2dc046c3-fac5-4d8b-8eab-883fd7f7bca4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-10107-821/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03697-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 3.21; (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimon u s t a t ė:pareiÅ¡kėjas S. Z. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir VieÅ¡ojo saugumo tarnyba), 1500 EUR neturtinės žalos atlyginimo.Skunde (I t.b.l.

1) nurodo, kad dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau ir Lukiškių TI-K) į Marijampolės pataisos namus ir atgal bei iš Lukiškių TI-K į Alytaus pataisos namus senomis mašinomis. Kalinimo laikotarpiu nuo 2012 iki 2015 metų konvojavimas buvo žiaurus kankinimas, pasityčiojimas, garbės ir orumo pažeminimas. Konvojavimo metu pareigūnai žemino, tyčiojosi, nuolat ir demonstratyviai rodydami kovinius ginklus, atlikinėdami asmens ir daiktų kratas.

Konvojavimo metu trÅ«ko vietos, 2 kv.m. patalpoje tekdavo bÅ«ti mažiausiai su septyniais asmenimis, kurie turėjo ir savo asmeninius daiktus. Å altuoju metų laiku buvo Å¡alta, dėl vietos trÅ«kumo tirpdavo ir Å¡aldavo kojos, nes visÄ keliÄ tekdavo arba stovėti ar sėdėti ir laikyti daiktus. Kojas traukdavo mėšlungis, dėl oro trÅ«kumo pasidarydavo silpna. Å iltuoju metų laiku konvojavimo sÄ lygos dėl karščio ir oro trÅ«kumo buvo siaubingos. Automobiliai buvo baisÅ«s, neÅ¡varÅ«s, surÅ«diję, sklido nemalonÅ«s kvapai.

PareigÅ«nai talpindami į automobilius Å¡aukdami sakydavo, kad nelaimės atveju suÅ¡audys. Dėl nurodytų priežasčių patyrė didelę neturtinę žalÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ , nežmoniÅ¡kas kančias, nepatogumus, jaučia nuolatinę baimę, naktimis sapnuoja koÅ¡marus apie žiaurų pareigÅ«nų elgesį. Patirti iÅ¡gyvenimai gali trukdyti tolimesniam gyvenimui. PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina 1500 EUR. Atsakovės atstovas atsiliepimu (I t.b.l. 7-9) su skundu nesutinka, skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ , reikalavimams dėl atsakovo veiksmų iki 2012 m. liepos 13 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Nurodė, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniÅ¡kai įrengtos kameros.

Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, Å¡ildymo, apÅ¡vietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje pritvirtinti du gesintuvai, po vienÄ kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Visas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiÅ«ros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu.

Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi aukščiau išvardintus dokumentus. Paminėti dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardintais dokumentais, o ne emocijomis ar nuomonėmis. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau ir Konvojavimo taisyklės). Kitų teisės aktų reglamentuojančių konvojavimo eigÄ nėra. Visam VieÅ¡ojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės Å¡viesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka bÅ«tų netinkama konvojuoti asmenims. Vadovaudamasi Konvojavimo taisyklių 109 punktu, VieÅ¡ojo saugumo tarnyba besÄ lygiÅ¡kai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrÄ asmenų pervežimÄ , tiek izoliacijÄ pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius), arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įraÅ¡Ä konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje.

Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. VieÅ¡ojo saugumo tarnyba paaiÅ¡kina, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus. Su pareiÅ¡kėjo teiginiu dėl antisanitarinių konvojavimo sÄ lygų nesutinka, nes vykdant Lietuvos Respublikos higienos normas, sveikatos priežiÅ«ros specialistai atlieka specialios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti planinę ir neplaninę dezinfekcijÄ .

PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pareiÅ¡kėjo teises, jausdamas sukeliamÄ neigiamÄ poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojavimo metu galėjo konvojaus virÅ¡ininkui pateikti skundus žodžiu ar raÅ¡tu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, konvojaus virÅ¡ininkas apie tai daro įraÅ¡us konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. VieÅ¡ojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmoniÅ¡kÄ ir žeminantį pareigÅ«nų elgesį konvojavimo metu.

VieÅ¡ojo saugumo tarnyboje iki Å¡iol nebuvo užfiksuota aplinkybių, kad suimtasis patyrė ypatingÄ , visuomenei nepriimtinÄ pareigÅ«nų elgesį. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimÄ dėl žalos atlyginimo. Atkreipia dėmesį, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) pareiÅ¡kėjui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme.

PareiÅ¡kėjas, jausdamas neigiamÄ poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, todėl galėjo realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybÄ . VieÅ¡ojo saugumo tarnyba vykdydama teismo įpareigojimÄ pateikė su bylos nagrinėjimu susijusiÄ medžiagÄ (I t.b.l. 20-202). PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo (II t.b.l. 4-5). Apie posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (II t.b.l. 1-3). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ atmesti.

Papildomai pažymėjo, kad skundas nepagrįstas ir nemotyvuotas, byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo patirtus sveikatos sutrikimus ar kitų objektyvių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo patirtos žalos. Konvojavimo taisyklių pažeidimų nenustatyta, todėl nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti. Skundas atmestinasByloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų konvojavimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2012 iki 2015 metų.Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ vienos laisvės atėmimo vietos į kitÄ buvo konvojuojamas laikotarpiu nuo 2012-05-15 iki 2013-04-16.

Atsakovės atstovas reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 2012-07-13 praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (I t.b.l. 7-9). Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

Pagal CK 1.124 straipsnį ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2012 iki 2015 metų jis buvo konvojuojamas automobiliais neatitinkančiais nustatytų reikalavimų, konvojavimo metu pareigÅ«nai jį žemino, tyčiojosi.

Atsižvelgus į bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų nuo pat jo pirmojo konvojavimo, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų į minėtos įstaigos administracijÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ .

Å ios aplinkybės leidžia spręsti, jog pareiÅ¡kėjas, apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo jo pirmojo konvojavimo, t.y. nuo 2012-05-17, tačiau skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui iÅ¡siųstas tik 2015-07-13 (I t.b.l. 2). Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, tiek ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus.Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų, teigdamas, kad dėl to patyrė nežmoniÅ¡kas kančias, didelius nepatogumus, buvo pažemina jo garbė ir orumas, dėl ko jaučia baimę, naktį sapnuoja koÅ¡marus.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas visÄ nustatytÄ laikotarpį suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos ir tai sudaro pagrindÄ kreiptis į teismÄ .PareiÅ¡kėjas reikalavimams dėl neturtinės žalos priteisimo pareikÅ¡ti praleidimo priežasčių nenurodė. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, todėl pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ už laikotarpį nuo 2012-05-15 iki 2012-07-13 nėra.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ suformuluotÄ reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartÄ teismų praktikÄ , įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2012-05-15 iki 2012-07-13 galimai padarytÄ neturtinę žalÄ taikytina ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012-05-15 iki 2012-07-13 atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , vertintinas ir analizuotinas pareiÅ¡kėjo konvojavimas laikotarpiu nuo 2012-07-13 iki 2015 metų. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – VieÅ¡ojo saugumo tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar VieÅ¡ojo saugumo tarnyba arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Lietuvos Respublikoje asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų VieÅ¡ojo saugumo tarnybos veiksmų neužtikrinant tinkamų konvojavimo sÄ lygų. PareiÅ¡kėjo teigimu, konvojavimo sÄ lygos prilygo žiauriam kankinimui, nes automobiliuose trÅ«ko vietos, Å¡altuoju metų laiku buvo Å¡alta, Å¡iltuoju – trÅ«ko oro, automobiliai buvo neÅ¡varÅ«s, netvarkingi, sklido nemalonÅ«s kvapai. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2013-04-16 apie trisdeÅ¡imt kartų buvo konvojuojamas marÅ¡rutais Vilnius-Marijampolė-Vilnius, Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Kaunas-Marijampolė-Kaunas, Vilnius-Alytus-Vilnius, Å¡iomis transporto priemonėmis: Volkswagen Crafter valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Mercedes-Benz 918 valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) MAZ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (I t.b.l. 6, 81-202).

Transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodyta, kad automobiliuose Volkswagen Crafter yra 19 sėdimų vietų (I t.b.l. 50, 53, 59, 56, 60, 65, 71, 74, 77, 197), Mercedes-Benz 918 - 36 sėdimos vietos (b.l. 39, 45), automobilyje MAZ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 33 sėdimos vietos (b.l. 27), automobiliuose MAZ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – po 43 tris sėdimas vietas (b.l. 31, 35). Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius neturi būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

IÅ¡ byloje esančių Kelionės žiniaraščių ir Konvojuojamųjų asmenų sÄ rašų (I t.b.l. 81-196, 198-201) matyti, kad pareiÅ¡kėjo konvojavimo metu konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų skaičius. PrieÅ¡ingai, 2012-10-30 Kelionės žiniaraÅ¡tyje padaryta žyma apie atsisakytus priimti konvojuojamuosius dėl vietos stokos (I t.b.l. 121-122). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus pareiÅ¡kėjo skundo teiginys, kad transporto priemonės buvo perpildytos, atmestinas kaip nepagrįstas.IÅ¡ byloje esančių Transporto priemonių kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui schemų matyti, kad visuose automobilių kamerose įrengtos vietos sėdėti, kiekvienoje kameroje yra vėdinimo liukai, apÅ¡vietimas, transporto priemonėse įrengtos Å¡ildymo sistemos, yra atsarginiai išėjimai (I t.b.l. 26, 30, 34, 38, 44, 49, 52, 55, 58, 61, 64, 67, 70, 73, 76).

Transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus, atliekama kasmetinė techninė apžiūra. Automobiliai atitinka Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte numatytus vedinimo sistemos ir apšvietimo parametrus (I.t.b.l. 47-48, 79-80). Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu pažeidimų nenustatė (I t.b.l. 29, 33, 37, 41-43). Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, kad pareiškėjo konvojavimo metu specialus transportas atitiko techninius ir eksploatacinius reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, jog konvojaus pareigÅ«nai nuolat žemino, tyčiojosi darydami kratas, demonstratyviai rodydami kovinius ginklus, dėl to jis nuolat jautė baimę, patyrė stresÄ , naktimis sapnuoja koÅ¡marus dėl žiauraus pareigÅ«nų elgesio. Konvojavimo taisyklių 3 punkte nurodyta, jog konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ .

Konvojuojamųjų kratos organizavimas įtvirtintas Konvojavimo taisyklių 74-93 punktuose. Šių taisyklių 78 punkte nurodyta, kad konvojuojamuosius priimant konvojuoti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių, atliekama visa (išrengiant) krata, o jų drabužiai (avalynė, galvos apdangalai), daiktai ir maisto produktai apžiūrimi. Sistemiškai analizuojant šias teises normas, darytina išvada, kad konvojuojamų asmenų ir jų daiktų kratos atlikimas yra ne pareigūnų teisė, o pareiga.

Už konvojuojamųjų kratos atlikimÄ , jų drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiÅ«rÄ jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Todėl pareiÅ¡kėjo asmens ir jo daiktų krata prieÅ¡ konvojavimÄ buvo atliekama teisėtai. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas konvojavimo metu konvojaus virÅ¡ininkui skundų nei žodžiu, nei raÅ¡tu neteikė, sveikata nesiskundė (Konvojavimo taisyklių 107 punktas, I t.b.l. 81-82, 85-86, 89-90, 93-94, 97-98, 101-102, 105-106, 109-110, 113-114, 117-118, 126-127, 103-131, 134-135, 138-139, 142-143, 146-147, 150-15, 154-155, 157-158, 161-162, 165-166, 169-170, 173-174, 177-178, 181-182, 185-186, 189-190, 193-194, 198-199).

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ paskirties punktus laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2013-04-16, buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, užtikrintas saugus jo transportavimas, kuris buvo vykdomas specialiai tam pritaikytu transportu, o konvojavimo sÄ lygos visiÅ¡kai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius nei vienos iÅ¡ bÅ«tinų valstybinės civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu ir Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi, teismasn u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo S. Z. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                     Iveta Pelienė