A-146-2593-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-2593/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00043-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo atstovui Aivarui Danusui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei muitinei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4-7) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2011 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko įsakymą Nr. RŽ22-711 (toliau – ir Įsakymas Nr. RŽ22-711); 2) grąžinti į ankstesnes pareigas priteisiant negautą atlyginimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Įsakymu Nr. RŽ22-711 jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriaus, atliekančio pareigas Molo jūrų uosto poste, pareigų už muitinės pareigūno vardo pažeminimą. Įsakyme Nr. RŽ22-711 atleidimo iš tarnybos pagrindu nurodyti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 55 straipsnio 19 punktas ir 37 straipsnio 2 dalies 9 ir 13 punktai. Taip pat nurodyta, kad 2011 m. liepos 7 d. apie 18 val. Sodų g., Palangoje, V. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (vengė neblaivumo patikrinimo), nepateikė transporto priemonės apžiūros talono, savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 ir 18 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas nesutiko su Įsakymu Nr. RŽ22-711 teigdamas, kad skundžiamas aktas nemotyvuotas, grindžiamas prielaidomis, o ne nustatytais faktiniais duomenimis, o paskirta nuobauda pernelyg griežta, neadekvati situacijai. Paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 7 d. Palangoje jį sustabdė kelių policijos patrulis. Pareiškėjas vairavo automobilį ne tarnybos metu, neuniformuotas, važiavo su draugais R. P. ir K. Š. iš klasės draugo laidotuvių. Teigė, kad turi širdies ir kraujotakos sutrikimų, klasės draugo mirtis jį sukrėtė, laidotuvių namuose jam pasidarė silpna, draugai davė išgerti vaistų apie kuriuos pareiškėjas nepasidomėjo. Grįžęs į Palangą kavinėje išgėrė iki šimto gramų degtinės (toks kiekis neturėjo viršyti leistiną normą), to neneigė nei kelių policijos pareigūnams, nei tarnybinį patikrinimą atlikusiems muitinės pareigūnams.

Pareiškėjo nuomone, Policijos pareigūnai nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 reikalavimų. Šio Nutarimo 6.1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas priėjo prie pareiškėjo automobilio su paruoštu alkoholio matuokliu ir pareikalavo pūsti, prieš tai nepareikalavęs dokumentų ir nevertinęs bendros pareiškėjo būklės, neįsitikinęs, ar jis neblaivus. Alkoholio matuoklis buvo su uždėtu kandikliu (galimai naudotas kelis kartus ir dėl to kyla grėsmė užsikrėsti kokia nors liga), todėl pareiškėjas atsisakė pūsti į pateiktą alkoholio matuoklį ir pareikalavo, kad būtų išpakuotas ir uždėtas naujas kandiklis.

To paties Nutarimo Nr. 452 6.3 punktas nustato, kad policijos pareigūnai nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai. Nutarimo 10 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai tyčia vilkino laiką, vežė pareiškėją į policijos komisariatą ir neleido jam pačiam per valandą kreiptis į gydymo įstaigą girtumo nustatymui arba patys nepristatė jo į gydymo įstaigą. Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai, atlikę tarnybinį patikrinimą, neatsižvelgė į šiuos pažeidimus ir rėmėsi vien tik pareiškėjo atsisakymu tikrintis blaivumą alkoholio matuokliu. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius asmens, kuriam skiriama tarnybinė nuobauda, kaltus veiksmus.

Atsakovas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, nenustatė ir neįrodė pareiškėjo neblaivumo fakto. Skundžiamas Įsakymas Nr. RŽ22-711 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų, nes nepagrįstas teisės aktų normomis ir nustatytais faktais, nenurodyta sprendimo apskundimo terminai, tvarka ir pagrindai. Nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, kad pareiškėjas per dešimt tarnybos metų nebuvo baustas, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, neatsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat į įvykio aplinkybes, kad pareiškėjas buvo sukrėstas draugo mirties, todėl vartojo nedidelį kiekį alkoholio, tai darė ne tarnybos metu, neuniformuotas ir nesukėlė jokių žalingų pasekmių.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas turėjo atsižvelgti į jo amžių, nes pareiškėjui yra virš 50 metų ir bus sunku susirasti kitą darbą, įvertinti situacijos individualumą ir priimti sprendimą skirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą, o ne atleidimą iš užimamų pareigų.

Atsakovas Klaipėdos teritorinės muitinė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 15-16) atsakovas paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos teritorinės muitinės posto viršininkė, atliekanti pareigas Molo jūrų uosto poste, tarnybiniu pranešimu informavo Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkę apie gautą iš Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus ryšių valdymo centro paros operatyvios informacijos suvestinę, kurioje nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 7 d. 9.30 val. buvo gautas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos pranešimas apie tai, kad 2011 m. lapkričio 7 d. apie 18 val.

Palangoje, prie Sodų g. 18 namo sustabdytas pareiškėjo vairuojamas automobilis ir pareiškėjas atsisakė blaivumo patikrinimo, dėl to jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį. V. B. atsisakė pasirašyti protokolą. Atsižvelgiant į minėtą informaciją buvo sudaryta komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti dėl V. B. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Komisija įvertino visas aplinkybes ir pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkei išvadą, kad posto inspektorius V.

B. savo veiksmais diskreditavo muitinės pareigūno vardą ir pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriais 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Muitinės pareigūnų etikos kodeksas) 7.4.1, 7.8.1, 7.8.3, 7.8.7, 21, 23.1, 23.3, 24, 28 punktų, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 18 straipsnio, Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. RŽ3-193 patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto posto inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.9, 7.29 punktų reikalavimus.

Tarnybinio patikrinimo metu Komisija įvertintino įvykio aplinkybes, kurios nustatytos kitų institucijų dokumentuose. Klaipėdos apskrities VPK 2011 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis vairuodamas automobilį atsisakė pasitikrinti blaivumą, nepateikė transporto priemonės techninės apžiūros talono, savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 ir 18 punktų reikalavimus, už kuriuos numatyta atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 1241 straipsnio 7 dalį. 2011 m. lapkričio 24 d.

įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo nutarimu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 1241 straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus, t.y. pripažintas kaltu dėl to, kad 2011 m. liepos 7 d. apie 18 val. Sodų g., Palangoje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (vengė neblaivumo patikrinimo), nepateikė transporto priemonės apžiūros talono, savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo. Minėtu teismo nutarimu V. B. buvo paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 2 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems metams.

Tarnybiniam patikrinimui atlikti sudaryta komisija įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir už šį nusižengimą, kuriuo V. B. sukėlė grėsmę visuomenės saugumui, pažemino muitinės pareigūno vardą bei akivaizdžiai sumenkino muitinės autoritetą ir pasitikėjimą ja, tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija pasiūlė Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkei atleisti pareiškėją iš pareigų už muitinės pareigūno vardo diskreditavimą ne tarnybos metu. Kad būtų paskirta ši nuobauda sutiko ir Klaipėdos teritorinės muitinės profesinė sąjunga. 2011 m. gruodžio 27 d.

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė priimdama Įsakymą Nr. RŽ22-711 tinkamai įvertino aplinkybes, teisės aktus, kurie buvo pažeisti, tarnybinio patikrinimo komisijos išvadą, Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nuomonę ir teisingai konstatavo, jog pareiškėjas šiurkščiai nusižengė muitinės pareigūno etikai ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą, padarė nusižengimą, kuriuo kėlė grėsmę visuomenės narių saugumui, pažemino muitinės pareigūno vardą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą Įsakymą Nr. RŽ22-711.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą į skundą (b. l. 50-51) grindė argumentais, kad pareiškėjui paskirta nuobauda už pažeidimą, kuris laikytinas šiukščiu administraciniu teisės pažeidimu. Pareiškėjas tyčia pažeidė įstatymus, tuo akivaizdžiai menkino muitinės autoritetą ir griovė pasitikėjimą ja. Pareiškėjo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip pareigūno vardo diskreditavimas ir tai yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš tarnybos.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 27 d. sprendimu (b. l. 64-70) pareiškėjo V. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkės Įsakymo Nr. RŽ22-711, kuriuo pareiškėjas už muitinės pareigūno vardo diskreditavimą atleistas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 35). Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (redakcija galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Muitinės pareigūnų etikos kodeksas.

Pagal Statuto 33 straipsnio 1 dalį muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriamos šios nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas;

5) atleidimas iš pareigų (34 straipsnio 1 dalis). Statuto 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog muitinės pareigūnams tarnybines nuobaudas skiria juos į pareigas priėmę asmenys. Statuto 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į informaciją, pateiktą Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka.

Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkte numatytas atleidimo iš tarnybos pagrindas – pareigūno vardo diskreditavimas savo poelgiu tarnybos arba ne tarnybos metu. Pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 18 punktą pareigūnas taip pat gali būti atleidžiamas, jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Pagal šį teisinį reguliavimą Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkte numatytas savarankiškas tarnybos muitinėje santykių nutraukimo pagrindas. Šio punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 4 dalis, kurioje pareikta sąvokos „muitinės pareigūno vardo diskreditavimas“ išaiškinimas.

Pagal šią įstatymo normą muitinės pareigūno vardo diskreditavimas – su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veikla, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja. Analogiškai nurodyta ir Taisyklių 4 punkte. Iš šios įstatymo nuostatos matyti, kad įstatymų leidėjas pareigūno vardo diskreditavimo nesieja su pareigūno kalte, o reikalavimas nustatyti muitinės autoriteto sumenkinimą ir pasitikėjimo ja griovimą yra vertinamojo pobūdžio ir turėtų būti įvertintas taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.

Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokia minėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A11-803/2005).

Teismas nustatė, kad 2011 m. gruodžio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (LM20)-RŽ177-130 (toliau ir – Išvada) konstatuota, kad posto inspektorius V. B. ne tarnybos metu 2011 m. lapkričio 7 d. 18.00 val. vairavo transporto priemonę Volvo 940, valst. Nr. JLR 850, būdamas neblaivus (vengė neblaivumo patikrinimo), nepateikė transporto priemonės techninės apžiūros talono, savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Savo veiksmais jis diskreditavo muitinės pareigūno vardą bei pažeidė Muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.4.1, 7.8.1, 7.8.3, 7.8.7, 21, 23.1, 23.3, 24, 28 punktų, Statuto 18 straipsnio bei Pareigybės aprašymo 7.9 ir 7.29 punktų reikalavimus (b. l. 33-34).

Muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.4.1, 7.8.1, 7.8.3, 7.8.7 punktai nustato, kad tarnyba muitinėje grindžiama inter alia padorumo ir pavyzdingumo principais, kurie reiškia, jog pareigūnas privalo laikytis duotos priesaikos ir pasižadėjimų (7.4.1); būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis (7.8.1); tarnybinėje veikloje ir viešame gyvenime savo išvaizda, kalba ir elgesiu gerinti savo institucijos, profesijos ir visos šalies įvaizdį, su kitų tautų, valstybių atstovais elgtis nepažeidžiant kitų tautų ir valstybių orumo (7.8.3); nepriekabiauti, viešai nesirodyti neblaiviam ir apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, savo elgesiu nežemini pareigūno orumo, ugdyti visuomenės pasitikėjimą muitine ir pareigūnais (7.8.7). Muitinės pareigūnų etikos kodekso 21 punktas nustato, jog pareigūnai privalo būti savikritiški, pripažinti savo klaidas ir stengtis jas ištaisyti, geranoriškai padėti išsiaiškinti savo tarnybinius nusižengimus. Etikos kodeksas taip pat nustato elgesio taisykles ir pareigas ne tarnybos metu: pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, kad jo elgesys nesukeltų abejonių dėl muitinės ir jos pareigūnų patikimumo ir gero vardo (23.1 punktas); privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai, muitinės prestižas ir pareigūno reputacija (23.3 punktas); nepiktnaudžiauti alkoholiu, nevartoti psichotropinių ar narkotinių medžiagų ne medicinos tikslais (24 punktas). Taip pat muitinės pareigūnui nustatyta pareiga pastebėjus ar kitu būdu gavus informaciją, kad yra pažeidęs Muitinės pareigūnų etikos kodeksą, kuo skubiau pranešti savo tiesioginiam ar aukštesnes pareigas einančiam vadovui (29 punktas). Statuto 18 straipsnis reglamentuoja muitinės pareigūno priesaiką – ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui. Pareigybės aprašymas (b. l. 20-21) nustato pareigą Molo jūrų uosto posto inspektoriui laikytis Muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų (7.9 punktas), vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas (7.29 punktas).

Teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad 2011 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos teritorinės muitinės posto viršininkė, atliekanti pareigas Molo jūrų uosto poste, tarnybiniu pranešimu (b. l.

18) informavo Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkę apie tai, kad gautoje 2011 m. lapkričio 8 d. Muitinės departamento prie Finansų ministerijos pažeidimų prevencijos skyriaus ryšių valdymo centro paros (2011m. lapkričio 7 d.) operatyvios informacijos suvestinėje yra duomenys apie 2011 m. lapkričio 7 d. 19.30 val. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Operatyvaus valdymo ir apsaugos skyriaus pranešimą, jog 2011 m. lapkričio 7 d. apie 18 val. Palangoje, prie Sodų g. 18 namo buvo sustabdytas automobilis Volvo 940 (valst.

Nr. JLR850), kurį vairavo Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas V. B., kuris atsisakė blaivumo patikrinimo, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Šio tarnybinio pranešimo pagrindu Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė nusprendė pradėti tarnybinį patikrinimą (rezoliucija ant tarnybinio pranešimo – pradėti tarnybinį patikrinimą ir sudaryti komisiją, kaip numato Taisyklių 6 punktas), 2011 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. RŽ3-491 sudarė komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti (b. l. 24) (pagal Taisyklių 7 punktą komisija sudaryti būtina, kai yra pagrindas manyti, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų). 2011 m. lapkričio 9 d. tarnybinio patikrinimo komisija (toliau – ir Komisija) surašė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo pagal Taisyklių 18 punktą, kuris pareiškėjui dėl jo laikino nedarbingumo (b. l. 22, 23) buvo įteiktas 2011 m. gruodžio 9 d. (b. l. 25), ir pasiūlė pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 9 d., pateikė pasiaiškinimą, kuriame savo kaltės nepripažino (b. l. 26). 2011 m. gruodžio 9 d. Komisija pasiūlė Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkei nušalinti nuo pareigų V. B. (b. l. 27). 2011 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas įsakymas Nr. RŽ22-648 (b. l. 28), kuriuo pareiškėjas nušalintas nuo posto inspektoriaus, atliekančio pareigas Molo jūrų uosto poste, pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiui, kol bus priimtas sprendimas dėl jo tolesnės tarnybos (Statuto 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Taisyklių 14 punktas).

Tarnybinis patikrinimas baigtas 2011 m. gruodžio 21 d., nepažeidžiant Taisyklių 20 punkte nustatytų terminų. Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo medžiagą, nustatė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą procedūros nepažeistos.

Teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad 2011 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 20), kuriame konstatuota, kad 2011 m. lapkričio 7 d. 18 val., Palangoje, Sodų g. 18, patikrinimui buvo sustabdytas V. B. vairuojamas automobilis Volvo 940, valst. Nr. JLR850. Vairuotojas vengė blaivumo patikrinimo, nepateikė transporto priemonės techninės apžiūros talono bei savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo. Veika kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 1241 straipsnio 7 dalį. 2011 m. lapkričio 24 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutarimu V. B. pripažintas kaltu padaręs šiuos pažeidimus, kvalifikuotus pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 1241 straipsnio 7 dalį, jam paskira subendrinta nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir nagrinėjamoje byloje turi res judicata galią.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu neneigė vartojęs alkoholį, tai siejo su draugo mirtimi. Teigė, kad turi širdies ir kraujotakos problemų ir dėl draugo mirties nusiraminimui išgėrė vaistų, po to kavinėje iki 100 gramų degtinės. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertino kritiškai, nes pats pareiškėjas pripažino vartojęs alkoholį, nepateikė įrodymų dėl sveikatos būklės ar būtinybės vartoti vaistus, kurie gali turėti svaiginamąjį poveikį. Teismas taip pat pripažino nepagrįstais ir atmetė pareiškėjo argumentus dėl policijos pareigūnų veiksmų, pateikiant jam alkoholio matuoklį ir dėl bendros būklės nevertinimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas šių veiksmų nustatyta tvarka neskundė ir neginčijo, o pareigūnų veiksmai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Įrodymais nepatvirtintas pareiškėjo teiginys, kad policijos pareigūnai jį laikė policijos komisariate ilgiau kaip valandą, taip jis neturėjo galimybės pats kreiptis į gydymo įstaigą dėl blaivumo nustatymo. Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punktą policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi pareigos pristatyti asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros nėra nustatyta, išskyrus atvejus, kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas buvo pareiškęs prašymą pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti vairuotojo neblaivumo patikrinimą. Pareiškėjas akivaizdžiai atsisakė blaivumo patikrinimo ir tai yra nustatyta įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo nutarimu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai – vengimas blaivumo patikrinimo – pagrįstai kvalifikuoti kaip tarnybinis nusižengimas. Šiuo atveju pareiškėjas nesilaikė Muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.4.1, 7.8.1, 7.8.3, 7.8.7, 21, 23.1, 23.3, 24, 28 punktų, Statuto 18 straipsnio bei Pareigybės aprašymo 7.9 ir 7.29 punktų reikalavimų. Pagrįstai buvo konstatuotas šių teisės normų pažeidimas ir teisinio vertinimo nekeičia ta aplinkybė, kad pareigūnas neblaivus buvo ne tarnybos metu. Atsakovas pagrįstai pareiškėjo veiksmus įvertino kaip pareigūno vardo diskreditavimą ir taikė savarankišką atleidimo iš tarnybos pagrindą, numatytą Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkte.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės tarnyba – tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Muitinės pareigūno vardo diskreditavimas pasireiškė pareiškėjo vengimu blaivumo patikrinimo. Atsakomybė pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punktą gali atsirasti atlikus šios teisės normos dispozicijoje numatytus veiksmus, nepriklausomai ar tie veiksmai buvo susiję ar nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu. Taigi pareiškėjo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip muitinės pareigūno vardo diskreditavimas, pareiškėjas savo elgesiu suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad muitinės pareigūnai ne tarnybos metu gali nevykdyti įstatymų nustatytų šiai teisėsaugos institucijai pareigų, o tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą muitine ir menkina šios institucijos prestižą visuomenėje ir ją kompromituoja. Teismas konstatavo, kad nustačius pareigūno vardo diskreditavimo atvejį, pareigūną į pareigas priimantis asmuo imperatyviai privalo imtis teisinių priemonių pareigūną atleisti ir ši priemonė negali būti keičiama kitomis priemonėmis, nes Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkto formuluotė nenumato galimybės pareigūno vardą pažeminusiam asmeniui (pareigūnui) taikyti kitokias drausminio poveikio priemones.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Įsakymas Nr. RŽ22-711 pagrįstas teisės aktų normomis ir objektyviais duomenimis (VAĮ 8 str. 1 d.). Aplinkybę, kad Įsakyme Nr. RŽ22-711 nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 8 str.2 d.) teismas vertino neturinčia įtakos skundžiamo akto teisėtumui. Teismas konstatavo, kad nepatenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą Įsakymą, negali būti tenkinami ir kiti pareiškėjo reikalavimai.

III. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 74-77) prašo panaikinti 2012 m. kovo 27 d Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą – panaikinti 2011 m. lapkričio 8 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą Nr. KS-66. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas nurodo, kad teismas neįsigilino į įvykio esmę, vadovavosi tik sunkinančiomis aplinkybėmis ir neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, taip pat kitas individualias pareiškėjo nurodytas tik šiam ginčui reikšmingas aplinkybes, tarp jų į pareiškėjo amžių, vadovaudamasis teismų praktika priėmė šablonišką sprendimą. Apeliantas akcentuoja, kad pažeidimo padarymo metu jis buvo neuniformuotas, pažeidimas nebuvo paviešintas, taigi pareiškėjas negalėjo diskredituoti muitinės vardo visuomenėje, žalingų pasekmių nekilo.

Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 84-85) prašo V. B. apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi pirmosios instancijos teismo argumentai, sutinkama su teismo padarytomis išvadomis. Atsakovas mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 82-83) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia skunde pirmosios instancijos teismui nurodytomis aplinkomis ir argumentais, kuris, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas ištyrė ir tinkamai įvertino pagal teisės aktų reikalavimus ir atsižvelgdamas į teismų suformuotą praktiką dėl pareigūno vardo diskreditavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė nesutikdamas su Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkės 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. RŽ22-711, kuriuo jis atleistas iš Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų už muitinės pareigūno vardo diskreditavimą pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punktą .

Nors pareiškėjas apeliacinio skundo baigiamosios dalies 2 punktu prašo panaikinti 2011 m. lapkričio 8 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą Nr. KS-66, tačiau iš viso apeliacinio skundo turinio ir jo baigiamosios dalies 1 punkte suformuluoto prašymo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą, akivaizdu, kad apeliacinio skundo baigiamosios dalies 2 punkte yra rašymo apsirikimas, nes nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs ne dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, o dėl 2011 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko įsakymo Nr. RŽ22-711.

Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad Statuto 1 dalies 19 punktas numato savarankišką muitinės pareigūno atleidimo iš tarnybos muitinės pagrindą – kai muitinės pareigūnas savo poelgiu tarnybos metu ar ne tarnybos metu diskredituoja muitinės pareigūno vardą. Analogiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas buvo numatytas ir senos redakcijos (galiojusios iki 2003 m.liepos 1 d.) Statute (2002 m. balandžio 14 d. įstatymo Nr.IX-848 redakcija, 48 straipsnio 1 dalies 24 punktas).

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (priimant skundžiamą individualų aktą galiojo 2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr.XI-1524 redakcija) 2 straipsnio 4 dalis apibrėžia, kad muitinės pareigūno vardo diskreditavimas - su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl statutinių pareigūnų atleidimo už pareigūno vardo diskreditavimą, ne kartą yra išaiškinęs (ABTĮ 13 str.1 d., 20 str.3 d.), kad pareigūno vardo diskreditavimas yra siejamas su šiomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis: 1) pareigūno kaltės dėl tam tikros jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, nustatymu; 2) ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai menkinti, žeminti sistemos, kurioje pareigūnas tarnauja, autoritetą, griauti pasitikėjimą ja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m.spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A63-1754/2010; 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A556-27/2010; 2010 m. liepos 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A575-945/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad akivaizdžiu sistemos, kurioje tarnauja statutinis pareigūnas, autoriteto menkinimu ir visuomenės pasitikėjimo ta sistema griovimu, laikytinas toks pareigūnų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš atitinkamos sistemos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A7-165/2005, 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A143-231/2008; 2008 m.spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A143-520/2009; 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A556-27/2010, 2010 m. liepos 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A575-945/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A520-2412/2012 ir kt.).

Atlikus tarnybinį patikrinimą muitinės pareigūno vardą diskredituojančiomis veikomis buvo pripažintas pareiškėjo poelgis ne tarnybos metu – pareiškėjas, sustabdytas policijos pareigūnų vairuojant automobilį ir įtariamas neblaivumu, vengė (atsisakė) blaivumo patikrinimo, nepateikė transporto priemonės apžiūros talono, savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta įsiteisėjus 2011 m. lapkričio 24 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutarimui, kuriuo V.

B. pripažintas kaltu dėl to, kad 2011 m. lapkričio 7 d.18 val. Sodų gatvėje, Palangoje, vairavo transporto priemonę „Volvo 940“ neblaivus (vengė blaivumo patikrinimo) ir nepateikė policijos pareigūnams transporto priemonės apžiūros talono, savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo, šios veikos teismo kvalifikuotos pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 1241 straipsnio 7 dalį paskiriant pažeidėjui subendrintą administracinę nuobaudą – 2 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems metams.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad statutinės įstaigos vadovas, kuriam įstatymu suteikta kompetencija priimti į pareigas ir atleisti iš jų, priimdamas sprendimą dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos už pareigūno vardo diskreditavimą, nėra saistomas administracinio teisės pažeidimo bylos (jei ji iškeliama) baigties ir veikos kvalifikavimo. Tomis pačiomis veikomis gali būti padarytas ir administracinis teisės pažeidimas ir diskredituotas muitinės pareigūno vardas. Net ir tuo atveju, jei administracinio teisės pažeidimo byloje nustatoma, kad veikoje nėra visų administracinio teisės pažeidimo požymių, ir byla nutraukiama, veika gali būti pripažinta diskredituojančia muitinės pareigūno vardą.

Nagrinėjamu atveju atsakovui nebuvo pagrindo pačiam nustatinėti teisės normų pažeidimo faktą, nes tai buvo nustatyta įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Atsakovas tarnybinio patikrinimo metu atliko pareiškėjo veikų, už kurias teismo nutarimu jam skirta administracinė nuobauda, vertinimą Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto ir Muitinės pareigūnų etikos kodekso normose muitinės pareigūno elgesiui keliamų reikalavimų tarnybos metu ar ne tarnybos metu kontekste. Atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavo, kad pirmiau minėtomis veikoms pareiškėjas pažeidė Muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.4.1, 7.8.1, 7.8.3, 7.8.7, 21, 23.1, 23.3, 24, 28 punktų, Statuto 18 straipsnio bei Pareigybės aprašymo 7.9 ir 7.29 punktų reikalavimus ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą.

Iš tarybinio patikrinimo išvados matyti, kad atsakovas dėl pirmiau minėtų pareiškėjo veikų, už kurias teismo nutarimu jam skirta administracinė nuobauda, tarnybinės atsakomybės prasme nustatė šiuos teisės normų pažeidimus: Statuto 18 straipsnio (priesaikos); Muitinės pareigūnų etikos kodekso II skirsnyje „Pareigūnų etikos principai“ įtvirtintus padorumo ir pavyzdingumo principus, kuriais vadovaudamasis pareigūnas privalo laikytis duotos priesaikos ir pasižadėjimų (7.4.1 p.); taip pat pavyzdingumo principą (7.8 p.), kuriuo vadovaudamiesi pareigūnai privalo būti nepriekaištingos reputacijos (7.8.1 p.), tarnybinėje veikloje ir viešame gyvenime savo išvaizda, kalba ir elgesiu gerinti savo institucijos, profesijos ir visos šalies įvaizdį, su kitų tautų, valstybių atstovais elgtis nepažeidžiant kitų tautų ir valstybių orumo (7.8.3 p.); nepriekabiauti, viešai nesirodyti neblaiviam ir apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, savo elgesiu nežemini pareigūno orumo, ugdyti visuomenės pasitikėjimą muitine ir pareigūnais (7.8.7 p.);

Etikos kodekso VI skirsnio „Pareigūno elgesys ne tarnybos metu“ reikalavimus pagal kuriuos ne tarnybos metu pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, kad jo elgesys nesukeltų abejonių dėl muitinės ir jos pareigūnų patikimumo ir gero vardo (23.1 p.), privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai, muitinės prestižas ir pareigūno reputacija (23.3 p.), nepiktnaudžiauti alkoholiu, nevartoti psichotropinių ar narkotinių medžiagų ne medicinos tikslais (24 p.). Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 21 punktą, nustatantį, kad pareigūnai privalo būti savikritiški, pripažinti savo klaidas ir stengtis jas ištaisyti, geranoriškai padėti išaiškinti savo tarnybinius nusižengimus.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Įsakyme Nr. RŽ22-711 nurodyta, kad pareiškėjas taip pat pažeidė Etikos kodekso 28 punktą. Teisėjų kolegija patikrinusi bylą konstatuoja, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose skaitmenine išraiška nurodė netinkamą (ne tos redakcijos) teisės normą. Muitinės departamento generalinis direktorius 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1B-783 pakeitė 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 patvirtintą Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodeksą.

Pirmosios redakcijos Etikos kodekso 28 punktas nustatė, kad pareigūnas, pastebėjęs ar kitu būdu gavęs informaciją, kad yra pažeidęs šį Kodeksą, turi kuo skubiau pats apie tai pranešti savo tiesioginiam ar aukštesnes pareigas einančiam vadovui. Pagal 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1B-783 redakcijos Etikos kodeksą šis reikalavimas buvo perkeltas į Etikos kodekso 29 punktą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuriame cituojama Etikos kodekso norma, tekstas visiškai atitinka 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1B-783 redakcijos 29 punktą, kuris tapatus 2006 m. gruodžio 27 d.

įsakymo Nr. 1B-888 redakcijos 28 punktui. Minėtą netikslumą skaitmenine išraiška nurodant teisės akto normą teisėjų kolegija vertina kaip rašymo apsirikimą, kuris skundžiamo akto priėmimui neturėjo, nes iš teksto yra visiškai aišku, kurios teisės normos pažeidimas buvo konstatuotas. Be to, atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės, kurią užėmė, aprašymo reikalavimus laikytis Muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų (7.9 punktas), vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas (7.29 punktas).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra teisinis bei faktinis pagrindas pripažinti atitinkamas pareiškėjo veikas diskredituojančiomis muitinės pareigūno vardą ir atleisti jį iš tarnybos, nagrinėjamu atveju yra aiškiai (tiek tiriamojoje dalyje, tiek išvadose) išdėstyta, kokiais konkrečiais pažeidimais yra kaltinamas pareiškėjas (muitinės pareigūnas) ir kokius konkrečius teisės aktus bei jų normas jis pažeidė, įvardijami konkretūs pareiškėjo veiksmai, kurie pripažinti diskredituojančiais muitinės pareigūno vardą.

Pareiškėjas tiek skunde tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo metu nenustatė ir neįrodė, kad jis buvo neblaivus. Iš tarnybinio patikrinimo išvados ir Įsakymo Nr.RŽ22-711 turinio akivaizdu, kad neblaivumo sąvoka šiuose aktuose, analogiškai kaip ir 2011 m. lapkričio 24 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutarime, vartojama ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo prasme. Pagal įstatymą (ATPK 126 str.4 d.) neblaivumo patikrinimo vengimas, atsižvelgiant į šios veikos pavojingumą, prilyginimas transporto priemonių vairavimui, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Taigi atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Įsakyme Nr.RŽ22-711 pareiškėjo veikai (blaivumo patikrinimo vengimui) apibrėžti vartojo tą pačią sąvoką kaip numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje ir šią veiką vertino Statuto ir Etikos kodekso normų kontekste.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs įrodymus konstatavo, kad vengimas blaivumo patikrinimo, kuris kvalifikuotas pagal minėtas teisės normas, diskredituojančiu muitinės pareigūno vardą pripažintos pagrįstai.

Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde pateikė savo argumentus dėl kokių priežasčių jis ne darbo metu vartojo alkoholį (pasak pareiškėjo iki 100 gramų degtinės) bei vengė (atsisakė) neblaivumo patikrinimo. Pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertino kritiškai kartu pabrėždamas, kad vengimas neblaivumo patikrinimo įrodytas įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti pareiškėjo argumentai nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikšmės, nes neblaivumo patikrinimo vengimo faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo nutarimu iki tarnybinio patikrinimo išvados surašymo ir negali būti kvestionuojamas. Nagrinėjamo ginčo atveju turėjo būti nustatyta ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatinėjo tai, ar pareiškėjo vengimas neblaivumo patikrinimo atsakovo pagrįstai pripažintas diskredituojančiu muitinės pareigūno vardą.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą, sprendimą priėmė vadovaudamasis teismų praktika, neindividualizavo konkretaus atvejo. Apeliantas akcentuoja, kad pažeidimo padarymo metu jis buvo neuniformuotas, pažeidimas nebuvo paviešintas, taigi pareiškėjas negalėjo diskredituoti muitinės vardo visuomenėje, žalingų pasekmių nekilo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus. Taigi būtinumas remtis teismų praktika kyla iš įstatymų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Nė vienos proceso šalies pozicija dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privaloma. ABTĮ 57 straipsnyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis iš esmės atitinka ABTĮ 57 straipsnyje ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus.

Iš apelianto akcentuojamų aplinkybių, kad jis pažeidimo padarymo metu buvo neuniformuotas, pažeidimas nebuvo paviešintas, todėl, pasak pareiškėjo, jis negalėjo diskredituoti muitinės vardo visuomenėje, žalingų pasekmių nekilo, spręstina, kad pareiškėjas netinkamai suvokia iš Statuto 3 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių tarnybos muitinėje principų ir priesaikos (Statuto 18 str.) bei Etikos kodekso normų kylančias pareigas ir reikalavimus, kad muitinės pareigūnas tiek tarnyboje, tiek ne tarnyboje (Statuto 2 str. 4 d., 55 str.1 d.19 p.) turi elgtis pagal įstatymus ir visuotinai priimtas elgesio normas, kad nesukeltų abejonių dėl muitinės prestižo ir jos pareigūnų reputacijos.

Akivaizdumas Statuto 2 straipsnio 4 dalies prasme nesiejamas su sąlyga, kad apie pareigūno priešingą teisei ar pažeidžiančią etikos normas veiką būtų viešai paskelbta ir taptų žinoma visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai. Akivaizdumo įrodymui šia prasme pakanka nustatyti tokius priešingus teisei ir pareigūnų etikos normoms pareigūno poelgius, kuriuos visuomenė pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiai neigiamai. Taigi akivaizdumo nustatymui nėra svarbu kiek asmenų sužinojo apie tokias pareigūno veikas.

Visi vairuotojai privalo vykdyti eismo saugumo kontrolę vykdančių policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus, tarp jų reikalavimą leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus (Saugaus eismo automobilių keliais 12 str.4 d., Kelių eismo taisyklių 18 p.). Įstatymų leidėjas vengimą neblaivumo patikrinimo prilygino transporto priemonių vairavimui, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis arba sunkus neblaivumo laipsnis, tokiu būdu pabrėždamas šio pažeidimo pavojingumą visuomenei. Vairuotojo vengimas neblaivumo patikrinimo, kaip ir vairavimas neblaiviam, visuomenėje yra netoleruojamas ir smerkiamas.

Tuo labiau, jei tokį teisės pažeidimą padaro statutiniai pareigūnai, kuriems dėl tarnybos keliamų tikslų ir uždavinių keliami aukštesni elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis Nr.A575-945/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartis Nr.A520-2412/2012 ir kt.). Faktas, kad neblaivumu įtariamas transporto priemonę vairuojantis muitinės pareigūnas (šiuo atveju – pareiškėjas) nevykdo policijos pareigūno teisėto reikalavimo pasitikrinti dėl neblaivumo akivaizdžiai netoleruotinas visuomenės, taigi akivaizdžiai sukelia pasekmes - menkina Lietuvos Respublikos muitinės, kaip muitinės įstaigų, atsakingų už muitų teisės aktų įgyvendinimą, visumos (Muitinės įstatymo 3 str.3 d.), autoritetą ir griauna pasitikėjimą ja.

Pareiškėjas neneigia vartojęs alkoholį, tik nurodo, kad tai buvo nedidelis kiekis. Taigi pats pareiškėjas iš esmės neneigia sudaręs prielaidas policijos pareigūnams reikalauti pasitikrinti dėl neblaivumo. Ši pareiškėjo priešinga teisei ir pažeidžianti etikos normas veika padarytas kaltais veiksmais. Kiti pažeidimai (dokumentų nepateikimas policijos pareigūnams) nėra tokie šiurkštūs kaip pirmasis, tačiau atsakovas pagrįstai juos vertino vienodai kaip ir šiurkščiausią pažeidimą - vengimą neblaivumo patikrinimo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes vertino tinkamai, ištyręs įrodymus ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas taikė iš esmės teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Skirgailė Žalimienė