2025-10-22 Nr. AB-17915-3-61-3-02869-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2575-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02869-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. (O. B.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. (O. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 25S114314 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvoje.

2. Pareiškėjas grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjui yra atsiųstas šaukimas atvykti į (duomenys neskelbtini) kariuomenę, pareiškėjo profilis atitinka karui (duomenys neskelbtini) verbuojamų (mobilizuojamų) asmenų profilį ((duomenys neskelbtini) metais jis įtrauktas į karinę įskaitą, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) provincijoje, o išsilavinimas – techninis, jis ilgai dirbo (duomenys neskelbtini), be to, jis yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos struktūrų už labai sunkų nusikaltimą, todėl jis bus verčiamas vykti kariauti prieš (duomenys neskelbtini) dar sulaikymo etape arba kai bus nuteistas), tačiau jis nesutinka kariauti prieš (duomenys neskelbtini), atsisako tai daryti, o tokie veiksmai (duomenys neskelbtini) neabejotinai užtrauks baudžiamąjį persekiojimą.

2.2. Papildomos apsaugos poreikis grindžiamas šiomis aplinkybėmis: pareiškėjas yra kaltinamasis baudžiamojoje byloje, kurioje vienas iš anksčiau nuteistų ir šiuo metu įkalintų asmenų pakeitė savo parodymus ir apkaltino pareiškėją dalyvavimu anksčiau ištirto nusikaltimo padaryme, dėl to pareiškėjui kyla grėsmė būti nepagrįstai patrauktam baudžiamojon atsakomybėn, neteisėtai sulaikytam ar įkalintam, taip pat verčiamam duoti tyrimui palankius parodymus, šmeižti save ir kitus asmenis.

2.3. Pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini) metais, atvyko į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) metais. Pareiškėjo sutuoktinė yra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja. 2020 metais pareiškėjui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris buvo panaikintas Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 23S135626, nes, remiantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai. Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 1 d. sprendimu Nr. 23S196480 nuspręsta išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2024 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.4. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo pateiktas šaukimas gali būti suklastotas, šaukimas aiškiai atitinka atsakovo nurodytus privalomuosius elementus. Aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) provincijoje skubiai parengti ir atspausdinti mobilizaciniai dokumentai nežymiai neatitinka (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalavimų, nesudaro prielaidų paneigti fakto, kad šaukimas pareiškėjui buvo išsiųstas. Migracijos departamentas nepateikė (duomenys neskelbtini) srities karinio komisariato šaukimo formos (pavyzdžio), kuri skirtųsi nuo pareiškėjo gauto šaukimo. Tai, kad internete yra dokumentų klastojimui skirtos informacijos, negali būti naudojama prieš pareiškėją, siekiant paneigti šaukimo gavimo faktą.

2.5. Atsakovas, tirdamas pareiškėjo profilį mobilizacijos (įtraukimo į karą) kontekste, neįvertino svarbiausios aplinkybės, kad pareiškėjas buvo teistas (duomenys neskelbtini), o šiuo metu ieškomas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Atsakovas Sprendime nurodė, kad dėl šios aplinkybės neatmestina, jog grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjas gali būti sulaikytas.

2.6. Migracijos departamentas, Sprendime teigdamas, kad nors bendra kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) verbuojami kaliniai karui (duomenys neskelbtini), tačiau nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija savaime nepatvirtina, jog prieglobsčio prašytojas neišvengiamai bus verčiamas vykti į karą, bando paneigti savo paties kilmės šalies tyrimo metu nustatytus faktus. Migracijos departamentas netinkamai įvertino kilmės šalies informaciją pareiškėjo atžvilgiu ir padarė nepagrįstą išvadą, kad surinktos informacijos visuma nesuponuoja pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjas bus neišvengiamai užverbuotas karui (duomenys neskelbtini), nors pagal bylos medžiagą nustatyta, jog tokia galimybė yra ypač didelė.

2.7. Nors Migracijos departamentas pabrėžė, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, Sprendime aiškiai nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) valdžia pradėjo verbuoti ne tik nuteistus kalinius, bet ir asmenis, esančius ikiteisminio sulaikymo įstaigose, nes kalinių skaičius sumažėjo dėl ankstesnių verbavimo kampanijų. Pareiškėjas atitinka visus reikalavimus, kad būtų verbuojamas.

2.8. Pareiškėjo situacija visiškai atitinka 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Direktyva 2011/95/ES) 9 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytą persekiojimo formą, dėl kurios turėtų būti suteikiamas pabėgėlio statusas. Pakanka nustatyti bent menkiausią tikimybę, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo galimo persekiojimo jo kilmės valstybėje yra pagrįstos. Tokiu atveju laikoma, kad jis įrodė persekiojimo grėsmę. Migracijos departamentas neturėtų perkelti pareiškėjui įrodinėjimo naštos.

2.9. Pareiškėjui nesuteikus prieglobsčio, jam privalo būti suteikta papildoma apsauga dėl šių priežasčių: pareiškėjas yra kaltinamasis baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), kurioje nuteistasis pakeitė savo parodymus ir apkaltino pareiškėją prisidėjus prie ankščiau ištirto nusikaltimo padarymo; pareiškėjui gresia nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas, laisvės atėmimas ir vertimas paliudyti tyrimui palankią versiją, apšmeižti kitus asmenis; yra labai didelė tikimybė, kad pareiškėjui bus daromas spaudimas, jis bus kankinamas, kad pritartų tyrimo versijai ir paliudytų prieš save ar kitus asmenis; praėjus (duomenys neskelbtini) metų nuo nužudymo, surasto, nuteisto ir kalinčio (duomenys neskelbtini) parodymų pagrindu (duomenys neskelbtini) pareiškėjui pateikti kaltinimai dalyvavus rezonansiniame (duomenys neskelbtini) nužudyme ir pasikėsinime į (duomenys neskelbtini), nors senaties terminas byloje yra suėjęs. Į bylą pateiktas pareiškėjo advokatės iš (duomenys neskelbtini) raštas patvirtina aplinkybę dėl apkalbėjimo.

2.10. Nepaisant to, ar pareiškėjas bus nuteistas, pats buvimas (duomenys neskelbtini) įkalinimo sistemoje yra prilyginamas kankinimui. Atsakovas Sprendime nurodė taikomus kankinimų ir nežmoniško elgesio metodus. Sprendime pateikta išsami kilmės šalies informacija rodo, kad bet koks sulaikytas ar įkalintas asmuo (duomenys neskelbtini) patiria kankinimus ir su juo elgiamasi nežmoniškai. Kankinimai yra sistemiški, planuoti, neišvengiami, o net pačios kalinimo ir (ar) sulaikymo sąlygos tarptautinių institucijų (organizacijų) laikomos nežmoniškomis ir laikomos kankinimu. Bet koks asmuo, patekęs į šią sistemą, bus kankinamas, o jo orumas žeminamas. Nėra jokios abejonės, kad už labai sunkų nusikaltimą paieškomas asmuo atidurs sulaikymo ir (ar) įkalinimo įstaigoje, be to, įkalinimo įstaigoje pareiškėjas patirs spaudimą tiek dėl priverstinės mobilizacijos, tiek dėl reikiamų ikiteisminiam tyrimui parodymų davimo, todėl nėra abejonių, kad pareiškėjas, grąžintas į (duomenys neskelbtini), yra pasmerkiamas kankinimams ir nežmoniškam elgesiui.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.

4. Atsakovas grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, jog, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį skubos tvarka bei įvertinus motyvus, kuriais jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį (jam yra suklastota baudžiamoji byla dėl nužudymo), tyrimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad baudžiamasis persekiojimas inicijuotas ir (arba) vykdomas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba jo politinių įsitikinimų. Taip pat nenustatyta jokių konkrečių baudžiamosios bylos „klastojimo“ požymių, kurie leistų konstatuoti „pagrįstą“, o ne vien hipotetinę tikimybę, jog pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas vykdomas ne dėl iš tikrųjų įvykdytos nusikalstamos veikos, o dėl jo individualių savybių. Kadangi nenustatytas tikėtinas priežastinis ryšis tarp pareiškėjui gresiančio baudžiamojo persekiojimo ir nurodytų „konvencinių” priežasčių, jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

4.2. Pareiškėjas skunde iš esmės neginčija išvadų, kad jo prieglobsčio prašymo motyvas (baudžiamasis persekiojimas) nėra sietinas su konvencinėmis priežastimis. Nenustatytas pagrindas laikyti pareiškėjo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį persekiojimą diskriminuojančiu bei laikyti jį „persekiojimu“ pabėgėlio apibrėžimo kontekste. Nei tyrimo metu surinkta informacija, nei paties pareiškėjo daromos prielaidos (nuteistasis (duomenys neskelbtini) nori atkeršyti, teisėsauga nori, kad jis nurodytų (duomenys neskelbtini) nužudymo užsakovą) nepagrindžia hipotetinės situacijos, kad pareiškėjui būtų apribota galimybė veiksmingai gintis nuo jam pateiktų kaltinimų bei įrodyti savo nekaltumą teismuose.

4.3. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas yra šaukiamas, o pareiškėjas grindė šiuos savo skundo teiginius selektyvia kilmės valstybės informacija. Sprendime yra surinkta ir pateikta kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) šaukimo formą, turinį ir įforminimą. Pareiškėjo pateiktas šaukimas turi akivaizdžius ir esminius formos ir turinio trūkumus, kurių pareiškėjas nepaaiškina ir nepaneigia, o tik apsiriboja vienu deklaratyviu teiginiu, kad (duomenys neskelbtini) provincijoje skubomis parengtas šaukimas turi nežymių neatitikimų, tačiau nepagrindžia šio savo teiginio jokiais objektyviais ar įtikinamais argumentais, todėl jis vertintinas kaip pareiškėjo pasirinkta gynybinė pozicija. Be to, Sprendime yra surinkta aktuali kilmės valstybės informacija apie šaukimą bei nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie šaukimo įteikimą nėra suderinamas su tokia informacija. Pareiškėjo pateiktas dokumentas (šaukimas) nėra autentiškas, o jo pasakojimas apie dokumento įteikimą prieštarauja surinktai kilmės valstybės informacijai.

4.4. Tai, kad pareiškėjas ieškomas (duomenys neskelbtini) už labai sunkų nusikaltimą, nepaaiškina jo skundo teiginio, jog jis bus neišvengiamai užverbuotas kariauti (duomenys neskelbtini). Nėra nustatyta, kad pareiškėjas buvo šaukiamas, jis grindžia minėtus teiginius selektyvia kilmės valstybės informacija. Surinkta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjas neišvengiamai bus verčiamas vykti į karą. Be to, ne visi kaliniai ar sulaikytieji yra verbuojami, kadangi jie turi atitikti tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, amžiaus, sveikatos ir kita, taip pat neretai kaliniai patys sutinka vykti į karą mainais už bausmės sumažinimą. Migracijos departamento surinktos informacijos visuma nesuponuoja pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjas bus neišvengiamai užverbuotas karui (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepagrindė skundo teiginių, kad kas ketvirtas kalinys buvo priverstas kariauti, įskaitant senus, nepilnamečius, ligotus ir pan., kad jis pats atitinka visus reikalavimus būti verbuojamu (amžius, sveikata ir kt.). Vertinant pareiškėjo baimės pagrįstumą, egzistuoja daug kintamųjų: ar (duomenys neskelbtini) bus atnaujinta dalinė mobilizacija; ar pareiškėjas bus pašauktas pagal dalinę mobilizaciją, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes; ar jis atitiks (duomenys neskelbtini) karo tarnybos keliamus medicininius reikalavimus; ar jam leis pasirinkti alternatyvią civilinę tarnybą ir pan. Pareiškėjas apsiribojo tik deklaratyviais, niekuo nepagrįstais teiginiais.

4.5. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir, atsižvelgdamas į tai, priėmė Sprendimą, pats pareiškėjas nepateikė konkrečios informacijos apie tai, kaip buvo pažeistos jo teisės. Teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informaciją visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nurodęs, kad jis asmeniškai buvo susidūręs su žmogaus teisių pažeidimais kilmės valstybėje.

4.6. Migracijos departamentas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl papildomos apsaugos, pažymi, kad šiuos argumentus pareiškėjas grindžia selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija ir bendra padėtimi, ignoruodamas kitas aplinkybes ir savo individualią situaciją. Migracijos departamentas šiuo aspektu surinko aktualią, naujausią ir visą apimančią kilmės valstybės informaciją, kurios kontekste įvertinus pareiškėjo situaciją, nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje jam gresia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nurodyti veiksmai. Prieglobsčio prašytojo baimė – subjektyvus faktorius – turi būti grindžiama ne tik bendro pobūdžio pavojumi prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, bet objektyviais faktoriais – konkrečiomis su prieglobsčio prašytoju tiesiogiai susijusiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas nepateikė tokių objektyvių paaiškinimų ir įrodymų.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė šias ginčui aktualias faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėjui nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2020 m. kovo 8 d. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2020 m. vasario 18 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (numatytas galiojimo terminas – iki 2025 m. vasario 18 d.).

6.2. (duomenys neskelbtini) Tyrimų komiteto (duomenys neskelbtini) srities ir (duomenys neskelbtini) autonominės apygardos tyrimų valdybos 2023 m. sausio 17 d. nutarimu dėl patraukimo atsakomybėn kaip kaltinamojo nutarta patraukti pareiškėją kaltinamuoju baudžiamojoje byloje, pateikiant jam kaltinimą dėl nusikaltimo – žmogžudystės, įvykdytos samdomos organizuotos grupės.

6.3. Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 23S135626 nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgus, be kita ko, į 2023 m. rugpjūčio 21 d. Migracijos departamentui pateiktą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštą Nr. 5-S-19386, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes, patikrinus Interpolo duomenų bazėje, nustatyta, kad joje yra perspėjimas – pareiškėjas paskelbtas suėmimo ir ekstradicijos tikslu ieškomu asmeniu; 2023 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) paskelbė paiešką.

6.4. Interpolo duomenų bazėje paskelbta, kad pareiškėjas ieškomas dėl 2005 m. įvykdyto nužudymo; atsakomybė už pareiškėjui inkriminuojamą nusikalstamą veiką numatyta (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) (joje numatyta atsakomybė už nužudymą), kurioje numatyta didžiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos, o ši nusikalstama veika kvalifikuojama kaip labai sunkus nusikaltimas. Patikrinus informaciją Šengeno informacinėje sistemoje, nustatyta, kad Vokietija 2023 m. gegužės 3 d. paskelbė perspėjimą – pareiškėjas paskelbtas trečiosios šalies piliečiu, kuriam draudžiama atvykti į Šengeno erdvę arba apsigyventi joje iki 2026 m. gegužės 3 d.

6.5. Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 23S136427 nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 18 mėnesių (1,5 metų), taip pat įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 18 mėnesių (1,5 metų). Toks sprendimas priimtas, be kita ko, konstatavus, kad asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

6.6. Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 1 d. sprendimu Nr. 23S196480 nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos; valstybė, į kurią išsiunčiama – (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas priimtas, konstatavus, kad asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gresia viešajai tvarkai.

6.7. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 4 d. per Migracijos departamento informacinę sistemą pateikė prašymą suteikti prieglobstį Nr. 2404-AS-0002, kuriuo prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad jis bijo dėl savo gyvybės, bijo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes ten vyksta karas dėl miško valdos ir nori įtraukti jį į tą karą, jis bus verčiamas duoti parodymus, o, nepadarius to, jis bus išsiųstas į karą, nors yra prieš jį. Pareiškėjas prašyme nurodę, kad jis atvyko į Lietuvą 2022 metų vasarą. Pareiškėjas, 2024 m. balandžio 4 d. prašyme nurodęs, jo nuomone, aktualias faktines ir su situacija kilmės valstybėje susijusias aplinkybes, pažymėjo, kad jo atžvilgiu pateikti kaltinimai yra itin keisti, ypač atsižvelgiant į tai, kad jie pateikti, praėjus 17 metų po padaryto nusikaltimo, kuris buvo įvykdytas kovojant už resursus, kai jis neturi jokių interesų šioje kovoje, nepriklauso nusikalstamoms politinėms grupuotėms ir jau 13 metų negyvena (duomenys neskelbtini); be to, jeigu jis bus sulaikytas ir nuteistas, jis bus verčiamas kariauti (duomenys neskelbtini), o atsisakymo atveju bus baudžiamas; pareiškėjas yra kategoriškai nusiteikęs prieš dalyvavimą (duomenys neskelbtini) veiksmuose (duomenys neskelbtini), jam yra žinoma nežmoniškų sąlygų (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo įstaigose sudarymo praktika, kai, siekiant priversti įkalintus asmenis eiti kariauti prieš (duomenys neskelbtini), atliekamas persekiojimas.

6.8. Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Sprendime, be kita ko, konstatuota, kad nenustatyta pagrįsta tikimybė, jog prieglobsčio prašytojo baudžiamasis persekiojimas inicijuotas ir (arba) vykdomas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba jo politinių įsitikinimų. Taip pat nenustatyta jokių konkrečių baudžiamosios bylos klastojimo požymių, kurie leistų konstatuoti pagrįstą, o ne vien hipotetinę tikimybę, jog prieglobsčio prašytojo baudžiamasis persekiojimas vykdomas ne dėl iš tikrųjų įvykdytos nusikalstamos veikos, o dėl prieglobsčio prašytojo individualių savybių. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

6.9. Sprendime taip pat konstatuota, jog, įvertinus kitą prieglobsčio prašytojo nurodytą motyvą (baimė būti mobilizuotam į (duomenys neskelbtini) kariuomenę bei dalyvauti karo veiksmuose (duomenys neskelbtini)), tyrimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjo grįžimo į kilmės valstybę atveju jis bus mobilizuotas ir prievarta įtrauktas į karo veiksmus (duomenys neskelbtini). Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai, su juo būtų žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba būtų žeminamas jo orumas ar jis būtų tokiu būdu baudžiamas, taip pat nenustatyta grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Sprendime konstatuota, kad prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ginkluotas konfliktas), tačiau jie nevyksta paskutinėje prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) srityje), taigi nėra prielaidų teigti, kad vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Sprendime padaryta išvada, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

6.10. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) advokatės (duomenys neskelbtini) rašytinė nuomonė, kurioje ji, be kita ko, pateikia savo nuomonę dėl O. B. patraukimo kaltinamuoju, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) tik po daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų nuo nusikaltimų įvykdymo, tikėtina, per apkalbėjimą siekdamas pagerinti savo, kaip nuteistojo, padėtį ir sumažinti savo dalyvavimo grupėje vykdant nusikaltiną reikšmę ir svarbą, pakartotinai pakeistuose parodymuose nurodė pareiškėjo bendrininkavimą. Nuomonėje pažymima, kad nutarime ir baudžiamosios bylos medžiagoje dėl kardomosios priemonės skyrimo nėra leistinų ir patikimų objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo bendrininkavimą jam inkriminuojamuose nusikaltimuose, išskyrus sufabrikuotus pakeistus asmenų, kurie buvo suinteresuoti bausmės atlikimo termino sumažinimu, parodymus; tai, minėtos advokatės vertinimu, laikytina apkalbėjimu ir netikru pranešimu apie nusikaltimą.

7. Teismas, remdamasis Direktyvos 2011/95/ES) nuostatomis (9 str. 1 d., 10 str. 1 d., 15 str.), Įstatymo nuostatomis (83 str., 86 str. 1 d., 2 d., 87 str. 1 d., 88 str.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Aprašas) nuostatomis (99 p.), nurodė, kad pareiškėjas grindžia prašymą suteikti pabėgėlio statusą, visų pirma, tuo, kad kilmės valstybėje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, praėjus 17 metų nuo nusikaltimo padarymo ir tik kitam už nužudymą nuteistam asmeniui pakeitus parodymus bei apkalbėjus pareiškėją (galimai dėl geresnių įkalinimo sąlygų), jo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas, o pareiškėjas, grįžęs į kilmės valstybę, bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl nužudymo.

8. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra kaltinamasis byloje dėl nužudymo, taip pat kad kaltinamuoju jis pripažintas tik (duomenys neskelbtini) metais, nors patys nusikalstami veiksmai įvykdyti apytiksliai prieš (duomenys neskelbtini) metų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina ir tai, kad pareiškėjas kaltinamuoju pripažintas kitam asmeniui, nuteistam už tą nusikaltimą, pakeitus parodymus ir kad jie pakeisti praėjus, kaip minėta, daug laiko po nusikaltimo padarymo. Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės patvirtina tik tai, kad pareiškėjas yra pripažintas kaltinamuoju byloje dėl nužudymo, praėjus daug laiko nuo nusikaltimo padarymo, tačiau tai savaime nesudaro prielaidų vertinti, kad egzistuoja pagrindas suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą.

9. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie suponuotų, kad šiuo atveju pareiškėjas pabėgėlio statuso suteikimo prasme iš tikrųjų yra būtent potenciali neteisybės auka dėl jo persekiojimo jo kilmės valstybėje. Teismas vertino pareiškėjo teiginius, kad baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu galimai pradėtas dėl apkalbėjimo, taip pat pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kaip išimtinai pareiškėjo ir jo advokatės nuomonę dėl pareiškėjo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo, o ne kaip baudžiamojo persekiojimo neteisėtumo ir nepagrįstumo savaiminį patvirtinimą.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Migracijos departamentas Sprendime pateikė, be kita ko, išsamią pareiškėjo kilmės valstybės baudžiamojo proceso ir kitų teisės normų analizę, kuri iš esmės leidžia teigti, kad šiuo atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog baudžiamasis persekiojimas pareiškėjo atžvilgiu pradėtas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendė, kad pareiškėjo ir jo atstovo nurodyti veiksmai baudžiamajame procese kaip pakeisti nusikaltimą padariusio asmens parodymai pareiškėjo atžvilgiu, taip pat besikeičiantis aplinkybių vertinimas patys savaime neįrodo, kad baudžiamasis persekiojimas prieš pareiškėją pradėtas kaip tam tikra susidorojimo su juo priemonė, kad jis yra persekiojimas dėl tam tikrų konvencinių priežasčių.

11. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį dėl to, kad jo atžvilgiu kilmės valstybėje vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas dėl nužudymo.

12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad, pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, jis bus išsiųstas kariauti prieš (duomenys neskelbtini), nors jis nesutinka dalyvauti kare, nurodė, kad pareiškėjo pateikta (duomenys neskelbtini) karinio komisariato šaukimo nuotrauka pagrįstai sukėlė Migracijos departamentui abejonių dėl jos autentiškumo. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog šaukimo trūkumai (nėra kai kurių būtinųjų šaukimo elementų, nurodoma klaidinga informacija ir kt.) yra neesminiai.

13. Teismas, nurodęs, kad, nesant vienareikšmiškų įrodymų, jog pareiškėjas yra šaukiamas į kariuomenę jo kilmės valstybėje, taip pat įvertinus tai, kad jis yra pripažintas kaltinamuoju baudžiamojoje byloje, vertino pareiškėjo teiginius, kad jis, grįžęs į kilmės valstybę, bus išsiųstas kariauti prieš (duomenys neskelbtini), kaip pagrįstus išimtinai pareiškėjo daromomis prielaidomis ir bendra kilmės valstybės informacija.

14. Teismas, įvertinęs Sprendime pateiktą išsamią situacijos dėl mobilizacijos pareiškėjo kilmės valstybėje, taip pat šiuo aspektu aktualių teisės aktų analizę, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra nustatyta, jog pareiškėjas yra šaukiamas į kariuomenę savo kilmės valstybėje, sutiko su Migracijos departamento išvada, jog nenustatyta, kad šiuo aspektu pareiškėjui kyla individuali persekiojimo dėl tam tikrų jo įsitikinimų ar kitų konvencinių priežasčių grėsmė jo kilmės valstybėje.

15. Pasisakydamas dėl papildomos apsaugos suteikimo, teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, kad padėtis pareiškėjo kilmės valstybės įkalinimo įstaigose yra tokia, jog sudarytų prielaidas vertinti asmens įkalinimo (duomenys neskelbtini) galimybę kaip tokią, kuri savaime reiškia, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, bus žeminamas jo orumas, ir dėl žmogaus teisių padėties (duomenys neskelbtini) iš esmės taikyti visišką ekstradicijos į šią valstybę uždraudimą. Teismas išaiškino, kad tai, jog pareiškėjas pripažintas kaltinamuoju byloje dėl nužudymo ir yra paskelbta tarptautinė jo paieška, sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjo įkalinimas jam, grįžus į kilmės valstybę, yra tikėtinas, tai savaime nepatvirtina papildomos apsaugos taikymo pagrindų egzistavimo.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje surinkti įrodymai nesudaro prielaidų išvadai, jog pareiškėjo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas pradėtas nepagrįstai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas konststavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog toks baudžiamasis persekiojimas atliekamas dėl politinių priežasčių.

17. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo suteikti jam papildomą apsaugą, nurodė, kad nenustatyta, jog pareiškėjo atžvilgiu egzistuotų individualios aplinkybės, dėl kurių jis pagrįstai bijotų persekiojimo Įstatymo 87 straipsnio nuostatų prasme. Teismas akcentavo, kad, nors, remiantis pareiškėjo kilmės valstybės informacija, kaliniai yra verbuojami dalyvauti kare prieš (duomenys neskelbtini), tai savaime nepatvirtina to, kad pareiškėjas kilmės valstybėje bus verčiamas vykti į karą.

18. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, Sprendime pateiktą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, aktualią teismų praktiką, konstatavo, kad Sprendime pagrįstai ir teisėtai atsisakyta suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas ir Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjo individualios padėties ir asmeninių aplinkybių visumos ir taip pažeidė Aprašo 97.3 punktą.

20.2. Pareiškėjas grindė persekiojimo riziką objektyviais įrodymais. Iš pareiškėjo pateiktų šaltinių matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra išvystyta ir plačiai taikoma praktika sudaryti nuteistajam ar įtariamajam tokias nepakeliamas sąlygas arba tiesiogiai kankinti jį, kad jis būtų priverstas pasirašyti kontraktą su (duomenys neskelbtini) kariuomene. Tokie asmenys yra siunčiami tiesiogiai į (duomenys neskelbtini) kariauti vadinamuosiuose „mėsos šturmuose“. Šaltiniuose minima, kad asmenys įtraukiami į specialius padalinius „(duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“). Kalėjimų administracija ir apskritai (duomenys neskelbtini) teisėsauga yra tiesiogiai suinteresuotos priversti asmenį pasirašyti kontraktą, kadangi už kiekvieną užverbuotą asmenį gaunamas finansinis atlygis, taip pat yra valdžios nurodymas verbuoti asmenis.

20.3. Pareiškėjo situacijoje egzistuoja visuma aplinkybių, rodančių, jog jis bus priverstinai verbuojamas ir dėl to patirs kankinimus, smurtą, nežmonišką bei orumą žeminantį elgesį.

20.4. Pareiškėjas pateikė objektyvius įrodymus, kurie patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra galimybės apginti pažeistas teises, o kalėjimuose yra ne galimai blogos sąlygos, o išvystyta, skatinama ir palaikoma valdžios kankinimų sistema. Tiek Jungtinės Amerikos Valstijos, tiek nevyriausybinės organizacijos pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimuose yra toleruojami ir plačiai taikomi kankinimai, o tikimybė apginti savo teises teisine tvarka yra maža.

20.5. Migracijos departamento sprendime ir byloje esanti Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus parengta „Pažyma apie politinę situaciją (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskelbtą mobilizaciją“ neatitinka Aprašo 7 punkte nustatytų tikslumo ir naujumo reikalavimų.

20.6. Analizuojant surinktą informaciją, kuria rėmėsi Migracijos departamentas, matyti, kad ji yra pasenusi (didelė dalis duomenų yra iš 2022 ar 2023 m.), abstrakti ir bendro pobūdžio. Tai dar labiau sustiprina pareiškėjo teiginį, jog, nagrinėjant prieglobsčio prašymą, buvo ignoruota jo individuali padėtis ir asmeninės savybės. Nagrinėjamu atveju aktuali konkreti ir specifinė informacija apie (duomenys neskelbtini) priverstinio verbavimo praktiką kalėjimuose. Migracijos departamentas nerinko informacijos šiais aspektais ir realiai nevertino pareiškėjo padėties. Pareiškėjo pateikta tiksli ir naujausia informacija rodo, kad nuo 2022–2023 metų (duomenys neskelbtini) iš esmės pakito mobilizacija ir verbavimo metodai.

20.7. Pareiškėjui mobilizacijos grėsmė kyla ne dėl to, kad jis būtų šaukiamas įprasta bendra tvarka, o būnant esant sulaikytam. Pagal pateiktą objektyvią, naujausią ir tikslią informaciją, šiuo metu visi asmenys, esantys (duomenys neskelbtini) teisėsaugos žinioje, gauna pasiūlymą „savanoriškai“ sudaryti sutartį su (duomenys neskelbtini) gynybos ministerija ir vykti kariauti į (duomenys neskelbtini). Asmenys, pasirašę tokią sutartį, neturi galimybės pasirinkti, kur vykti „tarnauti“, nes jie siunčiami tiesiogiai dalyvauti kare prieš (duomenys neskelbtini).

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą nepakeistą, atmesti apeliacinį skundą.

22. Atsakovas grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Byloje nustatyta, ko pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija, kad jo pateiktas šaukimas turi akivaizdžius ir esminius formos ir turinio trūkumus, kurie prieštarauja surinktai kilmės valstybės informacijai, t. y. pareiškėjas pateikė neautentišką dokumentą, kuris turi klastojimo požymių, o jo pasakojimai apie dokumento įteikimą prieštarauja surinktai kilmės valstybės informacijai.

22.2. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės buvo žinomos ir įvertintos ginčijamame Sprendime, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad jis bus pašauktas pagal mobilizaciją ar verbuojamas bei išsiųstas kariauti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas akivaizdžiai siekia ignoruoti ir sumenkinti Migracijos departamento surinktą, nepaneigtą ir patikimą kilmės valstybės informaciją šiuo aspektu. Surinktą kilmės valstybės informacija patvirtina, kad pareiškėjo profilis neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) buvo mobilizuojami pagal dalinę mobilizaciją, nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai nevyksta priverstinė mobilizacija, vietoje to už piniginį atlyginimą aktyviai verbuojami savanoriai kontraktininkai, (duomenys neskelbtini) įstatymai numato alternatyvios civilinės tarnybos galimybės. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta mobilizacija, todėl nėra tikėtina, kad pareiškėjas būtų verčiamas dalyvauti karo veiksmuose (duomenys neskelbtini).

22.3. Pareiškėjo baimė būti mobilizuotam yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais.

22.4. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tik bendrą kilmės valstybės informaciją, kuri iš esmės nepraplečia ir nenuginčija ginčijamame Sprendime nurodytos kilmės valstybės informacijos šiuo klausimu. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį, vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir priėmė ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjas nepateikė konkrečios informacijos apie tai, kaip buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

22.5. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia iš esmės ribotą ir selektyvią kilmės valstybės informaciją, kuri neleidžia tinkamai įvertinti negalimumo apginti pažeistas teises (duomenys neskelbtini) masto ir konstatuoti persekiojimo sistemiškumą.

22.6. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) iš esmės pakito mobilizacija ir verbavimo metodai nuo 2022–2023 metų, tačiau nepagrindžia šio teiginio.

22.7. Pareiškėjas taip pat nepagrindžia deklaratyvaus teiginio, kad visi asmenys, patenkantys (duomenys neskelbtini) teisėsaugos žinion, gauna pasiūlymą „savanoriškai“ sudaryti sutartį su (duomenys neskelbtini) ir vykti kariauti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikia jokių tai patvirtinančių patikimų, objektyvių šaltinių ar įrodymų, o apsiriboja tik deklaratyviu teiginiu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, kuriems esant suteikiamas prieglobstis (papildoma apsauga), atmetė pareiškėjo skundą.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamentas netinkamai atliko tyrimą, nepagrįstai neindividualizavo pareiškėjo situacijos, tačiau Migracijos departamentas pripažino, kad pareiškėjas gali būti sulaikytas, o (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigose yra ypač blogos kalinimo sąlygos ir pareiškėjui kyla grėsmė būti kankinimam bei patirti nežmonišką elgesį.

26. Teisėjų kolegija nurodo, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, susijusius su jam kylančia grėsmė dėl to, jog jis gali būti išsiųstas kariauti į (duomenys neskelbtini), taip pat argumentus dėl jam gresiančio kankinimo ir nežmoniško elgesio (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigose.

28. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2318-968/2025).

30. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta, remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr.. pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

31. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1165-822/2025).

32. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių, nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko nepadarė to; e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.). Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio (persekiojimo veiksmai) 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog tam, kad veiksmas būtų laikomas persekiojimo veiksmu pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A skirsnį, jis turi būti: a) pakankamai rimtas pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kuri yra pakankamai sunki, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta a punkte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2056-1047/2025).

33. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme vertinami pareiškėjo prašymo dalies, kurioje pareiškėjas grindė prašymą suteikti prieglobstį tuo, kad, grąžinus jį į kilmės valstybę, jis bus išsiųstas kariauti į (duomenys neskelbtini), argumentai ir su jais susiję įrodymai bei surinkta informacija.

34. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad egzistuoja tikimybė, kad pareiškėjas, patekęs į kilmės valstybę, bus sulaikytas. Pasisakydamas dėl pareiškėjo tikimybės būti išsiųstam kariauti į (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad kilmės valstybės informacija patvirtina, jog pareiškėjo profilis (yra (duomenys neskelbtini) amžiaus vyras, atlikęs karinę tarnybą, neturi kovinės patirties, turi spec. vidurinį išsilavinimą, pastoviai gyvena užsienyje, etninis rusas) neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) buvo mobilizuojami pagal dalinę mobilizaciją, (duomenys neskelbtini) egzistuoja galimybė pasinaudoti alternatyvia civiline tarnyba net mobilizacijos atveju. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi įvairiais 2022 m. – 2025 m. šaltiniais.

35. Pagal Aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą (97.1 p.); prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis (97.2. p.); prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais (97.3 p.).

36. Pagal Tarptautinės apsaugos gaires Nr. 10: Prašymai suteikti pabėgėlio statusą, susiję su karine tarnyba pagal 1951 m. Konvencijos 1A straipsnio 2 dalį ir (arba) 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso (anglų kalba – Guidelines on International Protection No. 10: Claims to Refugee Status related to Military Service within the context of Article 1A (2) of the 1951 Convention and/or the 1967 Protocol relating to the Status of Refugees) valstybės gali teisėtai reikalauti, kad piliečiai atliktų karinę prievolę arba alternatyvią karo tarnybą. Tačiau jei tai daroma tokiu būdu, kuris neatitinka tarptautinės teisės standartų, karinė prievolė gali prilygti persekiojimui.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus parengta „Pažyma apie politinę situaciją (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) m. paskelbtą mobilizaciją“ remiasi 2022 m. – 2023 m. šaltiniais, tačiau pačiame Sprendime remiamasi kitais šaltiniais (2024 m., 2025 m.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie iš pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų šaltinių (pvz., „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapis) sutampa su Sprendime nurodytais šaltiniais. Teisėjų kolegija pastebi, kad, nors Sprendime nurodyta, jog kaliniai verbuojami ne tik pažadais apie laisvę ar finansines paskatas, bet ir per spaudimą, apgaulę bei grasinimus, tačiau spaudimo atvejai nėra dažni. Be to, paties pareiškėjo nurodytuose šaltiniuose pateikiami duomenys apie šauktinius, o ne apie asmenis iš įkalinimo įstaigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas tinkamai neatliko tyrimo ir nesurinko aktualiausios informacijos, paneigti bylos medžiaga, t. y. nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjas priverstinai bus išsiųstas kariauti į (duomenys neskelbtini).

38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, įvertino šią informaciją kartu su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais apie jo individualią situaciją ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo paaiškinimai nepagrindžia baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar atsakovo Sprendimo dalis dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo yra pagrįsta ir teisėta, įvertino Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą visais pareiškėjo skunde nurodytais aspektais, išnagrinėjo atskirus įrodymus ir jų visumą, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisykle, įtvirtinta ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo išsamumą, teisėtumą ir pagrįstumą, o tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių taip, kaip tai būtų palankiau pareiškėjui, nereiškia, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

39. Pareiškėjas grindė prašymą suteikti papildomą apsaugą tuo, kad, jam patekus į (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigas, jis bus kankinamas ir su juo bus nežmoniškai elgiamasi.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teiginiai apie sisteminį žmogaus teisių pažeidimą (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigose, neužtikrinamą efektyvią teisėsaugos pareigūnų veiklą, apsaugant gyventojus nuo smurto, susidorojimo, kankinimų, taip pat nesudaro pagrindo suteikti jam prieglobstį ir tarptautinę apsaugą. Bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos straipsnio pažeidimas (žr., pvz., EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94). Vien tai, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog dėl to savaime bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 ir kt.). Migracijos departamentas atliko tyrimą šiuo aspektu ir surinko aktualius duomenis, Sprendime nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) stebimas sąlygų įkalinimo vietose ir konvojavimo metu gerinimas, (duomenys neskelbtini) buvo sukurtos veiksmingos teisinės priemonės apskųsti blogas įkalinimo įstaigų sąlygas, vykdomos priemonės rodo (duomenys neskelbtini) pastangas modernizuoti kalinių pervežimo sistemą ir pašalinti sisteminius trūkumus, atsižvelgiant į tarptautinius žmogaus teisių standartus ir ankstesnius EŽTT sprendimus. Pažymėtina, kad tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė jokių individualių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas patirtų elgesį, pažeidžiantį Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

41. Nenustačius realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pareiškėjui pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų pagrindu. Be to, pareiškėjo gyvenamojoje vietoje nevyksta beatodairiškas smurtas, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

42. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai nusprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. B. (O. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis