2dccbc46-4bd9-4638-bd78-fe793cdfb896 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-2046-392/2014Proceso Nr. 2-68-3-37725-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9.; 42.11.1.; 63.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2014 m. rugsėjo 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Loretos Lipnickienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4554-534/2014 pagal ieÅ¡kovo D. G. ieÅ¡kinį atsakovui AB DnB Nord bankui dėl sutarties pripažinimo neteisėtai nutraukta ir neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas D. G. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu teismo prašė pripažinti atsakovo AB DnB Nord banko su ieÅ¡kovu sudarytos 2003-08-27 kreditavimo sutarties Nr. 03-674-108 vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ neteisėtu, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1.000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2003-08-27 tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 03-674-108, kuria atsakovas ieÅ¡kovui suteikė 75.000 Lt kreditÄ . 2008-09-04 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 03-674-108/1 dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, kuriuo Å¡alys susitarė, kad metų palÅ«kanų dydžio banko marža yra 1.10 procento. Ankstesnėje sutartyje Å¡i marža buvo 1.80 procentai. Už kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡sireikalavo 700 Lt mokestį.

Nors ieškovas iš esmės tinkamai vykdė kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2010 m. kovo mėn. atsakovas nusprendė vienašališkai nutraukti sutartį dėl nesumokėtų 467,77 Lt palūkanų ir 1,64 Lt delspinigių, kurių mokėjimo terminas buvo praleistas dvi savaites. Tai nebuvo didelė suma, kuri leistų atsakovui manyti, kad ieškovas negalės atsiskaityti, ir nesitikėti sutarties įvykdymo. Ši suma galimai buvo dar mažesnė, kadangi detalių išklotinių, kokiomis palūkanomis ir nuo kokių sumų atsakovas skaičiavo palūkanas ir delspinigius, jis nepateikė, o vėliau paaiškėjo, kad palūkanas atsakovas skaičiavo didesne palūkanų dydžio banko marža.

Nuo 2008 m. atsakovas su ieÅ¡kovu pradėjo elgtis nesÄ Å¾iningai. IÅ¡ pradžių už papildomÄ susitarimÄ atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡sireikalavo 700 Lt, nors dėl to nebuvo tartasi, vėliau vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartį dėl vos kelias savaites pradelstų nedidelių sumų įmokų bei ignoravo ieÅ¡kovÄ dėl palÅ«kanų ir delspinigių skaičiavimo iÅ¡klotinių pateikimo. Per visÄ tÄ laikotarpį ieÅ¡kovas patyrė nepatogumų, t. y. atsitraukiant nuo savo tiesioginių darbų ir Å¡eimos, atsakovui piktybiÅ¡kai nepateikiant palÅ«kanų ir delspinigių paskaičiavimų, ieÅ¡kovas buvo priverstas pats skaičiuoti ir analizuoti atsakovo pateiktas sumas.

IeÅ¡kovas iÅ¡gyveno dėl susidariusios situacijos, matydamas atsakovo piktnaudžiavimÄ savo teisėmis, jautė savo nepilnavertiÅ¡kumÄ (b.l. 1-5, 45-46).Atsakovas AB DnB Nord bankas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad kreditavimo sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes jis kaip kredito gavėjas iÅ¡ esmės pažeidė sutartį – nustatytais terminais nemokėjo pagal sutartį numatytų įmokų, o esant augančiam įsiskolinimui, per atsakovo raÅ¡tais nustatytus papildomus terminus skolai padengti, prievolės neįvykdė.

Kreditavimo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta teisėtai ir pagristai, laikantis teisės normų ir sutartyje numatytų sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo pagrindų ir tvarkos, esant sistemingam, testiniam sutarties pažeidimui. IeÅ¡kovo dėstomi argumentai, susiję su skolos skaičiavimu, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes ieÅ¡kovo skolos atsakovui dydis yra iÅ¡spręstas notaro iÅ¡duotu 2013-09-11 vykdomuoju įraÅ¡u, kurio teisėtumas patikrintas teismo. Sutartiniai teisiniai santykiai su ieÅ¡kovu daugiau negu treji metai yra nutrÅ«kę ir jų atnaujinti nėra galimybių, nes ieÅ¡kovas skolos atsakovui nedengia, tokiais faktiniais veiksmais patvirtindamas atsisakymÄ juos tęsti, todėl skola atsakovo naudai pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡ieÅ¡kotina įstatymų nustatyta tvarka.

IeÅ¡kinys, kuris pareikÅ¡tas atsakovui ėmus realizuoti savo teises atgauti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto, vertintinas kaip ieÅ¡kovo siekis apriboti atsakovo teises į skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir užtęsti vykdymo proceso veiksmus (b.l. 26-30, 51-52).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (b.l. 75-80). Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas D. G. sudarė kreditavimo sutartį su atsakovu AB DnB Nord banku, kuria ieÅ¡kovui buvo suteiktas kreditas butui pirkti. Kredito grÄ Å¾inimas užtikrintas įsigyto nekilnojamojo turto hipoteka.

Formaliai (t. y. nenagrinėjant ginčo dėl fakto) Å¡ie kreditavimo sutarties duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta kreditavimo vartojimo sutartis. Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 15 punkto nuostata, jog pagal sutartį suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas, reiÅ¡kia tik tai, kad Å¡iai sutarčiai netaikomas Vartojimo kredito įstatymas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Å¡alių sudaryta kreditavimo sutartis yra vartojimo. Å i sutartis yra ilgalaikė, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas 2028-07-25, beveik penkiolika metų, kreditas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad kreditavimo sutartyje įtvirtintos jos nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos, t. y. 3.2. punktas ta apimtimi, kuria jis suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams, iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl Å¡i nuostata pripažintina negaliojančia ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis).

Teismas taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovo ilgalaikis kredito grÄ Å¾inimo įmokų ir palÅ«kanų nemokėjimo faktas galėjo bÅ«ti laikomas esminiu kreditavimo sutarties pažeidimu, kuris, esant įstatyme nustatytam pagrindui (CK 6.217 straipsnio 3, 5 dalys), suteikė atsakovui teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Atsakovas sutartį nutraukė teisėtai, t. y. esant sutarties nutraukimo pagrindams ir laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. IeÅ¡kovas savo pozicijÄ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko kreditavimo sutarties nutraukimo neteisėtumo iÅ¡ esmės grindė bendradarbiavimo principo pažeidimu, esÄ atsakovas neieÅ¡kojo bÅ«dų kreditavimo sutarties iÅ¡saugojimui, bei aplinkybe, jog nagrinėjamu atveju vėlavimas mokėti gan mažas, 467,77 Lt, įmokas negali bÅ«ti laikoma esminiu sutarties pažeidimu.

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, tame tarpe neginčijamÄ netinkamÄ ir nesavalaikį ieÅ¡kovo prievolės atsakovui vykdymo faktÄ , vėluojant mokėti kredito grÄ Å¾inimo įmokas arba visiÅ¡kai nutraukus jų mokėjimÄ , konstatavo, jog atsakovas laikėsi kreditavimo sutartyje nustatytos vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo tvarkos. IeÅ¡kovo argumentai, kad atsakovas, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas sutartį, nesiekė sutarties iÅ¡saugojimo ir tuo pažeidė Å¡alių bendradarbiavimo principÄ , prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Atsakovas ieÅ¡kovo pageidavimu keitė kreditavimo sutartį, ne kartÄ Ä¯spėjo ieÅ¡kovÄ dėl sutarties nevykdymo, tačiau sutarties tuoj pat nenutraukė, o prieÅ¡ingai – siÅ«lė sÄ lygas, padėsiančias iÅ¡saugoti sutartį. Ä®statyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant jos įvykdymo terminÄ , ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita Å¡alis jos neįvykdo per papildomai nustatytÄ protingÄ terminÄ (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi Å¡alis nustatė protingÄ papildomÄ terminÄ , tai neįvykdžius sutarties per šį terminÄ , ji gali sutartį nutraukti. Nukentėjusi Å¡alis savo praneÅ¡ime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, jeigu kita Å¡alis jos neįvykdys per nustatytÄ papildomÄ terminÄ (CK 6.209 straipsnio 3 dalis). Atsakovas teismui pateikė 2010-01-04 raÅ¡ytÄ praneÅ¡imÄ , kurio suraÅ¡ymo dienÄ ieÅ¡kovo skola buvo 1.911 Lt ir kuriÄ buvo praÅ¡oma sumokėti, taip pat 2010-02-02 raÅ¡ytÄ praneÅ¡imÄ , kurio suraÅ¡ymo dienÄ ieÅ¡kovo skola buvo 2.177,62 Lt ir kuriame buvo nurodyta, kad skolos nesumokėjus per 10 dienų, kreditavimo sutartis bus nutraukta.

IeÅ¡kovas nepaneigė, kad nurodytus atsakovo praneÅ¡imus gavo. Be to, atsakovas 2011-07-15 ir 2011-09-08 iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui papildomus praneÅ¡imus, iÅ¡ kurių teismas nustatė, kad atsakovas net nutraukęs kreditavimo sutartį suteikė galimybę ieÅ¡kovui jÄ atnaujinti, sumokėjus skolÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovas pagal atsakovo pateiktÄ skolos grafikÄ nemokėjo jokių kredito ir palÅ«kanų įmokų, o tai rodo atsakovo veiksmų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant kreditavimo sutartį ir jos neatnaujinant.

IeÅ¡kovas turėjo ir privalėjo suprasti, kad sutarties nevykdymas pusantrų metų negali bÅ«ti vertinamas kaip eilinės kas mėnesinės įmokos nesumokėjimas, kuris vartotojui nesukelia pasekmių. Atsakovas po papildomų praneÅ¡imų iÅ¡siuntimo negavęs įmokų pagrįstai neatnaujino sutarties. IeÅ¡kovas teismui jokių įrodymų, kad tinkamai mokėjo įmokas pagal kreditavimo sutartį, nepateikė, todėl teismas vadovavosi atsakovo pateiktais įrodymais ir paskaičiavimais. IeÅ¡kovas į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo kreipėsi 2013-11-14, daugiau nei po trejų metų, nepateikdamas įrodymų, kad tinkamai vykdė prievolinius įsipareigojimus pagal sutartį.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu siekia iÅ¡vengti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo naudai įkeisto turto, be to, ieÅ¡kovas neteisėtai tris metus naudojasi atsakovo pinigais, o po trejų metų siekia apginti tariamai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis sprendime iÅ¡dėstytais motyvais ir Å¡alių pateiktais įrodymais, papildomai taikant CK 1.137 straipsnio 3 dalį, nusprendė ieÅ¡kinį atmesti visa apimtimi. Be to, teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atmetė dar ir dėl to, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

IeÅ¡kovas nenurodė žalai atsirasti bÅ«tinų aplinkybių – atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos atsiradimo, priežastinio ryÅ¡io, įstatymo numatyto atvejo. IeÅ¡kovui negali bÅ«ti atlyginama žala, nuostoliai, nes jis pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nevykdė sutartinės prievolės.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas D. G. teismo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti (b.l. 83-85). IeÅ¡kovo teigimu, jau nuo teismo proceso pradžios pirmosios instancijos teismas atsainiai žiÅ«rėjo į bylos nagrinėjimÄ .

IeÅ¡kovui praÅ¡ant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdyti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, teismas atsisakė tai padaryti, formaliai paaiÅ¡kindamas, kad atsakovas, kreditorius, patirs didelių materialinių nuostolių. Tuo tarpu kad ieÅ¡kovas patirs didelių nuostolių, teismas net neužsimena. Ä®keistas turtas iÅ¡ varžytinių bus parduotas mažesne negu rinkos kaina, ieÅ¡kovui reikės apmokėti antstolio iÅ¡laidas, todėl ieÅ¡kovas patirs tikrai didelių nuostolių dėl neteisėtai atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos kreditavimo sutarties.

Teismas sprendime teigia, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, koks buvo įmokų pagal kreditavimo sutartį mokėjimo grafikas, ir įrodymų, kaip jis vykdė prievolę. IeÅ¡kovo nuomone, tai rodo, kad teismas net neįsigilino į bylos medžiagÄ , nes su ieÅ¡kiniu yra pateiktas nurodytas grafikas. Aplinkybė, kad atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai kreditavimo sutartį nutraukė tik dėl 467,77 Lt nesumokėtų palÅ«kanų ir 1,64 Lt nesumokėtų delspinigių, rodo, jog visa pagrindinė prievolė buvo įvykdyta, o skolÄ sudarė tik palÅ«kanos ir delspinigiai.

Parengiamojo teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovui reikalaujant, kad atsakovas pateiktų palÅ«kanų skaičiavimo iÅ¡klotines, atsakovas ignoravo ieÅ¡kovÄ ir iÅ¡klotinės nepateikė, o teismas to iÅ¡ atsakovo nepareikalavo. Pagal teismo iÅ¡vadas atsakovas bendradarbiavo su ieÅ¡kovu, kadangi pakeitė sutarties sÄ lygas, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog pakeisdamas sutarties sÄ lygas atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikalavo 700 Lt administravimo iÅ¡laidų bei draudimo ir vertinimo iÅ¡laidų, kurios kompensuosis tik po poros metų.

Taip pat teismas teigia, kad atsakovas bendradarbiavo su ieÅ¡kovu, o Å¡is su atsakovu ne, kadangi atsakovas ieÅ¡kovui siÅ«lė atnaujinti sutartį, tačiau su sÄ lyga, kad ieÅ¡kovas sumokės visas atsakovo paskaičiuotas palÅ«kanas ir delspinigius. Å iuo atveju teismas net nesigilino į tai, kad atsakovas nepateikė iÅ¡klotinių ieÅ¡kovui, pagal kokias normas jis skaičiuoja palÅ«kanas ir delspinigius. Jeigu atsakovas bÅ«tų sÄ Å¾ininga sutarties Å¡alis, tai jau seniai bÅ«tų pateikęs palÅ«kanų ir delspinigių skaičiavimo iÅ¡klotines ieÅ¡kovui, ginčas tarp Å¡alių bÅ«tų baigtas, ieÅ¡kovas bÅ«tų sumokėjęs palÅ«kanas ir delspinigius, o kreditavimo sutartis bÅ«tų atnaujinta.

Teismas taip pat nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 1.000 Lt neturtinės žalos priteisimo, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas nenurodė žalai atsirasti bÅ«tinų aplinkybių – atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos atsiradimo, priežastinio ryÅ¡io. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai nurodė, kad atsakovas jį apgaudinėja dėl palÅ«kanų ir delspinigių skaičiavimo, taip pat, kad per visÄ tÄ laikotarpį ieÅ¡kovas patyrė nepatogumų, t. y. atsitraukiant nuo savo tiesioginių darbų ir Å¡eimos, atsakovui piktybiÅ¡kai nepateikiant palÅ«kanų ir delspinigių paskaičiavimų, ieÅ¡kovas buvo priverstas pats skaičiuoti ir analizuoti atsakovo pateiktas sumas.

IeÅ¡kovas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, kadangi, matydamas atsakovo piktnaudžiavimÄ savo teisėmis, jautė savo nepilnavertiÅ¡kumÄ ir įtampÄ . IeÅ¡kovo teisė reikalauti neturinės žalos atlyginimo kylÄ iÅ¡ LR Konstitucijos. Teismas taip pat nepagrįstai atsakovo atstovams iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė per dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko raÅ¡ytinio proceso tvarka, byla nebuvo sudėtinga, o atsakovÄ atstovavo advokato padėjėja.Atsakovas AB DnB Nord bankas teismo praÅ¡o ieÅ¡kovo D.

G. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b.l. 95-98). Atsakovo teigimu, vykdomosios bylos dėl atsakovo naudai įkeisto turto realizavimo iÅ¡ieÅ¡kant ieÅ¡kovo skolÄ klausimai nesusiję su kreditavimo sutarties nutraukimo ginčijimu. Aplinkybė, kad byloje nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo. Vilniaus apygardos teismas 2014-02-21 nutartimi atmetė ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ dėl 2013-11-15 teismo nutarties netaikyti byloje ieÅ¡kovo praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių.

IeÅ¡kovas nesutinka su skolos atsakovui dydžiu, tačiau byloje nėra pareikÅ¡ta turtinių reikalavimų dėl skolos priteisimo ar jos dydžio, todėl ieÅ¡kovo skolos atsakovui dydis Å¡ioje byloje negali bÅ«ti kvestionuojamas. Å is klausimas yra iÅ¡spręstas pagal galiojantį notaro 2013-09-11 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , iÅ¡duotÄ Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B., dėl 56.677,11 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 9.790,96 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 805,75 Lt delspinigių, iÅ¡ viso 67.273,82 Lt, taip pat 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai iÅ¡ieÅ¡kojimo.

IeÅ¡kovas skundė antstolės R. B. veiksmus, iÅ¡duodant minėtÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , tačiau ieÅ¡kovo skundas apeliacine tvarka buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2014-02-11 nutartimi c.b. Nr. 2S-151-611/2014, o atsakovas atsiliepimuose į ieÅ¡kovo skundus iÅ¡samiai paaiÅ¡kino bei pateikė įrodymus dėl skolos apskaičiavimo ir skolos detalizavimo. Tačiau ieÅ¡kovas pakartotinai apeliaciniame skunde teigia, kad nesupranta skolos atsakovui, nors atsakovas ir Å¡ioje byloje kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikė skolos grafikÄ /skolos detalizavimÄ .

IeÅ¡kovo teiginiai, kad teismas neįsigilino į bÅ«tinybę saugoti jo kaip vartotojo teises, nes jis yra silpnesnioji Å¡alis, yra deklaratyvÅ«s, nes ieÅ¡kovas negali naudotis įstatymo jam suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. IeÅ¡kovas nurodo faktinėms aplinkybėms ir byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams prieÅ¡taraujančius teiginius, kad atsakovas kreditavimo sutartį su ieÅ¡kovu nutraukė dėl porÄ savaičių nesumokėtų 467,77 Lt palÅ«kanų ir 1,64 Lt delspinigių.

Teismas pagrįstai nustatė, kad tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Kreditavimo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta 2010-03-16, jam 5 mėnesius iÅ¡ eilės nemokant kredito ir palÅ«kanų įmokų atsakovui (nuo 2009 m. rugsėjo iki 2010 m. vasario mėn.), augant ieÅ¡kovo skolai, jam nepadengus skolos per papildomai nustatytus terminus. Be to, netgi po sutarties nutraukimo ieÅ¡kovui buvo siÅ«loma be priverstinių skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rų gera valia padengti skolÄ atsakovui, bet ieÅ¡kovas skolos nepadengė.

Atsakovas teikė ieÅ¡kovui visÄ jo praÅ¡omÄ informacijÄ apie skolos susidarymÄ , buvo sutikęs su paskolos restruktÅ«rizavimu, jei ieÅ¡kovas padengs pradelstÄ skolÄ , tačiau ieÅ¡kovas dengti skolÄ atsisakė, visiÅ¡kai sustabdė ir nebeatnaujino kreditavimo sutarties vykdymo, dėl ko atsakovas ėmėsi jam kaip kreditoriui teisės normų suteiktų teisių dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka realizavimo. IeÅ¡kovas pakartotinai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovas teismui nepateikė skolos apskaičiavimo, nors skolos detalizavimo grafikas buvo pateiktas kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį.

Taigi, atsakovas kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė dėl ieškovo kaltės, nes jis kaip kredito gavėjas iš esmės pažeidė sutartį – nustatytais terminais nemokėjo pagal sutartį numatytų įmokų atsakovui, o esant augančiam įsiskolinimui, per nustatytus papildomus terminus skolai padengti, prievolės neįvykdė. Atsakovas nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų, trukdžiusių ieškovui kas mėnesį dengti kredito ir palūkanų įmokas pagal kreditavimo sutartį, todėl tariamo atsakovo nebendradarbiavimo ir jo buvimo priežastiniame ryšyje su ieškovo sutarties pažeidimu byloje nėra įrodyto.

Kreditavimo sutartis nutraukta atsakovui nebesitikint, kad įsipareigojimai bus vykdomi ateityje, kas faktiÅ¡kai byloje yra patvirtinta, nes ieÅ¡kovas sutarties vykdymo nėra atnaujinęs, tokiais veiksmais patvirtindamas savo valiÄ sutarties daugiau nebevykdyti, tuo pažeisdamas tiek sutartyje, tiek ir teisės normose numatytas pareigas grÄ Å¾inti kreditÄ ir mokėti palÅ«kanas. IeÅ¡kovo argumentai dėl jam neteisėtai nepriteistos neturtinės žalos yra nepagrįsti ir neturi teisinės reikÅ¡mės, nes ieÅ¡kovas byloje neįrodinėjo nei patirtos neturtinės žalos, nei kitų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, todėl teismas pagrįstai šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ kaip neįrodyta atmetė.

Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.Bylos medžiaga patvirtina, kad 2003-08-27 tarp ieÅ¡kovo D.

G. ir atsakovo AB DnB Nord banko buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 03-674-108, kurios pagrindu atsakovas suteikė ieÅ¡kovui 75.000 Lt kreditÄ buto pirkimui, kuris kartu su palÅ«kanomis turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas iki 2028-07-25, mokant periodines įmokas pagal kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ (b.l. 10-11, 64-71). IeÅ¡kovo kaip kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakÅ¡tu buvo įkeistas ieÅ¡kovo įsigytas butas. IeÅ¡kovas prisiimtų įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį tinkamai nevykdė. 2010-01-04 raÅ¡tu atsakovas pranešė ieÅ¡kovui, kad 2010-01-04 dienos duomenimis ieÅ¡kovo pradelstas įsiskolinimas sudaro 1.911 Lt, t. y. negrÄ Å¾inta paskola – 751,11 Lt, nesumokėta palÅ«kanų – 1.136,03 Lt, nesumokėta delspinigių – 21,86 Lt (b.l. 31).

Å iuo raÅ¡tu atsakovas įspėjo ieÅ¡kovÄ , kad jam neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas bus priverstas nutraukti kreditavimo sutartį ir pradėti vykdyti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka. 2010-02-02 raÅ¡tu atsakovas dar kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , nurodydamas, kad 2010-02-02 dienos duomenimis ieÅ¡kovo pradelstas įsiskolinimas atsakovui sudaro 2.177,62 Lt, t. y. negrÄ Å¾inta paskola – 1.004,11 Lt, nesumokėta palÅ«kanų – 1.164,26 Lt, nesumokėta delspinigių – 9,25 Lt (b.l. 32).

Å iuo raÅ¡tu atsakovas pakartotinai įspėjo ieÅ¡kovÄ , kad jam neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas bus priverstas nutraukti kreditavimo sutartį ir pradėti vykdyti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka. Kadangi ieÅ¡kovas nepadengė nurodytų pradelstų įsiskolinimų, 2010-03-16 atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartį ir pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto (b.l. 13). Nepaisant to, 2010-05-06 atsakovas nusprendė atnaujinti sutartinius santykius su ieÅ¡kovu pagal kreditavimo sutartį su sÄ lyga, kad ieÅ¡kovas sumokės visus pradelstus įsiskolinimus, tačiau tai nebuvo padaryta (b.l. 17). 2011-07-15 raÅ¡tu atsakovas taip pat pasiÅ«lė ieÅ¡kovui iÅ¡vengti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, padengiant susidariusį įsiskolinimÄ , kuris tuo metu sudarė 61.058,68 Lt, t. y. negrÄ Å¾inta paskola – 56.677 Lt, nesumokėta palÅ«kanų – 4.080,70 Lt, nesumokėta delspinigių – 300,98 Lt (b.l. 16).

Tačiau įsiskolinimo ieÅ¡kovas nepadengė. 2013-09-11 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 56.677,11 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 9.790,96 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 805,75 Lt delspinigių, iÅ¡ viso 67.273,82 Lt, taip pat 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai (b.l. 9, 33-34). Ä®siteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-39644-734/2013 ieÅ¡kovo skundas dėl notarės R.

B. veiksmų, iÅ¡duodant vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , buvo atmestas (b.l. 35-37). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė su ieÅ¡kovu sudarytÄ kreditavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokie atsakovo veiksmai atitiko įstatymo reikalavimus. Su tokia iÅ¡vada sutinka ir teisėjų kolegija. Sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, pirmiausia pažymėtina, kad bendrasis civilinių teisinių santykių principas – sutarčių reikia laikytis įpareigoja sutarties Å¡alis vykdyti abipusius įsipareigojimus, t. y. teisinių santykių dalyviai privalo vykdyti savo pareigas, kurios nustatytos abipusiÅ¡kai suderinta valia (sutartimi).

Vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties Å¡aliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties Å¡alis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais. Bendrieji kreditorių teisių gynimo bÅ«dai yra Å¡ie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natÅ«ra, reikalauti nuostolių, netesybų ir palÅ«kanų, reikalauti pakeisti sutartį ar jÄ nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimÄ nustačius papildomÄ terminÄ sutarčiai įvykdyti, kt.

Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties Å¡alies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo bÅ«du. Å alis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį gali tik įstatymų (CK 6.217 straipsnio 1 dalis) ar sutarties (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) numatytais atvejais. Sutarties nutraukimÄ reglamentuoja CK 6.217 straipsnis. Vienas iÅ¡ Å¡iame straipsnyje nurodytų atvejų, kai Å¡alis turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, yra kitos Å¡alies padarytas esminis sutarties pažeidimas.

CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis:

1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;

2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės;

3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;

4) ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;

5) ar sutarties neįvykdžiusi Å¡alis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta. Kreditavimo sutarties atveju, kai sprendžiama, ar dėl sutarties pažeidimo nukentėjusi Å¡alis – kredito davėjas – iÅ¡ esmės negauna to, ko tikėjosi iÅ¡ sutarties, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡ios sutarties esmę, pažeidimo trukmę, įsiskolinimo dydį, kredito gavėjo kaltę dėl įsiskolinimo, jo pastangas padengti įsiskolinimÄ , jo padengimo perspektyvas.

Sprendžiant, ar kreditavimo sutarties pažeidimas yra esminis, dar įvertintina, ar sutarties pažeidimas nutrauktas ir ar ji bus vykdoma ateityje, taip pat tai, kad kredito grÄ Å¾inimas, palÅ«kanų mokėjimas yra ypač svarbÅ«s ir turinčios esminę reikÅ¡mę kredito davėjui aplinkybės. Kredito negrÄ Å¾inimas, palÅ«kanų nemokėjimas gali sukelti finansinio stabilumo problemų, kurios Å¡iam verslo subjektui yra ypatingai svarbios dėl bÅ«tinumo saugoti pasitikėjimÄ Å¡alies finansų sistema.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas, o griežtas kreditavimo sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi esminę reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui po dviejų raÅ¡ytinių įspėjimų nuo 2010-03-16 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus kreditavimo sutartį, ieÅ¡kovas neatliko jokių pagrindinės skolos, palÅ«kanų ar delspinigių dengimo įmokų, kurių mokėjimÄ iki sutarties nutraukimo jau buvo sustabdęs penkis mėnesius.

Situacija nepasikeitė net ir tuomet, kai po sutarties nutraukimo atsakovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui atnaujinti sutartį bei sustabdyti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, jeigu bÅ«tų padengta visa skola. IeÅ¡kovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad po gautų raÅ¡ytinių atsakovo įspėjimų ir raginimų jis bÅ«tų sumokėjęs bent dalį skolos ir toliau vykdęs sutartį arba taręsis dėl Å¡ios sutarties pakeitimo. IeÅ¡kovo teigimu, jis sustabdė savo prievolių vykdymÄ , nes atsakovas nepateikė jam informacijos, kokiu bÅ«du buvo apskaičiuotos praÅ¡omos sumokėti pagal sutartį palÅ«kanos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesuteikė teisės ieÅ¡kovui apskritai nutraukti visų įmokų mokėjimÄ pagal sutartį.

Bet kuriuo atveju ieÅ¡kovas privalėjo mokėti atsakovui pagrindinės skolos dengimo įmokas, kurių jis niekada neginčijo, taip pat ir neginčijamų palÅ«kanų dalį. Tačiau, kaip patvirtina bylos medžiaga, ieÅ¡kovas apskritai nutraukė mokėjimus pagal sutartį, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina esminiu sutarties pažeidimu pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, suteikusiu teisę atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti su ieÅ¡kovu sudarytÄ sutartį. Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo Å¡alių sudaryta kreditavimo sutartis dėl esminio Å¡ios sutarties pažeidimo atsakovo iniciatyva buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai.

Aplinkybė, kad iÅ¡ pradžių ieÅ¡kovas tinkamai vykdė kreditavimo sutartį, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, nes sutartis turi bÅ«ti vykdoma tinkamai iki pilno jos įvykdymo, ko Å¡iuo atveju nenustatyta. IeÅ¡kovo teiginiai, kad sutarties nutraukimo metu skolÄ sudarė tik palÅ«kanos ir delspinigiai, prieÅ¡tarauja jau aptartiems byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams, iÅ¡ kurių matyti, jog nebuvo mokamos taip pat ir pagrindinės skolos įmokos. Kadangi byloje nėra įrodymų, jog sutarties esminį pažeidimÄ bÅ«tų lėmęs atsakovo nebendradarbiavimas ar nesÄ Å¾iningas elgesys ieÅ¡kovo atžvilgiu, piktnaudžiavimas savo kaip stipresnės sutarties Å¡alies padėtimi, su tuo susiję ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nevertintini, kita vertus, jie nepagrįsti įrodymais.

Atmetus ieÅ¡kovo pagrindinį reikalavimÄ pripažinti ginčo Å¡alių sudarytos kreditavimo sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ neteisėtu, atmestinas ir kitas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsakovui priteistu bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiu. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 3.630 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir tripliko parengimÄ bei atstovavimÄ teismo posėdyje (b.l. 62-63).

Å ios bylinėjimosi iÅ¡laidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir advokato (advokato padėjėjo) darbo ir laiko sÄ naudas, yra pagrįstos, be to, jos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje taip pat nekeistinas. Apibendrinus tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti ginčo Å¡alių nurodyti argumentai neturi įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                                                     Virginijus Kairevičius                                                                                                                                   Danutė Kutrienė Loreta Lipnickienė