimus, kuriais nebuvo iÅ¡ esmės nagrinėjamas nei darbo ginčas dėl darbo užmokesčio skolos, nei ginčas dėl praleisto termino atnaujinimo biurokratizmu; arba 5) nukreipti Å¡ioje dalyje ginčo nagrinėjimÄ pagal kompetencijÄ ;

6) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. kovo 6 d. nutartimi ieÅ¡kovo P. S. ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme ir jį grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui.Teismas iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieÅ¡kovo P. S. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Lucri“ dėl darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo atsisakė priimti ir jį grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui, nes ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praleidęs įstatymų nustatytÄ terminÄ , o atnaujinti praleistÄ terminÄ neprašė.

Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi Å¡iÄ nutartį paliko nepakeistÄ .Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys teismui turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas iki 2016 m. liepos 28 d. IeÅ¡kovas Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį, kuria atsakyta priimti jo ieÅ¡kinį, apskundė, tačiau Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi Å¡iÄ nutartį paliko nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo. IeÅ¡kovas į teismÄ pakartotinai kreipėsi tik 2018 m. vasario 28 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo, be to, ženkliai (daugiau nei aÅ¡tuoniolika mėnesių) praleidęs įstatyme įtvirtintÄ terminÄ , tačiau kartu su ieÅ¡kiniu nepateikė praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ vieno mėnesio terminÄ , nenurodė termino praleidimo priežasčių bei nepateikė tai pagrindžiančių jokių įrodymų.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas P. S., atstovaujamas advokato Audrius Bandzaičio, praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 3 dalimi, teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, jei byla nenagrinėtina teisme, turi nurodyti, į kuriÄ institucijÄ ar teismÄ reikia kreiptis arba kaip paÅ¡alinti aplinkybes, kliudančias priimti ieÅ¡kinį.

To teismas tinkamai nepadarė, nes neįsigilino į ieÅ¡kinio esmę.IeÅ¡kovas neskundė Darbo ginčų komisijos 2016 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. DGKS-2953 ir neketina jo skųsti, nes su juo sutinka. Å iame sprendime DGK pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dalyje dėl darbdavio skolos priteisimo už laikotarpį, dėl kurio ieÅ¡kovas praleido procesinį 3 mėnesių terminÄ kreiptis į DGK. Å iuo sprendimu komisija taip pat konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o Å¡io termino atnaujinti.

Kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovas, DGK posėdyje jam nebuvo suprantamai iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jau tame posėdyje jis gali praÅ¡yti atnaujinti praleistÄ terminÄ , todėl jis to nepadarė, o DGK pagrįstai atsisakė nagrinėti ginÄÄ , kurio terminas praleistas ir nepraÅ¡omas atnaujinti. Jau po DGK sprendimo priėmimo, gavęs teisinę konsultacijÄ , pareiÅ¡kėjas suprato savo galimai padarytÄ klaidÄ ir kreipėsi į DGK, praÅ¡ydamas praleistÄ 3 mėnesių terminÄ atnaujinti. Tačiau gavo DGK sprendimÄ , kad Å¡is klausimas jau buvo iÅ¡nagrinėtas, todėl pakartotinai dėl to kreiptis negalima.

IÅ¡analizavus tiek pirmÄ jį, tiek ir antrÄ jį DGK sprendimus buvo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas pagrįstai kreipėsi su reikalavimu priteisti darbo užmokesčio skolÄ , tačiau toks reikalavimas taip pat pagrįstai liko nenagrinėtas, nes, praleidus procesinį terminÄ pareiÅ¡kėjas kartu turėjo praÅ¡yti jį atnaujinti, ko nepadarė. Tai pareiÅ¡kėjas padarė vėliau, kai jam buvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta Å¡i pareiga, tačiau čia jau suklydo DGK, priimdama sprendimÄ , paneigiantį anksčiau jos iÅ¡sakytÄ nuomonę, t. y. nurodydama, kad termino praleidimo klausimÄ ji jau iÅ¡nagrinėjo, kai ankstesniame savo sprendime nurodė, kad tokio klausimo nagrinėjimui nebuvo pagrindo.Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas niekaip negali pasiekti, kad jo keliami abu vienas su kitu susiję reikalavimai – atnaujinti praleistÄ terminÄ ir priteisti darbo užmokesčio skolÄ â€“ bÅ«tų bent priimti nagrinėti, ieÅ¡kovas pateikė paskutinį ieÅ¡kinį, kuriame pareiÅ¡kė mažiausiai tris reikalavimus, tarp jų ir praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ darbo ginčui spręsti ikiteismine tvarka ir įpareigoti darbo ginčų komisijÄ iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ iÅ¡ esmės.Teismas skundžiamos nutarties pabaigoje iÅ¡aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas gali pakartotinai kreiptis į teismÄ ir nurodė trÅ«kumus, kuriuos reikia iÅ¡taisyti, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų nagrinėjamas teisme, tačiau, apelianto nuomone, teismas neteisingai pritaikė įstatymÄ , atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, kai turėjo taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. dirbo UAB „Lucri“ vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose. 2014–2015 metais nuolat buvo siunčiamas į komandiruotes užsienyje, kurių metu patirtas iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus pateikė įmonei. IÅ¡laidų įmonė nekompensavo, darbo užmokesčio ir dienpinigių nemokėjo. Po daugelio praÅ¡ymų ir reikalavimų įmonė iÅ¡ dalies atsiskaitė – sumokėjo darbo užmokestį už 2015 m. liepos – gruodžio mėnesius, tačiau dienpinigių ir komandiruotės iÅ¡laidų nesumokėjo. 2016 m. gegužės mėnesį kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ (toliau ir DGK) dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų.

Komisija įpareigojo įmonę sumokėti 737,14 Eur darbo užmokesčio už 2016 m. sausio – vasario mėnesius ir 59,78 Eur delspinigių, iš viso: 796,92 Eur. Ši suma ieškovui pervesta 2016 m. rugpjūčio 17 d. Iš dokumentų, kuriuos atsakovas pateikė DGK, sužinojo, jog įmonės buhalterinėje apskaitoje skola ieškovui neapskaityta, nes yra išrašyti kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos ieškovui neva buvo išmokėti gryni pinigai. Ieškovas neigia gavęs darbo užmokestį grynais.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad dėl nurodyto ginčo ieÅ¡kovas kreipėsi į institucijas jau penkis kartus, tačiau nė karto nė viena institucija Å¡io ginčo neiÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės. 2016 metų gegužės mėnesį kreipėsi į DGK, tačiau gavo atsakymÄ , kad praleistas įstatymų numatytas trijų mėnesių terminas, todėl Komisija iÅ¡sprendė tik dalį reikalavimų dėl skolos priteisimo už laikotarpį, kurio apskundimo terminas nebuvo pasibaigęs. 2017 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi dėl praleisto termino atnaujinimo, tačiau paaiÅ¡kėjo, jog toks praÅ¡ymas DGK tariamai iÅ¡nagrinėtas ir dėl priimto sprendimo reikėjo kreiptis į teismÄ .IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantas P. S. 2017 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Lucri“, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 3840,55 Eur darbo užmokestį už 2014 m. birželio – gruodžio mėnesius ir 2015 m. sausio – liepos mėnesius, 9361,86 Eur neiÅ¡mokėtus dienpinigius ir komandiruotėse patirtas iÅ¡laidas, 6 vidutinių darbo užmokesčio dydžių netesybas (2100 Eur), procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-25491-921/2017, ieÅ¡kovo P. S. ieÅ¡kinį atsisakė priimti ir grÄ Å¾ino jį ieÅ¡kovui. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys teismui pateiktas praleidus įstatyme įtvirtintÄ terminÄ , atnaujinti praleistÄ terminÄ ieÅ¡kovas neprašė. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-2513-480/2017) prieÅ¡ tai minėta Kauno apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. IeÅ¡kovas P. S. 2018 m. vasario 28 d. dar kartÄ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Lucri“, pateikdamas tuos pačius reikalavimus ir suformuluodamas naujÄ praÅ¡ymÄ (reikalavimÄ ) – atnaujinti praleistÄ terminÄ darbo ginčui spręsti ikiteismine tvarka ir įpareigoti Darbo ginčų komisijÄ iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ iÅ¡ esmės. Skundžiama nutartimi teismas ieÅ¡kinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, ieÅ¡kovui (apeliantui) iÅ¡aiÅ¡kindamas, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo, nurodydamas kas tokiu atveju turi bÅ«ti pažymėta ieÅ¡kinyje.

DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 straipsnio 5 dalis).

DK 29 straipsnyje nustatyta, kad darbo įstatymuose nustatytiems procedūriniams ir procesiniams terminams taikomos CPK nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Taigi DK normose atskiriami ieškinio senaties ir procesiniai (procedūriniai) terminai. Ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius. Ieškinio senatimi ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas.

Tai užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ . IeÅ¡kinio senaties terminai reglamentuojami įstatymo (materialiosios teisės normų) ir sukuria materialiuosius teisinius padarinius (pvz., ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas sudaro savarankiÅ¡kÄ teisinį pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį). Procesiniai terminai reglamentuojami proceso teisės normų. Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.

Procesiniai terminai, prieÅ¡ingai negu ieÅ¡kinio senaties terminai, sukuria procesinius teisinius padarinius (sukuria procesines teises ir pareigas). Procesinių terminų paskirtis – užtikrinti operatyvų ir ekonomiÅ¡kÄ bylų iÅ¡nagrinėjimÄ . Taigi ieÅ¡kinio senaties ir procesiniai terminai skiriasi tiek teisiniu reglamentavimu, tiek jais sukuriamais teisiniais padariniais. Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, teisė kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir asmens subjektinė teisė neiÅ¡nyksta (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmÄ iÅ¡nyksta, t. y. procesinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

Procesinius terminus, prieÅ¡ingai negu ieÅ¡kinio senaties terminus (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas taiko nepriklausomai nuo Å¡alių valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013).DK 296 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai ginčo Å¡alys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis (ieÅ¡kinys turi atitikti proceso teisės normų jam keliamus reikalavimus).

Aptartos teisės normos turinys reiÅ¡kia, kad darbdavys ar darbuotojas, nesutinkantis su darbo ginÄÄ iÅ¡nagrinėjusios komisijos sprendimu ir manantis, jog komisijos sprendimas pažeidžia jo teises, turi teisę per vienÄ mėnesį kreiptis su ieÅ¡kiniu į apylinkės teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi, Å¡ioje materialiosios teisės normoje aiÅ¡kiai nustatytas ne darbo bylos nagrinėjimo procesinis terminas, o ieÅ¡kinio dėl pažeistos teisės gynimo pateikimo teismui terminas, todėl, pateikiant teismui ieÅ¡kinį pažeidus nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ , jo priėmimui ir nagrinėjimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (DK 27 straipsnio 5 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, jog ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs, ir ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad civilinio proceso normose (CPK 137 straipsnis) nenustatyta teismui teisės atsisakyti priimti ieÅ¡kinį praleidus jo pateikimo teismui terminÄ . Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino bei taikė aptartas teisės normas ir nepagrįstai nutartyje nurodytais motyvais atsisakė jį priimti.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju mano esant tikslinga pasisakyti ir dėl skundžiamos nutarties iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas praleido procesinį vieno mėnesio terminÄ , kuriam pasibaigus teisė atlikti procesinį veiksmÄ iÅ¡nyksta, nors nutartyje teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai ir konkrečiai nesuformulavo praÅ¡ymo dėl termino atnaujinimo.

Pažymėtina, kad esant neaiÅ¡kiai suformuluotam ieÅ¡kinio pagrindui ir dalykui, įstatyme yra numatytas ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas (CPK 138 str.). Teismų praktikoje yra nurodyta, kad ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismÄ besikreipiančiam asmeniui iÅ¡taisyti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, teismui neatsisakant priimti su trÅ«kumais pateikto ieÅ¡kinio. Užuot iÅ¡ karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kėjui sudaromos sÄ lygos paÅ¡alinti esančius ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nepraleisti ieÅ¡kinio senaties termino ir tęsti procesÄ , inicijuotÄ Ä¯statymo reikalavimų neatitinkančiu ieÅ¡kiniu (CPK 115straipsnio 2dalis, 138 straipsnis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393). Be to, vienas iÅ¡ darbo bylų nagrinėjimo ypatumų yra aktyvus teismo vaidmuo (CPK 414 straipsnis). Darbo ginčai įstatymų leidėjo iÅ¡skiriami iÅ¡ kitų civilinių ginčų, CPK XX skyriaus normose įtvirtinant darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareigos bÅ«ti aktyviam, įtvirtinimu siekiama užtikrinti darbuotojo, kaip darbo ginčo Å¡alies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiÅ«riu Å¡iuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačiÄ apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties ir procedÅ«rinius terminus, dėl ko priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nutartį.

Minėti pažeidimai sudaro pagrindÄ Â panaikinti skundžiamÄ 2018 m. kovo 6 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovo P. S. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                 Gintautas Koriaginas