2024-04-24 Nr. AB-6650-3-61-3-00562-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-222-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00562-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja L. B. (toliau – ir pareiškėja) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atnaujinti terminą prašymo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. kovo 13 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-230313-00039 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo termino pratęsimo pateikimui; 2) pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą dvylikai mėnesių.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad Inspekcija pareiškėjai 2023 m. kovo 9 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-23309-00038 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas), 2023 m. kovo 13 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-230313-000342022 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir Privalomąjį nurodymą, kuriame nurodytas jo įvykdymo terminas – 2023 m. rugsėjo 10 d.

Teismas nurodė, kad pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydama pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. gruodžio 10 d. Inspekcija 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. SDPN-00-230905-00066 pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 30 d. prašymą patenkino ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2023 m. gruodžio 10 d. Inspekcijos 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. 2D-15148, kuriuo pareiškėjai buvo nusiųstas Inspekcijos 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. SDPN-00-230905-00066, buvo pacituota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 8 dalies nuostata, kad Inspekcija Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gali pratęsti ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą; dėl privalomojo nurodymo pratęsimo ilgesniam laikotarpiui asmuo gali kreiptis į teismą.

Pareiškėja 2023 m. gruodžio 20 d. pateikė Inspekcijai prašymą papildomai pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2024 m. kovo 10 d.

Inspekcija 2024 m. vasario 5 d. raštu Nr. 2D-2042, kuris pareiškėjai buvo išsiųstas paštu ir elektroniniu paštu, pareiškėjos 2023 m. gruodžio 20 d. prašymo pratęsti Privalomojo įvykdymo terminą netenkino. Paaiškino, kad Inspekcija gali tik vieną kartą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, o dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui kreipiamasi į teismą.

Teismas pažymėjo, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, kurį pareiškėja prašo pratęsti 12 mėnesių laikotarpiui, baigėsi 2023 m. gruodžio 10 d., t. y. daugiau nei prieš du mėnesius iki kreipimosi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pareiškėja ir į Inspekciją 2023 m. gruodžio 20 d. su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aktualiomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis sprendė, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo pratęsimo paduoti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentai, jog ji nespėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių iki Inspekcijos pratęsto termino, galėtų būti aktualūs nagrinėjant bylą dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo, bet ne sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą praleidimo ir dėl tokio termino atnaujinimo.

Teismas pažymėjo, kad Įstatymas nenumato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės.

Teismas sprendė, kadangi pareiškėja terminą kreiptis į teismą dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo praleido, teismas negali patenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pateikti, todėl pareiškėjos prašymą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartį.

Pareiškėja teigia, kad teismas nepagrįstai prašymo priėmimo stadijoje išnagrinėjo prašymą iš esmės, t. y. nustatė ir įvertino aplinkybes dėl prašymo pagrįstumo/praleisto termino ir atsisakė priimti nagrinėti prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo terminą į Inspekciją kreipėsi 2023 m. gruodžio 20 d., o į teismą – 2024 m. vasario 19 d., kai tuo tarpu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pasibaigė 2023 m. gruodžio 10 d.

Pareiškėja vertina, kad dėl prašymo pagrįstumo arba praleisto termino teismo turėjo spręsti bylą nagrinėjant iš esmės, o ne prašymo priėmimo stadijoje.

Pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundai (prašymai) dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo yra nagrinėjami ir aplinkybės dėl termino pratęsimo vertinamos bylos nagrinėjimo metu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, tokiu būdu padarė proceso teisės pažeidimą, nes prašymo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti, kad pareiškėja pateikė prašymą, praleidusi jo padavimo terminą. Pažymi, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas konkretus terminas, dėl kurio praleidimo būtų pagrindas kreiptis į teismą.

Pareiškėja teigia, kad Inspekcija jai tinkamai neišaiškino Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo tvarkos. Inspekcijos 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte nenurodyta, jog prašymas dėl termino pratęsimo turi būti pateiktas, kol terminas nėra pasibaigęs, nes termino atnaujinimo galimybė įstatymuose nėra numatyta. Inspekcija tinkamai neinformavo apie teisės aktuose nustatytą kreipimosi dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo tvarką, todėl prašymas teismui buvo pateiktas tik 2023 m. gruodžio 10 d. Pareiškėja neturi teisinių žinių, 2023 m. gruodžio 20 d. kreipdamasi dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pareiškėja neturėjo atstovo, todėl nežinojo, kad dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo reikia kreiptis į teismą, nepasibaigus šiam terminui. Pareiškėjai nebuvo žinoma, kad praleistas terminas nebegali būti atnaujintas.

Be to, pareiškėja įstatyme nustatytą terminą prašymui dėl termino pratęsimo pateikti praleido nežymiai, t. y. tik 8 darbo dienas. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas suėjo 2023 m. gruodžio 10 d., pareiškėja prašymą dėl termino pratęsimo pateikė 2023 m. gruodžio 20 d.

Pareiškėja teigia, kad deda maksimalias pastangas įteisinti savavališkos statybos padarinius ir įvykdyti Privalomąjį nurodymą (parengė Projektą, sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, atlieka Projekto pakeitimus pagal gautas pastabas), tačiau dėl užsitęsusių procedūrų, atliekamų siekiant įteisinti savavališką statybą (projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), iškilus ginčui dėl įmokos už savavališkos statybos įteisinimą apskaičiavimo, statybos leidimo išdavimo procedūroms užbaigti reikalingas papildomas laikas. Pareiškėja atlieka statybos įteisinimui būtinus veiksmus, tačiau to padaryti per Inspekcijos nustatytą terminą negali dėl objektyvių ir ne nuo jos valios priklausančių priežasčių, todėl ir prašo šį terminą pratęsti.

Teismui nepriėmus pareiškėjos prašymo ir formaliai jį atmetus, jai teks antstoliams mokėti baudas arba griauti jos gyvenamojo namo stogo dalyje pakeistas ir sustiprintas gegnes, pakeistą stogo dangą, atstatyti (atkurti) gyvenamosiose patalpose išardytas visas laikančiąsias pertvaras, pakeistus langus. Pareiškėja vertina, kad tai būtų neproporcinga, atsižvelgiant į jos atliktus savavališkos statybos įteisinimo veiksmus, nesuderinama su teisingumo principo įgyvendinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymą atsisakytą priimti dėl to, kad pareiškėja praleido terminą jam paduoti ir šis terminas neatnaujinamas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą 12 mėnesių ir atnaujinti terminą prašymui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėja prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo teismui padavė pasibaigus jame nurodytam Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, o Įstatymas nenustato galimybės šį terminą atnaujinti, skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi teigia, kad teismas prašymo priėmimo stadijoje nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, termino prašymui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo paduoti atnaujinimo klausimas turėjo būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės. Be to, Inspekcija jai tinkamai neišaiškino Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo tvarkos, o terminas paduoti prašymą praleistas nežymiai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-520/2018). Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne)suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Taigi, skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad aplinkybės dėl prašymo pagrįstumo ir praleisto termino prašymui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo paduoti turi būti vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės, o ne prašymo priėmimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-502/2023). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundai (prašymai) dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo yra nagrinėjami ir aplinkybės dėl termino pratęsimo vertinamos bylos nagrinėjimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2121-662/2019, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-507-602/2019).

Teisėjų kolegijos konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, nes prašymo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas pateikė prašymą praleidęs jo padavimo terminą, be to, teisės aktuose nėra įtvirtintas konkretus terminas, dėl kurio praleidimo būtų pagrindas kreiptis į teismą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjos prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius