2024-10-16 Nr. AB-14913-3-65-3-00263-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2113-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00263-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir Skyrius) teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. sausio 16 d. skundą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. V. J. 2024 m. sausio 16 d. su skundu kreipėsi į Skyrių, esantį Rokiškio rajone, dėl mažametės dukros A. J. (toliau – ir dukra, nepilnametė) namuose patiriamo smurto, kuriame nurodė, kad 2024 m. sausio 14 d. apie 12 val. jam paskambino dukra ir verkdama pasakė, jog jos motina I. T. neleidžia išeiti su draugėmis į kiemą, sako, kad dukra nemoka anglų kalbos ir panašiai. Pareiškėjas leido dukrai išeiti kelioms valandoms (iki 16 val.), tačiau motina griežtai pasakė, kad dukra niekur neis, kol jai neatsiskaitys vokiečių kalbos (nors dukra jam minėjo apie anglų kalbą) žodžių. Pokalbio metu motina pradėjo tiesiog nevaldomai isteriškai rėkti, jog dukra niekur neis, kadangi ji taip pasakė, taip ir bus, o ant dukros pradėjo rėkti, kad ši pareiškėjui meluoja (nors jo pokalbio su dukra negirdėjo). Matydamas, kad neįmanoma susitarti ir situacija dėl dukters gali tapti nevaldoma, V. J. kreipėsi pagalbos į policiją.

2.2. 2024 m. sausio 13 d. dukra paskambino pareiškėjui ir verkdama sakė, kad prieš ją fiziškai smurtauja jos motina. Pokalbio metu V. J. išgirdo, kaip I. T. ant dukros pradėjo rėkti, o išgirdusi, kad ši kalba telefonu su pareiškėju, dukrai rėkdama pasakė: „Tu ką, skųstis sugalvojai?“. V. J. dukters klausė, ar nereikia iškviesti policijos. Tai išgirdusi, I. T. nustojo rėkti, o dukra pareiškėjui pasakė, kad išeina susitikti su drauge. Toks fizinis (stumdymas, traukymas už rankų ir panašiai, sukeliant skausmą) bei psichologinis smurtas prieš dukrą naudojamas ne pirmą kartą.

2.3. Dukra V. J. pasakojo, kad iš jos buvo paimta jo duota banko kortelė, reikalaujama, kad iš kortelės dukra paimtų dovanotus pinigus ir atiduotų I. T.. Iš dukters buvo atimti jai dovanoti grynieji pinigai (daugiau nei 300 Eur). Motina dukrai dienai duoda 2 Eur, už kuriuos ji dar turi papietauti mokykloje. Dukra, norėdama ką nors nusipirkti, dažnai nevalgydavo pietų, dėl to ji nepriauga reikiamo svorio ir tai atsiliepia jos sveikatai. Pareiškėjo nuomone, tai turi būti prilyginta kankinimui. Motina nenoromis pripažino, kad tai negerai, ir buvo sutarta, jog ji duos dukrai papildomai 5 Eur dienai, bet susitarimas buvo vykdomas dvi dienas. Dukra, norėdama parduotuvėje nusipirkti pigiausią sumuštinį, buvo priversta nepažįstamos moters prašyti paskolinti jai 30 centų. Dukra skambino pareiškėjui ir prašė pervesti jai pinigų, nes buvo klasės išvyka į Vilnių, o motina nedavė pinigų valgiui, jau nekalbant apie kitus dalykus. Pareiškėjas paprašė dukros motinos, kad jam kiekvieną mėnesį teiktų motyvuotas ir pagrįstas ataskaitas, kur išleidžiami dukrai išlaikyti skirti pinigai, tačiau nei vienos ataskaitos nesulaukė.

2.4. Dukros telefone I. T. sugyventinis įdiegė sekimo programą. Ta programėle motina ne tik seka telefono buvimo vietą, bet iš viso neleidžia naudotis „Facebook“, „Messenger“ (per kurią dukra su pareiškėju kalbasi vaizdo skambučiais), „Instagram“ ir kitomis programėlėmis ar apskritai telefonu, taip pat neleidžia skambinti, naudotis internetu. Nėra aiški I. T. skiriama nuobaudų tvarka, sistema ir jų trukmė.

2.5. Per Šv. Kalėdų šventes namuose buvo apsistojęs motinos sugyventinis su dviem savo dukterimis. Nors mergaitės žaisdavo kartu, tačiau tik pareiškėjo dukra buvo verčiama su dulkių siurbliu valyti butą, kadangi motinos sugyventinio dukterys yra viešnios, todėl dirbti turi tik ji. Dėl to dukra jautė didelę neteisybę ir pažeminimą bendraamžių bei suaugusių akivaizdoje. Pareiškėjas prašė ištirti situaciją, ar I. T. visada save kontroliuoja, supranta savo veiksmus ir yra adekvatus žmogus, gebantis globoti mažametę dukrą. V. J. taip pat prašė išsiaiškinti dėl dukros patiriamo smurto, žeminimo ir tyčiojimosi bei perduoti jam globoti dukrą.

2.6. Pareiškėjas skundą pasirašė elektroniniu parašu ir adoc failą išsiuntė iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) su prašymu patvirtinti šios žinutės gavimą į panevezio.apskritis@vaikoteises.lt elektroninį paštą, tačiau patvirtinimo apie gautus dokumentus negavo.

2.7. Atsakovas, gavęs V. J. skundą, ėmėsi veiksmų: apklausė dukrą, pareiškėjui paskambino Skyriaus darbuotoja N. I., kuri patvirtino, kad skundas tiriamas ir pareiškėjui bus atsiųstas atsakymas.

