2dcaf9b3-e581-4a45-9de6-00c424ba5536 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr.1-2594-422/2015                                                                                                            Proceso Nr. 3-62-3-00389-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 30 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui I.

L., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. L. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas I. L. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 5-7) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2008 m. iki 2011 metų buvo dažnai konvojuojamas iÅ¡ Alytaus pataisos namų į KlaipėdÄ . Vėliau į įvairias kalinimo įstaigas buvo konvojuojamas 2014 metais, iÅ¡ viso - septynis kartus. Konvojavimo metu pareigÅ«nai nuteistuosius žemino, tyčiojosi, demonstratyviai rodė kovinius ginklus. Tai pagal teisės aktus yra draudžiama. Teigė, kad konvojuojamuose automobiliuose buvo mažai vietos, nes 2 kv.m. patalpoje buvo sutalpinami septyni asmenys su asmeniniais daiktais.

Å altuoju metų laiku važiuojant bÅ«davo labai Å¡alta, dėl to tirpdavo kojos, pasidarydavo silpna. Å iltuoju metų laiku automobiliuose bÅ«davo karÅ¡ta, trÅ«kdavo oro. Konvojavimo automobiliai buvo netvarkingi, neÅ¡varÅ«s, juose nuolat jautėsi blogas kvapas. Tvirtina, kad žodžiu kreipėsi į pareigÅ«nus dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų, raÅ¡tu nesikreipė, konkrečių pareigÅ«nų pavardžių nežino. Dėl nurodytų atsakovo atstovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė nežmoniÅ¡kas kančias, nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimÄ , dėl to jaučia baimę, nugaros skausmus, sapnuoja koÅ¡marus.

Neturtinę žalÄ vertina 10 000 Eur, praÅ¡ydamas priteisti jÄ Â iÅ¡ atsakovo.Atsakovo atstovas VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VieÅ¡ojo saugumo tarnyba) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 11-13) nurodė ir teismo posėdžio metu atstovas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu VieÅ¡ojo saugumo tarnybos į įvairias kalinimo įstaigas buvo konvojuotas 11 kartų. Asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).

Visam VieÅ¡ojo saugumo tarnybos specialiosios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių veiksmų tyrimo skyriaus dirbtinės Å¡viesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai, kurių metu nenustatyta, kad Å¡ių automobilių kamerose esanti aplinka bÅ«tų netinkama konvojavimui. Tvirtino, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba besÄ lygiÅ¡kai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Apie tai daromas įraÅ¡as konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje.

Konvojavimo taisyklėse konvojuojamų asmenų daiktų pervežimas nėra reglamentuotas. PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamÄ neigiamÄ poveikį savo psichinei ir fizinei sveikatai, konvojaus metu galėjo pateikti skundus žodžiu ir raÅ¡tu konvojaus virÅ¡ininkui. VieÅ¡ojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmoniÅ¡kÄ ir žeminantį pareigÅ«nų elgesį konvojavimo metu. VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo konvojavimÄ vykdė tinkamai pagal Konvojavimo taisyklių nuostatas, todėl nėra bÅ«tinų sÄ lygų atsirasti valstybės deliktinei atsakomybei.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Skundas netenkintinas.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nų veiksmų, konvojuojant jį laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. ir 2014 metais, atlyginimo.Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo konvojavimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. ir 2014 metais.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas konvojavimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų jau pirmojo jo konvojavimo 2008 metais metu, nes, patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų į VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nus, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ VieÅ¡ojo saugumo tarnybos ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti pirmojo konvojavimo 2008 metais metu, tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2015-02-25 (b.l. 9). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų konvojavimo pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus. Nenurodė Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių.

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2011 m. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo konvojavimo sÄ lygos 2014 metais.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant LR CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ ).

Taigi, nagrinėjamoje byloje vertintina, ar VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai atliko kokius nors prieÅ¡ingus teisei veiksmus, nes, anot pareiÅ¡kėjo, jį konvojuojant specialiais automobiliais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t.y. konvojavimas vyko nehigieniÅ¡koje, mažoje patalpoje, esant netinkamam patalpų vėdinimui ir Å¡ildymui, be to pareigÅ«nų elgesys su nuteistaisiais buvo netinkamas.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo konvojuotas 7 kartus: 2014-02-26 konvojuotas iÅ¡ Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato į Å iaulių tardymo izoliatorių (b.l. 20-23); 2014-03-07 konvojuotas iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus – į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių - kalėjimÄ (b.l. 24-27); 2014-03-12 konvojuotas iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Alytaus pataisos namus (b.l. 28-32); 2014-10-21 konvojuotas iÅ¡ Alytaus pataisos namų į Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinę (b.l. 33-35); 2014-10-22 konvojuotas iÅ¡ į LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Å iaulių tardymo izoliatorių (b.l. 38,39,41); 2014-10-30 konvojuotas iÅ¡ Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato į Å iaulių tardymo izoliatorių (b.l. 42-45) ir 2014-11-04 konvojuotas iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių – kalėjimÄ (b.l. 46-49).PareiÅ¡kėjo konvojavimas buvo vykdomas automobiliais:

VW „Crafter 50“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) VW „Crafter 50“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) VW „Crafter 50“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) VW „Crafter 50“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) MB „ATEGO" V/Nr. (duomenys neskelbtini) VW „Crafter 50“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) IVECO V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b.1.16,17,20,21,24,25,28,29,33,34,39,39,42,43,46,47,52, 55,58,64,67,72,78). Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcijÄ reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290, Konvojavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai.

Pagal Konvojavimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2008-05-01 iki 2015-01-08) 3 punktÄ specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniÅ¡kai įrengtos kameros. Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ . Konvojavimo taisyklių 109 punktas nustato, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

Ä® bylÄ pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sÄ raÅ¡ai bei automobilių kėbulų kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemos patvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ , automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei įrengta sėdimų vietų (b.l. 16,17, 20-49, 52, 55,58,64,67,72,78).Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi bÅ«ti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu.

Kadangi konvojavimo trukmė nėra ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek bÅ«tinai reikalinga. Nenustačius, kad automobiliuose buvo pervežama daugiau asmenų, nei juose įrengta sėdimų vietų, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl vietos trÅ«kumo laikomi nepagrįstais. Konvojavimo taisyklių 146 punkte yra nustatyti specialiojo automobilio autobuso įrengimo ir techniniai reikalavimai. Å iame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi bÅ«ti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniÅ¡kai tvarkingas sudegusio kuro iÅ¡metamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryÅ¡io priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos Å¡vyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartÄ ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).

Å ių taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieÅ¡ pradedant vykdyti konvojavimÄ patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių bÅ«klę. Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka Å¡ių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, jog Å¡altuoju metų laiku konvojavimo metu bÅ«davo Å¡alta, o Å¡iltuoju metų laiku – karÅ¡ta pažymėtina, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba tikrina konvojavimo sÄ lygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų matavimo protokolų (b.l.18,50,51,70,71,75,76,79) matyti, kad konvojavimo automobilių, naudotų pareiÅ¡kėjo pervežimui, apÅ¡vietimas, ventiliacija ir temperatÅ«ra iÅ¡ esmės atitiko Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus, jokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiÅ¡kėjas bÅ«tų galėjęs patirti neturtinę žalÄ , teismas nenustatė. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ iÅ¡duotos konvojavimo automobilių Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (b.l.19,54,57,60,63,66,69,74), bei VÄ® Regitra transporto priemonėms iÅ¡duoti registracijos pažymėjimai (b.l.53,56,59,62,65,68,73,77) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiÅ¡kėjas, visiÅ¡kai atitinka techninius reikalavimus.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada konkrečiai, jo nuomone, oro temperatÅ«ra automobiliuose neatitiko reikalavimų bei kokie įrodymai tai galėtų patvirtinti, tuo tarpu VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymÄ techniÅ¡kai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad konvojavimo automobiliai jo konvojavimo metu buvo neÅ¡varÅ«s, juose tvyrojo blogas kvapas, Å¡ios aplinkybės nepaneigė ir atsakovo atstovas, tačiau, teismo nuomone, konvojuojamų automobilių Å¡vara priklauso nuo konvojuojamųjų asmenų higienos įgÅ«džių bei elgesio konvojavimo metu, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl neÅ¡varių konvojavimo automobilių bei juose tvyrančio blogo kvapo atmestini, kaip nepagrįsti.Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nurodyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportÄ pradedamas nuo pretenzijų iÅ¡klausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose.

Jei konvojuojamasis pareiÅ¡kia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigÅ«nai įraÅ¡o konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimÄ arba jos motyvuotÄ atmetimÄ . Nors teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad pareigÅ«nams pretenzijas dėl konvojavimo sÄ lygų reiÅ¡kė žodžiu, tačiau nekonkretizavo, kada, dėl ko ir kokiems konkretiems pareigÅ«nams Å¡ias pretenzijas reiÅ¡kė, nepateikė jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų (liudytojų parodymų ir pan.), todėl konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas.Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti.

Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sÄ lygų su skundu, ar praÅ¡ymu kreiptis į konvojų.

Tuo tarpu konvojus apie gautÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ ) turi įraÅ¡yti žiniaraÅ¡tyje ir pagal galimybes iÅ¡spręsti.Byloje pateiktuose kelionių žiniaraščiuose (b.l 20-21, 24-25, 28-29, 33-34, 38-39, 42-43,47) yra tikrinančių konvojaus tarnybÄ asmenų įraÅ¡ai apie tai, kad nusiskundimų (nusiskundimų dėl sveikatos) konvojuojamieji neturi. Byloje duomenų arba atitinkamų įrašų kelionės žiniaraščiuose apie tai, kad pareiÅ¡kėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į konvojų, konvojavimo metu, ar iÅ¡ karto po jo taip pat nėra.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl pareigÅ«nų tyčiojimosi, kovinių ginklų demonstravimo yra abstraktaus pobÅ«džio, nenurodant konkrečių aplinkybių, pagal kurias teismas galėtų nustatyti pareiÅ¡kėjo nurodytus veiksmus atlikusius konkrečius pareigÅ«nus, nepateikti kitas aplinkybes konkretizuojantys ir patvirtinantys įrodymai, todėl teismas negali vertinti, jog buvo pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės jo nurodytais bÅ«dais.Pagal byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , jog VieÅ¡ojo saugumo tarnyba nagrinėjamu atveju neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimus, tame tarpe kankinamÄ , nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį pareiÅ¡kėjo orumÄ elgesį.

Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo I.

L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                            Janina Vitunskienė