2dcd8cf0-a89a-46ac-99ef-bfd44eaea264 · Klaipėdos apygardos teismas

           Civilinė byla Nr. 2A-88-777/2015                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01131-2014-5                                                                                                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                 24.4; 75.8; 99.5; 99.7; 99.9; 121.14; 121.21(S)                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASS P R EN D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės ir Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovės I.

M. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014-09-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. M. ieÅ¡kinį atsakovui J. M. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir atsakovo J. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovei I. M. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti 2001-07-11 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytÄ butÄ , 1/8 dalį Å«kinio pastato, ¼ dalį tvarto, esančių adresu (neskelbtinas) (toliau – ginčo pastatai), jos asmenine nuosavybe.

Nurodė, kad 1993-12-31 susituokė su atsakovu. Å ilutės rajono apylinkės teismo 2003-10-31 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1822-5/2003, Å¡alių santuoka nutraukta. Nutraukiant santuokÄ nebuvo nustatyta, kad ginčo pastatai yra ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė. Minėti ginčo pastatai VÄ® Registrų centre yra registruoti ieÅ¡kovės vardu ir įsigyti iÅ¡ ieÅ¡kovės asmeninių lėšų, kurios buvo gautos 2001-06-13 pardavus ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusiÄ namo dalį su priklausiniais, adresu (neskelbtinas).

Tačiau ginčo pastatai yra įgyti po santuokos sudarymo, todėl formaliai yra laikomi Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o: pripažinti jam teisę į ½ dalį ginčo pastatų; atidalyti jo ½ dalį turto iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės; po turto atidalijimo ieÅ¡kovei paliekant ginčo pastatus, kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 51 725 Lt, natÅ«ra, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 25 862,50 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei atitenkančiÄ atsakovo ½ ginčo pastatų dalį.

Nurodė, kad 2001 metais su ieÅ¡kove dar vedė bendrÄ Å«kį, o ginčo pastatų pirkimui buvo panaudotos ir jo asmeninės lėšos. Å ias lėšas atsakovas gavo už parduotÄ asmeninės nuosavybės teise valdytÄ butÄ su rÅ«siu, adresu (neskelbtinas). Ginčo pastatai įsigyti Å¡alių santuokos metu ir yra Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė. Santuokos nutraukimo metu Å¡alys nurodė, kad dalytino turto neįgijo, nes ieÅ¡kovė buvo pažadėjusi, pardavusi butÄ , teisingai su atsakovu atsiskaityti.

Atsakovas iki pat Å¡iol to teisingo atsiskaitymo laukė. IeÅ¡kovė realizuodama Å¡alių susitarimÄ 2013 metų viduryje atvyko pas atsakovÄ ir nurodė, kad nori parduoti butÄ , paprašė atsakovo sutikimo, leidžiančio jai parduoti ginčo butÄ . Tačiau atsakovui paklausus, kada ir kokia forma bus jam sumokėta už jo ginčo pastatų dalį, ieÅ¡kovė išėjo. Už ginčo pastatus 2001-07-11 buvo sumokėta 12 000 Lt, t. y. 6 000 Lt sumokėti iÅ¡ lėšų, kurios gautos už ieÅ¡kovės turto dalies pardavimÄ , o likę 6 000 Lt buvo sumokėti iÅ¡ lėšų, gautų už atsakovo parduotÄ butÄ pagal 1998-08-21 buto pirkimo–pardavimo sutartį.

Todėl Å¡alių teisės į ginčo pastatus yra lygios, t. y. po ½ dalį. IÅ¡ VÄ® Registrų centro 2014-07-21 pažymos matyti, kad bendra ginčo pastatų vidutinė rinkos vertė sudaro 51 725 Lt. Ginčo pastatai yra nedalÅ«s, todėl ieÅ¡kovei natÅ«ra priteistini ginčo pastatai, o atsakovui – 25 862,50 Lt kompensacija už ieÅ¡kovei tenkančiÄ atsakovo ½ dalį ginčo pastatų.Å ilutės rajono apylinkės teismas 2014-09-11 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino.

Atidalijo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovei paliekant ginčo pastatus natÅ«ra, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisė 25 862,50 Lt piniginę kompensacijÄ už jai atitenkančiÄ jo ginčo pastatų dalį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendron nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).

IeÅ¡kovė neįrodė CK 3.89 str. 1 d. 7 p. numatytų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ pripažinti ginčo pastatus jos asmenine nuosavybe. Todėl ginčo pastatai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. Nutraukiant santuokÄ Å¡alys turto nepasidalijo, todėl bendroji jungtinė Å¡alių nuosavybė pasibaigė nutraukus santuokÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad padalijus Å¡alims ginčo butÄ natÅ«ra, nebus padaryta neproporcinga žala buto paskirčiai.

IÅ¡ Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad butas yra trijų kambarių su vienu įėjimu, bendromis patalpomis. Teismas atsakovo pasirinktÄ bÅ«dÄ laikė priimtiniausiu, nepažeidžiančiu bendraturčio teisių ir teisėtų interesų, nepadarančiu neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo             2014-09-11 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, o pieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodė, kad atsakovas 2003-05-06 ieškinyje dėl santuokos nutraukimo buvo nurodęs, jog su ieškove santuokinio gyvenimo nebegyvena jau 2 metus, bendro turto santuokoje neįgijo, po santuokos nutraukimo klausimų dėl turto padalijimo nekils. Ginčo pastatai įsigyti, kai tarp šalių nebuvo bendro šeiminio gyvenimo, ginčo pastatai įsigyti praėjus nepilnam mėnesiui po ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios namo dalies pardavimo, atsakovas ginčo pastatais nesidomėjo ir juose nesilankė, jų neprižiūrėjo daugiau kaip dešimt metų.

Visa tai patvirtina, kad atsakovas nuo pat ginčo pastatų įsigijimo pripažino, jog ieÅ¡kovė siekė įsigyti ginčo pastatus asmenine nuosavybės teise. Nurodė ir tai, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimui ieÅ¡kovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas sužinojo ar turėjo žinoti apie savo pažeistÄ subjektinę teisę į bendrÄ jÄ nuosavybę. Å alių iÅ¡tuoka įregistruota 2003-12-12.

Atsakovas per 10 metų nuo suvokimo apie pažeidžiamas turtines teises turėjo teisę ir galimybes pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl pažeistų teisių gynimo. Tačiau per įstatymo nustatytÄ terminÄ savo teise nepasinaudojo. Atsakovo argumentai apie buvusį susitarimÄ dėl ginčo pastatų nepagrįsti. Nurodė, kad 2014-05-30 ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti ginčo pastatus jos asmenine nuosavybe, nes norėdama parduoti ginčo pastatus, iÅ¡ notarės sužinojo, kad ginčo pastatai yra formaliai jos ir atsakovo bendra nuosavybė.

Nurodė ir tai, kad teismo sprendime nėra jokių motyvų ar argumentų, kurie neleistų 78 m2 ploto trijų kambarių buto padalyti dviem savininkams natÅ«ra. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie eliminuotų nuosavybės atidalijimo natÅ«ra tarp bendraturčių galimybę, todėl tokiu atveju negalėjo bÅ«ti taikomas atidalijimo, iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ , bÅ«das. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodė, kad ieÅ¡kovė siekia užvaldyti santuokoje įgytus ginčo pastatus.

Tuo metu, kai su ieÅ¡kove iÅ¡ bendrų santuokoje įgytų lėšų 2001-07-11 nusipirko ginčo pastatus, Å¡alių santykiai dar nebuvo paÅ¡liję ir tuo metu jokių ketinimų jiems gyventi atskirai ar skirtis nebuvo. Nurodė, kad santuokos nutraukimo metu susitarė, kad pardavus santuokos metu įgytus ginčo pastatus, gautus pinigus teisingai pasidalys. Tačiau ieÅ¡kovė šį susitarimÄ sulaužė. IeÅ¡kovė nepaneigė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyto fakto, kad ginčo pastatai įgyti, kai Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį, o ginčo pastatų pirkimui buvo panaudotos ir asmeninės atsakovo piniginės lėšos.

Nurodė ir tai, kad visÄ laikÄ nuo ginčo pastatų įsigijimo          (2001-07-11) iki pat Å¡ių dienų žinojo ir suvokė, jog jis buvo ir yra lygiateisis buto bendraturtis, su kuriuo ieÅ¡kovė buvo pažadėjusi atsiskaityti. IeÅ¡kovė sÄ moningai delsė ilgÄ laikÄ , nieko nedarydama su santuokoje įgytais ginčo pastatais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties termino prieÅ¡ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.Apeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                        2008-10-06 nutartis 3K-3-453/2008), kad CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, kaip vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡inti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės savininkai.

Principinė nuostata reikalauja, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš jų vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis,                       3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokio turto savininkai yra abu sutuoktiniai. Ginčo atveju nė vienas sutuoktinis neprivalo įrodyti susituokus įgyto turto bendrumo, nes galioja įstatymo nustatyta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta priešingai (CPK                        3.88 straipsnio 2 dalis).

VieÅ¡ame registre pateikiant informacijÄ apie sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės subjektus gali susidaryti situacija, kad santuokoje įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turtas iÅ¡vieÅ¡intas ne kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. IÅ¡kilus ginčui dėl tokio turto teisinio statuso – vertinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ar sutuoktinio asmenine nuosavybe – vieÅ¡o registro duomenimis besivadovaujantys asmenys be teismo sprendimo, kuriuo turtas bÅ«tų pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, negali nesivadovauti vieÅ¡o registro informacija.

VieÅ¡o registro informacija turi bÅ«ti paneigiama teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. notaras M. S., bylos Nr.            3K-3-522/2007). Sprendžiant sutuoktinių tarpusavio ginÄÄ dėl turto priklausymo jiems asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise vadovaujamasi CK 3.88 straipsnio 1 dalies ir 3.89 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios reglamentuoja turto įgijimo viena ar kita nuosavybės forma pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v.

I. L., bylos Nr. 3K-3-207/2008).IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ji neįrodė CK 3.89 str. 1 d. 7 p. numatytų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ pripažinti ginčo pastatus jos asmenine nuosavybe.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo pastatai įgyti Å¡alių santuokos metu, ginčo dėl Å¡ios faktinės aplinkybės tarp Å¡alių nėra.Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, ar ginčo pastatai įgyti Å¡alims gyvenant kartu ir vedant bendrÄ Å«kį.

IeÅ¡kovė teigė, kad ginčo pastatų įsigijimo metu Å¡alys kartu negyveno, bendro Å«kio nevedė. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodė, kad ginčo pastatai įgyti Å¡alims gyvenant kartu ir vedant bendrÄ Å«kį. Atsakovas nurodė ir tai, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas, santuokos nutraukimo metu nurodyti, jog dalytino turto neįgijo, nes ieÅ¡kovė buvo pažadėjusi, pardavusi butÄ , teisingai atsiskaityti. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2003-05-06 ieškinyje dėl santuokos nutraukimo (pridėta civilinė byla Nr. 2-1822-2/2003 b. l. 3), kurį teismui pateikė 2003-07-24, nurodė, jog šalys šeimoje nebegyvena jau beveik 2 metus, gyvenant santuokoje kilnojamojo ir nekilnojamojo turto šalys neįgijo, dalytino turto nėra, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčo pastatai įgyti šalims negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio.

Juolab, kad įstatyme nustatytas imperatyvus reikalavimas ieÅ¡kinyje nurodyti duomenis apie bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir reikalavimas jį padalyti (LR CPK 382 str. 1 d. 4 p.). Pažymėtina ir tai, kad Å¡iuo atveju atsakovas nepaneigė savo            2003-05-24 ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių (net nepatikslino, nuo kada Å¡alys kartu nebegyvena), o vien atsakovo nurodyta aplinkybė apie Å¡alių susitarimÄ nėra pakankama konstatuoti egzistavus minėtÄ susitarimÄ . Juolab, kad atsakovas iki atsiliepimo, prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo nagrinėjamoje byloje jokių pretenzijų dėl jo nurodyto Å¡alių susitarimo pretenzijų nereiÅ¡kė.IÅ¡ byloje esančių ginčo pastatų įsigijimo dokumentų matyti, kad Å¡is turtas buvo įgytas pagal 2001-07-11 pirkimo–pardavimo sutartį už 12 000 Lt (b. l. 8–9).

IeÅ¡kovė teigdama, kad turtas įgytas už jos asmenines lėšas, gautas 2001-06-13 pardavus ieÅ¡kovei asmenines nuosavybės teise priklausančiÄ namo dalį su priklausiniais už 42 000 Lt, pateikė teismui 2001-06-13 pirkimo– pardavimo sutartį bei 1996-06-27 dovanojimo sutartį. Å ie ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę iÅ¡ asmeninių lėšų įsigyti ginčo pastatus. Atsakovas ieÅ¡kovės galimybės iÅ¡ asmeninių lėšų įsigyti ginčo patalpas neginčijo, tačiau nurodė, kad 6 000 Lt už ginčo pastatus buvo sumokėti iÅ¡ jo asmeninių lėšų gautų už jo parduotÄ butÄ už 15 000 Lt pagal            1998-08-21 buto pirkimo–pardavimo sutartį (b. l.

19) bei pateikė teismui minėtÄ pirkimo– pardavimo sutartį. Å alių pateikti minėti raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad ginčo pastatai nebuvo įsigyti už bendras jų lėšas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad butas Å¡alims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Pagrindiniai įrodymų vertinimo principai suformuluoti CPK 185 str.: teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais           (1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant proceso normas dėl įrodymų vertinimo pažymima, jog civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo.

Civilinėje byloje klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, kai visuma įrodymų rodo, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo (LAT 2003-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-79/2009.Ä®vertinus nurodytų aplinkybių visumÄ , t. y., kad ginčo pastatai įgyti Å¡alims negyvenant kartu ir nevedant bendro Å«kio, ginčo pastatai nebuvo įsigyti už bendras jų lėšas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo pastatų pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėja (pinigų mokėtoja) nurodyta tik ieÅ¡kovė, atsižvelgiant dar ir į tai, kad ginčo pastatai Nekilnojamojo turto registre 2001-07-18 įregistruoti tik ieÅ¡kovės vardu, leidžia konstatuoti, kad ieÅ¡kovė įrodė CK 3.89 str. 1 d. 7 p. numatytas aplinkybes, kurios sudarytų pagrindÄ pripažinti ginčo pastatus ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe.

Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , tai pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė ieÅ¡kovė.Pažymėtina, kad tuo atveju, jei atsakovas mano, jog yra įdėjęs asmenines lėšas į ieÅ¡kovės asmeninį turtÄ , jis turi teisę kreiptis į teismÄ su atskiru ieÅ¡kiniu dėl įdėtų lėšų kompensavimo. Tokio reikalavimo nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė.Pažymėtina ir tai, kad atsakovas po ginčo pastatų įsigijimo nesielgė kaip jų savininkas, t. y. nesidomėjo ginčo pastatais, juose nesilankė, jų neiÅ¡laikė ir neprižiÅ«rėjo daugiau kaip deÅ¡imt metų.Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė ir tai, kad visÄ laikÄ nuo ginčo pastatų įsigijimo (2001-07-11) iki pat Å¡ių dienų žinojo ir suvokė, jog yra ginčo pastatų bendraturtis.

Todėl ieÅ¡kovė pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad atsakovas per 10 metų nuo suvokimo apie pažeidžiamas turtines teises turėjo teisę ir galimybes pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl pažeistų teisių gynimo. Tačiau per įstatymo nustatytÄ terminÄ Å¡ia teise nepasinaudojo, t. y. praleido ieÅ¡kinio senatį. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniui atmesti (LR CK 1.131 str. 1 d.).Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl padarytų materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimų naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenkintinas, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl turto pripažinimo bendraja jungtine nuosavybe ir atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmojoje instancijojeAtsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas, todėl keistinas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas pirmojoje instancijoje (CPK 93 str. 5 d.).RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovė turėjo Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 135 Lt žyminis mokestis už ieÅ¡kinį ir 2 000 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 51–52), iÅ¡ viso            2 135 Lt (618,34 EUR).Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmojoje instancijoje byloje nėra.Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ ir į tai, kad praÅ¡omų ieÅ¡kovės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ , mano, kad Å¡ios Å¡alių iÅ¡laidos yra pagrįstos.IeÅ¡kinį patenkinus, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinas turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas – 2 135 Lt (618,34 EUR) (LR CPK 93 str. 1 d.).Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014-08-19 nutartimi atsakovui buvo atidėtas 776 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo.

IeÅ¡kinį patenkinus, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas 776 Lt (224,75 EUR) žyminis mokestis.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje.RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovė turėjo Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 582 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ir 2 000 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 66), iÅ¡ viso 2 582 Lt (747,80 EUR).Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliainėje instancijoje byloje nėra.IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinus, jos turėtos 2 582 Lt (747,80 EUR).bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas              n u s p r e n d ž i a :

Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014-09-11 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti 2001-07-11 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytÄ butÄ , (neskelbtinas), 1/8 dalį Å«kinio pastato, (neskelbtinas), ¼ dalį tvarto, unikalus (neskelbtinas), esančių adresu (neskelbtinas), ieÅ¡kovės I. M. asmenine nuosavybe.PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo J. M. ieÅ¡kovei I. M. 618,34 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ pirmosios instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ atsakovo J.

M. ieÅ¡kovei I. M. 747,80 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ atsakovo J. M. valstybei 224,75 EUR žyminį mokestį už prieÅ¡ieÅ¡kinį. Kolegijos pirmininkė                                                    Jolanta Gailevičienė Kolegijos teisėjos                                                               Raimonda Andrulienė                                                                             Rimvida Zubernienė