2dc9b737-1f53-4cc3-ae99-cf28bc263cdf · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedJ. V. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrÄjo 2019 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-1388-2019 pripažinta kalta pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį, už tai, kad ji 2019 m. kovo 21 d., apie 09.50 val., (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, esanÄioje adresu S. Konarskio g. 27, Vilniuje, 4e klasÄje neužtikrino saugios aplinkos, neužkirto kelio bet kokioms smurto apraiÅ¡koms, netinkamai vykdÄ savo pareigas, dÄl ko mokinys J. K., panaudojÄs fizinį smurtÄ , t. y. mesdamas kÄdÄ, sužalojo mokinÄ R. S.. Tokiais savo veiksmais J. V. pažeidÄ Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau â VTAPÄ®) 20 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau â Å Ä®PÄ®) 49 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .
Legislator headnote
AI generated2dc9b737-1f53-4cc3-ae99-cf28bc263cdf · Vilniaus apygardos teismas: Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarimu J. V. skundas atmestas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrÄjo 2019 m. birželio 20 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas - J. V. pripažinta kalta, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 72 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirtas įspÄjimas, Akvilei ir M. S. iÅ¡ J. V. priteista 700 eurų proceso iÅ¡laidoms atlyginti.
Full text

Administracinio nusižengimo byla
Nr. eAN2-9-312/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-03281-2010-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1;
21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja Virginija PakalnytÄ-TamoÅ¡iÅ«naitÄ,
sekretoriaujant Violetai Budžienei,
dalyvaujant administracinÄn atsakomybÄn patrauktam asmeniui J. V. ir jos atstovui advokatui Justui Viliui,
nukentÄjusiosios R. S. atstovams pagal įstatymÄ A. S. ir M. S. bei jų atstovei advokatei Erikai Jurgutytei,
ValstybinÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistei Z. B.,
teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal J. V. atstovo advokato Justo Vilio apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarimo, kuriuo J. V. skundas netenkintas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrÄjo 2019 m. birželio 20 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas - J. V. pripažinta kalta, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau â ANK) 72 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirtas įspÄjimas, Akvilei ir M. S. iÅ¡ J. V. priteista 700 eurų proceso iÅ¡laidoms atlyginti, panaikinimo,
n u s t a t Ä :
I. Bylos aplinkybÄs
1. J. V. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrÄjo 2019 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-1388-2019 pripažinta kalta pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį, už tai, kad ji 2019 m. kovo 21 d., apie 09.50 val., (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, esanÄioje adresu S. Konarskio g. 27, Vilniuje, 4e klasÄje neužtikrino saugios aplinkos, neužkirto kelio bet kokioms smurto apraiÅ¡koms, netinkamai vykdÄ savo pareigas, dÄl ko mokinys J. K., panaudojÄs fizinį smurtÄ , t. y. mesdamas kÄdÄ, sužalojo mokinÄ R. S.. Tokiais savo veiksmais J. V. pažeidÄ Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau â VTAPÄ®) 20 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau â Å Ä®PÄ®) 49 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .
2. AdministracinÄn atsakomybÄn patrauktas asmuo šį nutarimÄ apskundÄ apylinkÄs teismui.
3. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarimu J. V. skundas atmestas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrÄjo 2019 m. birželio 20 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas - J. V. pripažinta kalta, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 72 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirtas įspÄjimas, Akvilei ir M. S. iÅ¡ J. V. priteista 700 eurų proceso iÅ¡laidoms atlyginti.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu J. V. atstovas advokatas Justas Vilys praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarimÄ , priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino kilusių abejonių, neapklausÄ liudininkų, netinkamai nustatÄ ar įvykis įvyko pamokos, ar pertraukos metu, apsiribojo tik bendro pobÅ«džio mokytojo pareigų iÅ¡vardinimu. Apelianto teigimu, įvykio metu buvo pertraukos laikas, kadangi mokytoja aptarinÄjo su mokiniais matematikos konkurso âKengÅ«raâ užduotis. Be to, R. S. smÅ«gio metu valgÄ savo prieÅ¡pieÄius arba buvo kÄ tik pavalgiusi ir prieÅ¡pieÄių dÄžutÄ dÄjosi į kuprinÄ, kas yra neįmanoma pamokos metu. Kad įvykio metu buvo pertrauka įrodo ir tas faktas, kad mokytoja J. V. dar nebuvo pradÄjusi ugdymo proceso, dalis mokinių ramiai žaidÄ klasÄs gale esanÄioje erdvÄje, dalis mergaiÄių stovÄjo tarp suolų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendÄ, kad klasÄje buvo toks triukÅ¡mas, kuris sutrukdÄ mokytojai iÅ¡girsti žodinį konfliktÄ , tokių duomenų byloje nÄra. TriukÅ¡mas kilo tik po įvykio, kuomet ir galÄjo nuskambÄti skambutis, kurio J. V. galÄjo neiÅ¡girsti. Skundžiamame nutarime nepagrįstai sureikÅ¡minti nukentÄjusiosios R. S. motinos A. S., kuri įvykio nematÄ, parodymai, konstatuoti A. S. teiginiai, kad kÄdÄ laikÄsi ant R. S. nugaros, kol atÄjo klasÄs auklÄtoja I. M.. Tokia įvykių eiga yra logiÅ¡kai neįsivaizduojama, o tokius teiginius paneigia I. M., kuri teisme paaiÅ¡kino, kad atÄjusi į klasÄ pamatÄ J. V. Å¡alia R. S.. Mokytoja J. V. niekada nÄra bausta už drausmÄs pažeidimus ar vÄlavimÄ pradÄti pamokas. Mokyklos administracija iÅ¡tyrÄ aptariamÄ Ä¯vykį ir nustatÄ, kad pedagogÄ nepažeidÄ jokios lokalinių teisÄs aktų normos. Po įvykio R. S. nuÄjo ne namo ir ne į gydymo įstaigÄ , o į fechtavimo treniruotÄ, kas reiÅ¡kia, kad mergaitÄ jautÄsi pakankamai gerai.
6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ANK 72 straipsnio 3 dalis numato atsakomybÄ už pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ . Vis dÄlto, pareigos, numatytos Å vietimo įstatyme ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, nenustato konkretaus elgesio modelio, kurio turi laikytis mokytojas. Mokytojas įpareigojamas pasiekti rezultatÄ (âužtikrinti ugdomų mokinių saugumÄ â; âužtikrinti vaiko apsaugÄ nuo smurtoâ), nenustatant konkreÄių veiksmų, kuriuos pedagogas privalo atlikti arba nuo kurių turi susilaikyti, neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes.
Toks požiÅ«ris yra neįmanomas, nes asmuo administracine tvarka atsako tik tokiu atveju, jei jis yra kaltas dÄl savo pareigų nevykdymo. Pertraukos ir pamokos metu pedagogo galimybÄ Ä¯takoti mokinių elgesį skiriasi iÅ¡ esmÄs. Pamokos metu mokiniai turi pareigÄ â...laiku atlikti mokytojo paskirtas užduotis ir savo elgesiu netrukdyti mokytojui ir kitiems mokiniamsâ (Vilniaus (duomenys neskelbtini) Progimnazijos Mokinių elgesio taisyklių, patvirtintų Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d.
įsakymu Nr. V-144, 20.5 punktas), tuo tarpu pertraukų metu mokiniai yra laisvi ir vienam pedagogui matyti deÅ¡imtis vaikų vienu metu yra neįmanoma užduotis, tuo labiau, kad tuo paÄiu metu dar reikia pasiruoÅ¡ti pamokai. Mokykloje pertraukų metu skiriami budintys mokytojai, kurie turi pareigÄ prižiÅ«rÄti vaikų elgesį ir kurie neužsiima pasirengimu ugdymo procesui. Kadangi mokytoja J. V. nebuvo paskirta budinÄia, ji neprivalÄjo sekti mokinių elgesio, o buvo laisva rengtis ugdymo procesui. Å ioje byloje nebuvo aiÅ¡kinamasi, ar J.
V. iÅ¡ viso gali bÅ«ti administracinÄs atsakomybÄs subjektu, nebuvo vertinamas jos ir mokyklos pareigų pasiskirstymas. Kadangi nagrinÄjamu atveju buvo pertrauka, vaikai buvo įvairiose klasÄs vietose ir visų vaikų vienu metu fiziÅ¡kai nebuvo įmanoma kontroliuoti. Nepaisant to, mokytoja J. V., pastebÄjusi, kad J. K. vejasi klasiokÄ N. D., priÄjo prie vaikų, juos nuramino, nurodÄ J. K. paskaityti knygÄ (kaip specialių poreikių turintis vaikas J. K. šį metodÄ naudoja nusiraminimui), taip atlikdama viskÄ , ko galima protingai tikÄtis iÅ¡ pedagogo.
Berniukams nusiraminus, buvo akivaizdu, kad situacija iÅ¡sisprendÄ ir J. V. grįžo prie savo stalo ir toliau bendravo su mokiniais. Staiga vÄl įsiplieskus konfliktui tarp J. K. ir N. D., mokytoja neturÄjo jokių galimybių vienu metu bÅ«ti prie kiekvieno klasÄs mokinio ir užtikrinti, kad į jį neatsitrenktų koks nors daiktas. J. V. jokiu teisÄs aktu nÄra instruktuota, kaip konkreÄiai turi elgtis tokiose ar panaÅ¡iose situacijose. Pirmosios instancijos teismas taip pat nedetalizavo, kokio konkretaus veiksmo ji neatliko.
Nors skundžiamame nutarime nurodoma, kad J. V. administracinį nusižengimÄ padarÄ neatsargia kaltÄs forma, taÄiau nedetalizuoja, kokia iÅ¡ netyÄinÄs kaltÄs formų taikytina. Apelianto teigimu, nei viena iÅ¡ neatsargumo formų nagrinÄjamu atveju negali bÅ«ti taikoma, nes ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybÄ už pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ , tuo tarpu, teisÄs aktai nenumato konkretaus elgesio modelio, numato tik pasekmes (vaikas turi iÅ¡likti saugus).
7. Apeliaciniame skunde nurodoma apygardų teismų praktika administracinių nusižengimų bylose ir daroma iÅ¡vada, kad tik tais atvejais, kai pats subjektas, privalantis užtikrinti saugumÄ (mokytojas, direktorius, auklÄtojas), atlieka veiksmÄ , kuriuo pažeidžiamas mokinio saugumas, gali bÅ«ti taikoma ANK 72 straipsnio 3 dalis, tuo tarpu bet kokie bandymai taikyti atsakomybÄ už abstrakÄius veiksmus nÄra pripažįstami pažeidimu pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus virÅ¡ininkÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarimÄ .
9. Atsiliepime nurodoma, kad J. V. padarytas administracinis nusižengimas buvo įrodytas administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas, priimdamas nutarimÄ , teisÄtai ir pagrįstai įvertino administracinÄje byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaujantis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentÄjusiosios R. S. atstovų pagal įstatymÄ A. S. ir M. S. atstovÄ advokatÄ Erika JurgutytÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarimÄ nepakeistÄ , priteisti proceso iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokÄti.
11. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turÄjo pakankamai duomenų (tiek raÅ¡ytinių, tiek liudytojų parodymų) sprÄsti, kad R. S. buvo sužalota pamokos metu. Kaip duodama paaiÅ¡kinimus teismo posÄdyje nurodÄ ir pati J. V., dar iki R. S. sužalojimo klasÄje pertraukos metu buvo triukÅ¡minga, dÄl Å¡io triukÅ¡mo mokytoja negirdÄjo skambuÄio į pamokÄ . Ji nenurodÄ, kad skambutį bÅ«tų girdÄjusi vÄliau. Toks triukÅ¡mas klasÄje buvo ne dÄl to, kad buvo pertrauka, o dÄl to, kad mokytoja tinkamai nenuramino triukÅ¡maujanÄių J. K. ir N. D.. 2019 m. gegužÄs 13 d. mokyklos atsakymas âDÄl vaikui mokykloje sukelto sveikatos sutrikdymoâ patvirtina, kad R. S. buvo sužalota pamokos metu ir tuo metu už vaikų saugumÄ buvo atsakinga J. V.. Å ias aplinkybes dar kartÄ patvirtino mokyklos direktorÄ J. N., nurodydama, kad teikiant minÄtÄ atsakymÄ detaliai aiÅ¡kinosi visas įvykio aplinkybes ir pati J. V. mokyklos vadovei pasakojo, jog prasidÄjus pamokai su vaikais aptarinÄjo âKengÅ«rÄ â, kuomet ir įvyko visi įvykiai. A. S. teismo posÄdyje taip pat nurodÄ, kad R. S. girdÄjo skambutį į pamokÄ ir sužalota buvo pamokos metu. Kiti vaikai taip pat girdÄjo skambutį ir grįžo į savo suolus. IÅ¡ karto po įvykio į klasÄ atskubÄjusi klasÄs auklÄtoja I. M. taip pat nurodÄ, kad buvo prasidÄjusi pamoka, nes koridoriuje nebuvo žmonių. Mokiniai negali bÅ«ti atsakingi už tai, kad mokytoja dÄl klasÄje buvusio didelio triukÅ¡mo negirdÄjo skambuÄio ir nepradÄjo pamokos laiku, todÄl mokytoja elgÄsi neapdairiai ir pažeidÄ Darbo ir vidaus tvarkos taisykles.
12. Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, kad teisÄs aktai įpareigoja mokytojÄ užtikrinti mokinių saugumÄ , imantis visų galimų priemonių užkirsti keliÄ bet kokiam smurtui ir bet kokiems nelaimingiems atsitikimams mokykloje. Byloje nÄra jokių įrodymų, kad mokyklos administracija tyrÄ ir nustatÄ, jog J. V. nepažeidÄ jokio teisÄs akto. AtvirkÅ¡Äiai, byloje yra mokyklos pateiktas 2019 m. gegužÄs 13 d. atsakymas, kuriame mokykla nurodÄ, jog tuo metu atsakinga už vaikų saugumÄ buvo mokytoja J. V.. Ji neneigÄ, kad klasÄje iki R. S. sužalojimo jau buvo kilÄs konfliktas tarp berniukų N. D. ir J. K., berniukai klasÄje vienas kitÄ vijosi, konfliktavo. J. V. teigÄ berniukus nuraminusi ir toliau tÄsusi užduoÄių aptarimÄ su kitais mokiniais. Taigi, vienÄ kartÄ jau įvykus konfliktui, mokytoja turÄjo atidžiau stebÄti konfliktavusius mokinius, taÄiau ji grįžo prie savo stalo ir buvo tokioje padÄtyje, kuri trukdÄ jai užkirsti keliÄ staiga kilusiam smurto proveržiui. Be to, mokytoja toliau toleravo klasÄje buvusį triukÅ¡mÄ , dÄl ko ji net neiÅ¡girdo pamokos skambuÄio. Tiek pati J. V., tiek I. M., tiek J. N. patvirtino, jog J. K. yra specialiųjų poreikių, greitai susierzina, elgiasi neadekvaÄiai, su juo ne kartÄ yra buvÄ konfliktų, todÄl jo veiksmai nebuvo vienkartiniai ar neprognozuojami. A. S. taip pat nurodÄ, kad ne kartÄ buvo kreipusis į mokyklÄ dÄl smurto ir patyÄių klasÄje, taÄiau jokios reakcijos nebuvo sulaukta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog J. V. turÄjo Å¡iam mokiniui skirti atitinkamÄ dÄmesį â kilus pirmajam konfliktui, įsitikinti, kad jis nusiramino, kad konfliktas nebesitÄsia ir saugumas klasÄje užtikrintas. Atitinkamai turÄjo imtis ir tinkamų prevencinių veiksmų, jog konfliktas nebeįsižiebtų iÅ¡ naujo. Teismas pagrįstai sprendÄ, jog mokytoja J. V. nesiÄmÄ visų bÅ«tinų priemonių užkirsti keliÄ R. S. sužalojimui, taigi, nebuvo pakankamai rÅ«pestinga ir nenumatÄ, kad dÄl jos neveikimo gali atsirasti ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmÄs, nors turÄjo ir galÄjo tai numatyti.
13. Atsiliepime atkreipiamas dÄmesys, kad R. S. po įvykio (12.30 val.) iÅ¡važiavo namo, jai buvo nustatyta poodinÄ kraujosruva deÅ¡inio peties srityje, konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. MergaitÄ kelias dienas nelankÄ mokyklos, buvo atleista nuo kÅ«no kultÅ«ros pamokų ir kurį laikÄ negalÄjo lankyti fechtavimo užsiÄmimų, todÄl sakydama, kad R. S. po įvykio nuÄjo į fechtavimo treniruotÄ, mokytoja meluoja ir siekia sumenkinti sužalotÄ mergaitÄ, jos patirtÄ skausmÄ ir iÅ¡gyvenimus, taip siekiant iÅ¡vengti atsakomybÄs. Be to, apeliaciniame skunde nurodytų atrinktų administracinių nusižengimų bylų faktinÄs aplinkybÄs yra visiÅ¡kai skirtingos nei Å¡ioje byloje, todÄl jomis vadovautis nÄra teisinio pagrindo.
14. Teismo posÄdžio metu J. V. ir jos atstovas advokatas Justas Vilys praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentÄjusiosios R. S. įstatyminiai atstovai A. S. ir M. S. bei jų atstovÄ advokatÄ Erika JurgutytÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti.
III. ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas tenkintinas.
15. ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinÄ atsakomybÄ už mokymo, auklÄjimo, sveikatos priežiÅ«ros ir kitų institucijų, įstaigų ir įmonių, kurių prižiÅ«rimas yra vaikas, vadovų, auklÄtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ . J. V. administracine tvarka yra nubausta dÄl to, kad ji, bÅ«dama Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos pradinių klasių mokytoja, netinkamai vykdÄ savo pareigas, t. y. 4e klasÄje neužtikrino saugios aplinkos, neužkirto kelio bet kokioms smurto apraiÅ¡koms, dÄl ko mokinys J. K., panaudojÄs fizinį smurtÄ , t. y. mesdamas kÄdÄ, sužalojo mokinÄ R. S..
16. J. V. yra inkriminuoti VTAPTÄ® 20 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad tÄvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ , valstybÄs ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi užtikrinti vaiko apsaugÄ nuo smurto; draudžiamas visų formų smurtas prieÅ¡ vaikÄ , ir Å vietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalis 1 punkto, kuriame numatyta, kad mokytojas, be kita ko, privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumÄ , pažeidimai. Å iuos įstatymo reikalavimus detalizuoja lokaliniai teisÄs aktai, t. y.
Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos darbo ir vidaus tvarkos taisyklÄs, patvirtintos direktorÄs 2018 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-38, kurių 80.5 punktas nustato, kad mokytojas atsako už drausmÄ ir tvarkÄ pamokoje, 80.10 punktas nustato, kad mokytojas atsako už mokinių saugumÄ užsiÄmimų metu, neleidžia mokiniams be priežiÅ«ros bÅ«ti ugdymo patalpose. Å ios darbo ir vidaus tvarkos taisyklių nuostatos nustato mokytojo pareigas ir atsakomybÄ pamokų (užsiÄmimų) metu. Nepaisant to, Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokytojo pareigybÄs apraÅ¡ymo, patvirtinto direktorÄs 2018 m. rugsÄjo 3 d.
įsakymu Nr. V-86-2, 4.11 punkte įtvirtinta, kad mokytojas turi gebÄti užtikrinti ugdomų mokinių saugumÄ , emociÅ¡kai saugiÄ mokymosi aplinkÄ , reaguoti į smurtÄ ir patyÄias, vadovaujantis PatyÄių prevencijos ir intervencijos vykdymo Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijoje tvarkos apraÅ¡u. Å io tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto direktoriaus 2017 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. V-155, 4.2. punkte numatyta, kad kiekvienas mokytojas, pastebÄjÄs ar sužinojÄs apie smurtÄ ir patyÄias, turi reaguoti ir stabdyti, konkretÅ«s veiksmai, esant įtariamiems ar realiems smurto ir patyÄių atvejams, numatyti 12 punkte.
Administracinio nusižengimo byloje yra skiriama daug dÄmesio tam, ar aptariamas įvykis, kuomet buvo sužalota R. S., įvyko pamokos, ar pertraukos metu, taÄiau, kaip matyti iÅ¡ Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijoje priimtų poįstatyminių teisÄs aktų, mokytojas mokinių saugumÄ turi užtikrinti visada, t. y. tiek pamokų, tiek pertraukų metu, jis turi reaguoti į bet kokias smurto ar patyÄių tarp mokinių apraiÅ¡kas. Nors J. V. teigimu, pertraukų metu yra skiriami budintys mokytojai, kurie yra atsakingi už mokinių saugumÄ , o ji tokia mokytoja įvykio metu paskirta nebuvo, todÄl turÄjo teisÄ ruoÅ¡tis ugdymo procesui, o ne stebÄti ir kontroliuoti mokinių elgesį, iÅ¡ Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokytojų tarybos 2018 m. spalio 4 d. posÄdžio protokolo matyti, kad pradinių klasių mokytojai budÄjimÄ užsipildo kiekvienai savo klasÄs pertraukai, o iÅ¡ pradinio ugdymo mokytojo darbo grafiko 2018-2019 m. matyti, kad kiekvienos pertraukos metu mokytojams yra numatytas budÄjimas.
Tai reiÅ¡kia, kad pradinių klasių mokytojai atskirai nÄra skiriami budÄjimui, jie budi kiekvienos pertraukos metu, tai patvirtino ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorÄ J. N., nurodžiusi ir tai, kad mokytojai pradinių klasių mokinių vienų klasÄse nepalieka, jie juos âperimaâ vieni iÅ¡ kitų. Vis dÄlto, nepaisant pradinių klasių mokytojų budÄjimo fakto, apeliacinÄs instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad realiai mokytojo atsakomybÄs už mokinių elgesį ir jų saugumÄ ribos pamokų ir pertraukų metu yra skirtingos, kadangi pertraukų metu mokiniai turi teisÄ judÄti po mokyklos patalpas, patys pasirinkti savo veiklÄ , elgtis aktyviai, dÄl ko jų kontrolÄ ir elgesio nuspÄjamumas tampa sudÄtingesni nei pamokų metu, kuomet mokinių dÄmesys yra koncentruojamas į ugdymo procesÄ ir jie neturi laisvÄs pasirinkti savo elgesio modelį.
17. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi â vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas â tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinÄjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ApeliacinÄs instancijos teismas, atlikÄs įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡ naujo pagal ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimus įvertinÄs administracinio nusižengimo byloje jau surinktus įrodymus, sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju, nÄra pakankamai objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų vienareikÅ¡miÅ¡kai sprÄsti, kad R. S. buvo sužalota pamokos metu.
18. Sutiktina, kad administracinio nusižengimo byloje yra Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorÄs 2019 m. gegužÄs 13 d. raÅ¡tas Nr. SD-111, kuriame nurodoma, kad 2019 m. kovo 21 d. įvykis, kurio metu buvo sužalota R. S., vyko treÄios pamokos pradžioje, prieÅ¡ 10 val. Vis dÄlto, nÄra aiÅ¡ku, kokiais objektyviais duomenimis vadovaujantis tokia iÅ¡vada buvo padaryta. Apklausiama liudytoja Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorÄ J. N. paaiÅ¡kino, kad ji mano, jog tuo metu, kai buvo mesta kÄdÄ, jau buvo prasidÄjusi pamoka, nes kai vaikai bÄgo pakviesti klasÄs auklÄtojos I.
M., mokyklos koridoriai jau buvo tuÅ¡ti. Apklausų metu I. M. patvirtino, kad tuo metu, kai ji iÅ¡ savo kabineto pirmame aukÅ¡te bÄgo į klasÄ, kurioje įvyko įvykis, esanÄiÄ treÄiame aukÅ¡te, mokyklos koridoriai buvo tuÅ¡ti, todÄl, jos teigimu, jau turÄjo bÅ«ti prasidÄjusi pamoka. Vis dÄlto, nei mokyklos direktorÄ, nei klasÄs auklÄtoja dÄl pamokos pradžios įsitikinusios nebuvo. I. M. nurodÄ, kad tuo metu, kai jos pakviesti atbÄgo berniukai ir atidarÄ jos kabineto duris, ji matÄ koridoriumi praeinanÄius žmones, kai bÄgo laiptais, laiptai buvo tuÅ¡ti, atbÄgÄ berniukai, jos teigimu, negalÄjo įvardinti, ar koridoriuose buvo mokinių, sakÄ, kad kelis matÄ.
Taigi, lieka nepaneigta abejonÄ, kad įvykis galÄjo įvykti dar pertraukos metu, o tik vÄliau nuskambÄjo skambutis į pamokÄ , kadangi nuo to laiko, kai J. K. metÄ kÄdÄ, iki kol mokytoja J. V. priÄjo prie vaikų, papraÅ¡Ä pakviesti klasÄs auklÄtojÄ , berniukai nubÄgo iÅ¡ treÄio aukÅ¡to į pirmÄ ir pakvietÄ I. M., praÄjo tam tikras, kad ir neilgas, laiko tarpas. Ä®vykio metu klasÄje buvo tik mokytoja J. V. ir 4e klasÄs mokiniai. Mokytojos teigimu, konfliktas tarp J. K. ir N. D.
įvyko ir J. K. kÄdÄ metÄ dar pertraukos metu, po Å¡io įvykio klasÄje kilo didelÄ sumaiÅ¡tis, todÄl ji dÄl kilusio triukÅ¡mo negirdÄjo skambuÄio į pamokÄ . J. V. iki įvykio dar nebuvo pradÄjusi ugdymo proceso, ji su grupe mokinių prie savo stalo aptarinÄjo matematikos olimpiados užduotis, kiti mokiniai valgÄ, kalbÄjosi tarpusavyje, žaidÄ, t. y. buvo įprastas pertraukos Å¡urmulys, bet tokio triukÅ¡mo, dÄl kurio galÄjo neiÅ¡girsti skambuÄio, mokytojos teigimu, nebuvo.
Apklausiamas liudytoju tuo metu klasÄje buvÄs M. P. nurodÄ, kad J. K. kÄdÄ metÄ per pertraukÄ , pamoka dar nebuvo prasidÄjusi, skambuÄio į pamokÄ jis negirdÄjo. Liudytojas D. K. taip pat patvirtino, kad įvykio metu buvo pertrauka, skambuÄio į pamokÄ jis negirdÄjo. Tuo tarpu, nukentÄjusioji R. S. apklausos metu buvo įsitikinusi, kad skambutis į pamokÄ jau buvo nuskambÄjÄs, ji girdÄjusi skambutį ir buvusi sužalota jau pamokos metu. TÄ patį nuosekliai tvirtino ir R. S. motina A.
S., taÄiau pastaroji įvykio nematÄ, tuo metu mokykloje nebuvo, todÄl jos parodymai laikytini neturinÄiais esminÄs reikÅ¡mÄs, o tik atkartojanÄiais dukros R. S. teiginius. Esant tokių duomenų visumai, lieka nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp asmenų parodymų dÄl tikslaus įvykio laiko. ApeliacinÄs instancijos teismas ÄmÄsi visų įmanomų priemonių (pakartotinai apklausÄ direktorÄ J. N., klasÄs auklÄtojÄ I. M., mokytojÄ J. V., taip pat atliko ir mokinių M. P., D. K. ir R.
S. apklausas), siekiant Å¡iuos prieÅ¡taravimus paÅ¡alinti, taÄiau to padaryti nepavyko. Taigi, byloje esant prieÅ¡taringų duomenų, Å¡ių prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti nesant objektyvios galimybÄs, vadovaujantis principu, kad visos abejonÄs yra aiÅ¡kinamos kaltinamo asmens naudai, apeliacinÄs instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtinti, kad R. S. buvo sužalota jau prasidÄjus pamokai, t. y. pamokos metu.
19. Atsižvelgiant į nutarimo 16 ir 18 punktuose nustatytas aplinkybes, ypaÄ atkreipiant dÄmesį į tai, kad įvykio metu galÄjo bÅ«ti pertrauka, sprendžiant dÄl J. V. administracinÄs atsakomybÄs pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį, turi bÅ«ti nustatyta, ar ji ÄmÄsi visų proporcingų bei įmanomai adekvaÄių priemonių užtikrinti tvarkÄ klasÄje, esant netinkamam mokinių elgesiui, t. y. ar ji tinkamai vykdÄ savo kaip mokytojos pareigas. Nors, kaip jau minÄta nutarimo 16 punkte, J. V. ir pertraukos metu buvo atsakinga už 4e klasÄs mokinių saugumÄ , vis dÄlto, tokia mokytojo pareiga negali bÅ«ti suabsoliutinama. ANK 7 straipsnyje numatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dÄl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisÄs pažeidimÄ padarÄ tyÄia ar dÄl neatsargumo. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas laikÄ, jog J. V. ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ padarÄ dÄl neatsargumo, o bÅ«tent dÄl nerÅ«pestingumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis), kadangi nenumatÄ, kad dÄl jos neveikimo gali atsirasti ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmÄs, nors turÄjo ir galÄjo tai numatyti. ApeliacinÄs instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka.
20. Pirmiausia, pažymÄtina tai, kad ANK 72 straipsnio 3 dalyje nÄra numatyta, kad administracinei atsakomybei už netinkamÄ mokytojo pareigų vykdymÄ kilti turi bÅ«ti nustatyti tam tikri padariniai, t. y. administracinio nusižengimo sudÄtis Å¡iuo atveju yra formalioji, todÄl nÄra aiÅ¡ku, kokias ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatytas pasekmes pirmosios instancijos teismas turi omenyje.
21. Tam, kad nustatyti, ar J. V., nagrinÄjamu atveju, tinkamai vykdÄ savo pareigas, bÅ«tina iÅ¡analizuoti faktines situacijos aplinkybes ir konkreÄius mokytojos veiksmus. Kaip nustatyta administracinio nusižengimo bylos nagrinÄjimo metu, J. V., pastebÄjusi, kad J. K. tarp mokyklos suolų vejasi N. D., pakilo nuo savo stalo, prie kurio su keliais mokiniais aptarinÄjo matematikos olimpiados užduotis, sudrausmino mokinius, pasakiusi, kad bÄgioti klasÄje negalima, papraÅ¡Ä jų atsisÄsti į savo vietas, kÄ jie ir padarÄ.
Ji buvo priÄjusi prie J. K. ir nurodÄ jam paskaityti knygÄ , nes toks metodas jam kaip specialių poreikių vaikui, padeda nusiraminti. Situacijai nurimus, ji grįžo atgal prie savo stalo, kur toliau su mokiniais tÄsÄ olimpiados užduoÄių aptarimÄ . Tuo metu tarp tų paÄių berniukų vÄl kilo konfliktas, J. K. vÄl ÄmÄ vytis N. D. ir kadangi nepavyko jo pagauti, paÄmÄ kÄdÄ ir metÄ jÄ Ä¯ praÄjimÄ tarp suolų, taÄiau pataikÄ Ä¯ savo suole sÄdÄjusiÄ R. S. ir sužalojo pastarosios petį.
DÄl to, kad mokytoja J. V. sudrausmino mokinius po pirmojo jų konflikto, byloje ginÄo nekyla. Å ios aplinkybÄs neabejotinai reiÅ¡kia, kad mokytoja, pamaÄiusi netinkamÄ mokinių elgesį, nedelsiant į tai sureagavo, vaikus nuramino, pastarieji susÄdo į savo vietas. Esant tokioms aplinkybÄms, mokytoja neturÄjo jokio pagrindo skirti jiems ypatingÄ dÄmesį (t. y. likti toliau stovÄti Å¡alia sukonfliktavusių ir nuramintų vaikų) ir nebetÄsti tos veiklos, kuriÄ buvo pradÄjusi su kitais mokiniais, nes toks mokinių, ypaÄ berniukų, elgesys, t. y. vienas kito gaudymas, yra įprastas pertraukų metu, situacija nebuvo niekuo iÅ¡skirtinÄ.
J. V. negalÄjo prognozuoti, kad staiga tarp berniukų vÄl kils konfliktas, J. K. vÄl ims vytis N. D. ar, juo labiau, stvers kÄdÄ ir jÄ mes nenumatyta kryptimi. J. V., J. N. ir I. M. nurodÄ, kad J. K. yra mokinys, turintis specialiųjų poreikių, jam bÅ«dingas impulsyvus, neprognozuojamas, tam tikrais atvejais neadekvatus elgesys, labai sunku nuspÄti, kaip jis sureaguos į tam tikrÄ situacijÄ ir kokius sprendimus priims. Tai tik patvirtina, kad mokytoja J. V. ne tik nenumatÄ, bet ir negalÄjo numatyti, kaip elgsis J.
K.. IÅ¡ mokytojos, Å¡iuo atveju, negali bÅ«ti reikalaujama to, kas yra neįmanoma. Ä®vykio metu klasÄje buvo 25 mokiniai, vienas iÅ¡ jų â turintis specialiųjų poreikių, kilÄs pirminis konfliktas tarp berniukų buvo suvaldytas, klasÄje vyravo įprasta pertraukos atmosfera, mokytoja savo darbo vietos palikusi nebuvo, turÄjo galimybÄ stebÄti klasÄje vykstanÄius įvykius, kas reiÅ¡kia, kad mokytoja savo pareigas vykdÄ tinkamai, t. y. ji ÄmÄsi visų proporcingų bei įmanomai adekvaÄių priemonių saugiai aplinkai užtikrinti, o numatyti mokinio, kuriam bÅ«dingas nenuspÄjamas elgesys, veiksmus ir apsaugoti nuo tokių veiksmų klasÄje esanÄius kitus 24 mokinius, mokytoja neturÄjo jokios objektyvios galimybÄs.
22. PažymÄtina, kad teisminio bylos nagrinÄjimo metu apklausta liudytoja mokyklos direktorÄ J. N. parodÄ, kad J. K. minÄtiems mokslo metams mokinio tÄvų praÅ¡ymu nebuvo paskirtas mokytojo padÄjÄjas, kas esant aptariamai situacijai, galÄjo užtikrinti mokinio, turinÄio specialių poreikių tinkamÄ elgesį ir kitų klasÄje buvusių vaikų saugumÄ . Tokiu bÅ«du, Å¡iuo nagrinÄjamu atveju, mokytojai J. V. negali bÅ«ti perkeliama kitų asmenų, kurie turÄtų suvaldyti tokio mokinio netinkamÄ elgesį, atsakomybÄ.
23. Nesant pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad J. V. netinkamai vykdÄ savo pareigas, nenustaÄius jos kaltÄs, administracinÄ atsakomybÄ pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį Å¡iam asmeniui negali bÅ«ti taikoma, todÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena J. V. nutrauktina.
24. Apeliaciniu skundu J. V. atstovas advokatas Justas Vilys, be kita ko, praÅ¡o priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas, taÄiau tokių iÅ¡laidų dydis nenurodytas, taip pat nepateikti jokie turÄtas iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai. Esant tokioms aplinkybÄms, Å¡is praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
J. V. atstovo advokato Justo Vilio apeliacinį skundÄ tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ J. V. nutraukti.
PraÅ¡ymo dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinti.
Nutarimas neskundžiamas.
TeisÄja Virginija PakalnytÄ-TamoÅ¡iÅ«naitÄ