2021-02-10 Nr. AB-2881-3-65-3-00069-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-174-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00069-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo R. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui R. A. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Švenčionių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo R. A. priteisti 251,29 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

2. Administracija paaiškino, kad vadovaujantis Švenčionių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T-221 patvirtintais Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai), vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir (ar) naudojantys nekilnojamąjį turtą Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovui R. A. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), todėl atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Nurodė, kad vietinę rinkliavą Administracija administruoja remdamasi Nuostatų 4 punktu ir Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-35 patvirtintu Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą administravimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas).

4. Pareiškėjas nustatė, kad R. A. už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. jam nesumokėjo 251,29 Eur vietinės rinkliavos.

5. 2019 m. gegužės 3 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, norėdamas, jog vietinė rinkliava jam būtų perskaičiuota, turėjo kreiptis į Švenčionių rajono savivaldybės administraciją su įrodančiais dokumentais, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos energijos tiekimas“ pažyma arba seniūnijos pažyma, tačiau jis to nepadarė. Administracija teigė, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį atsakovas privalo mokėti.

6. 2019 m. birželio 5 d. rašte „Dėl rašytinių paaiškinimų ir įrodymų pateikimo“ pareiškėjas paaiškino, kad jis išnagrinėjo R. A. 2017 m. rugpjūčio 11 d. peticiją ir atsakovą informavo, jog pastoviąją vietinės rinkliavos dalį jis privalo mokėti ir kokius dokumentus turi pateikti, norėdamas, kad jam būtų neskaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, tačiau R. A. į pareiškėją daugiau nesikreipė. Administracija pažymėjo, kad prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio dalis priklauso atsakovui, yra pastatytas mišrių komunalinių atliekų konteineris, kuris yra suteiktas rinkliavos mokėtojai F. A., ir yra išvežamas du kartus per mėnesį pagal grafiką. Pareiškėjas teigė, kad atsakovui yra užtikrinamas faktinis atliekų iš minėto gyvenamojo namo paėmimas, tačiau į paslaugų teikėją R. A. dėl to, kad jam būtų suteiktas atskiras ar priskirtas bendras mišrių komunalinių atliekų konteineris, nesikreipė.

7. Atsakovas R. A. atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad su juo nesutinka.

8. Atsakovas paaiškino, kad jam priklauso 1/2 Namo dalis, o ne visas Namas, kaip teigiama pareiškėjo prašyme. R. A. pažymėjo, kad nuo 2014 m. birželio 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. vietinė rinkliava negalėjo būti nustatoma priklausomai nuo viso namo ploto. Nurodė, kad kai mokėjimas buvo pakeistas į susidedantį iš dviejų dalių, jam priklausančio Namo ploto dalis nesikeitė, o Švenčionių rajono savivaldybė nurodė tikrą būsto plotą, nes neteisingai nurodytas plotas jai nebedavė norimos naudos. Atsakovas teigė, kad 1986 m. nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini), ten apsigyveno ir 1991 m. lapkričio 28 d. tuo adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą. Teigė, kad jo motina gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) ji mirė ir R. A. paveldėjimo teise priklauso 1/2 Namo dalis. Atsakovas pažymėjo, kad nuo 2000 m. šiame būste niekas negyveno. Nevartojant elektros energijos, ji 2010 m. gruodžio 9 d. buvo atjungta.

9. R. A. teigė, kad iš jo pateiktų pažymų galima daryti išvadą, jog atsakovas negalėjo turėti atliekų ir jo atveju negalima taikyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 15 bei 17 dalių nuostatų. Atsakovas nurodė, kad būstas be gyventojo atliekų negeneruoja, todėl reikalavimas sumokėti vietinę rinkliavą už negyvenamo būsto turėjimą prieštarauja teisei. R. A. nuomone, atliekų išvežimo paslauga turėtų būti grindžiama sutartimis.

10. Atsakovas akcentavo, kad administracinės bylos yra nagrinėjamos ir Ignalinoje, o bylos nagrinėjimas Panevėžyje jam sukelia nepatogumų.

11. Atsakydamas į teismo įpareigojimą pateikti rašytinį įrodymą, nuo kada jis negyvena (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodė, kad Švenčionėlių seniūnija jį elektroniniu paštu informavo, kad tokių duomenų seniūnijoje nėra. Teigė, kad jis gyventi į (duomenys neskelbtini) išvyko buvusios santvarkos metu ir nuo išvykimo (duomenys neskelbtini) negyveno.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies: Švenčionių rajono savivaldybės administracijai iš R. A. priteisė 168,51 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., o kitą prašymo dalį atmetė.

13. Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų teismas nustatė, kad atsakovui R. A. ginčo laikotarpiu priklausė 1/2 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, kurio paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 181,74 kv. m. Kita 1/2 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise į šį gyvenamąjį namą ginčo laikotarpiu priklausė kitam asmeniui – F. A.. Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. balandžio 4 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą duomenų buvo nustatyta, kad atsakovas nuo 1991 m. lapkričio 28 d., t. y. ginčo laikotarpiu, gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini). Pagal pareiškėjo prašymo, vietinės rinkliavos mokėtojų kortelės, vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir skolos raginimo duomenis, R. A. nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. privalėjo sumokėti 251,29 Eur vietinės rinkliavos. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu kasmet išsiųsdavo mokėjimo pranešimus apie mokėtiną vietinę rinkliavą, taip pat išsiuntė 2018 m. kovo 6 d. skolos raginimą sumokėti vietinę rinkliavą.

14. Teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnis, 16 straipsnio 2 dalis). Remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktika, ginčas dėl į savivaldybės biudžetą mokamos vietinės rinkliavos priteisimo patenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (aktualios redakcijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas) nustatytą bylų kategoriją ir turi būti nagrinėjamas administraciniame, o ne bendrosios kompetencijos teisme. Teismas atkreipė dėmesį, kad Utenos apylinkės teismas (jo Ignalinos rūmai) yra bendrosios kompetencijos teismas, kuris nagrinėja administracinių nusižengimų bylas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, o ne administracines bylas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, todėl atsakovas atsiliepime neteisingai nurodė, kad ši byla turėtų būti nagrinėjama teisme Ignalinoje, kuris yra arčiau jo gyvenamosios vietos.

15. Teismas nurodė, kad Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T-17 (pakeistas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T-220) nuo 2014 m. balandžio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T-221, įsigaliojusiu nuo 2013 m. gruodžio 19 d., Taryba patvirtino Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kuriuos pakeitė 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-227, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-126, įsigaliojusiu nuo 2016 m. liepos 1 d., jų 1 priedą išdėstė nauja redakcija 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-34, įsigaliojusiu nuo 2014 m. kovo 5 d., 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-74, įsigaliojusiu nuo 2014 m. balandžio 15 d., 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. T-125, įsigaliojusiu nuo 2014 m. rugpjūčio 23 d., 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-227, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-126, įsigaliojusiu nuo 2016 m. liepos 1 d.

16. Teismas pažymėjo, kad Administracija vietinę rinkliavą administruoja pagal Nuostatų 4 punktą ir Tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-35 patvirtintą Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą administravimo tvarkos aprašą, kuris buvo pakeistas Tarybos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. T-136, 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-127, nuo 2016 m. gruodžio 2 d. išdėstytas nauja redakcija Tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-220.

17. Pacitavęs Nuostatų 12, 21.2, 30, 31, 32 (redakcijos, galiojusios ir iki 2016 m. liepos 1 d. ir nuo 2016 m. liepos 1 d.), 351, 37 (redakcija galiojo iki 2016 m. liepos 1 d.), 42, 45 punktų ir Nuostatų 1 priedo nuostatas bei aptaręs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas akcentavo, kad atsakovui yra įregistruota 1/2 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, esantį Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, o tai reiškia, kad jis atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių, įtvirtintų Nuostatų 45 punkte – nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1243-520/2019, teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog R. A. deklaruota gyvenamoji vieta ginčo laikotarpiu buvo kitos savivaldybės teritorijoje (atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini)), sprendžiant šį ginčą teisiškai nėra reikšminga. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriame nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

18. Teismas pažymėjo, kad atsakovas į bylą yra pateikęs dokumentus, susijusius su aplinkybe, jog jam priklausančioje 1/2 Namo dalyje (antrame Namo aukšte) nuo 2000 m. niekas negyvena ir atliekos nesusidaro: Švenčionių rajono savivaldybės Švenčionėlių seniūnijos 2019 m. balandžio 5 d. pažymą apie nenaudojamą pastatą, kurioje nurodyta, kad R. A. nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), niekas negyvena ir ūkinė veikla nevykdoma; Švenčionių rajono savivaldybės Švenčionėlių seniūnijos 2019 m. gegužės 22 d. elektroninės žinutės, kurioje nurodyta, kad Švenčionėlių seniūnijoje nėra duomenų, nuo kada atsakovas negyvena minėtu adresu, kopiją; AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. balandžio 23 d. elektroninės žinutės, kurioje nurodyta, kad objekte, esančiame minėtu adresu, pagal J. A. vardu sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (t. y. dalį ginčo laikotarpio) buvo suvartota 0 kWh elektros energijos, kopiją; AB „Lietuvos energijos tiekimas“ 2019 m. balandžio 10 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad objekte, esančiame minėtu adresu, 1/2 Namo dalyje, antrame aukšte, elektros energijos pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis R. A. vardu nėra sudaryta, elektros energija nėra tiekiama nuo 2010 m. gruodžio 9 d., kopiją. Teismo nuomone, išvardyti dokumentai savaime neįrodo aplinkybės, kad atsakovui priklausančia Namo dalimi visiškai nesinaudojama. Teismas pažymėjo, kad R. A. nėra pateikęs jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą aplinkybę, kad atsakovas jam priklausančia Namo dalimi nesinaudoja (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalis).

19. Teismas akcentavo, kad R. A. neteigė, jog jam priklausanti Namo dalis ginčo laikotarpiu buvo netinkama naudoti, gyventi ar buvo fiziškai sunaikinta (Nuostatų 21.2 punktas) ir kad jis tokiu atveju kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybę su prašymu ir atitinkamais dokumentais bei prašė jam priklausantį nekilnojamojo turto objektą išbraukti iš Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazės. Tokių duomenų byloje taip pat nėra.

20. Pacitavęs Nuostatų 33 punkto ir Tvarkos aprašo 9 punkto (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gruodžio 2 d.) nuostatas, teismas pažymėjo, kad iš pateiktos Administracijos Mokesčių ir turto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. rašto R. A. kopijos (šiuo raštu atsakovui buvo atsakyta į jo 2017 m. rugpjūčio 11 d. peticiją) matyti, kad R. A. buvo išaiškinta Tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta tvarka, t. y. jog atsakovas galėjo kreiptis į Administracijos Mokesčių ir turto skyrių, jeigu pageidavo, kad jam būtų neskaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, ir kokius dokumentus kreipdamasis jis turėjo pateikti, tačiau R. A., kaip nurodyta pareiškėjo 2019 m. birželio 5 d. rašte teismui „Dėl rašytinių paaiškinimų ir įrodymų pateikimo“, 2019 m. gegužės 3 d. rašte teismui „Dėl informacijos pateikimo“, po šio Mokesčių ir turto skyriaus atsakymo į Administraciją daugiau nesikreipė ir pareiškėjas iš atsakovo jokių prašymų negavo. Tokių duomenų byloje taip pat nėra.

21. Teismas nurodė, kad ankstesnės Tvarkos aprašo redakcijos, galiojusios nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d., 8 punktas taip pat nustatė, jog vietinės rinkliavos mokėtojas, kurio nekilnojamojo turto objektas tam tikru laikotarpiu nėra naudojamas, pageidaujantis, kad jam būtų neskaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, gali kreiptis į Švenčionių rajono savivaldybės Mokesčių ir turto skyrių ir pateikti prašymą bei tam tikrus dokumentus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ir anksčiau kreipėsi (iki kreipimosi su 2017 m. rugpjūčio 11 d. peticija) į Administraciją su tokiu prašymu ir tenkinant šį prašymą, vietinės rinkliavos kintamoji dalis jam buvo neskaičiuota.

22. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, įrodančių aplinkybę, jog atsakovas prie Namo esančiu konteineriu negalėjo naudotis. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad R. A. kilo prievolė mokėti ir vietinės rinkliavos pastoviąją dalį (Nuostatų 31 p.) ir vietinės rinkliavos kintamąją dalį (Nuostatų 32 ir 33 p.).

23. Teismas nurodė, kad iš 2016 m. rugsėjo 9 d. ir 2017 m. kovo 10 d. mokėjimo pranešimų kopijų matyti, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. (t. y. nuo tada, kai vietinės rinkliavos kintamoji dalis pagal Nuostatų 351 punktą ir 1 priedą jau buvo skaičiuojama priklausomai nuo konteinerių skaičiaus, tūrio ir ištuštinimo dažnumo, o ne nuo bendrojo ploto), atsakovui vietinės rinkliavos kintamoji dalis buvo skaičiuojama už pusę konteinerio (kurio tūris 24 kub. m, ištuštinamas 2 kartus per mėnesį), t. y. tik už jį patį, ir nebuvo skaičiuojama už kitos namo dalies gyventoją F. A..

24. Teismo nuomone, R. A. vietinė rinkliava (ir pastovioji, ir kintamoji dalys) už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. buvo apskaičiuota neteisingai, nes iš 2014 m. birželio 16 d., 2015 m. kovo 20 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. mokėjimo pranešimų duomenų matosi, kad atsakovui vietinė rinkliava buvo apskaičiuota už 90,87 kv. m bendro ploto (t. y. už pusę gyvenamojo namo ploto), o ne už 50 kv. m bendro ploto. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis teisiniu reguliavimu ir bylos duomenimis. Teismas akcentavo, kad R.

A. priklauso 1/2 bendrosios dalinės nuosavybės teisė į Namą, o šio namo bendras plotas yra 181,74 kv. m, todėl pusė šio namo bendro ploto yra 90,87 kv. m, tačiau Nuostatų 40 punktas nustato, kad maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties pastatų (individualių ir daugiabučių namų) ir sodų paskirties pastatų, kuriuose nuolat gyvenama, bendrasis plotas yra 100 kv. m. Visose ginčo laikotarpiu galiojusiose Nuostatų 1 priedo redakcijose (1 priedo 1 eilutėje) taip pat buvo nurodyta, kad maksimalus apmokestinamas vieno būsto plotas yra 100 kv. m.

Atsižvelgus į tai, atsakovui vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. turėjo būti apskaičiuota už 1/2 maksimalaus apmokestinamo bendro ploto (100 kv. m.), t. y. už 50 kv. m, o ne už 1/2 Namo bendro ploto, kaip apskaičiavo pareiškėjas. Administracija už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. R. A. apskaičiavo 184,05 Eur vietinės rinkliavos, tačiau teismo skaičiavimu, iš atsakovo už šį laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., remiantis Nuostatų 37 punktu, 1 priedu turi būti priteisiama 101,28 Eur vietinės rinkliavos (už 2014 m. balandžio–gruodžio mėnesius: bendras metinis vietinės rinkliavos dydis 311 Lt už 100 kv. m bendro ploto (100 kv. m yra ir maksimalus apmokestinamas plotas) / 12 mėn. x 9 mėn. = 233,25 Lt / 2 = 116,63 Lt, t. y. 33,78 Eur už 1/2 gyvenamojo namo; už 2015 m.: bendras metinis vietinės rinkliavos dydis 90 Eur už 100 kv. m bendro ploto / 2 = 45 Eur už 1/2 gyvenamojo namo; už 2016 m. sausio–birželio mėnesius: bendras metinis vietinės rinkliavos dydis 90 Eur už 100 kv. m bendro ploto / 12 mėn. x 6 mėn. = 45 Eur / 2 = 22,5 Eur už 1/2 gyvenamojo namo; tad už minėtą laikotarpį suma yra 33,78 + 45 + 22,5 = 101,28 Eur).

Teismas pažymėjo, kad iš 2016 m. rugsėjo 9 d. ir 2017 m. kovo 10 d. mokėjimo pranešimų kopijų matosi, jog kitu laikotarpiu – nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – atsakovui vietinė rinkliava buvo apskaičiuota už 50 kv. m bendro ploto, t. y. teisingai.

25. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies ir jam iš atsakovo R. A. priteisė 168,51 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (101,28 Eur už 2014 m. balandžio 1 d.–2016 m. birželio 30 d. laikotarpį, 22,41 Eur už 2016 m. liepos 1 d.–2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpį ir 44,83 Eur už 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį).

III. 26. Atsakovas R. A. apeliaciniame skunde prašo pareiškėjo prašymą, įvertinus tai, kad kur negalėjo susidaryti atliekos, jis negali būti apmokestintas kintamos dalies mokesčiu, o nesant kintamosios dalies, nesuteikiant paslaugos, negali atsirasti pastovioji dalis infrastruktūrai palaikyti, atmesti. Teismui padarius išvadą apie diskrecijos teisės neturėjimą, atsakovas prašo išaiškinti, kaip toks teiginys atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas.

27. R. A. paaiškina, kad teismui jis pateikė pažymas, kurios įrodo, jog pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), jis negyvena ir jokios ūkines veiklos nevykdo, o objekte nėra elektros, taigi, minėtame objekte atliekos savaime negalėjo atsirasti, kadangi būstas be gyventojo ar be jo veiklos atliekų negeneruoja. Atsakovas akcentuoja, kad 2017 m rugpjūčio 11 d. peticijoje nurodė, jog nėra ir niekada nebuvo pastatytas konteineris, jokios atliekos nebuvo išvežamos ir jis su Švenčionių rajono savivaldybe jokių sutarčių, kuriomis būtų įsipareigojęs pristatinėti pažymas, koreguojant jas pagal situaciją, nesudarė.

28. R. A. atkreipia dėmesį, kad pateikus pažymas, pareiškėjas teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, jog atsakovas vis tiek privalo mokėti pastoviąją mokesčio dalį. R. A. nuomone, toks rašto turinys, nurodant pastoviąją dalį, tačiau neminint kintamosios, reiškia, kad Administracija ieškinio dalį atsiima, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino, todėl neišanalizavęs visų dokumentų, pažeidė pareiškėjo ir atsakovo teises.

29. R. A. pažymi, kad skundžiamo teismo sprendimo ketvirtame puslapyje yra nurodyta, jog Nuostatų 32 punktas nustato, kad kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objekto savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga. Atsakovas teigia, kad tai yra pagrindinė nuostata, tokios netaikydamas, teismas pažeidė jo teisę. R. A. akcentuoja, kad teismas, pateikdamas nuorodas į kitas bylas, nerodo savarankiškumo. Bylose naudojamas žodis „valdžiavimas“ atsakovui nėra suprantamas, kadangi nėra tokio įstatymo. Teigia, kad Konstitucija nurodo, jog galioja tik paskelbti įstatymai, o šis žodis turi neigiamą prasmę. R. A. nuomone, paslaugos mokestis yra sutapatintas su duokle, o teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, nustatydamas teisingumą, nenagrinėjo, ar paslauga tikrai buvo teikiama.

30. Atsakovas prašo kreiptis į prokurorus ir prašyti ištirti, ar jam buvo teikiama atliekų išvežimo paslauga ir kodėl kintamoji mokesčio dalis visada ir visomis aplinkybėmis, iškaitant sezoniškumą, yra pastovi. Remdamasis Konstitucija, R. A. nemano, kad toliau privalo įrodinėti savo nekaltumą. Pažymi, kad Konstitucijos 31 straipsnis nustato, jog niekas negali būti apkaltintas, neįrodžius jo kaltės, tam yra teisėsaugos tarnybos, kurios dėl situacijos Name gali apklausti būsto kaimynus. Atsakovas akcentuoja, kad skaitmeninės judraus ryšio priemonės naudojimą ar nenaudojimą minėtame objekte leidžia nustatyti jo telefono numeris, kuris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas palaikyti ryšiui su dukra. Nurodo, kad ryšys buvo palaikomas iš parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės. Pažymi, kad atstumas iki jo namo (duomenys neskelbtini) yra apie pusantro kilometro.

31. Pareiškėjas Švenčionių rajono savivaldybės administracija nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o R. A. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Pateiktame apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. nutarties 12 p.), apeliantas nurodo ginčo pastate, laiko tarpu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kada buvo apskaičiuota vietinė rinkliava (žr. nutarties 4 p.), negyvenęs ir ūkinės veiklos nevykdęs (žr. nutarties 27 p.), todėl negalėjo būti taikoma Nuostatų 32 punkte įtvirtinta taisyklė (žr. nutarties 29 p.), be to, nemano, jog turi įrodinėti savo nekaltumą (žr. nutarties 30 p.). Visa tai, R. A. nuomone, ir lemia apeliacinio skundo tenkinimą.

33. Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T-221 patvirtino Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 30 punkte buvo numatyta, kad Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims nustatoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų. Šių Nuostatų 31 punkte numatyta, kad pastoviąją rinkliavos dedamąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, išskyrus Nuostatų 21.2 punkte nustatytais atvejais. Kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas ne didesniu kaip 300 metrų atstumu nuo savininkui priklausančio nekilnojamojo turto objekto (Nuostatų 32 p.). Pagal Nuostatų 33 punktą, kintamosios rinkliavos dedamosios dalies nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesniu kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus imamos.

34. Vadinasi, Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems savininkams nustatyta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastovios ir kintamos rinkliavos dedamųjų. Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai, o kintamąją – tie, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-52-968/2020).

35. Tačiau kintamosios dalies nemokėjimas yra galimas tokiu atveju, kai nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys yra deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesniu kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu (Nuostatų 33 p.).

36. Pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Taigi, dėl pastoviosios rinkliavos dalies mokėjimo, nesant ginčo dėl atsakovo nuosavybės teisės į ½ Namo dalį, jokių abejonių nekyla.

37. Bet tikrinamoje administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. A. kreipėsi į Administraciją bei informavo, jog nesinaudos nekilnojamojo turto objektu (žr. nutarties 19, 21 p.), nors apie tokią galimybę jam buvo pranešta (žr. nutarties 20 p.). Esant šioms aplinkybėms, teisėtai bei pagrįstai buvo apskaičiuota ir kintama vietinės rinkliavos dalis. Teisinių kliūčių taikyti Nuostatų 32 punkte įtvirtintą taisyklę nebuvo.

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymą (spręstina, jog tai prašymas – žr. nutarties 26 p.) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

39. Pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste atsakovo kvestionuojamas teisinis reguliavimas teisėjų kolegijai nekelia abejonių, t. y. kolegija neįžvelgia teisinio reguliavimo dėl pareigos mokėti vietinės rinkliavos kintamąją dalį prieštaravimo Konstitucijai. Šiuo atveju esminę reikšmę turi nustatyti fakto klausimai, nulėmę ginčo teisinio reguliavimo taikymą – apelianto prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

41. Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde pažymi, kad turi būti kreipiamasi ir į prokuratūrą dėl to, ar buvo teikiama atliekų išvežimo paslauga. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio aspekto, atkreipia dėmesį į tai, jog reikalavimas pranešti prokurorui apie proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymius turi būti realizuotas, kai galima įžvelgti nusikalstamos veikos požymių, kurių šiuo atveju nebuvo nustatyta, todėl prašymas atmestinas. Kita vertus, ir pačiam atsakovui neužkirstas kelias kreiptis į prokurorą, jei mano, kad tam tikruose pareigūnų, institucijų, įstaigų ir / ar kitų asmenų veiksmuose galbūt yra nusikalstamos veikos požymių.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius