2dcdbdbe-4f31-43f5-87a5-e08627c62df2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-1448-281/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00407-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 25 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Deividui PoÅ¡kai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tomega“ skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), pareiÅ¡kėjos naudai 58 699,31 Eur turtinę žalÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, praÅ¡ydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2019-01-04 sprendimÄ Nr. S-5 (7-211/2018) ir VMI 2018-10-09 sprendimo Nr. (20.21-06) RMA-21132 dalį ir įpareigoti VMI sumokėti pareiÅ¡kėjai 58 699,31 Eur dydžio palÅ«kanas, kaip minimalių pareiÅ¡kėjos patirtų nuostolių atlyginimÄ .

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-04-26 sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019-11-20 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas įpareigoti VMI sumokėti pareiÅ¡kėjai 58 699,31 Eur dydžio palÅ«kanas kaip minimalų jos patirtų nuostolių atlyginimÄ , ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

PareiÅ¡kėja patyrė turtinę žalÄ dėl neteisėtų VMI veiksmų. VMI priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ patikrinimo aktÄ , vėliau neteisėtÄ ir nepagrįstÄ 2015-10-22 sprendimÄ Nr. (24.6-31-5)-FR0682-667, kurių pagrindu buvo taikomas pareiÅ¡kėjos 250 549,07 Eur PVM permokos areÅ¡tas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-02-06 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-635-281/2017 panaikino VMI 2015-10-22 sprendimÄ Nr. (24.6-31-5) FR0682-667 ir MGK sprendimÄ Nr. S-111 (7-271/2015), konstatuodamas, kad pareiÅ¡kėja turėjo teisę ginčo tiekimams taikyti 0 proc.

PVM tarifÄ . LVAT 2018-06-12 nutartimi pirmosios instancijos teismo 2017-02-06 sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Taigi VMI 2015-10-22 sprendimu Nr. (24.6-31-5)-FR0682-667 patvirtindama 2015-08-19 patikrinimo aktÄ , veikė neteisėtai ir pareiÅ¡kėjai buvo neteisėtai ir nepagrįstai apskaičiuotas papildomas PVM, PVM delspinigiai bei neteisėtai ir nepagrįstai skirta PVM bauda. VMI, atlikusi pareiÅ¡kėjos mokestinį patikrinimÄ , galėjo ir turėjo pareigÄ iÅ¡ karto priimti teisingÄ sprendimÄ â€“ nenustačiusi mokesčių įstatymų pažeidimų, mokestinio patikrinimo rezultatus įforminti patikrinimo pažyma, tačiau Å¡ios pareigos nagrinėjamu atveju VMI akivaizdžiai nevykdė, tokiu bÅ«du sukeldama žalÄ pareiÅ¡kėjai.

Vietoje to, VMI pareiÅ¡kėjai apskaičiavo papildomÄ PVM, PVM delspinigius bei skyrė PVM baudÄ , be to, areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjos turtÄ : nekilnojamÄ jį turtÄ , kilnojamÄ jį turtÄ bei 250 549,07 Eur PVM permokÄ . Pilnai PVM permoka pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾inta tik 2018-07-03 (127 681,93 Eur) ir 2018-07-09 (122 867,14 Eur). PareiÅ¡kėja pateikė VMI 2018-09-11 reikalavimÄ dėl palÅ«kanų sumokėjimo, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų kompensuota jos patirta žala. VMI 2018-10-09 sprendimu Nr. (20.21-06) RMA-21132 pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies – nurodė, jog pareiÅ¡kėjai bus pervestos 9 332,70 Eur dydžio palÅ«kanos.

PareiÅ¡kėja, apskaičiuodama patirtÄ Å¾alÄ , taikė Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, susijusiomis su palÅ«kanomis, delspinigiais, kaip metodÄ patirtiems minimaliems nuostoliams apskaičiuoti (palÅ«kanos laikytinos minimaliais nuostoliais). PareiÅ¡kėjos pasirinktas žalos apskaičiavimo metodas pripažįstamas ir administracinių teismų praktikoje. PareiÅ¡kėjai atlygintini nuostoliai nuo 250 549,07 Eur sumos nagrinėjamu atveju sudaro 58 699,31 Eur: nuo 2016-05-17 iki 2018-07-03 (iÅ¡ viso 778 dienos, suma 250 549,07 Eur, 0,03 palÅ«kanų dydis už kiekvienÄ dienÄ ) apskaičiuota 58 478,15 Eur palÅ«kanų suma, o nuo 2018-07-03 iki 2018-07-09 (iÅ¡ viso 6 dienos, suma 122 867,14 Eur, 0,03 palÅ«kanų dydis už kiekvienÄ dienÄ ) apskaičiuota 221,16 Eur palÅ«kanų suma.

PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdyje palaikė patikslintame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VMI atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad LVAT 2018-06-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1272-442/2018 galutinai iÅ¡nagrinėjo mokestinį ginÄÄ tarp mokesčių administratoriaus ir pareiÅ¡kėjos dėl jos 2014 m. pateiktų praÅ¡ymų grÄ Å¾inti 821 000 Lt PVM permokÄ ir Å¡iuo pagrindu priimto VMI 2015-10-22 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo pareiÅ¡kėjai buvo apskaičiuota sumokėti į biudžetÄ 571 577 Eur PVM, 75 400,79 Eur PVM delspinigius, 171 473 Eur PVM baudÄ .

PareiÅ¡kėjos akcentuojamas 2016-05-17 turto areÅ¡to aktas Nr. (23.31-08)-319-1104 yra sietinas su mokestinės prievolės užtikrinimu pagal minėto mokestinio patikrinimo rezultatus ir turima pareiÅ¡kėjos mokesčių permoka 2016 metais. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėja skunde teismui nenurodo kokiÄ konkrečiai žalÄ ji patyrė dėl minėto 2016-05-17 turto areÅ¡to akto Nr. (23.31-08)-319-1104.

Priėmus 2016-05-17 turto areÅ¡to aktÄ Nr. (23.31-08)-319-1104 neatsirado bÅ«tinos sÄ lygos VMI atsakomybei atsirasti, nes nebuvo neteisėto veiksmo ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡io. Turto areÅ¡to 2016-05-17 aktas Nr. (23.31-08)-319-1104 buvo tiesiogiai susijęs su pareiÅ¡kėjos reikalavimu grÄ Å¾inti PVM permokÄ ir iÅ¡ to kilusiu mokestiniu ginču, kuris buvo iÅ¡nagrinėtas LVAT 2018-06-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1272-442/2018.

Po Å¡ios bylos pabaigos, VMI 2018-10-09 raÅ¡tu Nr. (20.21-06) RMA-21132 pareiÅ¡kėjos naudai apskaičiavo 9 332,70 Eur palÅ«kanas už ne laiku grÄ Å¾intÄ PVM permokÄ , todėl faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjai yra atlyginta už mokesčių administratoriaus neteisėtÄ mokesčio permokos negražinimÄ . Å iuo atveju 2016-05-17 turto areÅ¡to aktu Nr. (23.31-08)-319-1104 buvo įformintas 250 549,07 Eur mokesčio permokos areÅ¡tas dėl minėtų galimų mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo, kurių nebuvimÄ konstatavo LVAT 2018-06-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1272-442/2018, tačiau bendrovės patirti nuostoliai jai atlyginti VMI 2018-10-09 raÅ¡tu Nr. (20.21-06) RMA-21132 iÅ¡mokant 9 332,70 Eur palÅ«kanas, kurių pagrįstumÄ ir teisėtumÄ patvirtino LVAT Å¡ioje byloje aktualia 2019-11-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4725-968/2019.

Taigi pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ sumokėti 102 560,51 Eur palÅ«kanų už laiku negrÄ Å¾intas PVM permokas, VMI tenkino iÅ¡ dalies, sumokėdama minėtus 9 332,70 Eur, taip atlygindama pareiÅ¡kėjos patirtus nuostolius. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjai dėl VMI veiksmų – neteisėto sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir jo pagrindu nepagrįstai areÅ¡tuotų 250 549,07 Eur lėšų, kuriomis pareiÅ¡kėja negalėjo disponuoti.

Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja 2014-08-25 pateikė VMI praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti 130 329,01 Eur PVM permokÄ (skirtumÄ ) už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-07-31. PareiÅ¡kėja 2014-09-25 pateikė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti 107 449,03 Eur permokÄ (skirtumÄ ) už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-08-31. Å ių praÅ¡ymų pagrindu VMI atliko pareiÅ¡kėjos mokestinį patikrinimÄ , priėmė patikrinimo aktÄ , kurį VMI patvirtino 2015-10-22 sprendimu Nr. (24.6-31-5)FR0682-667. VMI 2015-08-24 sprendimu negrÄ Å¾ino 130 329,01 Eur mokesčio permokos, kitu tos pačios dienos sprendimu negrÄ Å¾ino 107 449,03 Eur mokesčio permokos (MGK byla, b. l. 42–43).

PareiÅ¡kėja UAB „Tomega“ 2016-06-20 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti VMI 2015-10-22 sprendimÄ Nr. (24.6-31-5)FR0682-667 ir MGK 2016-05-27 sprendimÄ Nr. S-111(7-271/2015), kuriuo pareiÅ¡kėjai apskaičiuoti papildomai mokėtini 571 577 Eur PVM, 75 400,79 Eur PVM delspinigiai ir 57 158 Eur PVM bauda. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-02-06 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-635-281/2017 pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkino – panaikino pareiÅ¡kėjos ginčytus sprendimus, kuriais apskaičiuotas papildomas mokėti PVM ir susijusios sumos (MGK byla, b. l. 8–16).

LVAT 2018-06-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1272-442/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ (MGK byla, b. l. 17–28). PareiÅ¡kėja 2018-06-19 pateikė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas mokesčio sumas, pagal kurį VMI 2018-07-02 priėmė sprendimÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai 127 681,93 Eur mokesčio permokÄ . PareiÅ¡kėja 2018-06-19 pateikė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas mokesčio sumas, pagal kurį VMI 2018-07-05 priėmė sprendimÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai 122 867,14 Eur mokesčio permokÄ .

PareiÅ¡kėja 2018-09-11 kreipėsi į VMI, praÅ¡ydama sumokėti 102 560,51 Eur dydžio palÅ«kanas, pervedant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ . Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėja motyvavo aplinkybėmis, jog teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja turėjo teisę prekių tiekimams taikyti 0 proc. PVM, o PVM permokas VMI grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjai tik 2018-07-03 ir 2018-07-09, dėl permokų grÄ Å¾inimo pareiÅ¡kėja dar 2014-08-25 ir 2014-09-25 pateikė praÅ¡ymus. VMI 2018-10-09 sprendimu Nr. (20.21-06) RMA-21132 apskaičiavo palÅ«kanas pareiÅ¡kėjos naudai: 9 332,70 Eur, nuo laiku negrÄ Å¾intos (neįskaitytos) mokesčių permokos (skirtumo) sumos iki įskaitytos prievolės mokėjimo termino datos (MGK byla, b. l. 34–35).

PareiÅ¡kėja 2018-01-31 pateikė skundÄ MGK, praÅ¡ydama panaikinti VMI 2018-10-09 sprendimÄ Nr. (20.21-06) RMA-21132 ir įpareigoti VMI sumokėti pareiÅ¡kėjai 58 699,31 Eur dydžio palÅ«kanas (MGK byla, b. l. 1–5). MGK 2019-01-04 sprendimu Nr. S-5 (7-211/2018) pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , motyvuodama, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas skaičiuoti palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2016-05-17 iki 2018-07-03 nuo 250 549,07 Eur sumos ir už laikotarpį nuo 2018-07-03 iki 2018-07-09 nuo 122 867,14 Eur sumos dėl to, kad VMI 2016-05-17 nepagrįstai areÅ¡tavo 250 549,07 Eur mokesčio permokÄ , yra nepagrįstas; paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja, nesutikdama su 2016-05-17 turto areÅ¡to aktu teisės aktų nustatyta tvarka galėjo kreiptis į teismÄ (MGK byla, b. l. 63–68).

PareiÅ¡kėja UAB „Tomega“ kreipėsi į teismÄ su skundu administracinėje byloje Nr. eI-2149-816/2019, praÅ¡ydama:

1) panaikinti 2019-01-04 MGK sprendimÄ Nr. S-5 (7-211/2018);

2) panaikinti VMI) 2018-10-09 sprendimo Nr. (20.21-06) RMA-21132 dalį, kuria atsisakyta tenkinti UAB „Tomega“ reikalavimÄ dėl palÅ«kanų sumokėjimo;

3) įpareigoti VMI sumokėti UAB „Tomega“ 58 699,31 Eur dydžio palÅ«kanas kaip minimalų UAB „Tomega“ patirtų nuostolių atlyginimÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-04-26 sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , motyvuodamas, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus. LVAT 2019-11-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4725-968/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitė – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-04-26 sprendimo dalį, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos UAB ,,Tomega“ skundo reikalavimas įpareigoti VMI sumokėti pareiÅ¡kėjai 58 699,31 Eur dydžio palÅ«kanas kaip minimalų jos patirtų nuostolių atlyginimÄ , ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

KitÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-04-26 sprendimo dalį paliko nepakeistÄ . LVAT nurodytoje byloje padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo reikalavimo įpareigoti VMI sumokėti pareiÅ¡kėjai 58 699,31 Eur dydžio palÅ«kanas kaip minimalų jos patirtų nuostolių atlyginimÄ , nenagrinėjo, nerinko ir nevertino su tuo susijusių įrodymų. Todėl teismas nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ priteisti sumÄ iÅ¡ VMI vertina žalos atlyginimo aspektu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui pagal CK 6.271 straipsnį konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. LVAT praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (pvz., LVAT 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms (LVAT 2012-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2012). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI, 58 699,31 Eur turtinę žalÄ dėl VMI neteisėtų veiksmų laiku negrÄ Å¾inus 2016-05-17 turto areÅ¡to aktu areÅ¡tuotos 250 549,07 Eur dydžio PVM permokos.

PareiÅ¡kėjos teigimu VMI veiksmų neteisėtumas nustatytas LVAT 2018-06-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1272-442/2018 palikus nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo panaikinti VMI ir MGK sprendimai dėl papildomai apskaičiuoto mokėtino PVM mokesčio. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas daro iÅ¡vadÄ , kad neteisėtų VMI veiksmų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl valstybės civilinė atsakomybė neatsiranda. Remiantis byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, teismas nustatė, kad VMI 2016-05-17 turto areÅ¡to aktas, dėl kurio pareiÅ¡kėja negalėjo naudotis sulaikyta 250 549,07 Eur suma, priimtas vadovaujantis VMI 2015-10-22 sprendimu Nr. (24.6-31-5) FR0682-667 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kurio metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja pažeidė PVM įstatymo 49 straipsnio nuostatas, nepagrįstai pritaikė 0 proc.

PVM tarifÄ Estijos įmonių vardu įformintiems prekių tiekimams. Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 101 straipsnio 1 dalimi, areÅ¡tas kaip vienas iÅ¡ mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų yra taikytinas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymÄ , t. y. siekiant užtikrinti mokesčio įstatymo pagrindu atsirandančios mokesčių mokėtojo pareigos teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetÄ ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu, įvykdymÄ .

MAÄ® 101 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto iÅ¡vados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Teismo vertinimu, aplinkybė, jog LVAT galutine 2018-06-12 nutartimi panaikintas VMI 2015-10-22 sprendimas, MGK 2016-05-27 sprendimas Nr. S-111(7-271/2015), kuriuo pareiÅ¡kėjai apskaičiuoti papildomai mokėtini 571 577 Eur PVM, 75 400,79 Eur PVM delspinigiai ir 57 158 Eur PVM bauda, savaime nelaikomi neteisėtais VMI veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjai galėjo kilti turtinė žala. Pagal LVAT pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kiekvienu atveju sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ bÅ«tina vertinti CK 6.271 straipsnio 4 dalies sÄ lygÄ atskirai, nes administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas atsakomybės pagrindas.

Ne kiekvienu atveju vieÅ¡ojo administravimo subjekto veika, kuriai nepritarė teismas panaikindamas sprendimÄ , gali bÅ«ti pripažinta veikimu prieÅ¡taraujančiu įstatymui ir pakankamu pagrindu pripažinti, kad dėl to galėjo atsirasti žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-01-25 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-116-08). Teismas pažymi, kad aukščiau nurodytos MAÄ® nuostatos suteikia teisę VMI taikyti turto areÅ¡tÄ mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti. Minėto 2016-05-17 turto areÅ¡to akto priėmimo metu VMI 2015-10-22 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo nebuvo panaikintas, taip pat pareiÅ¡kėja dar nebuvo kreipųsis į teismÄ dėl Å¡io sprendimo panaikinimo.

Taigi VMI turėjo jai MAÄ® suteiktÄ teisę taikyti turto areÅ¡tÄ mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog LVAT 2018-06-12 nutartimi VMI 2015-10-22 sprendimas pripažintas neteisėtu ir panaikintas, nepaneigia VMI teisės mokestinio patikrinimo metu taikyti turto areÅ¡tÄ , taip siekiant užtikrinti mokestinės prievolės vykdymÄ . PrieÅ¡ingu aiÅ¡kinimu bÅ«tų paneigta VMI teisė imtis priemonių mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimui prasidėjus teismo procesui dėl patikrinimo akto ir jį patvirtinusio sprendimo teisėtumo, kas prieÅ¡tarautų MAÄ® tikslams.

Todėl 2016-05-17 turto areÅ¡to aktu VMI įgyvendino jai, kaip mokesčių administratoriui tenkančiÄ pareigÄ ginti teisėtus valstybės interesus ir tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų (MAÄ® 32 straipsnis), o tokie VMI veiksmai, įgyvendinant jai nustatytas funkcijas mokestinio patikrinimo metu, negali bÅ«ti laikomi neteisėtais ar aplaidžiais. Teismas nenustatė, kad VMI mokestinio patikrinimo metu priimdama sprendimÄ dėl turto areÅ¡to taikymo pareiÅ¡kėjos, kuriai tuo metu galiojančiu sprendimu buvo apskaičiuoti papildomai mokėtini mokesčiai, atžvilgiu, veikė ne pagal jai teisės aktuose numatytas funkcijas ar pareigas.

Be to, paminėtina, kad pareiÅ¡kėja VMI 2016-05-17 turto areÅ¡to akto neginčijo įstatymų nustatyta tvarka, nors tokiÄ teisę turėjo, taigi matyti, kad sutiko su VMI įgyvendinama kompetencija mokestinio patikrinimo metu. Nagrinėjamu atveju teismas akcentuoja, kad neteisėtas yra mokesčių administratoriaus priimtas 2015-10-22 sprendimas dėl papildomų mokesčių apskaičiavimo, jis neteisėtu pripažintas teismine tvarka, neteisėtumo pagrindai nebuvo susiję su tam tikrų VMI tenkančių funkcijų neatlikimu ar procedÅ«riniais pažeidimais.

Pats mokesčių administratoriaus priimtas turto areÅ¡to aktas, nors toks areÅ¡tavimas yra susijęs su panaikintu sprendimu ir yra jo pasekmė, nereiÅ¡kia, kad VMI tokios jai įstatymų suteiktos funkcijos negalėjo įgyvendinti ar įgyvendino netinkamai, nes 2016-05-17 turto areÅ¡to priėmimo metu nebuvo ginčo dėl areÅ¡to taikymo sÄ lygų, pareiÅ¡kėja tokio ginčo nekėlė ir teismine tvarka. TokiÄ teismo pozicijÄ patvirtina ir LVAT praktika (2004-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-8-740-04; 2005-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P-14-29-05).

Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, jog VMI bÅ«tų aplaidžiai pasielgusi ir po to, kai tapo aiÅ¡ku, kad jos priimtas 2015-10-22 sprendimas dėl mokestinių prievolių apskaičiavimo pareiÅ¡kėjai yra panaikintas. Kaip minėta, LVAT 2018-06-12 nutartimi patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl 2015-10-22 VMI sprendimo Nr. (24.6-31-5)FR0682-667. PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ dėl mokesčio permokos grÄ Å¾inimo pateikė 2018-06-19, o VMI 2018-07-02 ir 2018-07-05 sprendimu grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjai atitinkamai 127 681,93 Eur ir 122 867,14 Eur mokesčio permokų sumas.

Taigi VMI grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjai 250 549,07 Eur mokesčio permokÄ praėjus 16 kalendorinių nuo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ pateikimo dienos ir 23 kalendorinėms dienos po LVAT 2018-06-12 nutarties, kuria panaikintas VMI 2015-10-22 sprendimas, priėmimo dienos. Teismo vertinimu, anksčiau mokestinė permoka ir negalėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, nes nebuvo priimta LVAT galutinė nutartis dėl VMI 2015-10-22 sprendimo teisėtumo. Pažymėtina, kad MAÄ® nustato pareigÄ mokesčių administratoriui grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ per 30 dienų po raÅ¡ytinio praÅ¡ymo grÄ Å¾inti tokiÄ permokÄ gavimo dienos (MAÄ® 87 straipsnio 7 dalis), taigi VMI veiksmai dėl mokestinės permokos grÄ Å¾inimo buvo atlikti per protingÄ terminÄ , VMI grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas sumas be papildomo delsimo ir pagal MAÄ® reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad VMI 2015-10-22 sprendimas panaikintas teismine tvarka savaime nelaikoma pagrindu VMI neteisėtiems veiksmams nustatyti, nes VMI, priimdama tokį sprendimÄ , veikė savo diskrecijos ribose, atliko jai, kaip mokesčių administratoriui priskirtas funkcijas (įskaitant ir pareiÅ¡kėjos turto areÅ¡to taikymÄ ). Aplinkybė, kad teismine tvarka nagrinėjant ginčo situacijÄ faktinės aplinkybės buvo vertintos skirtingai nei VMI 2015-10-22 sprendime, savaime nedaro visų VMI mokestinio patikrinimo metu atliktų veiksmų neteisėtais taip, kaip jie suprantami CK 6.271 straipsnio prasme, nes nenustatyta, kad VMI pareigas atliktų aplaidžiai, nesilaikytų jai teisės aktuose suteiktos kompetencijos, ar nebÅ«tų vykdžiusi jai teisės aktais priskirtų pareigų.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos matyti, kad VMI atliko veiksmus, kuriuos atlikti jai suteikia teisę MAÄ® (taikė turto areÅ¡tÄ , įskaitė mokesčių permokas), o atlikusi Å¡iuos veiksmus turėjo jai MAÄ® suteiktÄ diskrecijos teisę priimti sprendimÄ dėl mokestinio patikrinimo. Taigi nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė VMI neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiÅ¡kėja teigia patyrusi 58 699,31 Eur turtinę žalÄ . Kaip minėta, vieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų veiksmų kaip bÅ«tinosios vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę žalÄ ir kitų sÄ lygų nagrinėjimas valstybės civilinei atsakomybei kilti teisinės reikÅ¡mės neturi. Todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo PareiÅ¡kėja pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, todėl toks praÅ¡ymas netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tomega“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Mefodija Povilaitienė