2dc1cd39-5ce7-4614-bc74-e6af535424e6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.2A-1589-345/2010

Procesinio sprendimo kategorija:          121.15. ; 121.21.          Â

                                                                      Â

            Â

VILNIAUS APYGARDOS

TEISMASÂ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

N U T A R T I S

2010 m. spalio 5 d.

 Vilnius

                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Henricho Jaglinskio (pranešėjo),

sekretoriaujant  Julijai Štreimikienei,

dalyvaujant ieškovo G. O. atstovui advokatui Tomui Bagdanskiui.,

vieÅ¡ajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo G. O. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto pirmo

apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-165-734-2010 pagal G. O. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėto atleidimo iš išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo, bei atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovui G. O. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,     n u s t a t ė :

patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –DK) 136 str. 3 d. neteisėtu, pagal DK 297 str. 4 d. į darbÄ negrÄ Å¾inti ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas: neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ( kartu su priedais), metinę premijÄ ir priklausančiÄ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas; iÅ¡skaitytÄ Â 1160,70 Lt darbo užmokestį; nepagrįstai atsakovo ieÅ¡kovui sumokėtÄ 774,01 Lt sumÄ ; vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kovu dienos; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡imtinę iÅ¡mokÄ ; 5 procentų metines palÅ«kanas nuo neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas nuo atleidimo dienos iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos; 6 procentų procesines palÅ«kanas nuo visos ieÅ¡kovo naudai priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti visa apimtimi nes ieÅ¡kovas buvo atleistas už darbo drausmės pažeidimus, bei kaip praradęs pasitikėjimÄ už materialinių vertybių iÅ¡Å¡vaistymÄ , palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 9504,87 Lt žalos dėl padaryto materialinių vertybių trÅ«kumo, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas nutartimi ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovo G. O. naudai 7639,82 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. sausio mėnesio imtinai, neiÅ¡mokėto pagal 2008 m. gegužės 16 d. įsakymÄ Nr. 495. Panaikino atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymÄ 2008 m. gruodžio 17 d. Nr. 710 ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo G. O. naudai 1160,70 Lt darbo

užmokestį. Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo G. O. naudai 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos

sumos ( 8800,52 Lt ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009 m. gegužės 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 264 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Priešieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš ieškovo G.

O. atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 9504,87 Lt žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 285 Lt bylinėjimosi išlaidų.

IeÅ¡kovo atstovas pateikė teismui apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o: 1. pakeisti Vilniaus

miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimÄ , dalyje, kurioje ieÅ¡kinys dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykių priteisimo, atmestas iÅ¡ dalies,

t.y.: pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. neteisėtu; ieÅ¡kovo į darbÄ pas atsakovÄ Â negrÄ Å¾inti; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai: (dviejų)

mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ; vidutinį darbo užmokestį už priverstinėsÂ

pravaikÅ¡tos laikÄ nuo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo (2009 m. balandžio

10 d.) dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo

dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai nepagrįstai ieÅ¡kovo sumokėtÄ 774,01 Lt sumÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo UABÂ

„(duomenys neskelbtini)" ieÅ¡kovo naudai vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo 2009

m. balandžio 10 d., t.y. darbo sutarties su ieškovu nutraukimo dienos, iki

visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos, t.y. teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti 2009 m. sausio 15 d.

mokėjimų grafikÄ negaliojančiu. 2. Panaikinti

Vilniaus m. l apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimÄ , dalyje, kurioje atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys ieÅ¡kovui  dėl žalos atlyginimo, patenkintas, ir priimti

naujÄ sprendimÄ , kuriuo atsakovo

priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo, atmesti. 3. Likusioje dalyje Vilniaus m. l apylinkės teismo

2010 m. gegužės 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . 4. Priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atstovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas buvo teisėtai atleistas iÅ¡ darbo pas atsakovÄ DK 136 str. 3 d. pagrindu. IeÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo atsakovo 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 823 pagal DK 136 str. 3 d. ir 235 str. 2 d.

7 p., dėl to, kad jis 2009 m. sausio 20 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbÄ ; 2009 m. sausio 21 d. nuo 12

val. išvyko iš darbo niekam nepranešęs; 2009 m. sausio 22 d. 8.30 val. išvyko iš darbo niekam nepranešęs. Teismas laikė

aukščiau nurodytus faktus įrodytais. Tuo tarpu ieškovas nepadarė jokių darbo drausmės pažeidimų, nes tiek 2009 m. sausio 20 d., tiek 2009 m. sausio 21 - 22 d. vykdė darbo pareigas. Vykdytos darbo funkcijos 2009 m. sausio 20 – 22 d. yra detaliai aprašytos tiek ieškovo pateiktame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje, be to, aprašytas aplinkybes patvirtino liudytojas J.

P. ir į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (elektroninis laiÅ¡kas).

Taip pat, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas nusižengė įmonės darbo tvarkai, dezorganizavo įmonės darbÄ , nes nesuderinęs su darbo vadovu, t.y. savavaliÅ¡kai, pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo vietos. Atstovas nurodo, kad nei darbo sutartyje,

nei kituose dokumentuose nebuvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas kam nors turi praneÅ¡ti apie iÅ¡vykimÄ pas klientus arba kitų

darbo funkcijų atlikimÄ ne konkrečioje darbo vietoje. IeÅ¡kovas važiavo pas klientus, susitikinėjo su

pirkėjais, stebėjo parduotuvės ekspozicijÄ , atliko kitas darbo funkcijas, t.y. neprivalėjo bÅ«ti vienoje darbo vietoje ir praneÅ¡ti apie jos palikimÄ . Be to, nurodo, kad pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ Ä¯monėje, tiek D. D., tiek kiti įmonės darbuotojai žinojo, kur yra iÅ¡vykęs ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovo nuomone, liudytojų D. D., R. N., R. V. parodymus teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai, nes Å¡ie liudytojai iki Å¡iol yra UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojai, ty. gali bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi.

Atstovas nurodo, kad atsakovas nevykdė DK 240 str. l d. numatytos pareigos, t.y. raštu nepareikalavo, kad ieškovas pasiaiškintų raštu dėl neva padarytų darbo drausmės pažeidimų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovas nesutinka su teismo sprendime išdėstyta pozicija, kad jis yra atsakingas už

neva padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ esÄ patvirtino 2008 m. lapkričio 21 – 27 d. atlikta inventorizacija bei jos rezultatai. Teismas nesivadovavo tuo, kad materialinei

atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos visos Å¡ios sÄ lygos: reali žala; žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; pažeidėjo kaltė; pažeidėjÄ ir nukentėjusiÄ Å¡alį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Be to, teismas nevertino darbuotojų darbo

specifikos ir darbo su materialinėmis vertybėmis ypatybių įmonėje, darbo funkcijų, taip pat neatsižvelgė į tai, kad

nebuvo nustatytos atsakomybės ribų

korektyvos tarp įmonės darbuotojų, vidaus materialinių vertybių kontrolė. Akcentuotina, kad į sandėlį, kuriame buvo saugomos vertybes, už

kurias neva buvo atsakingas tik ieÅ¡kovas, galėjo patekti bet kuris įmonės darbuotojas, tuo tarp ieÅ¡kovas neturėjo net rakto nuo sandėlio, saugos duomenų, neturėjo prisijungimo prie programos, kurioje atsispindėjo prekių likučiai sandėlyje. Be to, faktiÅ¡kai atsakingi už prekių saugojimÄ , fiksavimÄ buvo pas atsakovÄ dirbantys sandėlininkai (D. J. ir R. Č.). Pabrėžiama, kad apklausti įmonės darbuotojai

patvirtino, kad jie suprasdami, jog visi yra atsakingi už trÅ«kumÄ , gera valia pasirašė mokėjimų grafikÄ ir teismas

mokėjimų grafikÄ dėl žalos padengimo, kurį pasirašė penki įmonės darbuotojai pripažino teisėtu, tačiau atsakingu už neatlygintÄ Å¾alos dalį (9504,87 Lt)

neteisėtai pripažino tik ieÅ¡kovÄ . Atstovas nurodo, jog LAT yra nurodęs, kad bÅ«tina įvesti darbuotojų visiÅ¡kÄ grupinę materialinę atsakomybę, jeigu dėl

darbuotojo kolektyvo atliekamų funkcijų, susijusių su materialinių vertybių apskaita, apsauga, pardavimu ir kt.,

nėra galimybės atriboti kiekvieno grupės darbuotojo materialinės atsakomybės. Tuo tarpu atsakovas nevykdė pareigos pagal įstatymo reikalavimus sudaryti su įmonės darbuotojais kolektyvinės

visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, kuria prisiimti įsipareigojimai bÅ«tų sudarę sÄ lygas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jų

nustatytus nuostolius. Be to, teismas visiškai

neatsižvelgė į tai, kad pats atsakovas į bylÄ pateikė 2008 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 683 nuoraÅ¡Ä , kuriame yra užfiksuota,

jog 2008 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus didmeninės prekybos padalinyje buvo atlikta

inventorizacija ir materialinės vertybes perėmė sandėlininkas D. J.. Å is faktas taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovas nebuvo atsakingas už materialinių vertybių apsaugÄ ir

prekės jam perduotos nebuvo.

Taip pat, ieÅ¡kovo atstovas nurodo, kad rastas materialinių vertybių trÅ«kumas nepagrįstas apskaitos dokumentais. IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų dokumentų visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, koks materialinių vertybių trÅ«kumas užfiksuotas ir kaip jis apskaičiuotas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieÅ¡kovas nesutinka su teismo konstatavimu, jog mokėjimų grafikÄ pagal inventorizacijos aktÄ pasirašė atsakovo įmonės darbuotojai be prievartos, suprasdami, jog visi yra atsakingi už trÅ«kumÄ , todėl

774 Lt sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas 2008 m. gruodžio 15 d. sumokėjo atsakovo naudai, nelaikė iÅ¡skaita iÅ¡ darbo užmokesčio ir konstatavo, jog Å¡is mokėjimas atsakovo atžvilgiu yra teisėtas. IeÅ¡kovas sumokėjo 774 Lt sumÄ atsakovui ir pasirašė mokėjimo grafikÄ ne geranoriÅ¡kai, o ekonominio spaudimo, grasinimo atleisti aplinkybėmis, todėl mokėjimo grafikas turėjo bÅ«ti pripažintas negaliojančiu dėl ekonominio spaudimo.

IeÅ¡kovo atstovas nurodo, jog teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir neargumentavo, dėl kokių priežasčių iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai jis nepriteisė vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog teismas ieÅ¡kovo

ieškinį iš dalies patenkino, t.y. priteisė ieškovui iš atsakovo 7639,82 Lt darbo užmokesčio, neišmokėto pagal 2008 m. gegužės 16

d. įsakymÄ Nr. 495. DK 141 str. 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiamÄ atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo

vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ , todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai turi bÅ«ti priteistas

vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ nuo 2008 m. balandžio 10 d., t.y. darbo sutarties nutraukimo dienos, iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su darbuotoju dienos, t.y. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįsta, palikti galioti priimtÄ Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo sprendimÄ .Â

Atsakovas nurodo, jog teismai teisingai nurodė, kad ieškovo atžvilgiu 2009 m. sausio 20, 21, 22 dienomis tarnybiniais pranešimais buvo fiksuoti drausmės pažeidimai. Ieškovas paprašytas parašyti pasiaiškinamus po kiekvieno darbo drausmės pažeidimo atsisakydavo rašyti paaiškinimus, todėl įmonės atsakinga darbuotoja, regiono prekybos vadovė D. D., buvo priversta rašyti tarnybinius pranešimus, rinkti kitus dokumentus,

fiksuojančius drausmės pažeidimus, kad ieškovas atsisako rašyti paaiškinimus, susipažinti su jam skirtomis nuobaudomis. Ieškovas nurodo, kad jam buvo skirtos nepagrįstos nuobaudos, tačiau jis neginčijo nei vienos jam

skirtos nuobaudos už darbo drausmės pažeidimus, nepateikė jokių pretenzijų atsakovo atžvilgiu. DK 242 str. 1 d.

nurodo, kad darbuotojas drausminę nuobaudÄ gali apskųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, o DK 242 str. 2 d.

nurodo, kad darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas turi teisę nuobaudÄ panaikinti atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , aplinkybes,

kuriomis jis padarytas, darbuotojo ankstesnį darbÄ ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo

sunkumÄ , ar buvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos.

Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovo argumentas, jog jis naudojosi elektroniniu paÅ¡tu ir tik bÅ«damas darbe jis galėjo prieiti prie įmonės kompiuterio, iÅ¡siųsti informacijÄ ir tai įrodo faktÄ , kad jis 2009 m. sausio 21 d. buvo darbe, neteisingas, kadangi ieÅ¡kovas nenurodo teismui, kad jam asmeniniam naudojimui buvo skirtas neÅ¡iojamasis kompiuteris, kuris visÄ laikÄ buvo pas jį. IeÅ¡kovas neÅ¡iojamÄ kompiuterį visÄ laikÄ vežiodavosi su savimi, kompiuteris turėjo galimybę ir tam skirta įranga, su kuria bet kuriame Lietuvos Respublikos taÅ¡ke priimti ir iÅ¡siųsti informacijÄ j kitus kompiuterius, be to teismo metu Å¡is faktas buvo iÅ¡siaiÅ¡kintas ir fiksuotas.

Atsakovas nurodo, kad liudytojai

P. P., R. N., R. V. apklausti teisme paliudijo, kad ieškovas, 2009 m. sausio 20 d. darbe nebuvo, 2009 m. sausio 21 d. nuo 12.00 val. išvyko iš darbo ir jame daugiau nepasirodė, o 2009 m. sausio 22 d. nuo 8.30 val. pasišalino iš darbo ir tik po pietų apie

14.00 val. informavo Vilniaus regiono vadovę D. D., kad jis pateko į autoįvykį ir turi nedarbingumo pažymėjimÄ .

Ieškovas nurodo, kad jis nebuvo pavaldus Vilniaus regiono prekybos vadovė D. D., tačiau teismo posėdžio metu buvo pateikta medžiaga kurioje buvo nurodyta, kad ieškovas yra pavaldus Vilniaus regiono prekybos vadovei D. D.. Teismo posėdžio metu D. D. paliudijo, kad G. O. buvo jai pavaldus ir visus savo atliekamus darbus jis turėjo derinti su ja.

Atsakovas nurodo, kad tarp jo ir ieÅ¡kovo buvo pasiraÅ¡yta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus įsakymu, ieÅ¡kovas perėmė visas materialines vertybes, esančias Vilniaus sandėlyje, iÅ¡ įmonės darbuotojo R. Å . ir nuo perimtų prekių momento tapo už jas atsakingas. 2008 m. gruodžio 23 d. ieÅ¡kovas pasirašė dokumentÄ , kuriame sutiko su materialinių vertybių trÅ«kumu ir nurodė, kad šį trÅ«kumÄ padengs per 3+1 mėnesį. IeÅ¡kovas į įmonės kasÄ Ä¯nešė 774,00 Lt tuo sumažindamas padarytos žalos dalį. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas įsiskolinimas, kadangi jis

su padarytos žalos dydžiu sutinka ir tai fiksuoja savo asmeniniu parašu atitinkamuose dokumentuose, kurie yra fiksuojami

atsakovo buhalterijoje.

Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti sudarytÄ mokėjimų grafikÄ 2009 m. sausio 15 d., tačiau atsakovas teismo metu pasisakė, kad nedalyvavo sudarant Å¡io mokėjimo grafiko ir jo nereikalavo iÅ¡ įmonės darbuotojų. Mokėjimo grafikas buvo sudarytas tik darbuotojų iniciatyva ir įmonei pateiktas nebuvo, nes teismo metu liudininkai paliudijo, kad grafikas buvo sudarytas tik darbuotojų tarpe ir tik iÅ¡ jų pačių pusės. Grafikas buvo sudarytas norint dalinai padengti padarytus ieÅ¡kovo nuostolius įmonei.

Atsakovas pažymi, jog ieškovas yra atleistas iš užimamu pareigų ne tik pagal DK 136 str. 3 d., kaip tai nurodo ieškovas, bet ir pagal 235 str. 2 d. 7 p..

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡einant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas pas atsakovÄ Ä¯sidarbino didmeninės prekybos vadovu 2008 m. kovo 31 d., jam nustatytas 2214 Lt mėnesio atlyginimas, 2008 m. gegužės 16 d. darbo sutartis pakeista nustatant priedus prie atlyginimo įsakymu Nr. 495. Atsakovas ieÅ¡kovÄ atleido iÅ¡ darbo 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 853 pagal DK 136 str. 3 d. ir 235 str. 2 d.

7 p., remdamasis 2009 m. sausio mėnesio 20, 21, 22 d. tarnybiniais pranešimais, aktais bei įspėjimais.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog 2009 m. sausio 20 d. atsakovo vadovas ieÅ¡kovui skyrė drausminę nuobaudÄ - įspėjimÄ už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , 2009 m. sausio 21 d. ieÅ¡kovui už savavaliÅ¡kÄ pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ darbo vietos nuo 12.00 val., atsakovas skyrė drausminę nuobaudÄ

- papeikimÄ . IÅ¡ 2009 m. sausio 22 tarnybinio praneÅ¡imo bei tos pačios dienos vadybininkų suraÅ¡yto akto, nustatyta, jog ieÅ¡kovas 2009 m. sausio 22 d. apie 8 val. 30 min. savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo vietos, apie 14 val. jis pranešė darbdaviui, jog pateko į autoįvykį ir turi nedarbingumo lapelį, atsisakė raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl savavaliÅ¡ko iÅ¡vykimo iÅ¡ darbo vietos. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pažymoje nurodyta, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieÅ¡kovui 2009 m. sausio 20 d. pažymėta pravaikÅ¡ta, 2009 m. sausio 21 d. iÅ¡vykimas iÅ¡ darbo vietos niekam nepraneÅ¡us nuo 12.00 val., tai nurodyta pateiktuose laiko apskaitos žiniaraščiuose. Atsakovas Å¡iuos ieÅ¡kovo veiksmus kvalifikavo kaip darbo drausmės pažeidimus, ir, kadangi už tai jam buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos per 12 mėnesių, atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d..

IeÅ¡kovas, nesutikdamas su 2009 m. sausio 20 d. skirta drausmime nuobauda – įspėjimu, nurodė, jog tÄ dienÄ jis iÅ¡ darbo elektroninio paÅ¡to į asmeninį elektroninį paÅ¡tÄ iÅ¡siuntė Vilniaus didmenos ataskaitÄ už 2008 m. gegužės mėnesį, o tai padaryti jis galėjo tik bÅ«damas darbe. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo paaiÅ¡kinimÄ , jog ieÅ¡kovui asmeniniam naudojimui buvo skirtas neÅ¡iojamas kompiuteris, kuriame buvo įranga, leidžianti ieÅ¡kovui, nesvarbu kur jis yra, priimti ir iÅ¡siųsti informacijÄ , ir padariusi iÅ¡vadÄ jog ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo elektronio paÅ¡to į asmeninį elektroninį paÅ¡tÄ minėtÄ ataskaitÄ iÅ¡siųsti galėjo bÅ«damas ir ne darbe, bei atsižvelgusi į liudytojų P. P., R. N. ir R. V. parodymus, jog ieÅ¡kovo 2009 m. sausio 20 d. darbe nebuvo, šį ieÅ¡kovo argumentÄ vertina kaip nepagrįstÄ .

IeÅ¡kovo argumentas, jog liudytojas J. P. patvirtino, kad 2009 m. sausio 21 d. apie 15- 16 val. matė ieÅ¡kovÄ darbe atmestinas, kadangi trys liudytojai (P. P.,

R. N. ir R. V.) teisme paliudijo, jog ieÅ¡kovo minėtÄ dienÄ nuo 12.00 val. darbe nebuvo. IeÅ¡kovo argumentÄ , jog Å¡ių liudytojų parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes jie gali bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstÄ , kadangi bylos baigtis niekaip nelietė liudytojų asmeninių interesų, be to, liudytojai teisme davė priesaikÄ sakyti tiesÄ .

Dėl ieÅ¡kovo argumento, jog atsakovas nereikalavo, kad ieÅ¡kovas pasiaiÅ¡kintų dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų, teisėjų kolegija nurodo, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų, nustatyta, jog dėl visų atliktų darbo drausmės pažeidimų ieÅ¡kovo buvo praÅ¡oma paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimus, tačiau ieÅ¡kovas to nepadarė. Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. V. S. individuali įmonė

(duomenys neskelbtini), byla Nr. 3K-3-446/2003, kat. 2.4.3.10; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. UAB

„Pašventupio Baltutė“, byla Nr. 3K-3-1298/2002, kat. 2.4.3.10; kt.). Teismas išaiškino, jog aplinkybė,

kad iÅ¡ darbuotojo nebuvo raÅ¡tu pareikalauta pasiaiÅ¡kinti ir jis pasiraÅ¡ytinai nebuvo supažindintas su jam paskirta drausmine nuobauda, nedaro jo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėto ir nėra pagrindas panaikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-590/2004).

IeÅ¡kovas nurodė, jog jis 2009 m. sausio 22 d. darbe buvo ir atlikdamas jam pavestas funkcijas 8.45 val. iÅ¡vyko iÅ¡ biuro, o kelyje pakliuvo į autoįvykį, kurio metu patyrė traumÄ ir buvo nedarbingas, kÄ Ä¯rodo nedarbingumo lapelis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tai, jog byloje yra ieÅ¡kovo nedarbingumo lapelis nuo 2009 m sausio 22 d., daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iÄ dienÄ ieÅ¡kovas darbo drausmės pažeidimų nepadarė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , vadovaudamasi DK bei remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas ieÅ¡kovÄ pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. atleido iÅ¡ darbo nepagrįstai. Atleidimas iÅ¡ darbo DK

136 str. 3 d. 1 p. pagrindu galimas, kai, galiojant anksčiau paskirtai drausminei nuobaudai, darbuotojas vėl nusižengia darbo drausmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2004). Ä® atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ sudarančių juridinių faktų sudėtį kartu su kitais įeina Å¡ie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dienÄ ankstesnė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų,

reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimÄ pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo

teismų praktikoje“ 2 punktas). Kaip jau nustatyta, ieÅ¡kovas pagrįstai 2009 m. sausio 20 d. ieÅ¡kovui skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ , o 2009 m. sausio 21 d. – papeikimÄ . DK 237 str. numato kokios gali bÅ«ti skiriamos drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimÄ â€“ pastaba, papeikimas, atleidimas iÅ¡ darbo, o DK 239 str. numato, jog už kiekvienÄ darbo drausmės pažeidimÄ galima skirti tik vienÄ drausminę nuobaudÄ . Vadinasi už 2009 m. sausio 20 - 21 d. atliktus darbo drausmės pažeidimus ieÅ¡kovui buvo paskirta po vienÄ drausminę nuobaudÄ . Dėl 2009 m. sausio 23 d. teisėjų kolegija, jau pasisakė, kad ieÅ¡kovas neatliko darbo drausmės pažeidimo. Todėl, atsakovas nepagrįstai ieÅ¡kovÄ atleido iÅ¡ darbo DK

136 str. 3 d. 1 p. pagrindu.

Tačiau, teisėjų kolegija nurodo, kad iÅ¡ bylos faktinių aplinkybių bei raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas pasirašęs su atsakovu visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, padarė trÅ«kumų už 11439,58 Lt, todėl ieÅ¡kovo atleidimas DK 136 str. 3 d. 2 p., kuris nustato, jog darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįsėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas, yra pagrįstas. DK 235 str. 2 d. 7 p. nustatyta, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo veikla, turinti vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo požymių. Å i norma reiÅ¡kia, kad darbuotojas yra atleidžiamas iÅ¡ darbo už veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių. Esant Å¡iurkščiam darbo drausmės pažeidimui, net ir nemaÅ¾Ä darbo staÅ¾Ä turintis darbuotojas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo už vienkartinį pažeidimÄ , jeigu nėra labai svarių argumentų, kurie paveiktų teismÄ nukrypti nuo bendrosios taisyklės, įtvirtintos DK 136 str. 3 d. 2 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-272/2004).

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog jis yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ patvirtino 2008 m. lapkričio 21 – 27 d. atlikta inventorizacija, kadangi nebuvo nustatytos visos materialinei atsakomybei taikyti bÅ«tinos sÄ lygos. Tačiau, byloje esantis 2008 m. gruodžio 23 d. inventorizacijos aktas patvirtina, jog nustatytas prekių trÅ«kumas už 11439,58 Lt, kas laikytina įmonei padaryta žala, neteisėta veika. IeÅ¡kovas įmonėje užėmė Vilniaus didmenos padalinio vadovo pareigas. Inventorizacija buvo atliekama Vilniaus didmenos prekybos sandėlyje, todėl ieÅ¡kovas, kaip padalinio vadovas, buvo atsakingas už materialines vertybes, kurios buvo laikomos minėtame sandėlyje. Be to, pagal ieÅ¡kovo darbo pobÅ«dį matyti, kad ieÅ¡kovo darbas buvo tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu bei gabenimu.

IeÅ¡kovo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad į sandėlį galėjo patekti bet kuris darbuotojas atmestinas, nes jis buvo padalinio vadovas ir turėjo bei privalėjo kontroliuoti kitų darbuotojų patekimÄ Ä¯ sandėlį, taip užtikrindamas meterialinių vertybių, esančių sandėlyje, saugumÄ . Be to, ieÅ¡kovas, susipažinęs su 2008 m. gruodžio 23 d. inventorizacijos aktu, pasirašė, kad su juo sutinka ir įsipareigoja skolÄ apmokėti per 3+1 mėnesius.

Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , kuria įrodyta, jog ieÅ¡kovas atsakingas už įmonės patirtus nuostolius, vadovaudamasi DK, kurio 136 str. 3 d. 2 p. numato jog darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas, o DK 235 str. nurodo kas yra Å¡iurkÅ¡tus pažeidimas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, jog formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai tokie, kaip raÅ¡tiÅ¡ko kreipimosi dėl pasiaiÅ¡kinimo nebuvimas, nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas ieÅ¡kovÄ pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. atleido iÅ¡ darbo pagrįstai.

Taip pat, ieškovo argumentas, jog atsakovas nevykdė pareigos sudaryti su įmonės darbuotojais kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutartį, laikytinas nepagrįstu. Materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutartys gali būti sudaromos tada, kai kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės. Kaip jau minėta, ieškovo darbas buvo tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu bei gabenimu. Be to, darbdavys neturi prievolės sudarinėti šių sutarčių, tai darbdavio teisė, bet ne pareiga.

Ieškovo argumentas, jog materialinių vertybių trūkumas nepagrįstas atmestinas, kadangi šis trūkumas yra pagrįstas byloje pateiktais dokumentais bei, kaip jau minėta, ieškovas su šiuo trūkumu sutiko, pasirašydamas ant inventorizacijos akto.

Teisėjų kolegija ieÅ¡kovo argumentÄ , kad mokėjimo grafikas buvo pasiraÅ¡yta ekonominio spaudimo bei grasinimo atleisti aplinkybėmis, vertina kaip nepagrįstÄ , kadangi byloje nėra duomenų, jog minėti asmenys mokėjimo grafikÄ pasirašė nurodytomis aplinkybėmis. Be to, liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, jog patys gera valia pasirašė mokėjimo grafikÄ .Â

Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, jog atsakovas buvo pasirašęs su ieÅ¡kovu visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad nustačius materialinių vertybių trÅ«kumÄ , materialiai atsakingas asmuo turi jį atlyginti (DK 257 str.). Tačiau teisėjų kolegija, atsakovo naudai priteistinÄ sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo mažina nuo 9504,87 Lt iki 8356,57 Lt. Suma apskaičiuota iÅ¡ inventorizacijos aktu nustatyto prekių trÅ«kumo už 11439,58 Lt iÅ¡minusavus 774,01 Lt ieÅ¡kovo sumokėtÄ sumÄ atsakovui padarytos žalos padengimui bei iÅ¡minusavus D. D., R. Č., R. N. bei

R. V. pagal mokėjimo grafikÄ Ä¯sipareigotas padengti sumas (bendrai 2309 Lt), kadangi minėti asmenys, kaip patys nurodė, laisva valia geranoriÅ¡kai sudarė mokėjimo grafikÄ , kuriuo įsipareigojo padengti dalį atsakovui padarytų nuostolių.

IeÅ¡kovas nurodė, jog teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir neargumentavo, dėl kokių priežasčių iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai nepriteisė vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . DK 141 str.1 d. įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 str. 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ .

Taigi, jei yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigÄ ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 str. 3 d. nustatytos pasekmės. Å i norma nustato kompensacinį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos bei kartu nustato sankcijÄ darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaito atleidimo dienÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-82/2008).

Todėl, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovui nepriteisė vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaikyti laikÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi iÅ¡ byloje esančios „Pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas“ priskaičiuotomis sumomis paskutinių trijų mėnesių, iki ieÅ¡kovo pravaikÅ¡tų, t.y. 2008 m. spalio mėnesio – 3000 Lt, lapkričio mėnesio – 2725,38 Lt ir gruodžio mėnesio – 2284,34 Lt, nustatė, kad bendra pajamų suma, neatskaičius mokesčių, buvo 8009,72 Lt, o iÅ¡dirbtų dienų skaičius – 58, todėl vidutinis darbo dienos užkmokestis – 138,10 Lt.

Kadangi, nustatyta, jog 2009 metais dirbant penkias dienas per savaitę vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį buvo - 21,1 diena, o 2010 metais – 21,2 dienos. , teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovo vidutinis mėnesio užmokestis 2009 metais – 2913,91 Lt; 2010 metais - 2927,72 Lt neiÅ¡skaičius mokesčių. IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ suma skaičiuojama nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki teismo nutarties priėmimo, kas sudaro 2009 metais - 8 mėnesius ir 21 dienÄ , o 2010 metais – 9 mėnesius ir 5 dienas.

Už 2009 metus suma skaičiuojama 8 mėnesius dauginant iÅ¡ 2913,91 Lt (vidutinio mėnesio užmokesčio) ir 21 dienÄ dauginant iÅ¡ 138,10 Lt (vidutinio darbo dienos užmokesčio), sumas sudėjus gaunama – 26211,38 Lt suma. Už 2010 metus suma skaičiuojama 9 mėnesius dauginant iÅ¡ 2927,72 Lt (vidutinio mėnesio užmokesčio) ir 5 dienas dauginant iÅ¡ 138,10 Lt (vidutinio darbo dienos užmokesčio), sumas sudėjus gaunama – 27039,98 Lt. Bendras vidutinis darbo užmokestis už užderlsimo

laikÄ (2009 m. balandžio 10 d. – 2010 m. spalio 5 d.) – 53251,36 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos

nagrinėjimo objektyvias užsitęsimo priežastis – įrodymų rinkimÄ , patikslintų ieÅ¡kinių priėmimÄ , teismo posėdžių skaičių (dėl praÅ¡ymų pateikimo, liudytojų pakartotinio kvietimo į teismo posėdį) ir kt., įvertinusi ieÅ¡kovo mėnesinio darbo užmokestį, vadovaudamasi teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais, nusprendė, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už uždelstÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu laikÄ nuo ieÅ¡kovo atleidimo dienos iki teismo nutarties priėmimo dienos priteistina suma mažintina 50%, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina – 26625,68 Lt. Nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki teismo nutarties priėmimo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dalis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , skaičiuojant po – 1456,95 Lt per mėnesį, neiÅ¡skaičius mokesčių, 2009 metais ir 1463,86 Lt per mėnesį, neiÅ¡skaičius mokesčių, 2010 metais. Nuo Å¡ios sumos ieÅ¡kovas turi sumokėti valstybei pajamų mokestį bei socialinio draudimo įmokas.

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino

materialines teisės normas, tačiau nepagrįstai nepriteisė ieÅ¡kovui vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ,

todėl ieÅ¡kovui G. O. iÅ¡ atsakovo UAB “(duomenys neskelbtini)“ priteistina vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ suma – 26625,68 Lt.

Be to, iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos – 7,05 Lt (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d., 331 str. kolegija, n u t a r ė :

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo G. O. a.k. (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ panaikinti, ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje iÅ¡ dalies tenkinti. Priteisti ieÅ¡kovui

G. O. a.k. (duomenys neskelbtini) iš

atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini) vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti

laikÄ â€“ 26625,68 Lt.

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu priteistÄ iÅ¡ atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žyminį mokestį valstybei padidinti nuo 264 Lt iki 1063 Lt.

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m.

gegužės 24 d. sprendimu atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ ieÅ¡kovo G. O. priteistÄ Â nuostolių atlyginimÄ nuo 9504,87 Lt

sumažinti iki 8356,57 Lt.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei 7,05 Lt pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė                                                             Alma

Urbanavičienė

Teisėjai                                                                                   Henrichas

Jaglinskis

                                                                                               Dalia

Kačinskienė