2022-12-14 Nr. AB-30682-3-62-3-00990-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1324-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00990-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Ž. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 28 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino jam saugių kalinimo sąlygų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. NN-160 pareiškėjas buvo perkeltas iš Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) į Pravieniškių PN-AK. Pataisos namų administracija paskyrė pareiškėją iš karantino patalpų į gyvenamosios zonos patalpas, būrį Nr. 15, brigadą Nr. 6. 2017 m. spalio ar lapkričio mėnesį (tikslios datos neatsimena), nakties metu einant iš tualeto per koridorių pareiškėją užpuolė nepažįstami nuteistieji, kurie jį stipriai sumušė naudodami metalinius strypus.

Pareiškėjas iškart kreipėsi į poste budėjusius pareigūnus, buvo pristatytas į medicinos priežiūros punktą, po to konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) buvo operuoti Kauno klinikose. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, kadangi nebuvo nustatytas asmuo, trauktinas baudžiamojon atsakomybėn. Pataisos namų darbuotojai nesiėmė jokių priemonių izoliuoti pareiškėją, kurio gyvybei ir sveikatai grėsė pavojus. 2018 m. lapkričio 13 d. vėl pasikartojo fizinis smurtas prieš pareiškėją, nors Pravieniškių PN-AK jau žinojo apie visas pareiškėjo problemas nuo atvykimo dienos, buvo informuoti Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai bei kiti administracijos darbuotojai dėl jam gresiančio pavojaus.

Pareiškėjas antrą kartą buvo užpultas 2018 m. lapkričio 13 d., 6-ame būryje 2-me lokaliniame sektoriuje, kuriame gyveno administracijos paskyrimu. Taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas per šį sumušimą patyrė kojų, rankų ir kieto daikto smūgių į įvairias kūno vietas nuo trijų užpuolikų. Užpuolimas įvyko dienos metu, kai trys nuteistieji atėjo į pareiškėjo gyvenamąjį būrį, įsiviliojo į 6-o būrio 2 gyvenamąją patalpą, kur buvo panaudotas smurtas. Po patirto smurto pareiškėjas kreipėsi į administraciją ir medikus, pasiprašė, kad būtų izoliuojamas atskirai į kamerų tipo patalpas nuo visų kitų nuteistųjų.

Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas skubotai. Pataisos namų pareigūnai buvo akivaizdžiai kalti, kad praleido įtariamuosius per praleidimo posto vartelius į 2 lokalinį sektorių 6 būrį. Po sumušimų ir traumų pareiškėjas buvo grąžintas į 2 sektorių bei paskirtas į bendrą nuteistųjų darbo būrį, 18 gyvenamąją patalpą. Nors tuo metu pareiškėjui buvo (duomenys neskelbtini) ir negalėjo dirbti, tačiau buvo paskirtas į 18 būrį, kur visi buvo dirbantys. Kęsdamas skausmus pareiškėjas buvo taip pat priverstas eiti dirbti į siuvyklos cechą (siūti), nes pareigūnai grasino, jog jei jis nedirbs, bus perkeltas į nedirbančiųjų būrį.

Pareiškėjas dirbo neilgai, nes dėl skausmų negalėjo normaliai dirbti, dažnai kreipdavosi į medikus dėl vaistų arba gaudavo nedarbingumą. Pareiškėjas buvo atleistas iš darbo, neva jis simuliuoja. Tuomet iš 18 būrio pareiškėjas buvo perkeltas į 2 lokalinio sektoriaus 6 būrį, kur gyvendamas įsidarbino valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“ skalbykloje, tačiau buvo atleistas, nes dėl sveikatos problemų laiku nespėdavo atlikti darbų. Po kurio laiko, kai skausmai sumažėjo, toje pačioje įmonėje pareiškėjas įsidarbino prie medžio dirbinių.

Darbas buvo atliekamas rankomis, vėl teko kentėti (duomenys neskelbtini) skausmus ir vėl dėl sveikatos buvo atleistas. Pareiškėjas teigė nuolat jaučiantis fizinį skausmą po patirtų sužalojimų, visam likusiam gyvenimui yra fiziškai traumuotas dėl to, kad pareigūnai nevykdė savo pareigų ir neužtikrino nuteistojo saugumo. Traumos ir smurto padariniai išliks visam gyvenimui, pareiškėjas jaučiasi palūžęs, išgyvena gilią ir sunkią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad po antrojo sumušimo buvo paskirtas į bendrą būrį, kuriame jautėsi nesaugus. 2019 m. spalio ar lapkričio mėnesį pareiškėjas buvo trečią kartą užpultas ir sumuštas kitų nuteistųjų.

Tą vakarą prausykloje pareiškėją sumušė 3 nuteistieji, jis neteko (duomenys neskelbtini), ant kūno buvo daug mėlynių. Apie visus grasinimus iš nuteistųjų pareiškėjas informavo Kriminalinės žvalgybos skyrių, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Siekiant užtikrinti apsaugą nebuvo imtasi jokių priemonių iš administracijos pareigūnų pusės, į visus įvykius buvo reaguojama aplaidžiai ir piktybiškai. Bijodamas grasinimų ir galimų pasekmių, pareiškėjas dėl trečio įvykio aplinkybes pakeitė, nurodydamas, kad prausykloje paslydo pats.

Pareiškėjo teigimu, nuo pirmos dienos, kai jis atvyko į Pravieniškių PN-AK, pataisos įstaiga turėjo užtikrinti saugumą, turėdami informaciją, dėl kokių problemų jis buvo perkeltas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas skunde neįvardija jį neva sumušusių asmenų, nepateikia savo prašymų / skundų kopijų, patvirtinančių, jog jis kreipėsi dėl jam gresiančio pavojaus ar sveikatos sutrikdymo. Pagal duomenis Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriuje 2017 m. spalio 23 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00143-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus nuteistojo Ž. K. sveikatos sutrikdymo, kuris 2018 m. sausio 4 d. buvo sustabdytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 31 straipsnio 1 dalimi, iki bus nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. 2018 m. lapkričio 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00237-18 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nuteistojo Ž. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo, 2019 m. vasario 4 d. nutrauktas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 2 punktu, nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių D. Š., A. Š., A. K. kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pareiškėjas buvo galbūt sumuštas ne dėl atsakovo, o dėl nuteistųjų veiksmų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jis ar kiti asmenys būtų kreipęsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl jam gresiančio pavojaus būti sumuštam kitų nuteistųjų, Pravieniškių PN-AK informacijos apie galbūt pareiškėją sumušusių nuteistųjų neteisėtus veiksmus neturėjo, pataisos įstaigos darbas buvo organizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodo, jog 2017 m. spalio 12 d. dėl patirto sumušimo buvo nedelsiant pristatytas į pataisos namų medicinos priežiūros punktą, kur patirtos traumos apžiūrėtos medicinos seselės, po to buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Todėl galima daryti išvadą, jog pataisos įstaiga ėmėsi visų įmanomų priemonių suteikti nukentėjusiajam medicininę pagalbą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo Ž. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl to, kad jį perkėlus į Pravieniškių PN-AK pareigūnai neužtikrino jo saugumo ir 2017 m. spalio 15 d., 2018 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. spalio 21 d. jis buvo užpultas ir sumuštas kitų nuteistųjų, taip buvo sunkiai sužalota jo sveikata.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. NN-160 perkeltas iš Marijampolės PN į Pravieniškių PN-AK, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-321 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Perkėlimo tvarkos aprašas) 3.2 papunkčiu – jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas byloje nurodė, jog jis turi problemų, nes Marijampolės PN buvo pavogęs narkotikus iš kitų nuteistųjų, dėl ko buvo teisiamas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-564/2017 Ž. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi apeliacinis skundas atmestas). Pareiškėjas kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad atlikdamas bausmę Marijampolės PN, dirbdamas 13 būryje tvarkiniu, matė, kad nuteistieji žemių krūvoje slepia draudžiamus daiktus, t. y. telefonus ir narkotikus, jis pats nuolat vartojo narkotikus, todėl 2016 m. rugsėjo 13 d. sugalvojo nueiti į tą vietą ir paimti narkotikus, kuriuos paslėpė skirtingose vietose, o kai kiti nuteistieji pasigedo šių narkotikų, jis atsisakė gyventi būryje. Tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas posėdžio metu nurodė, kad Marijampolės PN vyravo kalinių subkultūra, Marijampolės PN buvo didelę įtaką nusikalstamame pasaulyje turinčių nuteistųjų, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo atliktus veiksmus, jam tiek Marijampolės PN, tiek perkėlus į Pravieniškių PN-AK grėsė pavojus.

9. Teismo vertinimu, minėtame nuosprendyje konstatuoti pareiškėjo veiksmai, kai jis narkotines medžiagas, kurios priklausė kitiems nuteistiesiems, iš jų savavališkai pasisavino, nevertinant jų teisinio konteksto, kitų nuteistųjų vertinimu yra itin smerkiami kaip „savų taisyklių nesilaikymas“, skatinantys vykdyti „savąjį teisingumą“, sukeliantys priešišką Ž. K. asmenybės vertinimą tarp nuteistųjų ir norą keršyti jam.

10. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN 2017 m. liepos 24 d. rašte Nr. 09/07-812 nurodyta, kad Kriminalinės žvalgybos skyrius turi duomenų, jog pareiškėjas konfliktuoja su nuteistaisiais, kurie yra kituose būriuose; pažymėta, kad norint išvengti konfliktinių situacijų yra derinamas klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus. Marijampolės PN 2017 m. rugpjūčio 3 d. išvadoje Nr. 36/06-71 „Dėl nuteistojo Ž. K. perkėlimo iš Marijampolės pataisos namų į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją“ išaiškinti pareiškėjo nusikalstami veiksmai atliekant bausmę Marijampolės PN, pažymėta, kad Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyrius turi duomenų, jog nuteistojo Ž. K. saugumui Marijampolės PN gresia pavojus, kadangi minėtas nuteistasis turimais Kriminalinės žvalgybos skyriaus duomenimis 2016 m. rugsėjo mėnesio viduryje savavališkai patekęs į 13-to būrio nuteistųjų kiemą savavališkai paėmė kitam nuteistajam priklausančias narkotines medžiagas, kurias nusinešė į uždarąją zoną, kur jos buvo surastos.

11. Teismas sprendė, kad vykstant pareiškėjo perkėlimo procesui ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui, tiek Kriminalinės žvalgybos skyriui, tiek Pravieniškių PN-AK (priimančiajai institucijai) iš esmės negalėjo būti nežinomos priežastys, kodėl pareiškėjas yra perkeliamas iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Atitinkamai vertinant aukščiau nurodytus duomenis apie pareiškėjui kilusią grėsmę Marijampolės PN, vertinant, kad ta grėsmė kilo iš didelę įtaką turinčių kitų nuteistųjų, įvertinant tarp nuteistųjų egzistuojančią subkultūrą, sunkiai kontroliuojamą informacijos sklaidą tarp nuteistųjų, galimybes komunikuoti bei daryti įtaką vieni kitiems nuotoliniu būdu, jau įvykus perkėlimo faktui, Pravieniškių PN-AK turėjo vertinti pareiškėjo saugumą, galimas sveikatos ir gyvybės rizikas bei gresiančio pavojaus tikimybę šiuose pataisos namuose itin kruopščiai ir atsakingai, o ne palikti tai paties pareiškėjo iniciatyvai ir laukti atskirų jo prašymų.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai būnant Marijampolės PN bei jo perkėlimo priežastis buvo tos pirminės aplinkybės, kurios Pravieniškių PN-AK administracijai signalizavo apie pareiškėjui kylančią realią grėsmę net ir jį perkėlus jį Pravieniškių PN-AK ir iš esmės sudarė objektyvų pagrindą spręsti dėl jo saugumo užtikrinimo šiuose pataisos namuose.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. spalio ar lapkričio mėnesį (tikslios datos nepamena), naktį einant iš tualeto buvo užpultas jam nepažįstamų asmenų ir stipriai sumuštas, naudojant metalinius strypus. Byloje pateikti Pravieniškių PN-AK duomenys patvirtina, kad pirmasis fizinis smurtas prieš pareiškėją jam atvykus į Pravieniškių PN-AK buvo panaudotas 2017 m. spalio 15 d. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pirmą kartą buvo sumuštas nepraėjus nė mėnesiui nuo jo perkėlimo į Pravieniškių PN-AK.

14. Teismo vertinimu, toks grupinis nuteistųjų išpuolis prieš Ž. K. nakties metu, turimi žalojimo įrankiai akivaizdžiai patvirtina faktinę aplinkybę, jog šiam įvykiui konflikte dalyvavę nuteistieji ruošėsi iš anksto, todėl nėra pagrindo šį įvykį pripažinti spontanišku, už kurį Pravieniškių PN-AK neturėtų atsakyti.

15. Teismas nustatė, kad dėl įvykio Pravieniškių PN-AK 2017 m. spalio 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00143-17, tačiau kadangi nukentėjusysis ir apklausti liudytojai ikiteisminiam tyrimui vienodos informacijos nepateikė, nesant pakankamai įrodymų ir galimybės nustatyti nusikaltimo sudėtį, 2018 m. sausio 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas. Pareiškėjo Ž. K. asmens sveikatos istorijoje pažymėta, kad 2017 m. spalio 15 d., 6.00 val. Ž. K. pristatytas į Medicinos priežiūros punktą dėl (duomenys neskelbtini). Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizės duomenimis pareiškėjas 2017 m. spalio 16 d. buvo hospitalizuotas, diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl patirtos traumos jam buvo atlikta operacija. Teismas atkreipė dėmesį, kad po šio įvykio pareiškėjas patyrė itin žymius sveikatos sužalojimus, dėl daugybinių smurtinių veiksmų jam buvo (duomenys neskelbtini), dėl patirtos (duomenys neskelbtini) traumos atlikta operacija.

16. Teismas nurodė, kad po šio įvykio pareiškėjas buvo perkeltas į 18 būrį bei įdarbintas. VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2017 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 7/05-3-754 pareiškėjas paskirtas dirbti siuvėju, vienetininku, VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 7/05-3-105 buvo atleistas iš darbo. 2018 m. vasario 6 d. pareiškėjas teikė prašymą dėl darbo siuvykloje. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė aplinkybes, kad jis buvo sumuštas, (duomenys neskelbtini), daryta operacija, ilgą laiką turėjo nedarbingumą, dėl to iki šiol negalėjo atlikti sunkių darbų. Iš šio prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas pageidauja likti 18 būryje (dirbančiųjų), nurodo aplinkybes, kad jis nepagrįstai atleistas iš siuvėjo pareigų ir prašo perkelti į kitus pataisos namus, jeigu bus iškeltas iš 18 būrio, nes atsisako visos gyvenamosios zonos. 2018 m. gegužės 16 d. atleistas ir iš skalbyklos darbininko (laikininko) pareigų. VĮ „Mūsų amatai“ 2018 m. birželio 15 d. direktoriaus įsakymu pareiškėjas paskirtas į Pravieniškių PN-AK Medienos ir baldų gamybos cecho darbininko (vienetininko) pareigas, tačiau jis atleistas ir iš šių pareigų 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 7/05-3-504. 2018 m. liepos 19 d. pareiškėjas paskirtas į siuvėjo pareigas, o VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. direktoriaus įsakymu Nr. 7/05-3-742 atleistas iš šių pareigų. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo priimti nutarimai dėl jo nubaudimo už tai, kad jis be priežasties pasišalino iš darbo vietos, tačiau pareiškėjas paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirbti negalėjo dėl blogos sveikatos būklės. Asmens byloje esantis 2018 m. rugsėjo 7 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjas tam tikru laikotarpiu buvo laikinai nedarbingas.

17. Teismas vertino, kad nurodytame 2018 m. vasario 6 d. prašyme dėl darbo siuvykloje, pareiškėjas aiškiai išreiškė poziciją apie jo nesaugumą, jo gyvybei bei sveikatai gresiantį pavojų ir aiškiai prašė arba palikti jį 18 būryje, kuriame jautėsi saugiausiai, arba perkelti į kitus pataisos namus. Matyti, kad pareiškėjas bandė dirbti tam tikrus vienokio ar kitokio pobūdžio darbus, tačiau jam tai buvo sunku atlikti dėl patirtų smurtinių veiksmų ir jų sukeltų žalingų padarinių sveikatai. Nors pareiškėjas buvo atleistas iš darbo, tačiau, kaip minėta, jis prašė jį palikti 18 būryje, nes bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės ir tik čia jautėsi saugus, pažymėjo, kad niekur kitur šiuose pataisos namuose negali gyventi.

18. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog nors pareiškėjas ir prašė bei nurodė, kad Pravieniškių PN-AK, išskyrus 18 būryje, jam bet kur kitur bus nesaugu, tačiau iš atsakingo pareigūno rezoliucijos ant 2018 m. vasario 6 d. pareiškėjo prašymo matyti, kad jis vis tiek buvo iškeltas iš 18 būrio į kitą būrį. Būtent kitame būryje 2018 m. lapkričio 13 d. apie 11.30 val. jis buvo sumuštas antrą kartą. Dėl šio įvykio 2018 m. lapkričio 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00237-18. Šiuo atveju pareiškėjas nurodė konkrečius smurtavusius asmenis, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti kaip liudytojai, jie iš esmės kaltę neigė. Tarp šiuo atveju smurtavusių ir įvykyje dalyvavusių asmenų buvo ir asmenys, taip pat kaip ir pareiškėjas Ž. K. perkelti iš Marijampolės PN į Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas posėdžio metu paaiškino, kad jie perkelti laikotarpiu tarp pirmojo ir antrojo sumušimo. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamos veikos padarymo, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Po šio įvykio pareiškėjas kreipėsi į medikus, Asmens sveikatos istorijoje 2018 m. lapkričio 13 d. yra įrašas, kad Ž. K. atvežtas sumuštas, skundžiasi (duomenys neskelbtini). Iš Asmens sveikatos istorijos matyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) ir kt. skausmų po sumušimo pareiškėjas į medikus kreipėsi dar ne kartą.

19. Teismo vertinimu, tokie Pravieniškių PN-AK veiksmai, kai turint faktinių duomenų apie pareiškėjo perkėlimo priežastis ir jo santykius su kitais nuteistaisiais, žinant pareiškėjo atžvilgiu įvykdytą smurtinį užpuolimą 2017 m. spalio 15 d., žinant apie pareiškėjo 2018 m. vasario 6 d. pateiktą informaciją, kad jam yra nesaugu ir jo prašymą palikti jį 18 būryje, kuriame jis jaučiasi saugiausiai, o kitur atsisako gyventi, nes jam gresia pavojus, jis vis tiek buvo perkeltas į 6 būrio 1 brigadą (gyvenamosios zonos patalpas), leidžia daryti išvadą, kad atsakovas visiškai nesigilino į pareiškėjui gresiantį pavojų ir kylančias galimas rizikas, o net ir įvykus dviem fiziniams išpuoliams prieš Ž. K., nesiėmė adekvačių priemonių, kad būtų apsaugota jo sveikata ir gyvybė, kad jis būtų tinkamai izoliuotas.

20. Teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK, iš esmės negalėdama nenumanyti, kad Ž. K. dėl jo praeities ir reputacijos nuteistųjų tarpe išlieka didžiulis grėsmės lygis, jį grąžino į tą erdvę, kurioje jis jautėsi nesaugiai dėl savo sveikatos ir gyvybės. Taigi Pravieniškių PN-AK, kaip valstybę atstovaujanti institucija, turėdama pareigą imtis įvairių teisėtų priemonių ir apsaugoti asmens teisę į sveikatą ir gyvybę, šiuo atveju iš esmės pasielgė aplaidžiai ir nesiimdama adekvačių priemonių sudarė sąlygas kilti pavojui pareiškėjo sveikatai ir gyvybei.

21. Teismas nustatė, tai nurodė ir pareiškėjas, kad jis po šio antrojo užpuolimo buvo laikomas izoliuotas karantino patalpose, kur daugiausiai buvo dirbantys nuteistieji. Čia buvo laikomas apie 4 mėnesius, po to buvo perkeltas į 2 būrio 1 lokalinį sektorių. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad po dviejų smurtinių nuteistųjų išpuolių prieš pareiškėją Pravieniškių PN-AK tik laikinai jį izoliavo nuo kitų nuteistųjų, tačiau nesiėmė ilgalaikių sprendimo priemonių susidariusiai problemai spręsti. Tokie atsakovo atstovo pasyvūs veiksmai iš esmės lėmė įvykusį trečią smurtinį epizodą pareiškėjo atžvilgiu.

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teigė, jog 2019 m. spalio 21 d. įvyko trečias užpuolimas, kurio metu buvo sumuštas prausyklos patalpose kitų trijų nuteistųjų. Pareiškėjas nurodė, kad visas kūnas buvo nusėtas mėlynėmis, (duomenys neskelbtini). Tačiau jausdamas, kad pareigūnai į situaciją žiūri aplaidžiai ir bijodamas kitų smurtinių veiksmų, pareiškėjas pakeitė poziciją, teigdamas, kad jis susižalojo pats. 2019 m. spalio 21 d. 20.40 val. Ž. K. kreipėsi į medikus dėl (duomenys neskelbtini). Asmens sveikatos istorijoje pažymėta, kad (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio 2019 m. spalio 24 d. ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti.

23. Teismo nuomone, sistemingai vertinant įvykių seką nuo pat pareiškėjo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK, galima daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK administracija, turėdama pakankamai informacijos apie pareiškėjo santykius su kitais nuteistaisiais dar jam esant Marijampolės PN ir matydama, kad prieš pareiškėją ne atsitiktinai, o priešingai, gerai pasiruošus ir veikiant grupėje keliems nuteistiesiems, yra smurtaujama ne vieną kartą, buvo nepakankamai rūpestinga ir atidi, jog būtų išvengta sąmoningai pasikartojančių kitų nuteistųjų smurtinių išpuolių prieš jį. Pareiškėjui konstatuoti kūno sužalojimai dėl (duomenys neskelbtini) ir patirtų kitų smurtinių veiksmų sukėlė itin sunkų sveikatos sutrikdymą, tokie sužalojimai nepasižymėjo spontaniškumu, jie buvo įgyvendinti sąmoningai ir sistemingai pareiškėjo atžvilgiu. Byloje pateiktoje asmens sveikatos kortelėje esantys įrašai bei Medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad pareiškėjas faktiškai patyrė sveikatos sutrikimus. Medicininis išrašas patvirtina, kad 2021 m. balandžio 6 d. pareiškėjas kreipėsi šeimos gydytoją su nusiskundimais, jog apie 1 metus laiko jam skauda (duomenys neskelbtini), ypač didėja skausmas judant. Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovo netinkamo pareigos užtikrinti nuteistajam saugumą vykdymo, pareiškėjas patyrė tokius sveikatos sužalojimus, kurių neigiami padariniai, sukeliantys skausmą ir diskomforto jausmą, yra ilgalaikio pobūdžio.

24. Teismas pažymėjo, kad dėl nurodytų smurtinių veiksmų ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, tačiau ši aplinkybė, nėra esminė sprendžiant atsakovo pareigos – saugoti asmens sveikatą ir gyvybę – tinkamo vykdymo klausimą. Duomenų įtariamųjų ar kaltinamųjų kaltei pagrįsti pakankamumas pagal baudžiamojo proceso reikalavimus ir duomenų, įpareigojančių pareiškėjo saugumo klausimą vertinti atidžiau nei įprastai bei imtis papildomų priemonių jo saugumui užtikrinti pakankamumas negali būti tapatinami. Vien tai, kad pareiškėjas nenurodo, ar ikiteisminio tyrimo įstaigos negali įrodyti konkrečių asmenų, kurie kelia grėsmę pareiškėjui, kaltės, dar nereiškia, kad grėsmė pareiškėjui nebuvo iškilusi ir Pravieniškių PN-AK administracija neprivalėjo imtis pakankamų saugumo priemonių. Valstybė, savo institucijų pagalba, turi pozityvią pareigą nuteistųjų saugumą užtikrinti net ir nesant akivaizdžių grėsmės įrodymų, nes turi pareigą dirbti efektyvų prevencinį darbą. Tuo tarpu šiuo atveju buvo pakankamai tiek išankstinės informacijos iš Marijampolės PN, tiek informacijos iš pačios pareiškėjo asmens bylos bei jo teistumo istorijos, tiek paties pareiškėjo suteiktos informacijos 2018 m. vasario 6 d. prašyme, kad jo saugumas būtų užtikrintas maksimaliai izoliuojant jį nuo kitų nuteistųjų.

25. Teismo vertinimu, pataisos įstaigai atlikus savo funkcijas nepriekaištingai, atidžiai bei rūpestingai, būtų išvengta smurtavimo prie pareiškėją, jam nebūtų kilusios tokios neigiamos pasekmės, kurios kilo tris kartus patyrus smurtą. Vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio kontekste nustatyti Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmai pripažintini neteisėtais, turėjusiais įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Pravieniškių PN-AK pareigūnai, tiek skirdami pareiškėją į konkrečias patalpas ir ignoruodami jo prašymą neiškelti iš būrio, kuriame jis jautėsi saugiai, tiek nebūdami pakankamai atidūs ir rūpestingi stebėdami ir prižiūrėdami Pravieniškių PN-AK laikomų asmenų elgesį, veikė aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl pareigūnų netinkamo (neatidaus, nerūpestingo) pareigų nevykdymo, neveikiant taip, kaip pagal įstatymus šios įstaigos pareigūnai privalėjo ir galėjo veikti, pareiškėjas patyrė fizinį smurtą, pažeminimą bei neturtinę žalą, kaip ji apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje.

26. Teismas sprendė, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala pasireiškė dėl to, kad neteisėtais Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmais kitiems nuteistiesiems buvo sudarytos sąlygos ir neužkirstas kelias susidoroti su pareiškėju ir jis patyrė ne spontanišką, ne vienkartinį, o net tris kartus pasikartojusį smurtą, kurio sukeltas pasekmes pareiškėjas jaučia dar ir praėjus nemažai laiko. Be to, pareiškėjui objektyviai galėjo susidaryti įspūdis, kad valstybė negeba pasirūpinti jo saugumu, kas reiškė, jog patirti išgyvenimai buvo ilgalaikio pobūdžio, pasireiškiantys nuolatine realaus susidorojimo baime, be to, pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl savo saugumo, tačiau pastaroji tinkamai nepasirūpino jo saugumu, todėl jis galėjo patirti ir nevilties, bejėgiškumo jausmą.

27. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovavosi panašiu precedentu, kai nuteistoji atliekant bausmę buvo sumušta du kartus ir neturtinė žala jai buvo priteista 4 000,00 Eur dydžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. A-1418-822/2020). Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo sumušimo tris kartus, įvertinęs pasekmes jo sveikatai, kurios yra dar sunkesnės nei nurodytoje byloje, teismas vertino, kad teisinga ir pareiškėjo išgyvenimus atitinkanti piniginė kompensacija nustatytina 6 000,00 Eur dydžio. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad neturtinę žalą darantys veiksmai buvo nevienkartinio pobūdžio, sukėlė pareiškėjui didelį fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus, patirti sveikatos sutrikimai ir jo pasekmės jaučiamos ir šiuo metu, o atliekant bausmę trukdė dirbti.

III. 28. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

29. Atsakovo atstovas nurodo, kad žala pareiškėjui kilo ne dėl Pravieniškių PN-AK, o dėl nuteistųjų, kurie sutrikdė jo sveikatą, veiksmų. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas ar kiti asmenys kreipėsi į pataisos namus dėl jam gresiančio pavojaus būti sumuštam kitų nuteistųjų, atsakovas informacijos apie galimus pareiškėją sumušusių nuteistųjų neteisėtus veiksmus informacijos neturėjo, įstaigos darbas buvo organizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

30. Pravieniškių PN-AK pažymi, kad Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiškiai spontaniškų muštynių pasekmes.

31. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad siekiant konstatuoti neteisėtus pataisos įstaigos veiksmus, užtikrinant pareiškėjo saugumą, turi būti nustatyta, ar pataisos įstaiga turėjo duomenų apie jam gresiantį pavojų ir, ar ėmėsi būtinų veiksmų saugumui užtikrinti. Pareiškėjas skunde tik nurodė, kad kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl jam galbūt gresiančio pavojaus, tačiau nepateikia jokių savo prašymų ar skundų, teiktų atsakovui. Vien tai, kad pareiškėjas buvo sumuštas jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pataisos namai neužtikrino pareiškėjo saugumo.

32. Atsakovo atstovo vertinimu, neteisėtų veiksmų (neveikimo) prieš pareiškėją nebuvo padaryta, o pataisos namų pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog pataisos namų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Nesant neteisėtų veiksmų, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp žalos padarymo.

33. Pravieniškių PN-AK vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pataisos įstaiga visiškai nesigilino į pareiškėjui gręsiantį pavojų ir kylančias galimas rizikas, o net ir įvykus dviem fiziniams išpuoliams prieš Ž. K., nesiėmė adekvačių priemonių, jog būtų apsaugota jo sveikata ir gyvybė, kad jis būtų tinkamai izoliuotas. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2019 m. spalio 24 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-0-06-00894-19 nurodoma, kad nuteistasis Ž. K., aukščiau nurodytomis aplinkybėmis susižalojo pats, per savo neatsargumą. Todėl galima daryti išvadą, jog pareiškėjas melagingai ir klaidingai teikė parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams apie jo galimas traumas, sumušimus kitų asmenų, dėl ko nebuvo tinkamai išaiškintos aplinkybės ir nustatyti kaltininkai. Dėl patirtų sumušimų pareiškėjas buvo nedelsiant pristatytas į pataisos namų medicinos punktus, kur patirtos traumos apžiūrėti medicinos seselių, vėliau buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Taigi pataisos namai ėmėsi visų įmanomų priemonių suteikti nukentėjusiajam medicininę pagalbą, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo pareigūnų neteisėtus veiksmus.

34. Atsakovo atstovas teigia, kad vadovaujantis teismų praktika, nustatant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą turi būti įvertinta tai, jog prie saugumo neužtikrinimo reikšmingai prisidėjo ir jis pats, nes jis aiškiai ir konkrečiai nenurodė priežasčių, kurios patvirtintų, kad de facto (faktiškai; iš tikrųjų) buvo kilusi grėsmė jo gyvybei ir sveikatai paskirtame gyventi būryje. Pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis (6 000 Eur) yra neadekvatus patirtai neturtinei žalai atlyginti. Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip pažeidimo mastą, pobūdį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus.

35. Pareiškėjas Ž. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad jis teisingas ir teisėtas. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas buvo sumuštas dėl pataisos įstaigos pareigūnų kaltės neužtikrinus jam saugumo. Pareiškėjas nurodo, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo metu atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 37. Ginčas byloje kilo dėl 28 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų neužtikrinus jam saugumo atliekant laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jis tris kartus buvo sumuštas kitų nuteistųjų ir patyrė sužalojimus, kurių pasekmės ilgalaikės.

38. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Pravieniškių PN-AK atliko neteisėtus veiksmus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

39. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad prieš pareiškėją neteisėtų veiksmų neatliko, nes byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pataisos įstaiga galėjo žinoti apie pareiškėjui gresiantį pavojų būti sumuštam, vienu atveju pareiškėjas teigė pats susižalojęs, o priteistas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus.

40. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

41. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

43. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

44. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (žr., pvz., 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Salman prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 21986/93). Be to, EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).

45. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (galiojusi iki 2020 m. balandžio 4 d.) (toliau – ir Instrukcija). Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro: asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; <...> įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas (Instrukcijos 7 p.).

46. Byloje esantys dokumentai iš pareiškėjo sveikatos istorijos, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2018 m. sausio 4 d. nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-0-00143-17, 2019 m. vasario 20 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-0-00237-18 patvirtina pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl jo sumušimo jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 2017 m. spalio 15 d. ir 2018 m. lapkričio 13 d. Byloje esanti Marijampolės PN 2017 m. rugpjūčio 3 d. išvada dėl nuteistojo Ž. K. perkėlimo iš Marijampolės pataisos namų į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją patvirtina, kad pareiškėjas iš Marijampolės PN į Pravieniškių PN-AK buvo perkeliamas būtent dėl jam gresiančio pavojaus iš kitų nuteistųjų. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. NN-160, atsižvelgiant į minėtą išvadą, pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę, kur 2017 m. spalio 15 d. buvo pirmą kartą sumuštas. Pažymėtina, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjo sužalojimo atvejų 2017 m. spalio 15 d. ir 2018 m. lapkričio 13 d. neneigia, pripažįsta, kad juos padarė kiti nuteistieji pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK metu.

47. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl 2019 m. spalio 21 d. įvykių. Byloje esantys įrodymai (2019 m. spalio 24 d. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris yra įsiteisėjęs) patvirtina, kad pareiškėjas paaiškino, jog susižalojo pats pargriuvęs duše, nutarime taip pat užfiksuoti liudytojo parodymai, atitinkantys pareiškėjo paaiškinimą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad tokius paaiškinimus pateikė, nes bijojo susidorojimo, tačiau jokių įrodymų šiai pozicijai pagrįsti nepateikia, Nutarimo nepradėti ikiteisminio tyrimo neskundė, dėl proceso atnaujinimo nesikreipė. Taigi nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad 2019 m. spalio 21 d. pareiškėjas buvo sužalotas kitų nuteistųjų Pravieniškių PN-AK.

48. Atsižvelgiant į nutarties 44 ir 45 punktuose aptartus teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK, užtikrindamas laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę ir jų patikrinimus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jei Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų gyvybės ir sveikatos apsaugą, pareiškėjui nebūtų kilusios jokios neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į Instrukcijos nuostatas, pataisos namuose turėjo būti užtikrinta nuolatinė elgesio kontrolė nuteistųjų buvimo vietose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė netinkamu pareigos užtikrinti pareiškėjo saugumą jam atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje vykdymu. Pažymėtina, jog tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose bylose (žr., pvz., 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-264-1062/2021, 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-965-438/2021, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1416-968/2021). Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjo sužalojimo 2017 m. spalio 15 d. ir 2018 m. lapkričio 13 d. atvejais nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai ar neveikimas bei priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirto neturtinės žalos atsiradimo fakto.

49. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas dėl jam nesaugių bausmės atlikimo sąlygų ar dėl asmeninių konfliktų su kuriuo nors nuteistuoju nesiskundė, pataisos įstaiga informacijos dėl pareiškėjui gresiančio pavojaus būti sumuštam kitų nuteistųjų ar apie pavojingus veiksmus neturėjo. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta, nes iš bylos medžiagos matyti, kad apie pareiškėjui gresiantį pavojų iš kitų nuteistųjų Pravieniškių PN-AK turėjo būti žinoma jau pareiškėją perkėlus atlikti bausmės į Pravieniškių PN-AK, nes būtent dėl šios priežasties jis ir buvo perkeltas. Atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju sietini ne tik su atsakovo pareiga iš anksto užkirsti kelią galimoms grėsmėms, o ir su aplinkybe, jog atsakovo pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos, kadangi pareiškėjas Pravieniškių PN-AK kitų nuteistųjų buvo sumuštas ne kartą. Tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus bei priežastinio ryšio buvimą su pareiškėjo sužalojimu (pasekmėmis).

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas 2017 m. spalio 15 d. ir 2018 m. lapkričio 13 d. pareiškėjo sužalojimo atvejais, nustatydamas, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Įvertinus nustatytus atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus pagrįstai buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp šių veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo nurodytos patirtos neturtinės žalos.

51. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, teisėjų kolega pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

52. Atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir jo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1416-968/2021, 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-965-438/2021, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-264-1062/2021) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat į tai, kad pareiškėjui objektyviai galėjo susidaryti įspūdis, kad valstybė negeba pasirūpinti jo saugumu, kas reiškia, jog patirti išgyvenimai buvo ilgalaikio pobūdžio, pasireiškiantys nuolatine realaus susidorojimo baime, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negalima sutikti su atsakovo argumentais dėl per didelės pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos, kuri šiuo atveju yra adekvati ir proporcinga pareiškėjo patirtiems išgyvenimams ir jos mažinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad priteista neturtinė žala nemažinama, nustačius du, o ne tris pareiškėjo sužalojimo atvejus: teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pareiškėjo saugumas neužtikrintas ir pareiškėjas sužalojimus patyrė ne kartą, užpuolikai nenustatyti, todėl priteista suma yra teisinga ir adekvati.

53. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2019 m. spalio 21 d. pareiškėjas buvo sužalotas kitų kalinių, todėl šie apeliacinės instancijos teismo motyvai keičiami. Tačiau 2017 m. spalio 15 d. ir 2018 m. lapkričio 13 d. pareiškėjo sužalojimo atvejais pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys