2dc2b0a3-e8b5-477d-99db-d3b1e3a14850 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1540-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00820-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.14.4; 2.6.15; 2.6.8.11.1; 2.6.8.11.3; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A.

G. (A. G.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. G. (A. G.) ieÅ¡kinį atsakovei D. K.-D. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė J. K., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė E. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei D. K.-D. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo.

Bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė mirė. Mirusios ieÅ¡kovės procesines teises perėmė A. G., kuris palaikė E. G. ieÅ¡kinį visa apimtimi. IeÅ¡kiniu prašė: 1.1. Nutraukti 2006 m. spalio 20 d. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kuriÄ E. G. perleido atsakovei D. K.-D. gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rÅ«sį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rÅ«sį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Å¡ulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir grÄ Å¾inti šį turtÄ E. G. nuosavybėn. 1.2.

Pripažinti negaliojančia 2006 m. spalio 5 d. žemės sklypo dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ E. G. padovanojo atsakovei D. K.-D. 59/378 dalis 3,7800 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kaip sudarytÄ dėl esminio suklydimo. 1.3. Pripažinti negaliojančia 2006 m. spalio 11 d. žemės sklypo dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ E. G. padovanojo atsakovei D. K.-D. 41/260 dalis 2.6000 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kaip sudarytÄ dėl esminio suklydimo. 1.4.

Priteisti E. G. nuosavybėn bendrÄ 0,9998 ha ploto žemės sklypÄ iÅ¡ atsakovės D. K.-D. suformuoto 1.1800 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio po pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini).

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad E. G., bÅ«dama silpnos sveikatos ir nebegalėdama savimi pasirÅ«pinti, įkalbėta savo sesers K. K. sutiko savo turtÄ perleisti jos dukrai (atsakovei) D. K.-D. su sÄ lyga, kad Å¡i ja rÅ«pinsis, persikels pas jÄ gyventi ir padės buityje, prižiÅ«rės ir rÅ«pinsis iki mirties. Visus reikalus dėl turto perleidimo tvarkė atsakovė. Kai reikėjo pasiraÅ¡yti turto perleidimo sutartis, ieÅ¡kovė buvo notarų biure, tačiau sutarčių nepasiraÅ¡inėjo. Sutartys buvo suraÅ¡ytos kalba, kurios E. G. nemokėjo, jos nebuvo iÅ¡verstos į jai suprantamÄ lenkų kalbÄ .

Perleisdama turtÄ atsakovei, E. G. buvo įsitikinusi, kad atsakovė jÄ prižiÅ«rės iki mirties ir palaidos, tačiau atsakovė pas jÄ gyventi nepersikėlė. Pradžioje atsakovė atvažiuodavo kartÄ per mėnesį, o už atvežtus vaistus ir maistÄ praÅ¡ydavo sumokėti, o taip pat padengti atsakovės kelionės iÅ¡laidas. 2008 metais E. G. buvo padavusi ieÅ¡kinį Trakų rajono apylinkės teisme, praÅ¡ydama panaikinti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį ir pripažinti negaliojančiomis žemės sklypų dovanojimo sutartis, tačiau atsakovei pažadėjus tinkamai ja rÅ«pintis, E. G. atsisakė ieÅ¡kinio.

Atsakovė savo pažadų nevykdė. Dėl prastos sveikatos E. G. dažnai kreipdavosi į gydymo įstaigas, kartais greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ iÅ¡sikviesdavo pati, kartais pagalbos praÅ¡ydavo brolio A. G., kuris jÄ nuveždavo pas medikus. Kai E. G. gulėdavo ligoninėje, atsakovė jos nelankydavo. E. G. ne kartÄ prašė atsakovės, kad ji apsigyventų su ja, nes jai reikalinga nuolatinė kito žmogaus pagalba, tačiau atsakovė atsakė, kad neturi tam galimybių. E. G. rÅ«pinosi jos brolis A. G., tačiau atsakovės brolis R.

K. neleido E. G. broliui A. G. jos slankyti, tarp A. G. ir R. K. bei jo žmonos kilo konfliktai. Atsakovė pas E. G. atvykdavo retai, atvykusi iÅ¡plaudavo grindis, drabužius, tačiau kasdienės pagalbos nesuteikdavo. 2016 metų sausio mėnesį buvo labai Å¡alta, krosnį reikėjo kÅ«renti du kartus per dienÄ , tačiau nebuvo kam atneÅ¡ti malkų, todėl E. G. Å¡alo.

3. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė iÅ¡ E. G. perleistų žemės sklypų dalių ir iÅ¡ kito asmens įgyto žemės sklypo suformavo naujÄ 1.1800 ha ploto namų valdos žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir teismine tvarka atsidalijo žemės sklypÄ nuo kartu su kitais bendraturčiais valdomo bendro 3.7800 ha ploto žemės sklypo. Namų valdoje yra pastatytas naujas objektas – Å«kio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi atsakovė suformavo naujÄ 1.1800 ha ploto žemės sklypÄ , ir restitucija natÅ«ra negalima, iÅ¡ Å¡io suformuoto žemės sklypo E. G. turi bÅ«ti priteistas ginčijamomis dovanojimo sutartimis perleistas 0.9998 ha ploto žemės sklypas.

VisÄ ginčijamomis sutartimis perleistÄ turtÄ , įskaitant 0,9998 ha bendro ploto du žemės sklypus ir gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, E. G. siekė perleisti atsakovei su sÄ lyga, kad ji iÅ¡laikys jÄ iki gyvos galvos. Dėl suklydimo E. G. vardu buvo pasiraÅ¡ytos dvi žemės sklypų dovanojimo sutartys, nors jos valia buvo turtÄ dovanoti ne neatlygintinai, o su sÄ lyga, kad atsakovė iÅ¡laikys jÄ iki gyvos galvos.

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

5. Atsakovės nuomone, bylos dalis dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis turi bÅ«ti nutraukta, nes 2008 metais E. G. buvo pateikusi ieÅ¡kinį teisme, ginčydama Å¡iame ieÅ¡kinyje nurodytas sutartis tuo pačiu pagrindu. 2008 m. rugsėjo 22 d. E. G. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio atsisakymo, kurį teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. priėmė ir bylÄ Nr. 2-2166-804/2008 nutraukė.

6. Atsakovė nurodė, kad iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimi ji įsipareigojo pirkti vaistus, maistÄ , drabužius ir, reikalui esant, slaugyti bei teikti visas priežiÅ«rai reikalingas paslaugas. E. G. nurodė, kad atsakovė neapsigyveno su ja, tačiau tokia sÄ lyga rentos sutartyje ir nebuvo numatyta. Atsakovės teigimu, visi rentos sutartimi numatyti reikalavimai buvo vykdomi visa apimti. VisÄ laikÄ atsakovė pirko vaistus, pati bÅ«dama medikė, ieÅ¡kovę gydė, esant reikalui, vežė į poliklinikÄ .

Kartais, esant sunkesnei bÅ«klei, buvo kviečiama greitoji pagalba. E. G. nuolat buvo aprÅ«pinama maistu. Atsakovė ne tik pirko E. G. maisto produktus, bet ir gamino maistÄ . IeÅ¡kovė turėjo visiems sezonams reikalingus drabužius ir batus, o jei ko trÅ«kdavo, atsakovė visuomet nupirkdavo. Atsakovė kartÄ per savaitę sutvarkydavo E. G. namus, iÅ¡maudydavo jÄ . Negalėdama pati atvažiuoti pas E. G., ja rÅ«pindavosi atsakovės brolis R. K. su Å¡eima, kurie gyvena Å¡alia. Be pareigų numatytų rentos sutartyje vykdymo, E. G. buvo aprÅ«pinama malkomis bÅ«stui Å¡ildyti, buvo pakÅ«renama krosnis, atsakovės brolis R.

K. mokėjo už E. G. sunaudotÄ elektros energijÄ ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ . Atsakovės teigimu, tarp jos ir E. G. niekada nebuvo nesutarimų, E. G. niekada nereiÅ¡kė atsakovei priekaiÅ¡tų dėl netinkamos priežiÅ«ros.

7. Pasak atsakovės, niekam iÅ¡ giminaičių nebuvo draudžiama lankyti E. G.. E. G. brolis A. G., atvažiavęs jos aplankyti prikalbėdavo, kad ji yra nuodijama, kad atsakovės brolis R. K. su žmona nori nunuodyti E. G., kad matė nuodų pakuotes. Dėl tokių A. G. kalbų E. G. atsisakydavo priimti atsakovės jai nupirktÄ ir pagamintÄ maistÄ . Nors A. G. ne kartÄ kreipėsi į socialinės rÅ«pybos skyrių ir ne kartÄ buvo tikrinamos E. G. gyvenimo sÄ lygos, jo skundai niekada nepasitvirtino. Nors A.

G. akcentuoja, kad atsakovė nesirÅ«pino E. G., tačiau atsakovės ir E. G. telefonų iÅ¡klotinės patvirtina, kad per 2016 metų sausio, vasario ir kovo mėnesius atsakovė ji su E. G. vien telefonu bendravo 57 kartus, o tai paneigia teiginį apie nesurÅ«pinimÄ ja. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu bylos dalį dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukė, o likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

9. Teismas byloje nustatė, kad 2006 m. spalio 5 d. E. G. ir D. K. sudarė žemės sklypo dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ E. G. padovanojo D. K. 59/378 dalis 3,7800 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2006 m. spalio 11 d. E. G. ir D. K. sudarė žemės sklypo dovanojimo sutartį notarinio registro, pagal kuriÄ E. G. padovanojo D. K. 41/260 dalis 2,6 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

10. Teismas nurodė, kad nurodytos dovanojimo sutartys ginčijamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio pagrindu, kaip sudarytos dėl esminio suklydimo, pasireiÅ¡kusio tuo, kad sudarydama dovanojimo sandorius dovanotoja siekė iÅ¡ apdovanotosios iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, bei tuo, kad sutartys dovanotojai nebuvo iÅ¡versta į jai suprantamÄ kalbÄ .

11. Teismas pažymėjo, kad 2008 metais Trakų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2166-804/2008 pagal ieÅ¡kovės E. G. ieÅ¡kinį atsakovei D. K. dėl nurodytų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu. Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovės E. G. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio ir bylÄ nutraukė. CPK 294 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylÄ nutraukus vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

12. Įvertinęs byloje pareikšto ieškinio turinį, teismas sprendė kad jis ne tik pareikštas tai pačiai atsakovei dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bet ir beveik identiškai sutampa su civilinėje byloje Nr. 2-2166-804/2008 teiktu ieškiniu.

13. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kinyje nenurodyta jokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip naujas pagrindas, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai priimti E. G. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio, teismas bylos dalį dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

14. Teismas byloje taip pat nustatė, kad 2006 m. spalio 20 d. E. G. ir D. K. sudarė turto su iÅ¡laikymu iki gyvos galvos perleidimo sutartį, pagal kuriÄ E. G. perleido atsakovei gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rÅ«sį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rÅ«sį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Å¡ulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodyta sutartimi atsakovė įsipareigojo teikti E. G. iki gyvos galvos materialinio aprÅ«pinimo, priežiÅ«ros, reikiamos pagalbos paslaugas: pirkti vaistus, maistÄ , drabužius, reikalui esant jÄ slaugyti, skalbti drabužius bei teikti kitas priežiÅ«rai reikalingas paslaugas, palaidoti savo lėšomis.

15. Pagal CK 6.461 straipsnio 1 dalį į rentos mokėtojo pareigÄ iÅ¡laikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprÅ«pinimas gyvenamÄ ja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos bÅ«klė reikalauja, – ir jo priežiÅ«ra. AnalogiÅ¡kos rentos mokėtojo pareigos numatytos ir ginčijamoje sutartyje. CK 6.458 straipsnis ir 6.464 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu rentos mokėtojas iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį bei grÄ Å¾inti perduotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ . Ä®rodyti, jog atsakovė nevykdė rentos sutarties privalo ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis).

16. Teismas pažymėjo, kad nurodytos sutarties nutraukimo klausimas jau buvo keliamas ir aptartoje Trakų rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2166-804/2008, reikalavimÄ grindžiant tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir Å¡ioje byloje. Ä®vertinęs CPK 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ kelti tapačius reikalavimus, teismas sprendė, kad 2006 m. spalio 20 d. rentos sutarties nutraukimo pagrindas gali bÅ«ti grindžiamas tik aplinkybėmis, atsiradusiomis po 2008 m. rugsėjo 24 d. teismo nutarties, kuria buvo priimtas ieÅ¡kovės E. G. atsisakymas nuo ieÅ¡kinio, priėmimo.

17. Teismo vertinimu, ieÅ¡kinyje nurodyta tik viena aplinkybė, kuri galėtų bÅ«ti vertinama kaip nauja, – teiginys apie 2016 metų žiemÄ nepakÅ«rentÄ krosnį.

18. Teismas nurodė, kad 2016 m. spalio 25 d. apklausus E. G. gydymo įstaigoje, ji nenurodė, jokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip esminis rentos sutarties pažeidimas iÅ¡ atsakovės pusės, padarytas po 2008 metų rugsėjo mėnesio. E. G. nurodė, kad atsakovė jÄ kvietė gyventi kartu, tačiau ji gyvena savo namuose, nes pas atsakovę maža vietos, ji stato namÄ , turi mažų vaikų. Nurodė, kad atsakovė, kai gali, pas jÄ atvažiuoja, atveža maisto, vaistų, nuprausia, nuveža pas gydytojus, aplanko ligoninėje. Brolis jai atveža malkų, tačiau R. K. neleido jų apdengti, todėl naudojo dar jos tėvo paliktas malkas. E. G. apklausos metu negalėjo konkretizuoti, kada vyko jos minimi įvykiai. Teiginys, kad E. G. naudojo tėvo paliktas malkas, teikia pagrindÄ abejoti jos parodymų patikimumu. Kad E. G. kartais bÅ«na dezorientuota laike patvirtina ir 2016 m. rugsėjo 23 d. VÅ¡Ä® GrigiÅ¡kių sveikatos priežiÅ«ros centro pažyma Nr. 1.12-298.

19. Ä®vertinęs E. G. parodymų visumÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ji turi pretenzijų atsakovei ne dėl netinkamos priežiÅ«ros, bet dėl to, kad ji leido savo broliui R. K. apsigyventi jai perleistame žemės sklype. Nurodė, kad R. K. ir jo žmona konfliktuoja su E. G. broliu, jį muÅ¡a, taip pat keikia jÄ . E. G. taip pat nurodė, kad nori, jog žemė bÅ«tų paimta iÅ¡ R. K., nes jis pats turi žemės.

20. Konfliktus tarp A. G. ir R. K. bei Ž. K. faktÄ patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus 2016 m. vasario 22 d. raÅ¡tas Nr. 10-S-39512, iÅ¡ kurio matyti, kad A. G. 2014 m. rugpjūčio 22 d. du kartus ir 2016 m. sausio 22 d. kreipėsi į policijÄ dėl R. K. bei Ž. K. elgesio. IeÅ¡kovas A. G. taip pat akcentavo savo konfliktus su R. K. Å¡eima. Trakų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamos privataus kaltinimo bylos Nr. PK196-424/2016 ir PK-123-239/2016, pagal A. G. kaltinimus R. K. ir Ž. K. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Abiejose bylose priimti iÅ¡teisinamieji nuosprendžiai. Teismo vertinimu, trečiųjų asmenų tarpusavio santykiai, nėra reikÅ¡mingi sprendžiant dėl ginčijamos sutarties nutraukimo.

21. Teismas pažymėjo, kad rentos sutartimi atsakovė nebuvo įsipareigojusi gyventi kartu su E. G.. Tokio reikalavimo duodama paaiÅ¡kinimus neiÅ¡sakė ir pati E. G. Rentos mokėtojo pareigos iÅ¡laikyti rentos gavėjÄ iki gyvos galvos įstatymas nesieja iÅ¡imtinai su asmeniniu ir betarpiÅ¡ku dalyvavimu teikiant sutartyje nurodytas paslaugas. RÅ«pinantis rentos gavėju rentos mokėtojui įstatymas nedraudžia pasitelkti kitus asmenis ar institucijas. Kaip nurodė pati atsakovė, liudytojai R. K., G. K., atsakovės pavedimu E. G. rÅ«pinosi R.

K. Å¡eima. IÅ¡ Trakų rajono savivaldybės 2016 m. vasario 23 d. raÅ¡to Nr. AP3-558 matyti, kad atsakovei gyvenant atskirai nuo E. G., kilus įtampai tarp E. G. ir R. K., E. G. pageidaujant, kad su ja bÅ«tų žmogus visÄ dienÄ , jai buvo pasiÅ«lytos socialinės paslaugos, kurias atsakovė sutiko apmokėti. E. G., pasitarusi su broliu A. G. Å¡ių paslaugų atsisakė, o vėliau socialinių darbuotojų į namus neįsileido. Ä® bylÄ pateiktos telefonų iÅ¡klotinės patvirtina intensyvų E. G. ir atsakovės bendravimÄ telefonu, o tai neturėtų prasmės atsakovei nesirÅ«pinant E. G. ir nesidomint jos poreikiais.

22. CPK 6.464 straipsnis nustato esminį sutarties pažeidimÄ , kaip sÄ lygÄ sutarčiai nutraukti. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų teismas nustatė, kad atsakovė niekada neatsisakė vykdyti rentos davėjo pareigų ir jas vykdė, lankydama E. G., ja rÅ«pindamasi, teikdama jai reikalingus daiktus asmeniÅ¡kai bei organizuodama jos priežiÅ«rÄ su brolio Å¡eima. E. G. po turto perleidimo atsakovei, liko gyventi savo namuose. To neneigė ir pati E. G. (duomenys neskelbtini) mirus E. G., atsakovė apmokėjo jos laidojimo iÅ¡laidas.

23. Teismas nurodė, kad iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymas, niekaip neapriboja rentos gavėjo artimųjų teisės bendrauti su rentos gavėju, juo rÅ«pintis, teikti visokeriopÄ , tame tarpe ir materialinę, paramÄ . Todėl A. G., liudytojo D. L. nurodytos aplinkybės, kad jis vežė E. G. malkas, pirko vaistus, vežė pas gydytojus, nepaneigia fakto, kad atsakovė rÅ«pinosi E. G.. Liudytojo L. R. 2018 m. spalio 16 d. teismo posėdyje duotus parodymus apie tai, kad prieÅ¡ porÄ metų A. G. praÅ¡ymu maždaug du kartus per savaitę veždavo malkas E. G., pjaudavo jai kiaules, kurias laikė iki kiaulių maro epidemijos paskelbimo, teismas vertino ne kaip objektyvių faktų iÅ¡dėstymÄ , bet kaip siekį pagrįsti A.

G. pozicijÄ byloje. A. G. teiginius apie tai, kad atsakovė nuodijo E. G. maistÄ , siekė jÄ nužudyti, be tokius teiginius patvirtinančių įrodymų, teismas vertino kaip A. G. siekį bet kokiomis priemonėmis pasiekti turto grÄ Å¾inimÄ E. G., o tuo pačiu ir jam, kaip E. G. turto paveldėtojui pagal 2016 m. sausio 21 d. testamentÄ . Tokį savo siekį tiesiogiai iÅ¡sakė ir pats A. G., baigiamojoje kalboje nurodydamas, kad jis ten Å«kininkauja, o „jis ten užlindo“.

24. Ä®vertinęs byloje iÅ¡tirtus įrodymus, teismas sprendė, kad jie nepatvirtina, jog atsakovė iÅ¡ esmės pažeidė rentos sutarties sÄ lygas, todėl ieÅ¡kinio netenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 25. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 25.1.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, motyvuodamas kitoje byloje 2008 m. rugsėjo 24 d. priimta ir įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl atsisakymo nuo ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovė E. G., pateikdama praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos nutraukimo buvo suklaidinta atsakovės D. K., kuri prašė atsiimti ieÅ¡kinį, žadėdama vykdyti sutarties sÄ lygas ir tinkamai rÅ«pintis ieÅ¡kove. Atsakovė savo pažado neįvykdė, todėl ieÅ¡kovė turėjo kreiptis į teismÄ pakartotinai.

IeÅ¡kovė savo reikalavimo atsisakė nesuvokdama nutraukimo pasekmių, jai tuo metu buvo 76 metai, ji buvo ligota, todėl jai buvo sunku suvokti savo ir kitų asmenų veiksmus ar tinkamai ginti savo pažeistas teises. 25.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad rentos sutarties nutraukimo pagrindas gali bÅ«ti grindžiamas tik aplinkybėmis, atsiradusiomis po 2008 m. rugsėjo 24 d. teismo nutarties priėmimo, o nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kinyje yra nurodyta tik viena aplinkybė, kuri gali bÅ«ti vertinama kaip nauja, – tai teiginys apie 2016 metų žiemÄ nepakÅ«rentÄ krosnį. 25.3.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones bÅ«tiniausiems, gyvybiÅ¡kai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas iÅ¡laikymo prievolę pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomÄ Å¾alÄ rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja Å¡iÄ prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3- 425/2011). 25.4.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip esminis rentos sutarties pažeidimas iÅ¡ atsakovės pusės. Ne tik ieÅ¡kinyje, bet ir apklausiant ieÅ¡kovę 2016 m. spalio 25 d. ligoninėje, ji teismui paaiÅ¡kino, dėl ko kreipėsi į teismÄ ir kodėl praÅ¡o sutartis nutraukti bei pripažinti negaliojančiomis. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė nesirÅ«pino ja tinkamai. Ji neneigė, kad atsakovė kartais jai atveždavo maisto, vaistų, jÄ nuprausdavo, tačiau tai nebuvo atliekama labai dažnai, nes atsakovė turi maÅ¾Ä vaikÄ .

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad ja labiausiai rÅ«pinasi brolis A. G., kuris veža jÄ pas daktarus, aprÅ«pina maistu, vaistais, malkomis. IeÅ¡kovė nurodė, kad labiausiai yra nepatenkinta dėl to, kad atsakovė padovanojo turtÄ savo broliui R. K., kuris apsigyveno jos namuose, kad tai ji padarė neatsiklaususi ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovės brolis R. K. skriaudžia ieÅ¡kovę ir jos brolį A. G. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir į bylÄ pateiktas Trakų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 23 d. raÅ¡tas, kuriame nurodoma, kad atsakovė iÅ¡tekėjusi iÅ¡vyko gyventi pas savo vyrÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), rÅ«pintis E. G. ji pavedė savo broliui R.

K. su žmona, už tai jam leidusi E. G. dovanotoje žemėje pasistatyti namÄ . Atsakovė taip pat nurodė, kad E. G. norėtų, jog ja rÅ«pintųsi jos brolis A. G.. Atsakovė patvirtino, kad ji yra įsipareigojusi rÅ«pintis E. G., tačiau Å¡iuo metu augina trijų mėnesių dukrÄ , pas save E. G. pasiimti kol kas negali, nes gyvena nebaigtame statyti name. RaÅ¡te taip pat nurodoma, kad atsakovė pas E. G. kartais atvažiuoja savaitgaliais, jÄ apskalbia, nuperka maisto, kitomis savaitės dienomis ja rÅ«pinasi jos brolis Romaldas su Å¡eima.

Rentos sutartyje nebuvo numatyta, kad atsakovė rÅ«pinimÄ si ieÅ¡kove gali perleisti ir kitiems asmenims, be to, atsakovė turėjo prievolę E. G. prižiÅ«rėti kasdien, o ne epizodiÅ¡kai. 25.5. Teisme apklaustas ieÅ¡kovės teisių perėmėjas A. G. patvirtino tai, kÄ buvo nurodžiusi ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje. Jis teismui paaiÅ¡kino, kad jo seserimi nebuvo tinkamai rÅ«pinamasi, jis jÄ nuveždavo pas gydytojus, aprÅ«pindavo maistu, vaistais, malkomis. Mirus ieÅ¡kovei, A. G. kreipėsi į laidojimo paslaugų centrÄ , tačiau atsakovė pati skubiai pasirÅ«pino laidotuvėmis, atimdama iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡iÄ teisę.

Tai, kad ieÅ¡kovas rÅ«pinosi savo seserimi, veždavo jai maistÄ , patalynę, vaistus, malkų, patvirtino teisme liudytojais apklausti D. L. ir L. R.

26. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 27. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų. Dėl dovanojimų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis 29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. spalio 5 d. ir 2006 m. spalio 11 d. Trakų rajono 1-ajame notaro biure buvo sudarytos dvi dovanojimo sutartys, kuriomis E. G. atsakovei D. K. padovanojo jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

30. Nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti nurodytas 2006 m. spalio 5 d. ir 2006 m. spalio 11 d. dovanojimo sutartis negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudarytas dėl esminio suklydimo (CK 1.90 straipsnis). Dovanojimo sutarčių negaliojimas grindžiamas tuo, kad dovanotoja E. G., sudarydama Å¡ias sutartis, buvo įsitikinusi, jog visÄ turtÄ atsakovei perleidžia su sÄ lyga, kad ji jÄ prižiÅ«rės iki mirties ir palaidos, bei tuo, kad ginčijamų dovanojimo sutarčių tekstas nebuvo iÅ¡verstas į jai suprantamÄ lenkų kalbÄ .

31. IÅ¡ bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teisme 2008 metais jau buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2166-804/2008 pagal iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kovės E. G. ieÅ¡kinį atsakovei D. K. dėl nurodytų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu.

32. Tiek civilinės bylos Nr. 2-2166-804/2008, tiek Å¡ios bylos atveju į teismÄ buvo kreiptasi dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių (ieÅ¡kovės E. G. ir atsakovės D. K.), dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (dėl tų pačių dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dėl esminio suklydimo, pasireiÅ¡kusio klaidingu dovanotojos įsitikinimu, kad sudaromomis sutartimis atsakovė įsipareigoja prižiÅ«rėti dovanotojÄ iki mirties, taip pat tuo, kad dovanojimo sutarčių tekstas nebuvo iÅ¡verstas į jai suprantamÄ lenkų kalbÄ ).

33. Pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį.

34. Byloje nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovės E. G. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio ir bylÄ nutraukė. Pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį, bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Trakų rajono apylinkės teismo nutarties, kuria priimtas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio atsisakymas ir byla nutraukta, ieÅ¡kovė neskundė, nurodyta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl yra saistanti tiek ieÅ¡kovę, tiek Å¡iÄ bylÄ nagrinėjantį teismÄ .

35. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad byloje paaiÅ¡kėjus aplinkybei, jog yra įsiteisėjusi nutartis priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio atsisakymÄ civilinėje byloje dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo 36.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 20 d. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimi atsakovė kaip rentos davėja įsipareigojo teikti rentos gavėjai E. G. iki gyvos galvos Å¡ias materialinio aprÅ«pinimo, priežiÅ«ros, reikiamos pagalbos paslaugas: pirkti vaistus, maistÄ , drabužius, reikalui esant jÄ slaugyti, skalbti drabužius ir teikti kitas jos priežiÅ«rai reikalingas paslaugas, taip pat palaidoti jÄ savo lėšomis, o rentos gavėja E. G. perdavė rentos davėjai (atsakovei) nuosavybėn jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius pastatus, pirtį kiemo rÅ«sius ir Å¡ulinį, esančius (duomenys neskelbtini).

37. Laikydama, kad atsakovė kaip rentos davėja netinkamai vykdo iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartyje nustatytus įpareigojimus, E. G. kaip rentos gavėja kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl Å¡ios sutarties nutraukimo.

38. IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porÅ«Å¡is, kuriam bÅ«dingi bendrieji rentos sutarties ir rÅ«Å¡iniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Rentos gavėjo poreikių tenkinimas, atsižvelgiant į jo poreikius, gali bÅ«ti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobÅ«džio – aprÅ«pinimas gyvenamÄ ja patalpa, apranga, maitinimas, priežiÅ«ra; sutartyje gali bÅ«ti nustatyta ir rentos mokėtojo pareiga padengti rentos gavėjo laidojimo iÅ¡laidas (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).

39. CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant paminėtame straipsnyje nurodytus kriterijus bei atsižvelgiant į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus.

40. AiÅ¡kindamas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktikÄ , kad kuo didesnis atotrÅ«kis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, jog sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimÄ pripažįstant esminiu, turi bÅ«ti įvertinta, ar nukentėjusios Å¡alies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimÄ nulemia tai, ar nukentėjusi Å¡alis negavo didžiÄ ja dalimi to, ko pagal sutartį per visÄ jos terminÄ pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios Å¡alies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių liko neįgyvendinti nukentėjusios Å¡alies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lÅ«kesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012).

41. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis iÅ¡siskiria socialine reikÅ¡me. Pagal Å¡iÄ sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones bÅ«tiniausiems, gyvybiÅ¡kai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas iÅ¡laikymo prievolę pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomÄ Å¾alÄ rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja Å¡iÄ prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006).

Rentos mokėtojo veiksmai sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo aspektu vertintini pagal tai, ar jie maksimaliai atitinka rentos gavėjo bÅ«tiniausius poreikius ir ar jie skirti bÅ«tent tokiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016, 19 punktas).

42. Kadangi rentos gavėjo bÅ«tiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todėl griežtas sutarties sÄ lygų laikymasis yra labai svarbus. Esant blogai rentos gavėjo sveikatos bÅ«klei ar turtinei padėčiai, laiku nepatenkinus jo poreikio gauti reikiamÄ materialinę paramÄ ar paslaugas, rentos gavėjo interesams gali bÅ«ti padaryta didelė žala, todėl tuo konkrečiu atveju tai bÅ«tų sutarties pažeidimas iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006).

43. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , tai, kad pati E. G. teikdama paaiÅ¡kinimus teismui nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip esminis iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas, taip pat tai, kad atsakovė niekada neatsisakė vykdyti rentos davėjos pareigų ir jas vykdė, lankydama E. G., ja rÅ«pindamasi, teikdama jai reikalingus daiktus asmeniÅ¡kai ir organizuodama jos priežiÅ«rÄ su brolio Å¡eima, apmokėdama jos laidojimo iÅ¡laidas, konstatavo nenustatęs pagrindo nutraukti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį.

44. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip esminis iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad E. G. tiek ieÅ¡kinyje, tiek jÄ apklausiant ligoninėje, teismui paaiÅ¡kino, jog atsakovė ja rÅ«pinasi netinkamai, ir nors neneigė, kad atsakovė atveždavo jai maisto, vaistų, jÄ nuprausdavo, tačiau pažymėjo, kad tai nebuvo atliekama pakankamai dažnai, daugiausia ja rÅ«pindavosi brolis A. G. (apeliantas). Sutikti su nurodytais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

45. Pasak atsakovės, rentos gavėja visÄ laikÄ buvo aprÅ«pinta vaistais, maistu, drabužiais, atsakovė net tik atveždavo rentos gavėjai maisto produktų, tačiau ir pagamindavo valgyti, iÅ¡skalbdavo drabužius, iÅ¡maudydavo rentos gavėjÄ ir sutvarkydavo jos namus. Pati rentos gavėja E. G., teikdama paaiÅ¡kinimus gydymo įstaigoje 2016 m. spalio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu, Å¡ių aplinkybių neneigė. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, nors teismo apklausos metu rentos gavėja nurodė, kad atsakovė jÄ aplanko ne dažnai, kartas nuo karto, tačiau nepareiÅ¡kė, kad atsakovė ja rÅ«pintųsi netinkamai.

Teismo paklausta, ar turi atsakovei kokių nors pretenzijų, rentos gavėja nurodė, kad turinti pretenzijų tik dėl to, kad atsakovė, neatsiklaususi rentos gavėjos, jos atsakovei padovanotame žemės sklype leido apsigyventi savo broliui, t. y. dėl aplinkybių, nesusijusių su iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties netinkamu vykdymu. E. G. teigimu, atsakovės brolis R. K. muÅ¡a jos brolį A. G. (apeliantÄ ), neleidžia jam pas jÄ atvykti. Bylos medžiaga patvirtina, kad rentos gavėjos brolio A. G. (apelianto) ir atsakovės brolio R.

K. bei jo sutuoktinės Ž. K. santykiai yra konfliktiški, įtempti, ginčo dėl šios aplinkybės byloje iš esmės nėra. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie asmenys nėra išlaikymo iki gyvos galvos sutarties šalys, todėl jų elgesys ir tarpusavio santykiai laikytini neturinčiais teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pagrindo nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.

46. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad atsakovė rentos gavėjÄ E. G. turėjo prižiÅ«rėti kasdien, o ne epizodiÅ¡kai, be to, iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartyje nebuvo numatyta, kad atsakovė rÅ«pinimÄ si ieÅ¡kove gali perleisti ir kitiems asmenims, Å¡iuo atveju – savo broliui R. K. su Å¡eima.

47. Atsakovės teigimu, ji pas rentos gavėjÄ E. G. atvažiuodavo kas savaitę (savaitgaliais), o kitomis dienos ir atsakovei negalint pačiai atvažiuoti pas rentos gavėjÄ , ja atsakovės pavedimu rÅ«pindavosi atsakovės brolis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei galiojantis teisinis reglamentavimas, nei Å¡alių sudaryta iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis nenustatė, jog sutartyje nurodytas paslaugas rentos gavėjai visÄ laikÄ betarpiÅ¡kai turėjo teikti tik pati atsakovė, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad atsakovė, pati negalėdama pasirÅ«pinti rentos gavėja, Å¡ioms pareigos atlikti neturėjo teisės pasitelkti kitų asmenų, Å¡iuo atveju – savo brolio, kuris gyveno Å¡alia rentos gavėjos (toje pačioje sodyboje).

Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimi atsakovė įsipareigojo teikti rentos gavėjai materialiojo aprÅ«pinimo, priežiÅ«ros ir reikiamos pagalbos paslaugas, nenustatant atsakovei pareigos apsigyventi pas rentos gavėjÄ ir sutartyje nurodytas paslaugas teikti kasdien, todėl ieÅ¡kinyje rentos gavėjos iÅ¡sakytas lÅ«kestis dėl atsakovės apsigyvenimo pas jÄ nelaikytinas pagrįstu. Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina, kad ginčo laikotarpiu rentos gavėjai buvo reikalinga nuolatinė ir nepertraukiama priežiÅ«ra ir rÅ«pinimasis bei kad nuolatinis atsakovės įsipareigojimų vykdymas tapo gyvybiÅ¡kai svarbus (CPK 185 straipsnis).

48. Sprendžiant, ar tai, kad materialiojo aprūpinimo, priežiūros ir kitos sutartyje nurodytos paslaugos rentos gavėjai buvo teikiamos ne taip dažnai ir intensyviai, kaip buvo tikimasi, yra pakankamas pagrindas nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį dėl esminio pažeidimo, vadovautinasi pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika (nutarties 40–42 punktai).

49. Jau nurodyta, kad kiekvienu atveju sutarties pažeidimÄ pripažįstant esminiu, turi bÅ«ti įvertinta, ar nukentėjusios Å¡alies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimÄ nulemia tai, ar nukentėjusi Å¡alis negavo didžiÄ ja dalimi to, ko pagal sutartį per visÄ jos terminÄ pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios Å¡alies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti. Pagal CPK 178 straipsnį, reglamentuojantį įrodinėjimo pareigÄ , Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo CK 6.464 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu pareiÅ¡kusi pradinė ieÅ¡kovė ir jos teisių perėmėjas privalėjo įrodyti, kad rentos mokėtoja (atsakovė) iÅ¡ esmės pažeidė sutartį.

50. IÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje esačių įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja nenustačiusi pagrindo iÅ¡vadai, kad per visÄ rentos teisinių santykių egzistavimo laikotarpį bÅ«tų buvę laikotarpių, kai rentos gavėja nebÅ«tų gavusi reikiamų paslaugų ir priemonių bÅ«tiniausiems, gyvybiÅ¡kai svarbiems asmeniniams poreikiams patenkinti (CPK 185 straipsnis). IÅ¡skyrus ieÅ¡kinyje nurodytÄ atskirÄ atvejį, kai 2016 metų sausio mėnesį namuose nesant malkų jų atnešė rentos gavėjos brolio (apelianto) iÅ¡kviestos Trakų rajono savivaldybės socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojos, nei pradinė ieÅ¡kovė, nei jos teisių perėmėjas (apeliantas) nenurodė ir nepateikė byloje pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad bÅ«tų buvę atvejų, kai atsakovė nesuteikė rentos gavėjai reikiamos pagalbos ir materialinės paramos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl to, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje numatyta materialinė parama ir paslaugos rentos gavėjai buvo teikiamos ne taip dažnai, kaip buvo tikimasi, rentos gavėjai būtų padaryta žala sveikatai ar kitiems teisėtiems jos interesams (CPK 185 straipsnis).

51. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo atsakovės elgesį vertinti kaip esminį sutarties pažeidimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimas CK 6.464 straipsnio 2 dalies pagrindu Å¡ioje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė rentos gavėja rÅ«pinosi ir rentos teisiniai santykiai tarp Å¡alių tęsėsi nuo pat 2006 metų, o Å¡iuo metu rentos gavėja jau yra mirusi, neatitiktų proporcingumo principo ir iÅ¡ esmės paneigtų teisėtus ir sutartimi bei faktiniu jos vykdymu pagrįstus atsakovės lÅ«kesčius.

52. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties 53. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apelianto apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ .

Palikti nepakeistÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ . Teisėjai Laima Ribokaitė Margarita Stambrauskaitė Tomas Venckus