2dc8f660-cf87-43d9-b788-75cdebbef46f · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-19490-945/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14192-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.5.; 2.5.39.2.6.1.; 3.2.6.1. (S)              KAUNO APYLINKĖS TEISMAS             SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 30 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei SinkevičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Agnei JaruÅ¡auskaitei, nedalyvaujant tretiesiems asmenims, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims UAB „Karjusta“, K.

J. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, irn u s t a t ė:IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 630,66 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 72,14 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kinyje nurodoma, jog 2013 m. vasario 25 d. trečiasis asmuo K. J. vairuodamas transporto priemonę Audi A6 Avant, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas keliu T.

Masiulio g. Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ duobę, kuri buvo nepaženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais aitvarais. Apgadinta transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (Kasko). Atvykę policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , nustatė, kad įvykio metu sugadintas transporto priemonės priekinis deÅ¡inės pusės ratas. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Transporto priemonės apžiūros metu ieškovės atstovas vyresnysis žalų ekspertas R. A. nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė dešinės pusės padanga, galinė dešinės pusės padanga, priekinė dešinės pusės guoliavietė, galinė dešinės pusės guoliavietė bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis dešinės pusės lietas diskas, galinis dešinės pusės lietas diskas ir reikalingas ratų suvedimas.

Transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolių dydis nustatomas pagal remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. IeÅ¡kovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei atsirado 630,66 Eur (2177,54 Lt) (4578,60 Lt [transporto priemonės remonto kaina pagal AB „Lietuvos draudimas“ pateiktÄ ekspertizę/sÄ matÄ Nr. 1341849] – 2401,06 Lt [iÅ¡skaičiuota draudimo iÅ¡mokos mažinimo suma už dalių bÅ«klės pagerinimÄ ]) žala ir jÄ kompensavo iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, jog Kaune esantys vieÅ¡ieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl atsakovė privalo juos prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jai priklausančiuose keliuose. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusiÄ 630,66 Eur žalÄ LR CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes:

1) atsakovė yra kelio (T. Masiulio g., Kaune) savininkė ir valdytoja;

2) transporto priemonei įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusiÄ duobę ieÅ¡kovės draudėjai atsirado žala;

3) žala yra tiesioginis kelio trÅ«kumo sukeltas rezultatas. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, jog atsakovė privalo atlyginti atsiradusiÄ 630,66 Eur žalÄ ir LR CK 6.271 straipsnio pagrindu, nes:

1) nevykdydama pareigos prižiūrėti ir taisyti kelio (T. Masiulio g., Kaune), atsakovė elgėsi neteisėtai;

2) transporto priemonei įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusiÄ duobes, ieÅ¡kovės draudėjai atsirado žala;

3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigos tvarkyti, prižiūrėti jai priklausančius kelius nevykdymo rezultatas. Remiantis CK 6.261 straipsniu, dėl 2013 m. vasario 25 eismo įvykio iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 72,14 Eur (630,66 Eur [skola]*0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]*835 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013 m. balandžio 4 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2015 m. liepos 17 d.).Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , vykdė savo Å«kinę-komercinę veiklÄ , draudimo iÅ¡mokai iÅ¡mokėti naudojo draudimo techninius atidėjimus, o pati Å«kinė-komercinė veikla yra susijusi su tam tikra rizika. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto draudimo liudijimo, iÅ¡ draudimo santykių ieÅ¡kovė yra gavusi draudimines įmokas, įmokų rizikos dengimui, vadinasi ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ padengia iki tol gautos įmokos, todėl ieÅ¡kovės nuostoliai Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės mažesni, nei reikalaujama, todėl ieÅ¡kinys nepagrįstas.

Taip pat ieÅ¡kovė, atsakovės nuomone, nepateikė žalai įrodyti reikalingų įrodymų, kurie turi bÅ«ti nurodomi turto arba verslo vertinimo ataskaitoje, taip pat nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytÄ Å¾alÄ buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Atsakovė pažymėjo, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio ir jo priedų nėra aiÅ¡ku, ar į ieÅ¡kinio reikalavimÄ nėra įtrauktas PVM, kad bÅ«tent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus, taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaiÅ¡tingÄ bÅ«klę iki tariamo eismo įvykio.

Taip pat nurodė, jog įvykio aplinkybės grindžiamos vien tik vairuotojo paaiškinimais, jokių liudytojų nenustatyta, nors įvykis įvyko apie 11:45 val. kuomet eismas vyksta Kauno miesto gatvėmis ir yra geras matomumas, t.y. šviesus paros metas. Atsakovė atkreipė teismo dėmesį, kad žala atsirado ir dėl automobilio vairuotojo veiksmų, nes vairuotojas kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turėjo visas galimybes išvengti įvykio. Vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno miesto gatvėse gali būti duobių.

Kauno miesto gatvės yra reguliariai tvarkomos, tačiau pagal turimas lėšas, nes tam skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas. Atsakovė nesutinka su reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio palūkanas, nes Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, tačiau šio įstatymo normos nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo, todėl tokios palūkanos negali būti priteisiamos.

Atsakovės nuomone, Å¡ioje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ , pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, o ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo neturėtų bÅ«ti tenkinamas.Tretieji asmenys UAB „Karjusta“ ir K. J. atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė, 2015 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu UAB „Karjusta“ direktorius K. J. paaiÅ¡kino, jog 2013 m. vasario 25 d. vairuodamas transporto priemonę Audi A6 Avant, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas keliu T.

Masiulio g. Kaune, apie 50-60 km/h greičiu, pirmoje eismo juostoje, nes ketino sukti į deÅ¡inėje esančiÄ gatvę įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ duobę. Duobės plotis buvo daugiau kaip 1,5 metro, gylis apie 15 cm. IÅ¡vengti tokios didelės duobės vairuojant nebuvo galimybės, nes deÅ¡inėje pusėje Å¡aligatvis, kairėje eismo juostoje vyko intensyvus eismas, važiavo kitos transporto priemonės. Trečiasis asmuo nurodė, jog per 30 metų vairavimo staÅ¾Ä , tai pirmas jo patirtas eismo įvykis.

Po eismo įvykio buvo sugadintas transporto priemonės priekinis deÅ¡inės pusės ratas, kurį vairuotojas pasikeitė atsarginiu ir nuvažiavo. Automobilio remontÄ patvirtinančių dokumentų pateikti negali, nes gavęs draudimo iÅ¡mokÄ , automobilį tvarkėsi savarankiÅ¡kai. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, jog policijos pažymoje nebuvo nurodytas guoliaviečių pažeidimas, nes Å¡is pažeidimas iÅ¡ pirminės, iÅ¡orinės apžiÅ«ros negali bÅ«ti iÅ¡karto nustatomas ir policijos pareigÅ«nai galėjo jo nepamatyti.

Kadangi automobilis pagamintas 1996 metais, apskaičiuodama draudimo iÅ¡mokos dydį ieÅ¡kovė atsižvelgė į aplinkybę, jog Å¡is automobilis neturėjo kitų draudiminių, įvykių, sÄ matoje įskaičiavo nusidėvėjimus. Remiantis draudimo taisyklėmis Nr. 021, tais atvejais kai draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokama pagal ekspertinę sÄ matÄ , PVM į iÅ¡mokėtÄ sumÄ neįtraukiamas.Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai visus automobilio sugadinimus susiejo su įvažiavimu į duobę, neįvertino, kaip automobilis po įvykio buvo pristatytas apžiÅ«rai, ar ta aplinkybė, jog po eismo įvykio su automobiliu buvo toliau važiuojama, negalėjo pakenkti jo bÅ«klei.

Byloje nėra duomenų, kad po eismo įvykio nepakeičiant automobilio bÅ«klės jis buvo pristatytas apžiÅ«rai, taip pat, kad ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ automobilis tikrai buvo suremontuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartyje konstatavo, jog, kai nėra įrodymų, jog transporto priemonė po įvykio buvo remontuojama, tai remonto ir eksploataciniai kaÅ¡tai laikomi neįrodytais. IeÅ¡kovė byloje turėjo pateikti dokumentus, įrodančius, jog automobilis tikrai buvo suremontuotas.

Policijos pažymoje apie įvykį nurodoma, jog apgadinti abu deÅ¡inės pusės ratai, nei apie apgadintus ratlankius, nei apie guoliavietes nenurodoma. Automobilis senas, jo pagaminimo data 1996 metai ir byloje nėra pateikta duomenų, jog iki eismo įvykio automobilis neturėjo kitų gedimų. IÅ¡ policijos medžiagos matyti, jog ginčo duobė nutolusi nuo Å¡aligatvio, nuo deÅ¡inio kelio kraÅ¡to 1,75 m., vairuotojas vadovaudamasis KET reikalavimas turėjo visas sÄ lygas iÅ¡vengti įvažiavimo į duobę, be to, pats trečiasis asmuo teismo posėdžio metu duodamas paaiÅ¡kinimus nurodė, jog dažnai važiuoja T.

Masiulio gatve. Tikėtina, jog tokia didelė duobė neatsirado per vienÄ dienÄ , ir vairuotojui dažnai važiuojančiam Å¡iuo kelio ruožu ji turėjo bÅ«ti žinoma. Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant.IeÅ¡kinys tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. vasario 25 d. transporto priemonė Audi A6 Avant, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojama trečiojo asmens K. J., priklausanti trečiajam asmeniui UAB „Karjusta“, ieÅ¡kovės apdrausta transporto priemonių draudimu, važiuodama T.

Masiulio g. Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ duobę, kuri buvo nepaženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais aitvarais. Per eismo įvykį buvo sugadinti du deÅ¡inės pusės ratai. Kauno apskrities VPK pareigÅ«nai nustatė, jog transporto priemonės vairuotojas vairuodamas intensyviame eisme galėjo iÅ¡ anksto nepastebėti kelyje esančios duobės, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Transporto priemonė 2013 m. vasario 26 d. apžiūrėta draudimo įmonės atsakingo darbuotojo, tai patvirtina Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nustatyta, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė dešinės pusės padanga, galinė dešinės pusės padanga, priekinė dešinės pusės guoliavietė, galinė dešinės pusės guoliavietė bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis dešinės pusės lietas diskas, galinis dešinės pusės lietas diskas ir reikalingas ratų suvedimas.

Apie eismo įvykį draudikÄ informavo ir dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo kreipėsi draudėjas- transporto priemonės savininkas juridinis asmuo UAB „Karjusta“. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi Transporto priemonių drausimo taisyklėmis Nr. 021, įvertino ir apskaičiavo transporto priemonei atsiradusios žalos dydį, surašė ekspertizę/sÄ matÄ Nr. 1341849. IeÅ¡kovė apmokėjo nustatyto žalos dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir pareiÅ¡kė atgręžtinį reikalavimÄ atitinkamai sumai atsakovės atžvilgiu.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui, 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia atmesti kaip nepagrįstÄ atsakovės argumentÄ , jog draudimo bendrovė turi prisiimti dalį rizikos dėl kilusios žalos, kadangi žalos suma nevirÅ¡ija draudimo įmokos dydžio.

Draudimo įmokos suma yra atlygis draudikui už suteikiamÄ draudiminę apsaugÄ , Å¡i suma taip pat panaudojama iÅ¡mokoms, kurias iÅ¡mokėjęs draudikas neperima reikalavimo teisių, finansuoti, tačiau niekaip neįtakoja draudiko reikalavimo teisių į asmenį, atsakingÄ už žalos atsiradimÄ , apimties.Žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), gali bÅ«ti atlyginama nustačius vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygas:

1) neteisėtus vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimÄ );

2) žalos padarymo faktÄ ;

3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).Nagrinėjamu atveju turtinę žalÄ ieÅ¡kovė kildina iÅ¡ atsakovės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ . Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktÄ , savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybės funkcijų.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 6 punktÄ , savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių priežiÅ«ros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atmesti kaip nepaneigiantį ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo atsakovės argumentÄ , jog atsakovei skiriamos nepakankamos lėšos kelių priežiÅ«rai vykdyti. Å ioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl aktų, kuriais nustatomas atsakovei skiriamų lėšų kiekis, teisėtumo ir pagrįstumo, tuo tarpu reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo Å¡i aplinkybė nėra reikÅ¡minga: lėšų nepakankamumas tegali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas reikÅ¡ti pretenzijas lėšų neskiriančiam subjektui, bet nepaneigia atsakovės kaltės dėl nepakankamos gatvių priežiÅ«ros, o kartu ir pareigos atlyginti netinkamos gatvės bÅ«klės sÄ lygotÄ Å¾alÄ .

Ä® bylÄ pateiktoje eismo įvykio schemoje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje esanti duobė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog 2013 metais tinkamai vykdė T. Masiulio g. priežiÅ«rÄ , taisymÄ ir saugaus eismo organizavimÄ , jog kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta.Ä® bylÄ pateikti įrodymai (2013 m. vasario 25 d Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , eismo įvykio schema, kurioje pažymėtas apgadintas automobilis, pareigÅ«no V.

J. tarnybinis praneÅ¡imas administracinio teisės pažeidimo byloje) patvirtina eismo įvykio faktÄ . Vertinant priežastinio ryÅ¡io egzistavimo faktÄ akcentuotina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiÅ«ros, t.y. neužlygintos ir jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Atsakovės argumentai, kad pats vairuotojas, kaip rÅ«pestingas ir atsakingas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, turėjo visas galimybes iÅ¡vengti įvykio, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies įtakojo žalos atsiradimÄ , teismui nėra pagrindo.

Kaip matyti iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo, vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Vairuotojo teigimu, duobės plotis buvo daugiau kaip 1,5 metro, gylis apie 15 cm, iÅ¡vengti tokios didelės duobės vairuojant nebuvo galimybės, nes deÅ¡inėje pusėje Å¡aligatvis, kairėje eismo juostoje vyko intensyvus eismas, važiavo kitos transporto priemonės. Be to, pasekmių mastas negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodantis neatidumÄ , nerÅ«pestingumÄ , nesaugų greitį.

Vertinant byloje esamus duomenis nustatyta, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiÅ«ros, t.y. neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilis bÅ«tų sugadintas kitomis aplinkybėmis (tokie duomenys nebuvo užfiksuoti sudarant draudimo sutartį, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog transporto priemonė buvo patekusi į kitÄ eismo įvykį, kurio metu galėjo bÅ«ti padaryti analogiÅ¡ki pažeidimai).

Aplinkybė, jog pradinės apžiÅ«ros metu nebuvo nustatyti guoliaviečių pažeidimai, nepaneigia priežastinio ryÅ¡io tarp guoliaviečių sugadinimų ir įvykusio eismo įvykio, egzistavimo.Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rÅ«Å¡is ir tvarkÄ apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. IeÅ¡kovei (draudikui) pagal Draudimo įstatymÄ (3 str. 2 d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimÄ .

Å ios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimÄ , kai įvyksta draudiminis įvykis. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė nepateikė turto vertinimo ataskaitos, taigi byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytÄ Å¾alÄ buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Å is atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, ekspertizė/sÄ mata neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų.

Teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtÄ duobę dydžio pagrįstumu, todėl nurodytas žalos dydis laikytinas realiai pagrįstu. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių mažesnį žalos dydį ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuota didesnė žalos suma, nei ta, kuri bÅ«tina sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti. Taip pat atsakovė nepateikė praÅ¡ymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas teisingai bei pagrįstai.Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad nesant patvirtinančių įrodymų, jog transporto priemonė buvo remontuojama, nuostoliai dėl transporto priemonės remonto ir eksploatacinių medžiagų laikytini neįrodytais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas.

Jeigu transporto priemonė nesuremontuota, atlyginami apskaičiuoti transporto priemonės atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1174/2002). Ä® bylÄ pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių žalos padarymo faktÄ bei žalos dydį. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį, draudimo bendrovė vykdo draudžiamo turto vertinimÄ , o Å¡ios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimÄ , kai įvyksta draudiminis įvykis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad draudimo iÅ¡moka apskaičiuojama ir iÅ¡mokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintÄ turtÄ ar ne. Be to, draudimo iÅ¡mokÄ draudėjas gali naudoti savo nuožiÅ«ra, t.y. draudėjas gali draudimÄ iÅ¡mokÄ panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

Teismo vertinimu, žalos dydis buvo apskaičiuotas teisingai ir yra pagrįstas byloje pateiktais įrodymais. Byloje nėra nustatyta aplinkybių nustatytam žalos dydžiui sumažinti.Esant nurodytoms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog Kauno miesto savivaldybė Å¡iuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti T. Masiulio gatvę, esančiÄ Kaune, bei užtikrinti saugų eismÄ joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant iÅ¡laidas, kurios buvo bÅ«tinos sugadinto automobilio bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti.

Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygoms, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 630,66 Eur turtinės žalos atlyginimas. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 72,14 Eur kompensacinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013 m. balandžio 4 d.) iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos (2015 m. liepos 17 d.) (630,66 Eur [skola]*0,05 [palÅ«kanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]*835 [pradelstų dienų skaičius]).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civilinėje teisėje yra iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ , ir palÅ«kanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkcijÄ . Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palÅ«kanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpcijÄ ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti.

PalÅ«kanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tÄ laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. IÅ¡imtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ palÅ«kanos nemokamos, gali bÅ«ti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tam, kad bÅ«tų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi bÅ«ti visos trys sÄ lygos:

1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė;

2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas;

3) įstatyme ar sutartyje neturi bÅ«ti nustatyta, kad palÅ«kanos Å¡iuo atveju nemokamos. Kasacinis teismas yra suformavęs praktikÄ , pagal kuriÄ kompensuojamosios palÅ«kanos gali bÅ«ti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina po pareikalavimo jÄ vykdyti.

IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ 2013 m. kovo 20 d. pretenzijÄ Nr. R0001347714, kuria praÅ¡oma per 15 d. sumokėti 630,66 Eur (2.177,54 Lt) į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ už dėl draudiminio įvykio padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovė neginčijo aplinkybės, jog pretenzija buvo gauta, todėl, remiantis CK 6.261 straipsniu, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos 0,05 proc. – 72,14 Eur palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo pretenzijoje nurodyto termino pabaigos (2013-04-04) iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos.Atsakovė atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kinio reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas.

Å iuo aspektu pažymėtina, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (procesinės palÅ«kanos), nuostatos. Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palÅ«kanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos (2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014).

Todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 630,66 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. – 16 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str., 93 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 3 d., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).Vadovaudamasis CPK 259, 263-271 str., teismasn u s p r e n d ž i a:ieškinį patenkinti.Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319, buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, buveinė - J.

Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 630,66 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų trisdeÅ¡imt eurų 66 ct) turtinę žalÄ , 72,14 Eur (septyniasdeÅ¡imt du eurus 14 ct) palÅ«kanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ (630,66 Eur) nuo 2015 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 16 Eur (Å¡eÅ¡iolikos eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

TeisėjasMarius Bartninkas