2K-279/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-279/2012

Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01315-2009-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.2.10; 2.1.7.4. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. S. ir E. D. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu šešeriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė šešerių metų laisvės atėmimo bausmė; bausmę paskirta atlikti pataisos namuose;

E. D. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš V. S. ir E. D. priteista solidariai 9064,19 Lt Valstybinei ligonių kasai Z. K. gydymo išlaidoms, 80 000 Lt Z. K. ir 5 000 Lt N. K. neturtinei žalai atlyginti; taip pat priteista iš kiekvieno po 1000 Lt Z. K. ir po 250 Lt N. K. atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš V. S. ir E. D. solidariai priteista 5000 Lt N. K. neturtinei žalai atlyginti, ir jos ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

V. S. ir E. D. nuteisti už tai, kad 2009 m. gruodžio 6 d., apie 0.50 val., apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“ Klaipėdoje, Šilutės pl. 40a, garsiai keikėsi, V. S. spardė automobilį „Renault Megane Scenic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nulaužė abu veidrodėlius bei išdaužė vairuotojo durelių stiklą, taip įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė aplinkinių namų gyventojų poilsį, dėl to šie nepatogiai jautėsi ir buvo šokiruoti. Tęsdami chuliganiškus veiksmus, ten pat ir tuo pat metu, išėjusiam jų perspėti ir nutraukti jų nusikalstamus veiksmus Z. K. sudavė rankomis ir kojomis septyniolika smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami daugybinius sužalojimus, tarp jų galvos smegenų sumušimą, jį sunkiai suluošino, taip padarė Z. K. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl to, jog šis vykdė piliečio pareigą.

Kasaciniais skundais nuteistieji V. S. ir E. D. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį ir jų veiką, kvalifikuotą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą, perkvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio l dalį.

Nuteistieji kasaciniuose skunduose nurodo iš esmės analogiškus argumentus, teigdami, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, nes nenustatytas priežastinis ryšys tarp sveikatos sutrikdymo ir piliečio pareigos vykdymo, jų tyčia neapėmė siekio sukliudyti Z. K. atlikti pilietinę pareigą ar atkeršyti už jos vykdymą. Kasatoriai nurodo, kad jau buvo baigę chuliganiškus veiksmus ir, nuo automobilių stovėjimo aikštelės, kur daužė automobilį, nuėję apie 60 metrų, sutiko Z. K. tokioje vietoje, kur nebuvo jokio kitų asmenų turto, kuriam jie būtų galėję kelti pavojų.

Dėl to, jų manymu, galima teigti, kad pirmas nusikaltimas ir jų tyčia atlikti nusikalstamus veiksmus pasibaigė jų pačių sprendimu. Jie nematė ir nenumanė, kad nukentėjusysis išbėgo ar bėga į lauką jų sulaikyti. Tai patvirtino ir liudytoja N. K., nurodžiusi, kad kai Z. K. išbėgo į kiemą, jie jau buvo nuėję prie laiptukų, kurie, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir apeliacinės instancijos teismui pateiktos fotolentelės, yra už 60 metrų nuo sudaužytos mašinos. Nukentėjusysis Z. K. nurodė, kad neatsimena, kodėl išėjo į lauką.

Liudytoja N. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad girdėjo kasatorių ir savo vyro pokalbį, suprato, kad vyko dialogas. Kasatoriai dėl girtumo nelabai atsiminė šio įvykio aplinkybes, bet nurodė, kad Z. K. galėjo pulti E. D. ir sužaloti santechniniu raktu, o V. S. ginti. To neatmetė ir nepaneigė nė vienas teismas, bei kiti bylos duomenys, teismo medicinos ekspertas tik patvirtino E. D. padarytų sužalojimų pobūdį ir galimybę juos padaryti santechniniu raktu. Be to, liudytoja N. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jos vyras galėjo pasakyti kokį nors ironišką žodį ar kitką, nes jis visada sakydavo.

Dėl to neatmestina, kad sveikatos sutrikdymas buvo padarytas po žodinio konflikto su nukentėjusiuoju ir negalima daryti kategoriškos išvados, kad jis padarytas būtent dėl to, jog šis atliko pilietinę pareigą. Teismų išvados, kad Z. K. sveikata buvo sutrikdyta būtent dėl pilietinės pareigos vykdymo yra paremta tik prielaidomis. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.

Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių kasatorių tyčią sužaloti Z. K. dėl jo pilietinės pareigos vykdymo, todėl jų veika turi būti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepime į nuteistųjų V. S. ir E. D. kasacinius skundus prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo skundus atmesti.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistųjų V. S. ir E. D. apeliacinius skundus, iš esmės atsakė į visus juose keltus klausimus, ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą sprendžiant žalos atlyginimo klausimus, tinkamai taikė įstatymą, todėl negali būti daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus, rėmėsi išnagrinėtais byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, nutartyje konkrečius argumentus atmetė motyvuotai, laikydamasis BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Prokuroras pažymi, kad nuteistųjų kaltė padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 284 straipsnio l dalyje numatytas nusikalstamas veikas nustatyta teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtais, įvertintais ir nuosprendyje aptartais nukentėjusiųjų Z. K., N. K., liudytojos J. Ž. parodymais, įvykio vietos apžiūros metu nustatytais faktiniais duomenimis, specialistų išvadomis, iš dalies ir pačių nuteistųjų V. S. ir E. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis, kuriuos teismas tinkamai vertino ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų pripažino įrodymais. Teismai tinkamai kvalifikavo V. S. ir E. D. padarytus nusikalstamus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad Z. K. buvo sunkiai sužalotas būtent dėl savo, kaip piliečio, pareigos vykdymo, nes priežastimi išeiti į lauką buvo neteisėti V. S. ir E. D. veiksmai. Z. K. šiuos veiksmus matė pro kambario langą, ir siekė įvykdyti visuomenei naudingą veiklą – perspėti V. S. su E. D., kad šie nutrauktų savo neteisėtus veiksmus. Skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistieji tik ką buvo pasitraukę iš vietos, kur sugadino automobilį, nėra pagrindas kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Kasaciniuose skunduose ginčijamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, įrodymų vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsiliepimuose į nuteistųjų E. D. ir V. S. į kasacinius skundus nukentėjusieji Z. K. ir N. K. prašo skundus atmesti.

Nukentėjusieji nurodo, kad teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistųjų veiką kvalifikavo teisingai, teismų sprendimai motyvuoti, pagrįsti ir teisėti. Nuteistųjų kasacinių skundų argumentai dėl nusikalstamos veikos, kuria sunkiai sutrikdyta Z. K. sveikata, kvalifikavimo iš esmės siejami su nustatytų faktinių aplinkybių neigimu, yra nepagrįsti ir vertintini kaip pastangos palengvinti savo teisinę padėtį. Teismų sprendimai grindžiami byloje ištirtų įrodymų visuma: nukentėjusiųjų Z. K., N. K., liudytojos J. Ž. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialistų išvadomis, iš dalies nuteistųjų parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Akivaizdu, kad pagal teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes, paneigiančias išdėstytąsias kasatorių skunduose, nuteistųjų veikos kaip idealioji sutaptis teisingai kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį. Kasatorių argumentai apie netinkamą šių veikų vertinimą dėl to, kad neva nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog Z. K. buvo sužalotas dėl pilietinės pareigos vykdymo ir nuteistieji tyčia to siekė, yra klaidinantys.

Kasaciniai skundai atmestini.

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė, įtvirtinta BPK 20 straipsnio 2 dalyje, teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus.

Apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo, išsamiai pagal BPK nustatytas taisykles ištyrusio ir įvertinusio byloje surinktus įrodymus, nustatytų faktinių bylos aplinkybių teisingumu ir padarytomis išvadomis, konstatavo, kad nuteistieji tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Z. K. sveikatą, siekdami nutraukti jo kaip piliečio pareigų vykdymą. Teismai nuteistųjų teiginius ir iškeltas versijas, vėl nurodomas ir kasaciniuose skunduose, įvertino ir atmetė kaip paneigtas byloje ištirtais įrodymais. Teismai įvertino medicinos specialisto išvadą ir eksperto parodymus teisme, rašytinių dokumentų duomenis ir parduotuvės vaizdo kamerų įrašus apie E. D. girtumą įvykio metu, siekusį 2,25 promilės, dėl kurio jis griuvinėjo, sunkiai orientavosi ir kai kurių įvykių galėjo nebeprisiminti, taip pat duomenis apie ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems darytą įtaką duoti tam tikrus parodymus, N. K. parodymus apie nukentėjusiojo Z. K. išėjimo į lauką aplinkybes bei nukentėjusiojo bendravimą su nuteistaisiais. Šių duomenų pagrindu teismai konstatavo, kad nukentėjusysis išeidamas iš namų tramdyti chuliganiškai besielgiančiųjų galėjo pasiimti kokį nors daiktą apsiginti, jei su jais kiltų konfliktas, tačiau Z. K., apibūdinamas kaip labai gerbiamas, tolerantiškas, supratingas ir nekonfliktiškas pedagogas, nepasirodė prieš kasatorius netikėtai, su jais kalbėjosi, o jei ir sudavė smūgį į galvą E. D., tai padarė gindamasis nuo kaltinamųjų agresyvaus elgesio, o ne tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodo kaltinamieji. Nustatytos bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų veiką kvalifikuojantis požymis – nukentėjusiojo asmens piliečio pareigų vykdymas – buvo nustatytas tinkamai ir nuteistiesiems baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, juos pripažįstant kaltais padarius ne BK 135 straipsnio 1 dalyje, o 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą veiką. Viešąją tvarką trikdančių, svetimą turtą gadinančių asmenų perspėjimas, bandymas užkirsti kelią tolesniam nusikalstamų veikų darymui, ėmimasis priemonių, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys būtų nustatyti ir perduoti teisėsaugos pareigūnams, neabejotinai vertintini kaip piliečio pareigų vykdymas BK nuostatų prasme.

Konstatavus, kad baudžiamasis įstatymas nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai, ir nenustačius jokių esminių BPK pažeidimų (tai nenurodoma ir kasaciniuose skunduose), darytina išvada, jog nėra pagrindų naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistųjų V. S. ir E. D. kasacinius skundus.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Tomas Šeškauskas

Gintaras Goda