2dceb032-4981-440f-b6ee-b408669d5f63 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Jonas AÅ¡monas, gynėjas advNuoraÅ¡asBaudžiamoji byla Nr. 1-2048-891/2015Proceso Nr. 1-02-2-00174-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 21 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas ArÅ«nas Budrys,sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant prokurorui Josifui Gigevičiui,nukentėjusiajai V. A.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 1 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

A. G. 2015-02-05 nuo 10.11 val. garažų apsaugos poste, esančiame Sietyno g. 8b, Vilniuje, kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiosios V. A., prieÅ¡ jos valiÄ užrakino pastarÄ jÄ apsaugos poste, iÅ¡ kurio ji negalėjo iÅ¡eiti, neteisėtai laikė jÄ 41 minutę minėtame apsaugos poste iki 10.52 val., kol buvo iÅ¡laisvinta policijos pareigÅ«nų, tokiu bÅ«du jis neteisėtai atėmė V. A. laisvę.Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasi A. G. savo kaltės dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo nepripažino ir paaiÅ¡kino, jog 2015-02-04 jam paskambino V.

A. ir paprašė iÅ¡duoti pažymÄ , nes nori parduoti garaÅ¾Ä . Jis jai paaiÅ¡kino, kad yra nustatyta pažymų iÅ¡davimo tvarka, todėl tegul ateina, paraÅ¡o praÅ¡ymÄ , jis patikrins, ar nėra skolų ir pažymÄ iÅ¡duos. TÄ pačiÄ dienÄ ji atėjo į postÄ ir parašė praÅ¡ymÄ . Jis jai paaiÅ¡kino, kad pažymÄ iÅ¡duos kai bus patikrinta dėl skolų. KitÄ dienÄ buvo viskas patikrinta, jis jai pažymÄ iÅ¡rašė. Ji sako netiesÄ , kad jis jai pažymos nedavė. Kai ji buvo garažų bendrijos pirmininkė, garažai buvo apleisti, nemokami mokesčiai.

Jis, tapęs pirmininku, surinko pinigų, sumokėjo mokesčius. Bendrijoje kilo konfliktų tarp jo ir nukentėjusiosios. 2015-02-05 garažo apsaugos poste jis nukentėjusiajai pasakė, kad patikrins duomenis, iÅ¡raÅ¡ys pažymÄ ir išėjo. Duris paliko atviras. Ji jo dar prieÅ¡ iÅ¡einant prašė atiduoti buhalterės pareigybines instrukcijas, kažkokius protokolus. Jis jos paprašė iÅ¡eiti iÅ¡ posto patalpų, o nukentėjusioji pradėjo rėkti – kilo konfliktas. Jis išėjo iÅ¡ posto ir paliko jÄ ten sėdėti.

Duris paliko atidarytas. Jis jokių tų dokumentų akyse nėra regėjęs, jam jų nereikia ir iš jos nieko neėmė. Ji pradėjo ant jo šaukti, negražiai vadinti. Kadangi jis turi problemų su kraujospūdžiu, jam pasidarė bloga ir jis iš apsaugos posto išėjo. Jis pasakė nukentėjusiajai, kad ji gali ten sėdėti, kiek nori. Jis duris paliko atidarytas, jos neužrakino. (duomenys neskelbtini), yra privačios jo patalpos, jas asmeniškai pirko jis bendrijos naudai. Patalpos registruotos turto registre.

Patalpos iÅ¡ seniau vadinasi apsaugos postu. Jam bebÅ«nant namuose paskambino policininkas ir pasakė, kad jis atrakintų patalpas, nes V. A. sėdi užrakinta. Kai jis atėjo, patalpos buvo užrakintos. Jis mano, kad ji turėjo savo raktÄ , nes 2013 m. jam tapus pirmininku, jis patalpų rakto negavo. RaktÄ gavo iÅ¡ budinčio, kai nusipirko patalpas. Jam tapus pirmininku, budintieji pasakė, kad tos patalpos yra privačios ir jis susitarė su savininku dėl galimybės jas nusipirkti. Kadangi pati bendrija nenorėjo pirkti patalpų, tai jis 2013 m. nusipirko ir pasiÅ«lė bendrijai jas pirkti ar nuomotis iÅ¡ jo.

Kiek jam žinoma, patalpų raktų buvo 5, tačiau jų galėjo bÅ«ti ir daugiau. Po kiek laiko bendrijai jis pasakė, kad draudžia naudotis patalpomis. S., vienas iÅ¡ budinčiųjų, pakeitė spynÄ ir iki Å¡iol jis į patalpas patekti negali. Dabar bendrijos pirmininkė yra S.. Jis kreipėsi į policijÄ dėl iÅ¡keldinimo, bet ji negalėjo padėti ir patarė kreiptis į teismÄ . Ä®vykio dienÄ , atvykus policijai, jis atrakino patalpas. Policija paklausė, ar viskas savo vietoje. Metalinės spintos yra užrakintos, niekas nebuvo paliesta.

Buhalterė ateina dirbti į patalpas, ten bÅ«na neilgai. Jis nežino, ar ji turi priėjimÄ prie seifo. V. A. jis prašė iÅ¡eiti iÅ¡ patalpų. Ji sakė niekur neisianti, kol negaus pažymos. Jis nežinojo, ar ji sumokėjusi už garaÅ¾Ä , todėl pažymos iÅ¡ karto neiÅ¡rašė. Kai sužinojo, kad viskas gerai, pažymÄ iÅ¡rašė. V. A. ne tik pažymos, bet ir kažkokių dokumentų prašė. Tuo metu patalpoje buvo tik dviese, jų niekas nematė. Garažuose dabar budi L., S., G..

Jis jau nebe pirmininkas, gali bÅ«ti, kad dabar kiti žmonės dirba. Jis net nežinojo, kad užrakintose patalpose yra V. A.. Jam paskambino policijos patrulis ir paprašė atrakinti patalpas. Patalpas paliko atrakintas, nes ten nėra ko vogti. Ten jo patalpos, kÄ nori, tÄ daro. BendrijÄ jis jau buvo įspėjęs, kad nėra atsakingas už ten paliktus daiktus.Nepaisant to, jog kaltinamasis A. G. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, kaltinamojo kaltė pilnai yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: nukentėjusiosios V.

A. parodymais, liudytojų J. Č., R. L., S. S. parodymais, apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ dalies ir paties A. G. parodymais, kitais įrodymais.Nukentėjusioji V. A. teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažįsta nuo 2012 m., kada ji buvo perrinkta garažų bendrijos pirmininke ir prasidėjo intrigos dėl pirmininko posto. Bendrijoje kaltinamasis turėjo garaÅ¾Ä ir dar nusipirko sandėliukÄ , buvo bendrijos narys. Jis nėra teisėtai iÅ¡rinktas bendrijos pirmininku, dokumentai suklastoti.

Nuo 2012 m. jos ir kaltinamojo santykiai buvo konfliktiÅ¡ki, jis jai ir jos dukrai grasindavo. 2015-02-05 ji 8.50 val. paskambino kaltinamajam, jis sakė, kad geria kavÄ ir ji jam netrukdytų. Po 10 min. jis jai paskambino ir pasakė, kad ji gali atvykti pasiimti pažymos. Ji nori parduoti garaÅ¾Ä , jai reikėjo pažymos notarui, kad nėra skolinga už garaÅ¾Ä . Kaltinamasis jai ir anksčiau tyčia neiÅ¡davė pažymos. Kai jis jai įvykio dienÄ perskambino, ji pasiėmė buhalterės pareigines instrukcijas, ieÅ¡kinį teismui, pareiÅ¡kimÄ prokuratÅ«rai ir atėjo pas A.

G. praÅ¡yti pažymos. Ji jam paaiÅ¡kino, kad yra viskÄ sumokėjusi, todėl jis privalo iÅ¡raÅ¡yti pažymÄ . Jis pasakė, kad pažymos neiÅ¡duos. Ji pasakė, kad skambins dukrai, kad mokėtų žyminį mokestį ir duoda jį į teismÄ . Jis vėl nesutiko. Ji paskambino dukrai ir pasakė, kad mokėtų žyminį mokestį. Tuo metu ant stalo buvo padėti jos atsineÅ¡ti dokumentai. Jis jai nematant buhalterės pareigybines instrukcijas paėmė. Jai ji reikalinga, nes čia teismai nesibaigs.

Ji paskambino 112 ir paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis negrÄ Å¾ina dokumentų. Jai bekalbant jis išėjo iÅ¡ patalpų ir jÄ užrakino viduje. Ji girdėjo, kaip jis rakina duris. Tada ji dar kartÄ paskambino 112 ir pasakė, kad jÄ užrakino. Atvyko policija, iÅ¡kvietė A. G.. Jis atvykęs atrakino kambarį bei paskambino R. L. ir paklausė jo, ar V. A. nežino, kur padėti seifo raktai. Gavęs neigiamÄ atsakymÄ , jis policijai pasakė, kad ji nieko nepaėmė. Ji neturi rakto nuo patalpų. Kai buvo pirmininkė, buvo vienas raktas nuo patalpos.

Spyna nebuvo keista. Kiek žino, vėliau spyna buvo pakeista. J. G., S. S., M. T., E. T. dirbo bendrijoje iki tol, kol ji išėjo. Kai ji dirbo, 5 raktų neturėjo, nuo patalpų buvo 1 raktas. Kaltinamasis jÄ užrakino, o kai ji paskambino policijai, davė jo telefonÄ . Kaltinamajam labiau rÅ«pėjo, ar ji ko nors nepaėmė, o ne ar pati užsirakino.Liudytoja R. A. teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog ikiteisminio tyrimo metu jos klausė, ar dėl konflikto 2015-02-05 galėjo pablogėti nukentėjusiosios ligos.

Cukrinio diabeto konfliktas neįtakojo. Hipertonija yra komplikuota, iÅ¡sivysčiusi hipertenzinė kardiopatija, nukentėjusioji turi kasdien gerti vaistus. Nuo streso liga gali paÅ«mėti, pakilti kraujospÅ«dis, svaigti galva. Tai įprasta liga tokiam amžiui. Nukentėjusioji 2013 m. kreipėsi į neurologÄ dėl nemigos ir atminties sutrikimų. Neurologas pateikė iÅ¡vadÄ , kad tai senatviniai pakitimai. Tai taip pat normalu tokio amžiaus žmogui. Dėl patirto streso nukentėjusiajai gali kilti nerimas ir pan.

Dėl Å¡io įvykio 2015-02-17 nukentėjusioji buvo atvykusi iÅ¡siraÅ¡yti įprastinių vaistų. Ji neminėjo, kad jų reikia dėl įvykio.Liudytojas R. L. teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad A. G. buvo jų darbdavys garažų bendrijoje. Jis pradėjo dirbti nuo 2014-03-03, dirba iki Å¡iol. A. G. Å¡iuo metu nebėra jo darbdavys. Anksčiau jis dirbo budėtojų patalpoje, kuriÄ nupirko A. G. ir juos iÅ¡varė. Net į tualetÄ negalėjo nueiti. Jis bendrijoje turėjo garaÅ¾Ä , vėliau A.

G. pasiÅ«lė jam darbÄ . Dirbti reikėjo budėtojams pritaikytoje patalpoje. Jos raktÄ jis turėjo, bet su savimi rakto neiÅ¡sineÅ¡davo, po savo pamainos jį palikdavo kitai. Kai pakeitė visus darbuotojus, pakeitė ir pagrindinių durų spynÄ . Nors A. G. žmonėms nepatinka, jis jam pykčio nelaiko. Ir Å¡iuo metu jis – liudytojas, bendrijoje turi garaÅ¾Ä . Dabar jie pasistatė savo sargo patalpÄ . Apie V. A. uždarymÄ budėtojų patalpoje jis žino, bet pats to nematė. Patalpoje yra trys langai, kurie yra užsandarinti, ir neatsidaro.

Jų iÅ¡daužti neįmanoma, jie dvigubi. Atsarginių durų nėra. Jis nežino, kiek budėtojų patalpos spyna turi rakto kopijų. Patalpoje yra seifas, kuriame yra raktai nuo avarinio išėjimo ir kiti raktai. Seifo raktÄ turi pirmininkas. Nuo budėtojų patalpos rakto nėra.Liudytojas S. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad jis yra vieno garažo savininkas, garažų bendrijos narys ir darbuotojas. V. A. jį priėmė į darbÄ , jis dirbo kai A. G. buvo pirmininkas. A. G. bandė jį atleisti, bet jam nepavyko.

Su V. A. santykiai normalÅ«s. Jis dirbdavo budėtojų patalpoje, bet dirbant budėtoju reikia ir patalpas apžiÅ«rėti, teritorijÄ apeiti. Budėtojų patalpos yra rakinamos. Kai pirmininku tapo A. G., buvo atleisti keli darbuotojai ir buvo nuspręsta pakeisti spynÄ . Jis pakeitė spynos Å¡irdelę ir raktus iÅ¡dalino budėtojams bei A. G.. R. L. raktÄ turėjo turėti. V. A. rakto neturėjo, nes nebedirbo bendrijoje. Raktai buvo duoti nepasiraÅ¡ant gavėjui. Garažus saugojo 4 budėtojai. Prie Å¡irdelės buvo 5-6 raktai, jie buvo iÅ¡dalinti 4 budėtojams ir A.

G.. Garažų patalpose buvo dėžutė, kurioje buvo saugomi raktai. Budėtojų patalpoje yra langai, bet jie yra užsandarinti. Jis nežino, ar jie atsidaro. Jis niekada nebuvo atidaręs lango.Liudytojas J. Č. teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog dirba policininku. NukentėjusiÄ jÄ Å¡iek tiek prisimena. Jiems atvykus į įvykio vietÄ Sietyno gatvėje nukentėjusioji buvo viena. Jie susisiekė su A. G., jis atvyko ir atrakino patalpos duris. Nukentėjusioji buvo patalpoje užrakinta viena, aplink žmonių nebuvo.

Pats A. G. jiems nenurodė, ar jis užrakino ar kodėl tai padarė. budėtojų patalpoje buvome. Ten yra vienas ar keli langai, visi jie buvo uždaryti. Jie su nukentėjusiÄ ja kalbėjosi per uždarytÄ langÄ . Jų akivaizdoje kaltinamasis kažkam skambino. Jie nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ policijos komisariatÄ nuvežė. Kadangi tarnybiniame praneÅ¡ime neparaÅ¡yta, kad buvo kviesta medicinos pagalba ar pati nukentėjusioji nuvežta į poliklinikÄ , reiÅ¡kia, jie jos nevežė. A. G. skambino kažkam dėl seifo, esančio budėtojų patalpoje.

Jis nežino dėl kokių dokumentų konfliktavo kaltinamasis ir nukentėjusioji. Buvo minimi kažkokie dokumentai. Jis neprisimena ar kaltinamojo klausė, ar jis užrakino budėtojų patalpas.Liudytojas J. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, jog 2015-02-05 10.24 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. G. iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad Sietyno g. 8, Vilniuje, užrakinta moteris, kurios neiÅ¡leidžia. Nuvykus minėtu adresu, garažų masyve, apsaugos poste pro langÄ pamatė stovinčiÄ moterį.

Moteris, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, buvo V. A., gim. 1942 m., apsaugos poste buvo užrakinta. Pro langÄ pasakė, kad jÄ užrakino A. G., gim. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), kodėl, paaiÅ¡kinti negalėjo, tik pasakė, kad iÅ¡ jos atėmė dokumentus. Paskambinus A. G., pastarasis grįžo ir atrakino patalpas. Jis paaiÅ¡kino, kad V. A. labai konfliktiÅ¡ka asmenybė ir iÅ¡ patalpos raginama iÅ¡eiti atsisakė, po ko jis iÅ¡ patalpos pasiÅ¡alino. Ar patalpoje V. A. užrakino jis, ar ji galėjo užsirakinti pati ir dėl to melagingai iÅ¡kviesti policijÄ , jie nežino.

Netikrino, ar V. A. turėjo raktÄ nuo patalpos. Ä®vertino tik faktÄ , kad patalpa buvo užrakinta, o atėjęs A. G. patalpÄ atrakino. V. A. sveikata nesiskundė, jos vežti į poliklinikÄ ar iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ neprašė. Jai iÅ¡reiÅ¡kus norÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl A. G. veiksmų, ji buvo nuvežta į 5 policijos komisariatÄ (b. l. 22).Pagarsinami minėtus liudytojo paaiÅ¡kinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas J. Č. patvirtino, jog parodymai teisingi.ApžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog V.

A. 2015-02-05 apie 10.11 val. du kartus skambino Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) numeriu, prašė pagalbos. Pirmo skambučio metu ji nurodė, jog A. G. iÅ¡ jos paėmė dokumentÄ , neatiduoda ir išėjo pro duris. Antro skambučio metu nurodė, jog A. G. jai bekalbant telefonu su BPC išėjo ir užrakino jÄ , ji net nepastebėjo, kaip užrakino (b. l. 15-18).BK 146 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių.

Å io nusikaltimo objektas – žmogaus laisvė pasirinkti savo buvimo vietÄ . Vienas iÅ¡ neteisėto laisvės atėmimo formų yra žmogaus laisvės pasirinkti savo buvimo vietÄ suvaržymas, laikant jį apibrėžtoje vietoje prieÅ¡ jo valiÄ . Nusikaltimas laikomas baigtu faktiÅ¡kai sulaikant žmogų esamoje vietoje prieÅ¡ jo valiÄ ir nukentėjusiajam tai suvokus. Tai, kokiu tikslu žmogus yra neteisėtai laikomas nelaisvėje, jeigu nėra žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, veikos kvalifikavimui pagal BK 146 straipsnio 1 dalį reikÅ¡mės neturi.Teisminio nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, jog tarp A.

G. ir V. A., kaip buvusių garažų bendrijos pirmininkų ir garažų savininkų, yra susiklosčiusi itin konfliktiÅ¡ka situacija ir jau tęsiasi ilgÄ laikÄ â€“ daugiau nei du metus. Byloje tiek paties A. G., tiek ir V. A. parodymais (toje dalyje kurioje jie sutampa) nustatyta, kad 2015-02-05 10.11 val. garažų apsaugos poste, esančiame Sietyno g. 8b, Vilniuje, tarp jų kilo konfliktas dėl pažymos iÅ¡davimo. IÅ¡ policijos pareigÅ«no J. Č. paaiÅ¡kinimų matyti, jog atvykus į įvykio vietÄ , patalpose buvo matyti moteris – V.

A., durys buvo užrakintos ir ji negalėjo išeiti. Policijos pareigūnams paskambinus A. G., pastarasis atvyko ir atrakino duris. To neneigė ir pats kaltinamasis A. G.. Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, jog V. A. du kartus skambino BPC, pirmu atveju dėl dokumento pagrobimo, o po kelių minučių dėl to, jog ji yra užrakinta apsaugos poste. A. G. teisminio nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog labai susijaudino konflikto metu, jam pasidarė bloga, kadangi V. A. jį įžeidinėjo, pati atsisakė išeiti iš patalpų, jis patalpas paliko atrakintas, nes ten nėra ko vogti ir išėjo.

Tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis patvirtino, jog jų konflikto niekas nematė, liudininkų nėra. Å iuo atveju, kadangi A. G. ginčija tÄ aplinkybę, jog bÅ«tent jis užrakino V. A., o kitų tiesioginių įvykio liudytojų nėra, itin svarbiÄ reikÅ¡mę įgauna nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusioji V. A. labai nuosekliai, logiÅ¡kai ir įtikinamai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, apie tai kaip atėjo pas A. G. pažymos, kaip tarp jų kilo konfliktas, kaip jis išėjo ir kaip užrakino duris.

Å ios aplinkybės sutampa su tiek su apžiÅ«ros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis apie policijos kvietimÄ , tiek su liudytojo J. Č. parodymais apie užrakintas duris. V. A. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai sutampa su jos ikiteisminio metu duotais parodymais. PrieÅ¡ingai, A. G. versija, jog V. A. pati užsirakino jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose, yra nelogiÅ¡ka ir neįtikinama, todėl teismas tokiais A. G. parodymais netiki ir nesivadovauja. V. A. jau daugiau nei metus iki nusikaltimo padarymo dienos nedirbo garažų bendrijos pirmininke ir jos veikloje nedalyvavo.

A. G. teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo versijÄ , jog V. A. turėjo raktÄ nuo budėtojų patalpos (rakto priėmimo-perdavimo aktas ar pan.). Patalpos, kuriose buvo užrakinta V. A. nuosavybės teise priklausė A. G., be to, A. G. tuo metu buvo bendrijos pirmininku ir disponavo minėtomis patalpomis, jų raktais. Kaip matyti iÅ¡ teisminio nagrinėjimo metu apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimų, patalpoje buvo seifas, dėžutė su raktais nuo kitų garažo patalpų, kitos materialinės vertybės: kopėčios, kirvis ir pan. (tai nurodė A.

G. sakydamas baigiamÄ jÄ kalbÄ ). Tiek nukentėjusioji V. A., tiek ir liudytojas J. Č. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog atvykus A. G. į vietÄ ir atrakinus budėtojų patalpos duris, jis telefonu teiravos kitų asmenų ar V. A. nežino kur raktas nuo seifo, kas rodo, jog jam rÅ«pėjo, kad niekas nedingtų iÅ¡ jo patalpų. IÅ¡eiti iÅ¡ savo patalpų, kuriose yra materialinių vertybių, palikti patalpas nerakintas, yra nelogiÅ¡ka, juo labiau, iÅ¡eiti ir patalpose palikti asmenį, su kuriuo yra itin konfliktiÅ¡ki santykiai.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo veiksmas (nukentėjusiosios užrakinimas apsaugos patalpoje) buvo kilusio konflikto sprendimo bÅ«das. Nuteistasis, užrakindamas nukentėjusiÄ jÄ apsaugos patalpose ir jos neiÅ¡leisdamas beveik valandÄ , suvokė, kad neteisėtai atima jai laisvę, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl konstatuotina, kad nuteistojo A. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 146 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.Skirdamas kaltinamajam A.

G. bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ ), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamojo asmenybę, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį: anksčiau neteistas, pensininkas, VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre A. G. negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas.

Å ių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , nustatant mažesnį nei numatytas vidurkis jos dydį (BK 47 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas).Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1dalimi ir 302-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 146 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 10 MGL, t. y. 376,6 € (trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties centų) dydžio baudÄ .Kaltinamajam A. G. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti nepakeistÄ iki bausmės vykdymo pradžios.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas             (parašas)             Arūnas Budrys Nuorašas tikras Teisėjas Arūnas Budrys