2.8. Atsakovas nepateikė atsakymo į skundą ir taip suvaržė V. J. teisę laiku ir tinkamai gauti informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį, kuriuose yra įtvirtinta asmens, o tai reiškia ir pareiškėjo, teisė gauti informaciją. Atsakovas, pažeisdamas teisės normose įtvirtintus reikalavimus, vilkina atlikti pareigas ir jo kompetencijai priskirtinus veiksmus bei pažeidžia V. J. teisę į gerą administravimą.

3. Atsakovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašė pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas savo poziciją grindė šiais argumentais:

3.1. Skyriui 2024 m. sausio 14 d. 14.47 val. elektroniniu paštu iš policijos įstaigos buvo pateiktas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame buvo nurodyta, kad I. T., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), yra skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, pavojų patiriantis asmuo – nepilnametė dukra A. J.. Gautas pranešimas buvo vertintas kaip vaiko teisių pažeidimas ir Skyriuje buvo registruotas 2024 m. sausio 14 d. Nr. 7VTP-77 (toliau – ir 2024 m. sausio 14 d. pranešimas); į šį pranešimą buvo reaguota Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka bei terminais. Tą pačią dieną Skyriaus atstovai, reaguodami į gautą 2024 m. sausio 14 d. pranešimą, vyko į nepilnametės gyvenamą vietą, bendravo su ja, jos atstove pagal įstatymą, telefonu susisiekė su V. J., išklausė jo poziciją, užpildė 2024 m. sausio 14 d. vaiko laikinojo apgyvendinimo aktą Nr. 7VLA-14, nepilnametę apgyvendino saugioje aplinkoje jos močiutės namuose.

3.2. Skyrius elektroniniu paštu 2024 m. sausio 16 d. gavo pareiškėjo 2024 m. sausio 15 d. skundą, kuriame nurodoma, kad nepilnametė namuose patiria smurtą. Gautas pranešimas Skyriuje buvo registruotas kaip vaiko teisių pažeidimas Nr. 7VTP-89 (toliau – ir 2024 m. sausio 16 d. pranešimas); šis pranešimas buvo nagrinėjamas kartu su 2024 m. sausio 14 d. pranešimu. Reaguojant į 2024 m. sausio 14 d. ir 2024 m. sausio 16 d. pranešimus (toliau abu kartu – ir Pranešimai), buvo atlikti Įstatymo 36 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtintame Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyti veiksmai. Dėl gautų Pranešimų Skyriaus specialistės, atlikdamos nepilnametės situacijos vertinimą, lankėsi vaiko gyvenamojoje vietoje, po keletą kartų bendravo su nepilnamete ir jos motina, telefonu susisiekė ir bendravo su V. J., įstatymų nustatyta tvarka rinko duomenis apie šeimą, reikalingus Pranešimams nagrinėti.

3.3. Nepilnametė 2024 m. sausio 14 d. Skyriaus specialistams nurodė, kad, bendraudama su tėvu, pasiskundė, jog dėl namų darbų apsipyko su motina, motina nenorėjo jos išleisti į lauką ir, stvėrusi už rankos, grubiai patraukė. Tėvas, paskambinęs motinai, pagrasino iškviesti policiją, tą jis ir padarė. Sužinojusi, kad dukra rūko elektronines cigaretes, motina ją ėmė griežčiau kontroliuoti, jų santykiai pablogėjo. Nepilnametė nurodė norinti gyventi su tėvu, kadangi su juo sutaria, kas dieną susiskambina, jis ją geriau supranta; nepilnametė yra jam apie tai užsiminusi, tačiau tėvas atsakė, kad tai neįmanoma, kadangi motina nesutiks. Skyriaus atstovams 2024 m. sausio 16 d. bendraujant su nepilnamete, ji nurodė, kad šiuo metu gyvena su močiute, norėtų ten gyventi visada. Taip pat norėtų gyventi ir pas tėvą, tačiau reikėtų keisti mokyklą, palikti draugus, todėl geriau likti toje pačioje klasėje. Su tėvu atvirai bendrauja, jam daugiau pasipasakoja, kadangi jis mažiau bara. Pas motiną nėra blogai, bet pastaruoju metu ji jos nesupranta, dažnai bara, kartais ir nepagrįstai, ją labai kontroliuoja, nepasitiki, į naudojamą telefoną įdiegė programėlę, kad matytų, kur ji yra. Nepilnametė nurodė, kad su motina turi bendrų veiklų, ji laikosi bendrų susitarimų, motiną myli, bet kartais ant jos pyksta, neišsako, kas negerai, ką galvoja. Motina duoda pinigų maistui, pramogoms, jeigu pritrūksta, paprašius, perveda į kortelę. Nepilnametė pažymėjo, kad jai nelabai patinka motinos draugas ir kai į svečius atvyksta jo dukterys, kadangi jeigu joms kas nutinka, kalta lieka ji. Apie tai motinai nesakė. Norėtų, kad motina daugiau su ja tartųsi dėl kai kurių sprendimų, buities ir panašiai. Skyriaus specialistams 2023 m sausio 23 d. bendraujant su nepilnamete ir teiraujantis, ar ji sutinka grįžti pas motiną, nepilnametė nurodė, kad bent jau iki mokslo metų pabaigos gyvens pas motiną, o pas močiutę lankysis. Vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą 2024 m. sausio 23 d. aktu Nr. 7VPA-30 nepilnametė buvo perduota I. T..

3.4. Nepilnametės motina I. T. 2024 m. sausio 14 d. Skyriaus specialistams nurodė, kad įvykio dieną dukros neleido į lauką, kadangi ji nebuvo padariusi namų darbų. Dukra dėl to pasiskundė tėvui, jis dukrai leido eiti į lauką ir būti iki 16 val. Dukra išėjo, tačiau netrukus grįžo į namus su policijos pareigūnais ir motinai buvo įtektas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Metų pradžioje motina tarp dukros daiktų rado elektroninę cigaretę ir papildymo skysčio buteliuką, todėl dukrai taikė griežtesnę kontrolę dėl pamokų ruošos ir laisvalaikio leidimo. Taip ji stengiasi dukrą apsaugoti nuo neigiamos draugų įtakos, tačiau dukra visiems poelgiams gauna tėvo užtarimą. Nepilnametės motina sutiko, kad dukra pagyventų močiutės namuose. 2024 m. sausio 15 d. bendraujant su I. T., moteris nurodė, kad apskundė jai taikytą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kadangi yra apkaltinta nebūtais dalykais, laukia sprendimo; yra pavargusi, jai gaila dukros, kadangi nutikęs įvykis dukrai yra didelė trauma. Nepilnametės motina 2024 m. sausio 17 d. Skyriaus specialistėms išsakė, kad dukra yra šiltas vaikas, gal ji kada per griežtai reaguoja į dukros nusižengimus, tačiau smurto prieš dukrą niekada nenaudojo ir skausmo nenorėjo sukelti. Su dukra kalbasi, siekia susitarti, turi bendrų veiklų, stengiasi užtikrinti jos interesus, ją labai myli. Dukra namuose turi pareigų, tačiau nieko nėra verčiama daryti prievarta. Į dukros telefoną įdiegė programėlę, kad, reikalui esant, galėtų matyti, kur yra dukra. Jeigu gauna informacijos apie netinkamą dukros elgesį, negali nereaguoti ir nieko nedaryti, tačiau į situacijas žiūri liberaliai. Jeigu taiko nuobaudą, tai tiek, kiek reikia ir yra proporcinga nusižengimui. Aptariamiems įvykiams įtaką daro dukros tėvas, jis nustato kitokias ribas, nors pastaruoju metu retai pasiima dukrą pabendrauti.

3.5. Skyriaus specialistai dėl Pranešimų su pareiškėju telefonu susisiekė ir bendravo tris kartus. V. J. 2024 m. sausio 14 d. 20.47 val. buvo informuotas apie tai, kad kol buvo vertinama vaiko situacija dėl 2024 m. sausio 14 d. pranešimo, nepilnametė laikinai bus apgyvendinta močiutės namuose. Pareiškėjas tam neprieštaravo, nurodė, kad dukra niekada nėra sakiusi, jog močiutės namuose jai negerai. V. J. minėjo, kad telefoninio pokalbio su dukra metu ji pasiskundė, jog motina jos neleido į lauką ir dėl to kilo konfliktas, o dieną prieš tai motina dukrai sukėlė fizinį skausmą, patempdama už rankos ir grubiai pastumdama. 2023 m. gruodžio pabaigoje motina prieš dukrą taip pat vartojo smurtą.

Jis, žinodamas, ką išgyvena dukra, negali nieko nedaryti, todėl apie situaciją informavo policijos įstaigą. Su dukra susiskambina kiekvieną dieną, dukra dažnai jam skundžiasi apie nesutarimus su motina, dukros ir motinos santykiai yra pablogėję, jis tai vertina kaip psichologinį smurtą. Pareiškėjas žino apie rastą elektroninę cigaretę, dukros poelgio neteisina, tačiau motinos taikomas auklėjimo priemones vertina kaip per griežtas. Su dukros motina stengiasi aptarti dukros auklėjimo priemones, tačiau ne visada abu būna teisūs, jis yra nuolaidesnis, kadangi mano, kad dukrai reikia daugiau laisvės, nori, jog ji daugiau savarankiškai priimtų sprendimus. 2024 m. sausio 15 d. 11.45 val. telefoninio pokalbio metu V.

J. Skyriaus specialistėms nurodė, kad esant poreikiui, jeigu bus baigta vertinti vaiko situacija ir dukros motinai nebus panaikintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, jis dukrą pasiims į savo namus. Buvo sutarta, kad tokiu atveju Skyriaus specialistai su pareiškėju susisieks iš anksto. Skyriaus specialistė 2024 m. sausio 16 d. 16.28 val. telefonu susisiekė su V. J., informavo, kad Skyriuje yra gautas jo 2024 m. sausio 16 d. pranešimas, kuris bus vertinamas kartu su 2024 m. sausio 14 d. pranešimu, dėl kurio nepilnametės tėvo nuomonė jau buvo išklausyta 2024 m. sausio 14 d.

Pareiškėjas buvo informuotas, kad buvo išsiųstos užklausos į institucijas, dar nėra gauta prašoma informacija, svarbi sprendimams priimti, todėl vaiko situacijos vertinimo terminas bus pratęstas. Atsižvelgus į tai, kad V. J. 2024 m. sausio 16 d. skunde išsakė norą, jog dukros globa būtų perduota jam, jo buvo paklausta, ar jau ėmėsi kokių nors veiksmų, kad nepilnametė apsigyventų kartu su juo, tačiau pareiškėjas informavo, jog yra teisininkas, visas procedūras žino, tačiau į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo dar nesikreipė.

3.6. Skyriaus specialistai 2024 m. sausio 23 d. atliko vaiko situacijos vertinimą dėl galimų nepilnametės teisių pažeidimų. Atliekant vaiko situacijos vertinimą, buvo išklausyta nepilnametė, jos atstovai pagal įstatymą, buvo išsiųsti paklausimai, analizuota gauta rašytinė informacija. Pagal Pranešimuose nurodytas aplinkybes buvo vertinta vaiko situacija ir spręsta, ar jo tėvai užtikrina vaiko teises bei teisėtus interesus.

3.7. Vertinant būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, buvo nustatyti rizikos veiksniai (neigiamas vaiko atstovų pagal įstatymą santykis su vaiku (susijęs su vaiko motina); kiti objektyvūs apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui; kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai (tėvų nesutarimai vaiko auklėjimo klausimais, rizikos veiksnys nustatomas abiem tėvams)) ir apsaugos veiksniai. Skyrius informaciją apie atliktą nepilnametės situacijos vertinimą perdavė Obelių socialinių paslaugų namams ir Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrui, kuriuose nepilnametės tėvams buvo iniciuota ir taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, kad nepilnametei ir šeimai būtų suteikta reikiama pagalba. Nepilnametės atstovė pagal įstatymą su 2024 m. sausio 23 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 7VSV-324 (toliau – ir Anketa) susipažino gavusi ją elektroniniu paštu, prieš tai Skyriui pateikusi prašymą, kuris buvo registruotas 2024 m. sausio 14 d. (Nr. 7GD-806). Pareiškėjas apie susipažinimą su Anketa ir galimus susipažinimo būdus Skyriaus buvo informuotas 2024 m. sausio 23 d., siunčiant pranešimą elektroniniu paštu, nurodytu jo 2024 m. sausio 16 d. Skyriui adresuotame skunde (reg. 2024 m. sausio 23 d. Nr. 7SD-903). Apie teisę susipažinti su Anketa V. J. papildomai buvo informuotas ir telefonu 2024 m. sausio 24 d. 10.03 val., jam buvo paaiškinta, kad susipažinti su Anketa gali per tris dienas. 2024 m. sausio 26 d. pareiškėjas telefonu neatsiliepė. V. J. į jam elektroniniu paštu 2024 m. sausio 23 d. siųstą raštą Nr. 7SD-903 neatsakė ir prašymo susipažinti su Anketa nepateikė. Įstatymas ir Aprašas Skyriaus neįpareigoja pateikti atskirą atsakymą (raštą) pareiškėjui apie vaiko situacijos vertinimą. V. J. buvo žinomi Skyriaus atstovų kontaktai, kuriais jis gali kreiptis, jeigu iškiltų klausimų dėl vaiko situacijos vertinimo aplinkybių ar dokumentų gavimo (teikimo).

3.8. Pareiškėjo skundas dėl Skyriaus veiksmų (vilkinimo priimti administracinį sprendimą) yra nepagrįstas, o argumentai, jog Skyrius nepriėmė administracinio sprendimo, neatitinka objektyvių duomenų ir yra deklaratyvūs. Byloje nėra duomenų, jog Skyrius, gavęs V. J. 2024 m. sausio 16 d. skundą, elgėsi nerūpestingai ar aplaidžiai. Visi Skyriaus kompetencijai priskirtini veiksmai buvo atlikti tinkamai ir nepažeidžiant galiojusių teisės aktų.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. 2024 m sausio 14 d. buvo pranešta policijai apie vaiko teisių pažeidimą (2024 m sausio 14 d. pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą iš policijos įstaigos Nr. 7VTP-77).

5.2. 2024 m. sausio 14 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 7VLA-14 nepilnametė buvo apgyvendinta su močiute, apie tai nepilnametės motina buvo informuota žodžiu, o tėvas – telefonu.

5.3. 2024 m. sausio 14 d. buvo gautas I. T. prašymas leisti susipažinti su dukros situacijos įvertinimo anketa elektroniniu paštu.

5.4. 2024 m. sausio 16 d. V. J. atsakovui pateikė skundą (reg. Nr. 7VTP-89), kuriame prašė ištirti situaciją, ar I. T. visada save kontroliuoja, supranta savo veiksmus ir yra adekvatus žmogus, gebantis globoti mažametę dukrą. Pareiškėjas prašė išsiaiškinti dėl dukros patiriamo smurto, žeminimo ir tyčiojimosi bei perduoti jam globoti dukrą.

5.5. 2024 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl 7VTP-77, 7VTP-89 nagrinėjimo Nr. 7TSD-128 yra nurodyta, kad atliekant vaiko situacijos vertinimą, buvo išsiųsti paklausimai į ugdymo ir gydymo įstaigas, paklausimas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatą, atsakymai, reikalingi priimti sprendimą, nebuvo gauti, todėl vaiko situacijos vertinimas nebuvo baigtas ir yra tikslinga pratęsti vaiko situacijos vertinimo terminą, kol bus gauti atsakymai.

5.6. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 17 d. rašte Nr. SD-10 „Dėl A. J.“ nepilnametė charakterizuojama teigiamai, nurodoma, kad jos motina domisi dukros pasiekimais mokykloje, dalyvauja susirinkimuose, renginiuose, išleidžia dukrą į išvykas, ekskursijas, su tėvu bendrauti neteko.

5.7. InMedica klinikos 2014 m. sausio 17 d. rašte Nr. A24-03 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad nepilnametė yra sveika, jos įstatyminis atstovas tinkamai rūpinasi dukros sveikata, laikosi medikų nurodymų, rekomendacijų. Paskutinį kartą klinikoje lankėsi 2023 m. birželio 13 d. dėl profilaktinio sveikatos tikrinimo ir skiepijimo, lydėjo motina.

5.8. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. sausio 18 d. raštu Nr. 50-S-532(1.30E) „Dėl informacijos pateikimo“ Skyrius buvo informuotas, kad 2024 m. sausio 14 d. buvo gautas pranešimas apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, pranešėjas paaiškino, jog prieš dukrą smurtauja jos motina, 2024 m. sausio 14 d. motinai buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris buvo apskųstas, o 2024 m. sausio 15 d. jo galiojimas buvo nutrauktas, dėl šio įvykio ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

5.9. 2024 m. sausio 23 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 7VSV-324 yra užfiksuoti duomenys apie nepilnametę, duomenys apie jos tėvus, vaiko situacijos aptarimas su nepilnamete, vaiko situacijos aptarimas su nepilnametės atstovais pagal įstatymą, vaiko situacijos aptarimas su kitais asmenimis ar specialistais, vaiko apsaugos poreikio vertinimas, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį vertinimas, nepilnametės atstovų pagal įstatymą supažindinimas su Anketa, kurioje nurodyta, kad nepilnametės tėvas apie susipažinimo su Anketa būdus ir tvarką buvo informuotas elektroniniu paštu 2024 m. sausio 23 d., registruota 7SD-903, 2024 m. sausio 24 d. 10.03 val. telefonu buvo susisiekta su nepilnametės tėvu, jam elektroniniu paštu buvo išsiųsta prašymo forma ir paaiškinta, kad susipažinti su Anketa yra numatytos trys dienos. 2024 m. sausio 26 d. 8.21 val., 9.35 val. buvo skambinta telefonu, tačiau abonentas neatsiliepė. 2024 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu siųstame laiške buvo prašoma informuoti Skyrių, ar nepilnametės tėvas pageidauja susipažinti su Anketa ir kokiu būdu, tačiau atsakymas nebuvo gautas, Skyrius elektroniniu paštu negavo prašymo susipažinti su Anketa, išsiunčiant dokumentą.

5.10. 2024 m. sausio 23 d. Vaiko laikino apgyvendinimo nutraukimo akte Nr. 7VLAN-32 yra nurodyta, kad vaiko laikino apgyvendinimo pabaigos data – 2024 m. sausio 23 d.

5.11. 2024 m. sausio 23 d. vaiko perdavimo atstovams pagal įstatymą akte Nr. 7VPA-30 yra užfiksuota, kad nepilnametė perduodama motinai.

5.12. Skyriaus darbuotoja 2024 m. sausio 23 d. elektroniniu laišku pareiškėją informavo, kad, baigus vertinti vaiko situaciją, užpildžius Anketą ir ją užregistravus, vadovaujantis Aprašo 21 punktu, nepilnametės atstovai pagal įstatymą turi teisę susipažinti su Anketa, atvykę į Skyrių arba Anketą gaudami elektroniniu paštu, užpildę prašymą; buvo prašoma atsakyti į laišką, informuojant, kokiu būdu V. J. pageidaus susipažinti su Anketa (atvykęs į Skyrių ar dokumentą pageidaus gauti elektroniniu paštu); jeigu Anketą pageidauja gauti elektroniniu paštu, prašoma užpildyti prašymą ir jį elektroniniu paštu atsiųsti Skyriui.

5.13. Skyrius su 2024 m. sausio 24 d. raštu Nr. 7AV-109 „Kreipimasis dėl atvejo vadybininko paskyrimo“ kreipėsi į Obelių socialinių paslaugų namus ir prašė paskirti atvejo vadybininką bei nedelsiant organizuoti pagalbos suteikimą nepilnametei ir jos motinai I. T..

5.14. Skyriaus su 2024 m. sausio 24 d. raštu Nr. 7AV-110 „Kreipimasis dėl atvejo vadybininko paskyrimo“ kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrą ir prašė paskirti atvejo vadybininką bei nedelsiant organizuoti pagalbos suteikimą nepilnametės įstatyminiam atstovui – pareiškėjui.

5.15. Skyriaus darbuotoja 2024 m. sausio 25 d. elektroniniu laišku I. T. išsiuntė Anketą susipažinti.

6. Teismas vadovavosi Įstatymo, Aprašo bei Tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. BV-309 patvirtintų Asmenų aptarnavimo, prašymų ir skundų nagrinėjimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis bei nurodė, kad pareiškėjas atsakovui pateikė 2024 m. sausio 16 d. skundą, kuris buvo registruotas kaip pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą Nr. 7VTP-89 ir nagrinėtas kartu su 2024 m. sausio 14 d. pranešimu.

Atsakovas, reaguodamas į gautus Pranešimus, atliko Įstatymo 36 straipsnyje ir Apraše nustatytus veiksmus. Skyriaus specialistės, atlikdamos nepilnametės situacijos vertinimą, lankėsi jos gyvenamojoje vietoje, bendravo su nepilnamete ir jos motina, telefonu susisiekė ir bendravo su pareiškėju, įstatymų nustatyta tvarka rinko duomenis apie šeimą, reikalingus Pranešimams nagrinėti, su nepilnamete, su jos atstovais pagal įstatymą buvo bendrauta po keletą kartų. Skyriaus specialistai 2024 m. sausio 23 d. atliko vaiko situacijos vertinimą dėl galimų nepilnametės teisių pažeidimų.

Atliekant vaiko situacijos vertinimą, buvo išsiųsti paklausimai, analizuojama gauta rašytinė informacija. Pagal Pranešimuose nurodytas aplinkybes buvo vertinta vaiko situacija ir spręsta, ar nepilnametės tėvai užtikrina jos teises bei teisėtus interesus. Vertinant pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, buvo nustatyti rizikos veiksniai, nurodyti Aprašo 25 punkte, ir apsaugos veiksniai, nurodyti Aprašo 28 punkte. Atsakovas informaciją apie atliktą nepilnametės situacijos vertinimą perdavė Obelių socialinių paslaugų namams ir Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrui, kuriuose nepilnamečių tėvams buvo iniciuota ir taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, kad nepilnametei ir šeimai būtų suteikta reikiama pagalba.

Nepilnametės atstovė pagal įstatymą, atsakovui pateikusi prašymą susipažinti su Anketa, su šiuo dokumentu susipažino gavusi jį elektroniniu paštu. Pareiškėjas apie susipažinimą su Anketa ir galimus susipažinimo būdus atsakovo buvo informuotas 2024 m. sausio 23 d. pranešimu, siųstu jo elektroninio pašto adresu, nurodytu jo atsakovui adresuotame 2024 m. sausio 16 d. skunde (reg. 2024 m. sausio 23 d. Nr. 7SD-903). Apie teisę susipažinti su Anketa V. J. papildomai buvo informuotas ir telefonu 2024 m. sausio 24 d. 10.03 val., jam buvo paaiškinta, kad susipažinti su Anketa gali per tris dienas. 2024 m. sausio 26 d. skambinat pareiškėjui jo nurodytu telefonu 8.21 val. ir 9.35 val., V.

J. neatsiliepė. Į jam elektroniniu paštu 2024 m. sausio 23 d. siųstą raštą Nr. 7SD-903 pareiškėjas neatsakė ir prašymo susipažinti su Anketa nepateikė.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti V. J. 2024 m. sausio 16 d. skundą bei pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Atsižvelgęs į tai, kad byloje yra Anketa, kaip pareiškėjo 2024 m. sausio 16 d. skundo nagrinėjimo rezultatas, kurioje yra nurodyta, jog V. J. apie galimybę susipažinti su priimtu sprendimu buvo informuotas telefonu ir paštu, tačiau šia teise nepasinaudojo, į Skyriaus darbuotojų telefoninius skambučius neatsiliepė ir į pranešimus elektroniniu paštu neatsakė, teismas sprendė, jog Skyrius Įstatyme, Apraše ir Taisyklėse nustatyta tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. sausio 16 d. gautą skundą ir priėmė sprendimą, t. y. 2024 m. sausio 23 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 7VSV-324. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad jis neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pakartotinai įvykdyti V. J. teismui pateiktame skunde keliamus reikalavimus.

III. 8. Pareiškėjas V. J. apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir atsakovą įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. sausio 16 d. skundą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

9. V. J. apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, neneigia, kad atsakovas ėmėsi veiksmų, tačiau laikosi pozicijos, kad pareiškėjas iki šiol negavo atsakymo (administracinio sprendimo), ir nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

9.1. Ginčui spręsti taip pat turi būti taikomos ir administraciniams teisiniams santykiams reguliuoti skirtos teisės normos, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas ir panašiai. Teismas Anketą prilygino priimtam sprendimui, tačiau teismas, kaip ir atsakovas, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, informavimo apie priimtą administracinį sprendimą (ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu), pateikiant to sprendimo kopiją (nuasmenintą nuorašą). Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, kad jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas.

9.2. Pareiškėjui nereikėjo niekur vykti ar papildomai pildyti dokumentų, jam administracinio sprendimo kopija turėjo būti atsiųsta raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kadangi V. J. nebuvo nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo gavimo būdo, jam sprendimas turėjo būti pateiktas tokiu būdu, kokiu buvo gautas skundas, t. y. elektroniniu paštu, tačiau tai nebuvo padaryta. Vaiko situacijos vertinimo anketos sudaromos ir su jomis supažindinama vadovaujantis Aprašu, tačiau Anketos pareiškėjas gauti nepageidavo, jis, vadovaudamasis tarptautinės ir nacionalinės teisės aktais, pagrįstai ir teisėtai pageidavo gauti sprendimą į 2024 m. sausio 16 d. skundą.

9.3. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, žemesnės teisinės galios teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės teisinės galios aktams, negali būti taikomi, teismas tai privalo vertinti ir tuo vadovautis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte yra aiškiai reglamentuotas įstatymo viršenybės principas. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Šiame ginče teismas vadovavosi žemesnės galios teisės aktu, t. y. Aprašu, o ne Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi ir padarė klaidingą išvadą bei neteisėtai atmetė skundą. Atsižvelgus į tai, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

10. Atsakovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, išsamus ir teisėtas. Skyrius pakartoja atsiliepimo į skundą, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus ir Tarnybos veiklą reglamentuojantį teisinį reguliavimą. Atsakovas papildomai akcentuoja, kad:

10.1. Įstatymas bei Aprašas neįpareigoja Skyriaus pateikti atskirą atsakymą (raštą) pareiškėjui apie vaiko situacijos vertinimą. Taisyklių 69 punkte taip pat yra įtvirtinta, kad prašymai ir (ar) paklausimai ir (ar) kita, vaizdinė ar garsinė medžiaga ir panašiai, kurie, atsižvelgiant į jų turinį, gali būti vertinami kaip pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nagrinėjami Įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka. Į prašymus, kurie gali būti vertinami, kaip pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atsakymai asmenims šiose Taisyklėse nustatyta tvarka nėra teikiami, išskyrus atvejus, jei prašymuose, kurie gali būti vertinami kaip pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą, yra pateikiami papildomi reikalavimai į kuriuos privaloma atsakyti šiose Taisyklėse nustatyta tvarka.

10.2. Skyriaus specialistai veikė pagal Įstatymo ir Aprašo reikalavimus, patikrino V. J. 2024 m. sausio 16 d. skunde nurodytas aplinkybes, užtikrino jo nagrinėjimą, vaiko situacijos vertinimą atliko pagal teisės aktuose įtvirtintą procedūrą ir priėmė sprendimą, apie kurį pareiškėją informavo Tarnybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Nėra jokių duomenų, jog Skyrius, gavęs pareiškėjo skundą, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai; visi atsakovo kompetencijai priskirti veiksmai buvo atlikti tinkamai ir nepažeidžiant teisės aktų.

10.3. Tai, kad V. J. teismo sprendimas netenkina, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, ar, kad Skyriaus specialistai neatliko atitinkamų funkcijų ar pažeidė Tarnybos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjo argumentas, kad atsakovas nepriėmė administracinio sprendimo, neatitinka objektyvių duomenų ir yra deklaratyvus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. sausio 16 d. skundą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

12. Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas su 2024 m. gruodžio 15 d. skundu „Dėl mažametės dukros namuose patiriamo smurto“ kreipėsi į Skyrių ir prašė išsiaiškinti dėl jo dukros patiriamo smurto, žeminimo ir tyčiojimosi bei perduoti jam globoti dukrą. Minėtame skunde V. J. prašė ištirti jo skunde nurodytą situaciją ir įvertinti, ar I. T. visada save kontroliuoja, supranta savo veiksmus ir yra adekvatus žmogus, gebantis globoti mažametę dukrą. Patikrinęs minėtame pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, Skyrius surašė 2024 m. sausio 23 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 7VSV-324 ir apie Anketos priėmimą informavo pareiškėją bei išaiškino, kaip jis gali su šiuo dokumentu susipažinti. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių administracinėje byloje nėra, tačiau pareiškėjas teigia, kad atsakovas jo prašymo tinkamai neišnagrinėjo ir administracinio sprendimo jam nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti Skyrių tai padaryti.

13. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgus į tai, jog byloje yra Anketa, kaip pareiškėjo 2024 m. sausio 16 d. skundo nagrinėjimo rezultatas, kurioje yra nurodyta, jog V. J. apie galimybę susipažinti su priimtu sprendimu buvo informuotas telefonu ir paštu, tačiau šia teise nepasinaudojo, į Skyriaus darbuotojų telefoninius skambučius neatsiliepė ir į pranešimus elektroniniu paštu neatsakė, Skyrius Įstatyme, Apraše ir Taisyklėse nustatyta tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. sausio 16 d. skundą ir priėmė sprendimą, t. y. 2024 m. sausio 23 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 7VSV-324. Teismas sprendė, kad jis neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pakartotinai įvykdyti V. J. teismui pateiktame skunde keliamus reikalavimus. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Jis teigia, kad atsakymo (administracinio sprendimo) negavo, o teismas, kaip ir atsakovas, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų. V. J. nuomone, jam nereikėjo niekur vykti ar papildomai pildyti dokumentų, o administracinio sprendimo kopija jam turėjo būti atsiųsta raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, tačiau to nebuvo padaryta. Pareiškėjas akcentuoja, kad Anketos gauti jis nepageidavo, o norėjo gauti sprendimą dėl jo 2024 m. sausio 16 d. skundo. V. J. teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Aprašu, o ne Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi ir padarė klaidingą išvadą bei neteisėtai atmetė jo skundą.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą, neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-173-438/2016, 2024 m. 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2132-968/2024).

15. Akcentuotina, kad teismas reikalavimą įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus gali tenkinti tik tokiu atveju, kai atsakovas jų yra neatlikęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4242-502/2018, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-780-463/2023). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant viešojo administravimo subjektą įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, kuriuo remiantis, reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3820-968/2019, 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-800-502/2020).

16. Vertindama pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais buvo atmestas pareiškėjo skundas, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio, reglamentuojančio reagavimą į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, 1 dalyje yra nustatyta, jog Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

17. Įstatymo 361 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. Būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų (Įstatymo 361 str. 2 d.).

18. Nors pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi žemesnės galios teisės aktu, t. y. Aprašu, o ne Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, tačiau tokie jo argumentai nėra pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja ne Viešojo administravimo įstatymas, o specialusis teisės aktas – Įstatymas, kurio paskirtis yra užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, jos fakultatyvių protokolų ir Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas. Pagal ginčui aktualių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. BV-15 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklių, reglamentuojančių fizinių ir juridinių asmenų prašymų ir (ar) skundų nagrinėjimą bei asmenų aptarnavimą Tarnyboje, 67 punktą, prašymai ir (ar) paklausimai ir (ar) kita, vaizdinė ar garsinė medžiaga ir panašiai, kurie, atsižvelgiant į jų turinį, gali būti vertinami kaip pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nagrinėjami Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi būtent Įstatymu ir konkrečią pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo tvarką nustatančių Įstatymą įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis.

19. Vaiko, dėl kurio yra gautas pranešimas apie galimą jo teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą nustato Aprašas. Pagal Aprašo 4 punktą, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami vaiko situacijos vertinimo anketos formą (Aprašo 1 priedas). Aprašo 10 punkte yra nustatyti veiksmai, kuriuos atlieka Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, vertindami vaiko situaciją: 1) pabendrauja su vaiku, jo atstovais pagal įstatymą, kitais asmenimis ir (ar) specialistais ir užpildo vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) I–V skyrius. Jei yra aplinkybės, nurodytos Aprašo 6 punkte, pildomas ne vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) II skyrius, o vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) priedas (10.1 pp.); 2) įvertina, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį (pagal Aprašo 1 priedo VI skyrių, t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo 26 punkte, bei galimus apsaugos veiksnius, nurodytus Aprašo 28 punkte) (10.2 pp.); 3) nenustatę vaiko apsaugos poreikio, įvertina, ar yra pagrindas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (pagal Aprašo 1 priedo VII skyrių), t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo 25 punkte, bei galimus apsaugos veiksnius, nurodytus Aprašo 28 punkte (10.3 pp.); užpildo likusias vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) dalis (10.4 pp.). Pagal Aprašo 31 punktą, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

20. Taigi, teisės aktai aiškiai apibrėžia, kokius veiksmus turi atlikti Skyriaus specialistai, nagrinėdami gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei atlikdami vaiko situacijos vertinimą, taip pat kokius sprendimus pagal kompetenciją jie gali priimti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė, patvirtina, kad, nagrinėjant pareiškėjo V. J. 2024 m. gruodžio 15 d. skundą, buvo atlikti Įstatymo 36 straipsnyje ir Apraše nustatyti veiksmai (buvo lankytasi vaiko gyvenamojoje vietoje, bendrauta su nepilnamete (nedalyvaujant įstatyminiams atstovams) ir jos motina, telefonu buvo bendrauta su pareiškėju, teisės aktų nustatyta tvarka buvo renkami duomenys apie šeimą, reikalingi skundui išnagrinėti, taip pat buvo siųsti paklausimai institucijoms, analizuota gauta rašytinė informacija). Atlikus nurodytus veiksmus, buvo užpildyta Anketa ir jos priedai. Nustačius rizikos ir apsaugos veiksnius, informacija apie nepilnametės situacijos vertinimą buvo perduota Obelių socialinių paslaugų namams ir Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrui, kuriuose nepilnamečių tėvams buvo iniciuota atvejo vadyba.

21. Pagal Aprašo 21 punktą, vaiko atstovai pagal įstatymą su užpildyta ir užregistruota vaiko situacijos vertinimo anketa supažindinami ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jos užregistravimo dienos pasirašytinai, jiems atvykus į Tarnybą arba jos įgaliotą teritorinį skyrių. Vaiko atstovai pagal įstatymą gali kreiptis raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis į Tarnybą arba jos įgaliotą teritorinį skyrių, prašydami vaiko situacijos vertinimo anketą atsiųsti jiems elektroniniu paštu (prašyme nurodo vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, savo vardą, pavardę, gimimo datą ir elektroninio pašto adresą, kuriuo turi būti atsiųsta vaiko situacijos vertinimo anketa). Gautą vaiko situacijos vertinimo anketą, pasirašytą elektroniniu parašu, arba pasirašyto dokumento skaitmeninę kopiją elektroniniu paštu turi grąžinti subjektui, iš kurio ją gavo. Jei vaiko atstovai pagal įstatymą per tris darbo dienas negrąžina pasirašytos, jiems elektroniniu paštu išsiųstos vaiko situacijos vertinimo anketos, laikoma, jog su vaiko situacijos vertinimo anketa vaiko atstovai pagal įstatymą supažindinti tinkamai.

22. Anketoje esantys duomenys patvirtina, kad vaiko įstatyminiai atstovai buvo informuoti apie susipažinimą su Anketa; pareiškėjas apie tai buvo informuotas tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu, tačiau noro su ja susipažinti per nurodytą laiką nepareiškė. Taigi, vadovaujantis Aprašo 21 punkto nuostata, laikoma, kad V. J. buvo tinkamai informuotas apie priimtą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Aprašo 23 punktu, vaiko atstovai pagal įstatymą, kurie per Aprašo 21 punkte nurodytą terminą nesusipažino su vaiko situacijos vertinimo anketa, gali bet kuriuo metu su ja susipažinti Aprašo 21 punkte nustatyta tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šia jam suteikiama teise būtų pasinaudojęs.

23. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Skyriaus specialistai veikė pagal Įstatymo ir Aprašo reikalavimus, patikrino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir išnagrinėjo situaciją, taigi Skyriaus kompetencijai priskirti veiksmai buvo atlikti tinkamai ir nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojančiose Įstatymo ir Aprašo normose nėra nuostatų, kurios Skyrių įpareigotų pateikti kokį nors kitą atskirą atsakymą dėl V. J. vaiko situacijos vertinimo pagal gautą skundą. Joks kitas sprendimas šiuo atveju nebuvo ir neturėjo būti priimtas, o pareiškėjo skundo išnagrinėjimo rezultatas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra Anketa, todėl V. J. reikalavimas jam pateikti kokį nors kitą atsakymą į jo skundą nėra pagrįstas. Pareiškėjo nenoras susipažinti su Anketa reiškia jo nenorą susipažinti su išnagrinėjus jo skundą priimtu sprendimu, kuris, V. J. nepageidaujant, jam neturėjo būti siunčiamas. Aptartas teisinis reguliavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jam nereikėjo niekur vykti ar pildyti dokumentų, o administracinio sprendimo kopija V. J. turėjo būti atsiųsta raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

25. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą ir ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, darytina išvada, kad teismas detaliai išnagrinėjo ir įvertino atsakovo veiksmus, kuriuos jis atliko, nagrinėdamas pareiškėjo 2024 m. sausio 15 d. prašymą bei spręsdamas klausimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, ir priėmė sprendimą – Anketą. Įvertinus faktines bylos aplinkybes (Skyriaus atliktus veiksmus), nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ir jį įpareigoti tokius veiksmus atlikti.

26. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal V. J. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotą reikalavimą ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino jo reikalavimo pagrįstumą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Milda Vainienė

Virginija Volskienė