2016-12-07 Nr. AB-23186-3-61-3-03252-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-874-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03252-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2016 m. liepos 15 d. sprendimą Nr.17P176(7.4.8) atsisakyti priimti nagrinėti M. D. 2016 m. liepos 15 d. teikimą „Dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjai L. K.“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir perduoti iš naujo teikimą nagrinėti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje įvertinęs pareiškėjo suformuluotą skundo reikalavimą, jame nurodytas faktines aplinkybes, nusprendė, jog toks pareiškėjo skundo reikalavimas nenagrinėtinas administraciniame teisme. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimas, kurį ginčija pareiškėjas, nėra viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktas, kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, t. y. pažeidžia pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus. Teismas pareiškėjui taip pat išaiškino, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimas įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisiją nagrinėti prašymą iškelti drausmės bylą negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad yra pažeidžiamas teisminės gynybos principas, yra įsitikinęs, jog nagrinėjamu atveju teismas turi išnagrinėti jo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo M. D. skundą dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir motyvuodamas tuo, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija sprendimas kurį ginčija pareiškėjas, nėra viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktas, kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, t. y. pažeidžia pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus.

Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-288-438/2016).

Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–21 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniams teismams tiesiogiai nėra priskirta nagrinėti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimų (bendrąja prasme).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 84 straipsnio 4 dalį (Žin., 2008, Nr. 81-3186), siūlyti iškelti drausmės bylą turi teisę Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie šio Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą subjektas motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, iškelta drausmės byla perduodama Teisėjų garbės teismui. apie atsisakymą iškelti drausmės bylą pranešama iškelti drausmės bylą pasiūliusiam subjektui.

Kaip matyti išanalizavus aktualias Teismų įstatymo teisės normas, asmens teisė skųsti, be kita ko, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos atsisakymą iškelti drausmės bylą neįtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju Teisėjų etikos ir drausmės komisija ne atsisakė iškelti drausmės bylą, bet – nagrinėti pareiškėjo teikimą, t. y. Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje nebuvo nagrinėjamas drausmės bylos iškėlimo klausimas – teikimas nebuvo perduotas į Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdį.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad detaliau Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai, patvirtinti Teisėjų Tarybos 2013 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 13P-9-(7.1.2) (toliau – ir Nuostatai). Šių Nuostatų 22 punktas, be kita ko, įtvirtina, kad Komisijos pirmininkas, gavęs teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui ir, esant būtinumui, pareikalavęs papildomų duomenų, priima sprendimą informuoti teikimą pateikusį asmenį apie teikimo nenagrinėjimą, jeigu teikime nurodytų aplinkybių, susijusių su teismo procesine ar kita veikla, tyrimas aiškiai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Teismų įstatyme įtvirtintą teismų ir teisėjų nepriklausomumo principą; teikimas neatitinka šių nuostatų 20 punkto reikalavimų ar Komisija neturi įgaliojimų spręsti teikime nurodytų klausimų (Nuostatų 22.3.1; 22.3.3 p.).

Nuostatų V dalies, reglamentuojančios teikimo priėmimą ir pasirengimą jį nagrinėti, analizė suponuoja išvadą, kad šis teisės aktas neįtvirtina asmens, pasiūliusio iškelti drausmės bylą, teisės skųsti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininko atsisakymo nagrinėti teikimą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Nuostatų 42 punktą, kuris aiškiai ir konkrečiai įtvirtina taisyklę, jog Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimai, priimti, akcentuotina, išnagrinėjus teikimą, taip pat nėra skundžiami.

Įvertinusi išdėstytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aktualūs teisės aktai neįtvirtina asmenims teisės skųsti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininko atsisakymo priimti nagrinėti teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui, tokia teisės taip pat neįtvirtina ir dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimų, priimtų išnagrinėjus gautą teikimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas