Legislator Case Law & Legislation
2dc9b737-1f53-4cc3-ae99-cf28bc263cdf AI generated

2dc9b737-1f53-4cc3-ae99-cf28bc263cdf · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 2dc9b737-1f53-4cc3-ae99-cf28bc263cdf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J. V. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-1388-2019 pripažinta kalta pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį, už tai, kad ji 2019 m. kovo 21 d., apie 09.50 val., (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, esančioje adresu S. Konarskio g. 27, Vilniuje, 4e klasėje neužtikrino saugios aplinkos, neužkirto kelio bet kokioms smurto apraiÅ¡koms, netinkamai vykdė savo pareigas, dėl ko mokinys J. K., panaudojęs fizinį smurtÄ , t. y. mesdamas kėdę, sužalojo mokinę R. S.. Tokiais savo veiksmais J. V. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPÄ®) 20 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Å Ä®PÄ®) 49 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

Legislator headnote

AI generated

2dc9b737-1f53-4cc3-ae99-cf28bc263cdf · Vilniaus apygardos teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarimu J. V. skundas atmestas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. birželio 20 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas - J. V. pripažinta kalta, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 72 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirtas įspėjimas, Akvilei ir M. S. iÅ¡ J. V. priteista 700 eurų proceso iÅ¡laidoms atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text



Administracinio nusižengimo byla

Nr. eAN2-9-312/2020

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-03281-2010-7

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1;

21.11.10

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. V. ir jos atstovui advokatui Justui Viliui,

nukentėjusiosios R. S. atstovams pagal įstatymÄ A. S. ir M. S. bei jų atstovei advokatei Erikai Jurgutytei,

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistei Z. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal J. V. atstovo advokato Justo Vilio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarimo, kuriuo J. V. skundas netenkintas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. birželio 20 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas - J. V. pripažinta kalta, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirtas įspėjimas, Akvilei ir M. S. iÅ¡ J. V. priteista 700 eurų proceso iÅ¡laidoms atlyginti, panaikinimo,

n u s t a t ė :

I. Bylos aplinkybės

1. J. V. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-1388-2019 pripažinta kalta pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį, už tai, kad ji 2019 m. kovo 21 d., apie 09.50 val., (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, esančioje adresu S. Konarskio g. 27, Vilniuje, 4e klasėje neužtikrino saugios aplinkos, neužkirto kelio bet kokioms smurto apraiÅ¡koms, netinkamai vykdė savo pareigas, dėl ko mokinys J. K., panaudojęs fizinį smurtÄ , t. y. mesdamas kėdę, sužalojo mokinę R. S.. Tokiais savo veiksmais J. V. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPÄ®) 20 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Å Ä®PÄ®) 49 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šį nutarimÄ apskundė apylinkės teismui.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarimu J. V. skundas atmestas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. birželio 20 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas - J. V. pripažinta kalta, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 72 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirtas įspėjimas, Akvilei ir M. S. iÅ¡ J. V. priteista 700 eurų proceso iÅ¡laidoms atlyginti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu J. V. atstovas advokatas Justas Vilys praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino kilusių abejonių, neapklausė liudininkų, netinkamai nustatė ar įvykis įvyko pamokos, ar pertraukos metu, apsiribojo tik bendro pobÅ«džio mokytojo pareigų iÅ¡vardinimu. Apelianto teigimu, įvykio metu buvo pertraukos laikas, kadangi mokytoja aptarinėjo su mokiniais matematikos konkurso „KengÅ«ra“ užduotis. Be to, R. S. smÅ«gio metu valgė savo prieÅ¡piečius arba buvo kÄ tik pavalgiusi ir prieÅ¡piečių dėžutę dėjosi į kuprinę, kas yra neįmanoma pamokos metu. Kad įvykio metu buvo pertrauka įrodo ir tas faktas, kad mokytoja J. V. dar nebuvo pradėjusi ugdymo proceso, dalis mokinių ramiai žaidė klasės gale esančioje erdvėje, dalis mergaičių stovėjo tarp suolų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad klasėje buvo toks triukÅ¡mas, kuris sutrukdė mokytojai iÅ¡girsti žodinį konfliktÄ , tokių duomenų byloje nėra. TriukÅ¡mas kilo tik po įvykio, kuomet ir galėjo nuskambėti skambutis, kurio J. V. galėjo neiÅ¡girsti. Skundžiamame nutarime nepagrįstai sureikÅ¡minti nukentėjusiosios R. S. motinos A. S., kuri įvykio nematė, parodymai, konstatuoti A. S. teiginiai, kad kėdė laikėsi ant R. S. nugaros, kol atėjo klasės auklėtoja I. M.. Tokia įvykių eiga yra logiÅ¡kai neįsivaizduojama, o tokius teiginius paneigia I. M., kuri teisme paaiÅ¡kino, kad atėjusi į klasę pamatė J. V. Å¡alia R. S.. Mokytoja J. V. niekada nėra bausta už drausmės pažeidimus ar vėlavimÄ pradėti pamokas. Mokyklos administracija iÅ¡tyrė aptariamÄ Ä¯vykį ir nustatė, kad pedagogė nepažeidė jokios lokalinių teisės aktų normos. Po įvykio R. S. nuėjo ne namo ir ne į gydymo įstaigÄ , o į fechtavimo treniruotę, kas reiÅ¡kia, kad mergaitė jautėsi pakankamai gerai.

6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ANK 72 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ . Vis dėlto, pareigos, numatytos Å vietimo įstatyme ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, nenustato konkretaus elgesio modelio, kurio turi laikytis mokytojas. Mokytojas įpareigojamas pasiekti rezultatÄ (“užtikrinti ugdomų mokinių saugumÄ â€œ; „užtikrinti vaiko apsaugÄ nuo smurto“), nenustatant konkrečių veiksmų, kuriuos pedagogas privalo atlikti arba nuo kurių turi susilaikyti, neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes.

Toks požiÅ«ris yra neįmanomas, nes asmuo administracine tvarka atsako tik tokiu atveju, jei jis yra kaltas dėl savo pareigų nevykdymo. Pertraukos ir pamokos metu pedagogo galimybė įtakoti mokinių elgesį skiriasi iÅ¡ esmės. Pamokos metu mokiniai turi pareigÄ â€ž...laiku atlikti mokytojo paskirtas užduotis ir savo elgesiu netrukdyti mokytojui ir kitiems mokiniams“ (Vilniaus (duomenys neskelbtini) Progimnazijos Mokinių elgesio taisyklių, patvirtintų Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. V-144, 20.5 punktas), tuo tarpu pertraukų metu mokiniai yra laisvi ir vienam pedagogui matyti deÅ¡imtis vaikų vienu metu yra neįmanoma užduotis, tuo labiau, kad tuo pačiu metu dar reikia pasiruoÅ¡ti pamokai. Mokykloje pertraukų metu skiriami budintys mokytojai, kurie turi pareigÄ prižiÅ«rėti vaikų elgesį ir kurie neužsiima pasirengimu ugdymo procesui. Kadangi mokytoja J. V. nebuvo paskirta budinčia, ji neprivalėjo sekti mokinių elgesio, o buvo laisva rengtis ugdymo procesui. Å ioje byloje nebuvo aiÅ¡kinamasi, ar J.

V. iÅ¡ viso gali bÅ«ti administracinės atsakomybės subjektu, nebuvo vertinamas jos ir mokyklos pareigų pasiskirstymas. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo pertrauka, vaikai buvo įvairiose klasės vietose ir visų vaikų vienu metu fiziÅ¡kai nebuvo įmanoma kontroliuoti. Nepaisant to, mokytoja J. V., pastebėjusi, kad J. K. vejasi klasiokÄ N. D., priėjo prie vaikų, juos nuramino, nurodė J. K. paskaityti knygÄ (kaip specialių poreikių turintis vaikas J. K. šį metodÄ naudoja nusiraminimui), taip atlikdama viskÄ , ko galima protingai tikėtis iÅ¡ pedagogo.

Berniukams nusiraminus, buvo akivaizdu, kad situacija išsisprendė ir J. V. grįžo prie savo stalo ir toliau bendravo su mokiniais. Staiga vėl įsiplieskus konfliktui tarp J. K. ir N. D., mokytoja neturėjo jokių galimybių vienu metu būti prie kiekvieno klasės mokinio ir užtikrinti, kad į jį neatsitrenktų koks nors daiktas. J. V. jokiu teisės aktu nėra instruktuota, kaip konkrečiai turi elgtis tokiose ar panašiose situacijose. Pirmosios instancijos teismas taip pat nedetalizavo, kokio konkretaus veiksmo ji neatliko.

Nors skundžiamame nutarime nurodoma, kad J. V. administracinį nusižengimÄ padarė neatsargia kaltės forma, tačiau nedetalizuoja, kokia iÅ¡ netyčinės kaltės formų taikytina. Apelianto teigimu, nei viena iÅ¡ neatsargumo formų nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikoma, nes ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ , tuo tarpu, teisės aktai nenumato konkretaus elgesio modelio, numato tik pasekmes (vaikas turi iÅ¡likti saugus).

7. Apeliaciniame skunde nurodoma apygardų teismų praktika administracinių nusižengimų bylose ir daroma iÅ¡vada, kad tik tais atvejais, kai pats subjektas, privalantis užtikrinti saugumÄ (mokytojas, direktorius, auklėtojas), atlieka veiksmÄ , kuriuo pažeidžiamas mokinio saugumas, gali bÅ«ti taikoma ANK 72 straipsnio 3 dalis, tuo tarpu bet kokie bandymai taikyti atsakomybę už abstrakčius veiksmus nėra pripažįstami pažeidimu pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus virÅ¡ininkė praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarimÄ .

9. Atsiliepime nurodoma, kad J. V. padarytas administracinis nusižengimas buvo įrodytas administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas nutarimÄ , teisėtai ir pagrįstai įvertino administracinėje byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusiosios R. S. atstovų pagal įstatymÄ A. S. ir M. S. atstovė advokatė Erika Jurgutytė praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarimÄ nepakeistÄ , priteisti proceso iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti.

11. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų (tiek raÅ¡ytinių, tiek liudytojų parodymų) spręsti, kad R. S. buvo sužalota pamokos metu. Kaip duodama paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje nurodė ir pati J. V., dar iki R. S. sužalojimo klasėje pertraukos metu buvo triukÅ¡minga, dėl Å¡io triukÅ¡mo mokytoja negirdėjo skambučio į pamokÄ . Ji nenurodė, kad skambutį bÅ«tų girdėjusi vėliau. Toks triukÅ¡mas klasėje buvo ne dėl to, kad buvo pertrauka, o dėl to, kad mokytoja tinkamai nenuramino triukÅ¡maujančių J. K. ir N. D.. 2019 m. gegužės 13 d. mokyklos atsakymas „Dėl vaikui mokykloje sukelto sveikatos sutrikdymo“ patvirtina, kad R. S. buvo sužalota pamokos metu ir tuo metu už vaikų saugumÄ buvo atsakinga J. V.. Å ias aplinkybes dar kartÄ patvirtino mokyklos direktorė J. N., nurodydama, kad teikiant minėtÄ atsakymÄ detaliai aiÅ¡kinosi visas įvykio aplinkybes ir pati J. V. mokyklos vadovei pasakojo, jog prasidėjus pamokai su vaikais aptarinėjo „KengÅ«rÄ â€œ, kuomet ir įvyko visi įvykiai. A. S. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad R. S. girdėjo skambutį į pamokÄ ir sužalota buvo pamokos metu. Kiti vaikai taip pat girdėjo skambutį ir grįžo į savo suolus. IÅ¡ karto po įvykio į klasę atskubėjusi klasės auklėtoja I. M. taip pat nurodė, kad buvo prasidėjusi pamoka, nes koridoriuje nebuvo žmonių. Mokiniai negali bÅ«ti atsakingi už tai, kad mokytoja dėl klasėje buvusio didelio triukÅ¡mo negirdėjo skambučio ir nepradėjo pamokos laiku, todėl mokytoja elgėsi neapdairiai ir pažeidė Darbo ir vidaus tvarkos taisykles.

12. Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad teisės aktai įpareigoja mokytojÄ užtikrinti mokinių saugumÄ , imantis visų galimų priemonių užkirsti keliÄ bet kokiam smurtui ir bet kokiems nelaimingiems atsitikimams mokykloje. Byloje nėra jokių įrodymų, kad mokyklos administracija tyrė ir nustatė, jog J. V. nepažeidė jokio teisės akto. Atvirkščiai, byloje yra mokyklos pateiktas 2019 m. gegužės 13 d. atsakymas, kuriame mokykla nurodė, jog tuo metu atsakinga už vaikų saugumÄ buvo mokytoja J. V.. Ji neneigė, kad klasėje iki R. S. sužalojimo jau buvo kilęs konfliktas tarp berniukų N. D. ir J. K., berniukai klasėje vienas kitÄ vijosi, konfliktavo. J. V. teigė berniukus nuraminusi ir toliau tęsusi užduočių aptarimÄ su kitais mokiniais. Taigi, vienÄ kartÄ jau įvykus konfliktui, mokytoja turėjo atidžiau stebėti konfliktavusius mokinius, tačiau ji grįžo prie savo stalo ir buvo tokioje padėtyje, kuri trukdė jai užkirsti keliÄ staiga kilusiam smurto proveržiui. Be to, mokytoja toliau toleravo klasėje buvusį triukÅ¡mÄ , dėl ko ji net neiÅ¡girdo pamokos skambučio. Tiek pati J. V., tiek I. M., tiek J. N. patvirtino, jog J. K. yra specialiųjų poreikių, greitai susierzina, elgiasi neadekvačiai, su juo ne kartÄ yra buvę konfliktų, todėl jo veiksmai nebuvo vienkartiniai ar neprognozuojami. A. S. taip pat nurodė, kad ne kartÄ buvo kreipusis į mokyklÄ dėl smurto ir patyčių klasėje, tačiau jokios reakcijos nebuvo sulaukta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog J. V. turėjo Å¡iam mokiniui skirti atitinkamÄ dėmesį – kilus pirmajam konfliktui, įsitikinti, kad jis nusiramino, kad konfliktas nebesitęsia ir saugumas klasėje užtikrintas. Atitinkamai turėjo imtis ir tinkamų prevencinių veiksmų, jog konfliktas nebeįsižiebtų iÅ¡ naujo. Teismas pagrįstai sprendė, jog mokytoja J. V. nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių užkirsti keliÄ R. S. sužalojimui, taigi, nebuvo pakankamai rÅ«pestinga ir nenumatė, kad dėl jos neveikimo gali atsirasti ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės, nors turėjo ir galėjo tai numatyti.

13. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad R. S. po įvykio (12.30 val.) iÅ¡važiavo namo, jai buvo nustatyta poodinė kraujosruva deÅ¡inio peties srityje, konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Mergaitė kelias dienas nelankė mokyklos, buvo atleista nuo kÅ«no kultÅ«ros pamokų ir kurį laikÄ negalėjo lankyti fechtavimo užsiėmimų, todėl sakydama, kad R. S. po įvykio nuėjo į fechtavimo treniruotę, mokytoja meluoja ir siekia sumenkinti sužalotÄ mergaitę, jos patirtÄ skausmÄ ir iÅ¡gyvenimus, taip siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Be to, apeliaciniame skunde nurodytų atrinktų administracinių nusižengimų bylų faktinės aplinkybės yra visiÅ¡kai skirtingos nei Å¡ioje byloje, todėl jomis vadovautis nėra teisinio pagrindo.

14. Teismo posėdžio metu J. V. ir jos atstovas advokatas Justas Vilys prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiosios R. S. įstatyminiai atstovai A. S. ir M. S. bei jų atstovė advokatė Erika Jurgutytė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkintinas.

15. ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiÅ«ros ir kitų institucijų, įstaigų ir įmonių, kurių prižiÅ«rimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ . J. V. administracine tvarka yra nubausta dėl to, kad ji, bÅ«dama Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos pradinių klasių mokytoja, netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. 4e klasėje neužtikrino saugios aplinkos, neužkirto kelio bet kokioms smurto apraiÅ¡koms, dėl ko mokinys J. K., panaudojęs fizinį smurtÄ , t. y. mesdamas kėdę, sužalojo mokinę R. S..

16. J. V. yra inkriminuoti VTAPTÄ® 20 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ , valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi užtikrinti vaiko apsaugÄ nuo smurto; draudžiamas visų formų smurtas prieÅ¡ vaikÄ , ir Å vietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalis 1 punkto, kuriame numatyta, kad mokytojas, be kita ko, privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumÄ , pažeidimai. Å iuos įstatymo reikalavimus detalizuoja lokaliniai teisės aktai, t. y.

Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos darbo ir vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos direktorės 2018 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-38, kurių 80.5 punktas nustato, kad mokytojas atsako už drausmę ir tvarkÄ pamokoje, 80.10 punktas nustato, kad mokytojas atsako už mokinių saugumÄ užsiėmimų metu, neleidžia mokiniams be priežiÅ«ros bÅ«ti ugdymo patalpose. Å ios darbo ir vidaus tvarkos taisyklių nuostatos nustato mokytojo pareigas ir atsakomybę pamokų (užsiėmimų) metu. Nepaisant to, Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokytojo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto direktorės 2018 m. rugsėjo 3 d.

įsakymu Nr. V-86-2, 4.11 punkte įtvirtinta, kad mokytojas turi gebėti užtikrinti ugdomų mokinių saugumÄ , emociÅ¡kai saugiÄ mokymosi aplinkÄ , reaguoti į smurtÄ ir patyčias, vadovaujantis Patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijoje tvarkos apraÅ¡u. Å io tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto direktoriaus 2017 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. V-155, 4.2. punkte numatyta, kad kiekvienas mokytojas, pastebėjęs ar sužinojęs apie smurtÄ ir patyčias, turi reaguoti ir stabdyti, konkretÅ«s veiksmai, esant įtariamiems ar realiems smurto ir patyčių atvejams, numatyti 12 punkte.

Administracinio nusižengimo byloje yra skiriama daug dėmesio tam, ar aptariamas įvykis, kuomet buvo sužalota R. S., įvyko pamokos, ar pertraukos metu, tačiau, kaip matyti iÅ¡ Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijoje priimtų poįstatyminių teisės aktų, mokytojas mokinių saugumÄ turi užtikrinti visada, t. y. tiek pamokų, tiek pertraukų metu, jis turi reaguoti į bet kokias smurto ar patyčių tarp mokinių apraiÅ¡kas. Nors J. V. teigimu, pertraukų metu yra skiriami budintys mokytojai, kurie yra atsakingi už mokinių saugumÄ , o ji tokia mokytoja įvykio metu paskirta nebuvo, todėl turėjo teisę ruoÅ¡tis ugdymo procesui, o ne stebėti ir kontroliuoti mokinių elgesį, iÅ¡ Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokytojų tarybos 2018 m. spalio 4 d. posėdžio protokolo matyti, kad pradinių klasių mokytojai budėjimÄ užsipildo kiekvienai savo klasės pertraukai, o iÅ¡ pradinio ugdymo mokytojo darbo grafiko 2018-2019 m. matyti, kad kiekvienos pertraukos metu mokytojams yra numatytas budėjimas.

Tai reiÅ¡kia, kad pradinių klasių mokytojai atskirai nėra skiriami budėjimui, jie budi kiekvienos pertraukos metu, tai patvirtino ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorė J. N., nurodžiusi ir tai, kad mokytojai pradinių klasių mokinių vienų klasėse nepalieka, jie juos „perima“ vieni iÅ¡ kitų. Vis dėlto, nepaisant pradinių klasių mokytojų budėjimo fakto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad realiai mokytojo atsakomybės už mokinių elgesį ir jų saugumÄ ribos pamokų ir pertraukų metu yra skirtingos, kadangi pertraukų metu mokiniai turi teisę judėti po mokyklos patalpas, patys pasirinkti savo veiklÄ , elgtis aktyviai, dėl ko jų kontrolė ir elgesio nuspėjamumas tampa sudėtingesni nei pamokų metu, kuomet mokinių dėmesys yra koncentruojamas į ugdymo procesÄ ir jie neturi laisvės pasirinkti savo elgesio modelį.

17. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡ naujo pagal ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimus įvertinęs administracinio nusižengimo byloje jau surinktus įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nėra pakankamai objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kad R. S. buvo sužalota pamokos metu.

18. Sutiktina, kad administracinio nusižengimo byloje yra Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės 2019 m. gegužės 13 d. raštas Nr. SD-111, kuriame nurodoma, kad 2019 m. kovo 21 d. įvykis, kurio metu buvo sužalota R. S., vyko trečios pamokos pradžioje, prieš 10 val. Vis dėlto, nėra aišku, kokiais objektyviais duomenimis vadovaujantis tokia išvada buvo padaryta. Apklausiama liudytoja Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorė J. N. paaiškino, kad ji mano, jog tuo metu, kai buvo mesta kėdė, jau buvo prasidėjusi pamoka, nes kai vaikai bėgo pakviesti klasės auklėtojos I.

M., mokyklos koridoriai jau buvo tuÅ¡ti. Apklausų metu I. M. patvirtino, kad tuo metu, kai ji iÅ¡ savo kabineto pirmame aukÅ¡te bėgo į klasę, kurioje įvyko įvykis, esančiÄ trečiame aukÅ¡te, mokyklos koridoriai buvo tuÅ¡ti, todėl, jos teigimu, jau turėjo bÅ«ti prasidėjusi pamoka. Vis dėlto, nei mokyklos direktorė, nei klasės auklėtoja dėl pamokos pradžios įsitikinusios nebuvo. I. M. nurodė, kad tuo metu, kai jos pakviesti atbėgo berniukai ir atidarė jos kabineto duris, ji matė koridoriumi praeinančius žmones, kai bėgo laiptais, laiptai buvo tuÅ¡ti, atbėgę berniukai, jos teigimu, negalėjo įvardinti, ar koridoriuose buvo mokinių, sakė, kad kelis matė.

Taigi, lieka nepaneigta abejonė, kad įvykis galėjo įvykti dar pertraukos metu, o tik vėliau nuskambėjo skambutis į pamokÄ , kadangi nuo to laiko, kai J. K. metė kėdę, iki kol mokytoja J. V. priėjo prie vaikų, paprašė pakviesti klasės auklėtojÄ , berniukai nubėgo iÅ¡ trečio aukÅ¡to į pirmÄ ir pakvietė I. M., praėjo tam tikras, kad ir neilgas, laiko tarpas. Ä®vykio metu klasėje buvo tik mokytoja J. V. ir 4e klasės mokiniai. Mokytojos teigimu, konfliktas tarp J. K. ir N. D.

įvyko ir J. K. kėdę metė dar pertraukos metu, po Å¡io įvykio klasėje kilo didelė sumaiÅ¡tis, todėl ji dėl kilusio triukÅ¡mo negirdėjo skambučio į pamokÄ . J. V. iki įvykio dar nebuvo pradėjusi ugdymo proceso, ji su grupe mokinių prie savo stalo aptarinėjo matematikos olimpiados užduotis, kiti mokiniai valgė, kalbėjosi tarpusavyje, žaidė, t. y. buvo įprastas pertraukos Å¡urmulys, bet tokio triukÅ¡mo, dėl kurio galėjo neiÅ¡girsti skambučio, mokytojos teigimu, nebuvo.

Apklausiamas liudytoju tuo metu klasėje buvęs M. P. nurodė, kad J. K. kėdę metė per pertraukÄ , pamoka dar nebuvo prasidėjusi, skambučio į pamokÄ jis negirdėjo. Liudytojas D. K. taip pat patvirtino, kad įvykio metu buvo pertrauka, skambučio į pamokÄ jis negirdėjo. Tuo tarpu, nukentėjusioji R. S. apklausos metu buvo įsitikinusi, kad skambutis į pamokÄ jau buvo nuskambėjęs, ji girdėjusi skambutį ir buvusi sužalota jau pamokos metu. TÄ patį nuosekliai tvirtino ir R. S. motina A.

S., tačiau pastaroji įvykio nematė, tuo metu mokykloje nebuvo, todėl jos parodymai laikytini neturinčiais esminės reikÅ¡mės, o tik atkartojančiais dukros R. S. teiginius. Esant tokių duomenų visumai, lieka nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp asmenų parodymų dėl tikslaus įvykio laiko. Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių (pakartotinai apklausė direktorę J. N., klasės auklėtojÄ I. M., mokytojÄ J. V., taip pat atliko ir mokinių M. P., D. K. ir R.

S. apklausas), siekiant šiuos prieštaravimus pašalinti, tačiau to padaryti nepavyko. Taigi, byloje esant prieštaringų duomenų, šių prieštaravimų pašalinti nesant objektyvios galimybės, vadovaujantis principu, kad visos abejonės yra aiškinamos kaltinamo asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo vienareikšmiškai tvirtinti, kad R. S. buvo sužalota jau prasidėjus pamokai, t. y. pamokos metu.

19. Atsižvelgiant į nutarimo 16 ir 18 punktuose nustatytas aplinkybes, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad įvykio metu galėjo bÅ«ti pertrauka, sprendžiant dėl J. V. administracinės atsakomybės pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį, turi bÅ«ti nustatyta, ar ji ėmėsi visų proporcingų bei įmanomai adekvačių priemonių užtikrinti tvarkÄ klasėje, esant netinkamam mokinių elgesiui, t. y. ar ji tinkamai vykdė savo kaip mokytojos pareigas. Nors, kaip jau minėta nutarimo 16 punkte, J. V. ir pertraukos metu buvo atsakinga už 4e klasės mokinių saugumÄ , vis dėlto, tokia mokytojo pareiga negali bÅ«ti suabsoliutinama. ANK 7 straipsnyje numatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas laikė, jog J. V. ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ padarė dėl neatsargumo, o bÅ«tent dėl nerÅ«pestingumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis), kadangi nenumatė, kad dėl jos neveikimo gali atsirasti ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės, nors turėjo ir galėjo tai numatyti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka.

20. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad ANK 72 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, kad administracinei atsakomybei už netinkamÄ mokytojo pareigų vykdymÄ kilti turi bÅ«ti nustatyti tam tikri padariniai, t. y. administracinio nusižengimo sudėtis Å¡iuo atveju yra formalioji, todėl nėra aiÅ¡ku, kokias ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatytas pasekmes pirmosios instancijos teismas turi omenyje.

21. Tam, kad nustatyti, ar J. V., nagrinėjamu atveju, tinkamai vykdė savo pareigas, bÅ«tina iÅ¡analizuoti faktines situacijos aplinkybes ir konkrečius mokytojos veiksmus. Kaip nustatyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, J. V., pastebėjusi, kad J. K. tarp mokyklos suolų vejasi N. D., pakilo nuo savo stalo, prie kurio su keliais mokiniais aptarinėjo matematikos olimpiados užduotis, sudrausmino mokinius, pasakiusi, kad bėgioti klasėje negalima, paprašė jų atsisėsti į savo vietas, kÄ jie ir padarė.

Ji buvo priėjusi prie J. K. ir nurodė jam paskaityti knygÄ , nes toks metodas jam kaip specialių poreikių vaikui, padeda nusiraminti. Situacijai nurimus, ji grįžo atgal prie savo stalo, kur toliau su mokiniais tęsė olimpiados užduočių aptarimÄ . Tuo metu tarp tų pačių berniukų vėl kilo konfliktas, J. K. vėl ėmė vytis N. D. ir kadangi nepavyko jo pagauti, paėmė kėdę ir metė jÄ Ä¯ praėjimÄ tarp suolų, tačiau pataikė į savo suole sėdėjusiÄ R. S. ir sužalojo pastarosios petį.

Dėl to, kad mokytoja J. V. sudrausmino mokinius po pirmojo jų konflikto, byloje ginčo nekyla. Å ios aplinkybės neabejotinai reiÅ¡kia, kad mokytoja, pamačiusi netinkamÄ mokinių elgesį, nedelsiant į tai sureagavo, vaikus nuramino, pastarieji susėdo į savo vietas. Esant tokioms aplinkybėms, mokytoja neturėjo jokio pagrindo skirti jiems ypatingÄ dėmesį (t. y. likti toliau stovėti Å¡alia sukonfliktavusių ir nuramintų vaikų) ir nebetęsti tos veiklos, kuriÄ buvo pradėjusi su kitais mokiniais, nes toks mokinių, ypač berniukų, elgesys, t. y. vienas kito gaudymas, yra įprastas pertraukų metu, situacija nebuvo niekuo iÅ¡skirtinė.

J. V. negalėjo prognozuoti, kad staiga tarp berniukų vėl kils konfliktas, J. K. vėl ims vytis N. D. ar, juo labiau, stvers kėdę ir jÄ mes nenumatyta kryptimi. J. V., J. N. ir I. M. nurodė, kad J. K. yra mokinys, turintis specialiųjų poreikių, jam bÅ«dingas impulsyvus, neprognozuojamas, tam tikrais atvejais neadekvatus elgesys, labai sunku nuspėti, kaip jis sureaguos į tam tikrÄ situacijÄ ir kokius sprendimus priims. Tai tik patvirtina, kad mokytoja J. V. ne tik nenumatė, bet ir negalėjo numatyti, kaip elgsis J.

K.. Iš mokytojos, šiuo atveju, negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma. Įvykio metu klasėje buvo 25 mokiniai, vienas iš jų – turintis specialiųjų poreikių, kilęs pirminis konfliktas tarp berniukų buvo suvaldytas, klasėje vyravo įprasta pertraukos atmosfera, mokytoja savo darbo vietos palikusi nebuvo, turėjo galimybę stebėti klasėje vykstančius įvykius, kas reiškia, kad mokytoja savo pareigas vykdė tinkamai, t. y. ji ėmėsi visų proporcingų bei įmanomai adekvačių priemonių saugiai aplinkai užtikrinti, o numatyti mokinio, kuriam būdingas nenuspėjamas elgesys, veiksmus ir apsaugoti nuo tokių veiksmų klasėje esančius kitus 24 mokinius, mokytoja neturėjo jokios objektyvios galimybės.

22. Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja mokyklos direktorė J. N. parodė, kad J. K. minėtiems mokslo metams mokinio tėvų praÅ¡ymu nebuvo paskirtas mokytojo padėjėjas, kas esant aptariamai situacijai, galėjo užtikrinti mokinio, turinčio specialių poreikių tinkamÄ elgesį ir kitų klasėje buvusių vaikų saugumÄ . Tokiu bÅ«du, Å¡iuo nagrinėjamu atveju, mokytojai J. V. negali bÅ«ti perkeliama kitų asmenų, kurie turėtų suvaldyti tokio mokinio netinkamÄ elgesį, atsakomybė.

23. Nesant pakankamo pagrindo išvadai, kad J. V. netinkamai vykdė savo pareigas, nenustačius jos kaltės, administracinė atsakomybė pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį šiam asmeniui negali būti taikoma, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena J. V. nutrauktina.

24. Apeliaciniu skundu J. V. atstovas advokatas Justas Vilys, be kita ko, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokių išlaidų dydis nenurodytas, taip pat nepateikti jokie turėtas išlaidas patvirtinantys dokumentai. Esant tokioms aplinkybėms, šis prašymas negali būti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

J. V. atstovo advokato Justo Vilio apeliacinį skundÄ tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ J. V. nutraukti.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė