2020-08-12 Nr. AB-15018-3-62-3-01512-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-543-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01512-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. D. K. (N. D. K.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. D. K. (N. D. K.) skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja N. D. K. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. A1-736 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. A1-1333 „Dėl O. N. laikinosios globos nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. A1-737 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. A1-1334 „Dėl O. N. laikinosios globos nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“; 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. A1-738 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. A1-1351 „Dėl A. N. laikinosios globos nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“; 4) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-742 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. A1-738 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. A1-1351 „Dėl A. N. laikinosios globos nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“ pripažinimo netekusiu galios pakeitimo“; 5) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-743 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. A1-736 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. A1-1333 „Dėl O. N. laikinosios globos nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“ pripažinimo netekusiu galios pakeitimo“; 6) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-744 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. A1-737 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. A1-1334 „Dėl O. N. laikinosios globos nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“ pripažinimo netekusiu galios pakeitimo“.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos N. D. K. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimus dėl nepilnamečių asmenų, kurių laikinąja globėja paskirta pareiškėja, laikinosios globos nustatymo pakeitimo. Įvaikinimo sąlygas ir tvarką, įvaikinimo teisines pasekmes reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos „Šeimos teisė“ 7 dalies „Globa ir rūpyba“ nuostatos. Taigi byloje keliamas ginčas yra susijęs su CK reglamentuojamais šeimos teisiniais santykiais, kurie yra civilinio teisinio pobūdžio. Kadangi bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja N. D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja pažymi, jog, priešingai nei nurodė teismas, ginčas kėlimas ne dėl įvaikinimo teisinių santykių, o dėl laikinosios globos. Laikinosios globos teisiniai santykiai yra administracinės teisės dalykas, nes laikinosios globos nustatymas (atsiradimas), pakeitimas ir panaikinimas (pabaiga) yra administracinės procedūros pasekmė ir rezultatas. Todėl viešojo administravimo subjekto (Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus) įsakymų dėl laikinosios globos teisinių santykių modifikavimo ir pabaigos teisėtumo klausimai yra priskirtini administracinių teismų kompetencijai. Ši išvada darytina iš negausios, bet aiškios, sistemingos ir nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Pareiškėjos nuomone, Specialiosios kolegijos 2018 m. liepos 12 d. nutarties ratio decidenti yra susijusi tik su tais atvejais, kai sprendžiami įvaikinimo ir šeimos teisiniai santykiai. Šiuo atveju skundžiami įsakymai yra susiję su laikinąja globa, todėl Specialiosios kolegijos 2018 m. liepos 12 d. nutartis netaikytina. Pareiškėjos skundas remiasi viešąjį administravimą reguliuojančių teisės normų pažeidimų konstatavimu, ji nekelia jokių civilinių – teisinių reikalavimų.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas šiukščiai pažeidė ABTĮ 22 straipsnį, nes skundas negali būti paliktas nenagrinėtu vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Byloje ginčas keliamas dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus (prašymus) dėl: valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų (pvz., ministerijų, departamentų, inspekcijų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių ar teritorinių valstybės bei savivaldybių institucijų) priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo; turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, kada ji buvo padaryta neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje; mokesčių, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, dėl mokestinių ginčų (ginčai su mokesčių inspekcija); tarnybinių ginčų (kai viena iš ginčo šalių yra valstybės tarnautojas); rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo; užsieniečių skundus dėl leidimo apsigyventi Lietuvoje ar pabėgėlio statuso nesuteikimo ar panaikinimo; kitus ginčus, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios, be kita ko, yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje iš esmės yra keliamas dėl laikinosios globos nustatymo pakeitimo.

Specialioji teisėjų kolegija laikosi nuoseklios praktikos, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1 straipsnio 1 dalį, į šio kodekso reguliavimo sritį patenka ir šeimos teisiniai santykiai. Globos (rūpybos) teisiniai santykiai yra šeimos teisės reguliavimo dalykas. Globos (rūpybos) nustatymo, jos panaikinimo, globėjo (rūpintojo) skyrimo, globos (rūpybos) organizavimo, globos (rūpybos)priežiūros klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ VII dalies „Globa ir rūpyba“ nuostatos. Ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (CPK 1 str. 1 d.) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartį Nr. T-1/2016, priimtą byloje L. D. v. Radviliškio rajono savivaldybės administracija; 2015 m. sausio 30 d. Nr. T-20/2015, priimtą byloje R. V. ir T. V. v. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius ir kt., 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį Nr. T-156/2014, priimtą byloje A. U. v. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog laikinoji vaiko globa (rūpyba) nustatoma ir globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą (CK 3.262 str. 1 d., 3.264 str. 1 d.). Nors sprendimą (potvarkį) dėl laikinosios vaiko globos (rūpybos) nustatymo priima viešojo administravimo subjektas, tačiau jis, atlikdamas tokius veiksmus, veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis. Būtent teisinių santykių pobūdis, o ne teisinio santykio subjekto teisinis statusas lemia ginčo rūšinį teismingumą. Ginčai, kylantys dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo, globos (rūpybos) organizavimo, globos (rūpybos) priežiūros klausimai, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis: 2009 m. kovo 3 d. nutartį byloje R. R. prieš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių; 2007 m. gegužės 25 d. nutartį byloje A.B. ir T. P. prieš Šiaulių miesto savivaldybės administraciją; 2006 m. gegužės 3 d. nutartį byloje J. P. prieš Panevėžio rajono savivaldybės administraciją; 2015 m. sausio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-20/2015; 2016 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2016; 2016 m. birželio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-60/2016; 2017 m. kovo 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-17/2017).

Kadangi pareiškėjos reikalavimas yra susijęs su laikinosios globos nustatymu, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis priimta visapusiškai įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškinant ir taikant proceso teisės normas, todėl paliekama nepakeista ir pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. D. K. (N. D. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė