2021-10-26 Nr. DBT-88-3-61-3-02410-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-64/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02410-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2021 m. spalio 26 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir A. B. dėl leidimo rekonstruoti statinį panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys: E. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „GGG studija“) rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 15 d. išduotą leidimą rekonstruoti statinį Nr. LSNS-01-201015-00161 (toliau – ir Leidimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, nutarė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas iš prašyme nurodytų aplinkybių ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu Leidimą ir 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20243-820/2021 teismas atsisakė priimti Inspekcijos ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1867-577/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį paliko nepakeistą. Iš rašytinės bylos medžiagos teismas nustatė, kad 2005 m. spalio 6 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas dėl savavališkos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Namas), rekonstrukcijos surašė savavališkos statybos aktą Nr. (101)-11.11-103 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas), o 2011 m. balandžio 27 d.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-244-608/11 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė įpareigoti V. G. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes, nurodytas Savavališkos statybos akte. 2013 m. liepos 5 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi V. G. Namą pardavė A. B. bei E. B. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Leidimas yra Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas statybą leidžiantis dokumentas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja prašyme teigia, kad Leidimas yra išduotas įteisinti atliktus savavališkos statybos darbus, t. y. statybos darbai yra pradėti ir atlikti savavališkai, dėl jų 2005 m. spalio 6 d. surašytas Savavališkos statybos aktas, duoti privalomieji nurodymai, priimti įsiteisėjus teismo sprendimui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Teismo vertinimu, iš pareiškėjos skundo teismui turinio matyti, kad pagal ginčijamą Leidimą nėra atliekami jokie statybos darbai, tačiau bylos baigtis dėl Leidimo panaikinimo sukels teisines pasekmes pastato savininkų nuosavybės teisėms, nes atmetus skundą savavališkai atlikti statybos darbai bus įteisinti arba, patenkinus skundą, savininkams išliks pareiga pagal priimtus teismų sprendimus pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Specialioji teisėjų kolegija nustatė, kad byloje prašoma pripažinti negaliojančiu Leidimą rekonstruoti Namą. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad dėl Namo priestato statybos buvo surašytas Savavališkos statybos aktas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, įpareigojantis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėja prašyme tvirtina, kad Leidimas išduotas atsakovui siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius. Byloje nustatyta, kad 2011 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-244-608/11 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė įpareigoti V. G., iš kurios Namą įsigijo atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo, per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes, nurodytas Savavališkos statybos akte.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnyje yra įtvirtintas aiškus reglamentavimas, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, numatyti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, o Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje praktikoje taip pat laikomasi bendros praktikos, kad ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo taisyklių taikymui statybos pradėtumo ar nepradėtumo faktas yra procesinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendžia rūšinio teismingumo klausimą (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-78/2017, 2017 m. sausio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-19/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2016; 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-96/2016 ir kt.). Taigi dėl ginčo rūšinio teismingumo yra sprendžiama pagal tai, ar pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, reikės pašalinti savavališkos statybos padarinius, ar ne.

Nei pareiškėjai, nei prašymą gavusiam teismui nekilo abejonių, jog statybos darbai pagal Leidimą nebuvo pradėti. Specialioji teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad byloje ginčijamą statybos leidimą pripažinus negaliojančiu, aktualus būtų tik šio leidimo pagrindu neteisėtai atliktų statybos darbų pasekmių šalinimo klausimas (2020 m. gruodžio 9 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-87/2020). Taip pat pažymėtina, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimas jau yra išspęstas, teismo sprendimas šiuo klausimu įsiteisėjęs. Byloje nesant įrodymų, jog yra pradėti statybos darbai pagal byloje ginčijamą Leidimą, specialioji teisėjų kolegija daro išvadą, jog aptariama byla nagrinėtina administraciniame teisme, todėl ji grąžinama Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir A. B. dėl leidimo rekonstruoti statinį panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys: E. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „GGG studija“) grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys