2022-01-26 Nr. AB-2199-3-66-3-00007-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-119-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00007-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.7

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Irako Respublikos piliečio I. A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Irako Respublikos piliečio I. A. A. prašymą dėl sulaikymo persvarstymo ir pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Irako Respublikos pilietis I. A. A. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) su prašymu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus, prašydamas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 118 straipsnio pagrindu pripažinti pareiškėjo sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 valandos, iki to momento, kai teismas priims sprendimą Užsieniečio sulaikymo klausimu šioje byloje; skirti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atvyko į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sieną, neturėdama asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento. Pareiškėjui atvykus į Lietuvos Respublikos teritoriją, jis iš karto buvo sulaikytas VSAT pareigūnų ir išvežtas į Centrą. Šiame Centre pareiškėjas yra sulaikytas (apgyvendintas be teisės išeiti iš pasienio kontrolės punkto) nuo 2021 m. liepos 11 d., nors teismo sprendimo, kurio pagrindu jis būtų sulaikytas, nėra. pareiškėjas nurodė, kad, praėjus 48 val. po jo sulaikymo, Tarnyba į teismą dėl jo sulaikymo, kaip tą numato Įstatymo 114 straipsnio 2 dalis, nesikreipė ir pareiškėjas toliau yra sulaikytas Centre.

3. 2021 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugpjūčio 27 d. įvyko pirminė pareiškėjo apklausa, o 2021 m. spalio 12 d. buvo atlikta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) apklausa.

4. 2021 m. spalio 20 d. buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas Nr. 21S33191 dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo. Migracijos departamento direktoriaus 2021 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 3K-212 „Dėl komisijų sudarymo“ sudaryta 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino 2021 m. spalio 20 d. sprendimą. Šiuo metu procedūra dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo yra pradėta iš naujo, todėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimas yra užtrukęs ir jeigu pareiškėjas toliau būtų laikomas sulaikyme, tai bus pažeista Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma, kuri sako, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip šešiems mėnesiams. Ši nuostata taikoma ir esant teismo sprendimui sulaikyti užsienietį. Valstybės pareigūnai išnaudojo maksimalų įstatymo numatytą terminą sulaikyti Užsienietį, surinkti visą reikiamą informaciją apie jį ar patikrinti Užsieniečio parodymus, todėl toliau taikyti dabartinius laisvės ribojimus jokio teisėto pagrindo nėra. Siekiant išvengti dar vieno įstatymo nuostatos pažeidimo, pareiškėjui būtina skirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

5. Pareiškėjas I. A. A. be jokio teismo sprendimo yra sulaikytas VSAT Centre Pabradėje, jau 167 dienas. Iš šios aptvertos teritorijos, pareiškėjas gali išvykti tik esant būtinam medicinos pagalbos suteikimo poreikiui, be kitų išlygų. Pareiškėjo judėjimas yra apribotas apgyvendinimo centro sektoriaus dalimi, kurioje yra įrengti moduliniai nameliai užsieniečių apgyvendinimui. Teritorija yra aptverta tvora bei saugoma pareigūnų, kurie užtikrina, kad aptvertoje apgyvendinimo centro dalyje esantys užsieniečiai iš šios teritorijos neišeitų, negalėtų laisvai kontaktuoti su trečiaisiais asmenimis. Be to, pareiškėjas priklauso LGBT asmenų grupei, dėl ko pareiškėjas apgyvendintas tik LGBT asmenims skirtame sektoriuje „E“. Užsieniečių, esančių šioje apgyvendinimo centro teritorijoje, ne tik judėjimas yra apribotas, tačiau jie negali laisvai kontaktuoti su trečiaisiais asmenimis (t. y. šeimos nariais, giminaičiais ir pan., kurie yra už šios teritorijos ribų); be VSAT atitinkamo pareigūno žinios, pas užsieniečius negali atvykti advokatas ir šeimos nariai, kiti lankytojai (t. y. prieš atvykstant asmenys turi gauti leidimą pasimatyti su ten esančiu asmeniu); užsieniečiai niekur negali išvykti net trumpam, pvz. į parduotuvę, maldos namus ir pan., taip pat net ir apsisprendę grįžti į kilmės šalį, to savanoriškai padaryti negali. Būtent visos šios taikomos priemonės vienareikšmiškai patvirtina, jog asmenys, kurie yra apgyvendinti VSAT Centre, Pabradėje, be teisės išeiti iš teritorijos, yra sulaikyti.

6. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva), 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti, kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įsipareigojimų, numatytų šioje direktyvoje. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje Toliau, Priėmimo sąlygų direktyvos 22 straipsnio 1 dalis nurodo, kad siekdamos įgyvendinti Direktyvos nuostatas, valstybės privalo atsižvelgti į specialiuosius priėmimo poreikius per visą prieglobsčio procedūrą ir tinkamai stebėti tokių asmenų padėtį. Taip pat, pagal 8 straipsnio 2 dalį tokiu asmenų sulaikymas turi būti vertinamas ne tik individualiai, bet ir po švelnesniu alternatyviu sulaikymo priemonių tinkamumo įvertinimo. Tik tada, kai tokios priemonės nėra tinkamos, valstybės gali sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Atitinkamai pagal 11 straipsnio 1 dalį, pažeidžiamų ir specialių priėmimo poreikių turinčių asmenų sulaikymas privalo būti nuolat stebimas ir su užtikrinta parama, atsižvelgiant į asmenų individualią padėtį.

7. LGBT socialinei grupei priklausantys asmenys taip pat gali būti priskiriami pažeidžiamiems asmenims, kadangi yra priskiriami mažumai ir dažnai priverstinio sulaikymo vietose susiduria su padidinta rizika patirti psichologinį ir fizinį smurtą. International Detention Coalition organizacija yra nustačiusi, kad netgi faktiškai atskirti ir kartu apgyvendinti LGBT socialinei grupei priklausantys asmenys yra padidintoje rizikoje, kadangi tampa labiau matomi ir gali tapti kolektyviniu kitų sulaikytųjų ar personalo smurto ir priekabiavimo taikiniu, todėl tokių asmenų sulaikymas privalo būti sprendžiamas taikant pirmiausia švelnesnes alternatyvias sulaikymui priemones.

8. Pareiškėjas nurodė, kad jo paleidimas iš sulaikymo nesukurs neigiamų pasekmių valstybei ir neapkraus papildomai prieglobsčio sistemos bei neturės neigiamos įtakos prieglobsčio procedūrai. Pareiškėjas teigė, kad iš savo kilmės valstybės išvyko siekdamas apsaugoti savo gyvybę ir gauti prieglobstį, t. y. tarptautinę apsaugą. Pareiškėjas nurodė, kad geranoriškai bendradarbiauja su valstybės institucijomis.

II. 9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atsisakė priimti.

10. Teismas iš pareiškėjo prašymo turinio ir nustatė, kad pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas ir yra sulaikytas VSAT Centre nesuteikiant teisės jam laisvai judėti, todėl vadovaudamasis Įstatymo 118 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendė, kad pareiškėjas negali savarankiškai inicijuoti proceso dėl sulaikymo persvarstymo. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad siekdamas inicijuoti sulaikymo persvarstymą jis turi teisę kreiptis į VSAT.

11. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareigoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl sulaikymo persvarstymo ir pripažinimo neteisėtu.

12. Pareiškėjas teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

13. Pareiškėjas remiasi nusistovėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje suformuluota, kad asmeniui, kuriam yra suvaržyta laisvė, turi būti užtikrinta teisė į teisminę gynybą ir teisė kreiptis į teismą siekiant įvertini taikomos priemonės teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Pareiškėjas taip pat remiasi Įstatymo 118 straipsnio 1 dalimi, suteikiančia teisę pačiam užsieniečiui tiesiogiai kreiptis į teismą dėl sulaikymo persvarstymo. Teisės aktuose, pasak pareiškėjo, nėra nustatyta reikalavimo, kad užsienietis, norėdamas persvarstyti savo sulaikymą, turėtų kreiptis į teismą per VSAT.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacine tvarka pagal pareiškėjos užsienio piliečio atskirąjį skundą nagrinėjamos bylos dalyku yra Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl sulaikymo persvarstymo ir pripažinimo neteisėtu, teisėtumas.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas ir yra sulaikytas VSAT Centre nesuteikiant teisės jam laisvai judėti, todėl vadovaujantis Įstatymo 118 straipsnio 1 dalies nuostatomis, negali savarankiškai inicijuoti proceso dėl sulaikymo persvarstymo, o siekdamas inicijuoti sulaikymo persvarstymą jis turi teisę kreiptis į VSAT.

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos yra priėmęs sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Pareiškėjas, manydamas, kad jo apgyvendinimo sąlygos iš esmės prilygsta sulaikymui, kreipėsi į teismą su pareiškimu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

18. Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

19. Įstatymo normos expressis verbis (aiškiais žodžiais) neįtvirtina Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatytos apgyvendinimo priemonės apskundimo tvarkos. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pagal to paties straipsnio 8 dalį nagrinėjama apgyvendinimo priemonė gali būti taikoma karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Kitaip tariant, nustatytas reglamentavimas sukuria teisinio neaiškumo situaciją, kai užsieniečiui iki 6 mėnesių gali būti taikoma apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje priemonė kartu neįtvirtinant aiškaus tokios priemonės teisėtumo teisinės patikros mechanizmo.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtina, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad šiomis nuostatomis nustatyta asmens teisė į teisminę pažeistų jo konstitucinių teisių ir laisvių gynybą (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, 2011 m. birželio 9 d. nutarimas). Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos (Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas).

21. Teisminės gynybos principo svarba akcentuojama ir tarptautinių teismų praktikoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina „teisę į teismą“, kurios dalis teisė kreiptis į teismą, t. y. inicijuoti teisminį procesą, sudaro tik vieną aspektą. Tačiau šis aspektas iš esmės lemia, ar suinteresuotas asmuo galės pasinaudoti kitomis garantijomis, numatytomis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (žr., pvz., 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70) 34-36 p.). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, jog teisė į teismą turi būti reali ir veiksminga, o ne teorinė ar iliuzinė (1995 m. gruodžio 4 d. sprendimo byloje Bellet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 23805/94) 36 p.).

22. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) taip pat yra patvirtinęs, jog teisė kreiptis į teismą yra viena sudedamųjų teisinės bendrijos dalių ir kad ją garantuoja Europos Sąjungos sutartimi paremta teisinė tvarka, nes ji sukūrė išsamią teisinės gynybos priemonių ir procedūrų sistemą tam, kad ESTT galėtų vykdyti institucijų priimtų aktų teisėtumo kontrolę (žr., pvz., 1986 m. balandžio 23 d. sprendimo Les Verts prieš Parlamentą, 294/83, EU:C:1986:166, 23 p.). Teisę į veiksmingą teisminę apsaugą ESTT grindžia bendromis valstybėms narėms konstitucinėmis tradicijomis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniais (žr., pvz., 1986 m. gegužės 15 d. sprendimo Marguerite Johnston prieš Chief Constable of the Royal Ulster Constabulary, 222/84, EU:C:1986:206, 18 p.). Veiksmingos teisminės gynybos principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris įtvirtintas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo DEB Deutsche Energiehandels- und Beratungsgesellschaft mbH prieš Bundesrepublik Deutschland, C-279/09, EU:C:2010:811, 30 ir 31 p.). Be kita ko, teisminės gynybos užtikrinimo, nagrinėjant asmens sulaikymo klausimą, kontekste ypač atkreiptinas dėmesys, jog ESTT vertinimu, pagal Sąjungos teisės viršenybės principą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojamą teisę į veiksmingą teisminę gynybą valstybės narės teismas privalo prisiimti jurisdikciją nagrinėti tokio sulaikymo teisėtumą, prireikus netaikydamas jokios nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurią jam būtų draudžiama tai daryti, jei mano, kad pareiškėjai pagrindinėse bylose yra sulaikyti (2020 m. gegužės 14 d. ESTT didžiosios kolegijos sprendimo FMS ir kt., C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU, 291 p.).

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir minėtas tarptautinės teisės normas turi būti veiksmingai užtikrinta užsieniečio teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės – apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje – pagrįstumą ir teisėtumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija nesudaro pagrindo tokią gynybos teisę apriboti: pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 145 straipsnį teisė kreiptis į teismą negali būti laikinai apribota net įvedus karo ar nepaprastąją padėtį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, be kita ko, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde išdėstytas faktines aplinkybes, tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų laisvės suvaržymo pobūdžiu iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Vadovaujantis Įstatymo 116 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvių sulaikymui priemonių patenka į apylinkės teismo jurisdikciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021).

24. Įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, todėl jis, manydamas, jog jam taikomas judėjimo laisvės ribojimas gali būti prilygintas sulaikymui, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. Aplinkybė, kad pareiškėjo judėjimo laisvė buvo suvaržyta nesikreipiant į teismą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, negali būti vertinama kaip kliūtis ginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus teisme.

25. Teisėjų kolegija, padariusi minėtą išvadą, konstatuoja, kad užsieniečių teisės ir teisėti interesai, susiję su judėjimo laisvės ribojimu Lietuvos Respublikoje, galinčiu prilygti sulaikymui ar alternatyvių sulaikymui priemonių taikymui, turi būti nagrinėjami teisme taikant Įstatymo VII skyriuje nustatytas taisykles. Užsienietis, manydamas, kad jos judėjimo laisvę ribojančių priemonių taikymui pagrindų nėra, pagrįstai kreipėsi į apylinkės teismą Įstatymo 118 straipsnio 1 dalies pagrindu prašydamas pripažinti jo sulaikymą neteisėtu ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą, padarė nepagrįstas išvadas dėl ginčo teisinių santykių pobūdžio bei užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo, todėl priimta nutartis naikintina kaip neteisėta.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, gavęs pareiškėjo prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, turėjo tokį prašymą nagrinėti iš esmės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, ir spręsdamas dėl galimų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdų, turi įvertinti pareiškėjui pritaikytos judėjimo laisvę ribojančios priemonės teisėtumą, bei, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo argumentus, nustatyti, ar pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad jis yra sulaikytas, t. y., ar pareiškėjui taikyta priemonė (apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje) gali būti vertinama kaip de facto (faktiškai) sulaikymas. Įvertinus tai, ar pareiškėjo apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre gali būti laikomas de facto (faktiškai) sulaikymu, svarstytinas klausimas dėl pareiškėjo prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

27. Klausimai dėl lytinės tapatybės ir seksualinės orientacijos ir priklausymo LGBT bendruomenei yra įtraukti į European Asylum Support Office ( toliau – ir EASO) parengtas gaires dėl prieglobsčio prašytojų pažeidžiamumo ir jų turimų specialiųjų poreikių vertinimo. Remiantis EASO parengtomis tarptautinės apsaugos gairėmis, sulaikymo sąlygos turi būti vertinamos užtikrinant tinkamiausias sąlygas pažeidžiamiems asmenims. Taip pat, pažeidžiamų asmenų sulaikymas ir priėmimo sąlygos turi būti vertinamos pagal tų priemonių proporcingumą.

28. Vertinant, ar užsieniečio / prieglobsčio prašytojo laikino apgyvendinimo sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytus standartus, reikšminga laikytina aplinkybė, jog tokių asmenų galimybė pateikti įrodymus dėl galbūt netinkamų apgyvendinimo sąlygų, yra ribota. Todėl užsieniečiui / prieglobsčio prašytojui aiškiai nurodžius reikšmingas apgyvendinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų apgyvendinimo sąlygų užtikrinimu, tenka institucijai, atsakingai už šių asmenų apgyvendinimą.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus dėl užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo, statuso, jo buvimo de facto Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje, užsieniečiui taikomos priemonės, pasireiškiančios judėjimo laisvės ribojimu, pobūdžio, tenkindama atskirąjį skundą, vadovaudamasi ABTĮ 154 straipsnio 1 dalies 3 punktu, panaikina skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – pareiškėjo skundą dėl pareiškėjo sulaikymo pripažinimo neteisėtu ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo priima ir bylą perduoda nagrinėti tam pačiam teismui iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Irako Respublikos piliečio I. A. A. atskirąjį skundą apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti, pareiškėjo Irako Respublikos piliečio I. A. A. prašymą dėl sulaikymo persvarstymo ir pripažinimo neteisėtu ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo priimti ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius