2dc03ef8-e72d-4781-81bf-86c6d51e8978 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1306-450/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11889-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 106.4.; 106.8.1.; 122.3.; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria ieÅ¡kinį atsisakyta priimti, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovui kriminalinei Lietuvai, atstovaujamai kriminalinei Lietuvos „teisingumo“ ministerijai, Vilniaus apygardos teismui ir pseudo teisėjai G. A. – B., Vilniaus miesto apylinkės teismui ir pseudo teisėjai J. G. – L. dėl kriminalinės Lietuvos teismų institucijų organizuoto vengimo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų veiksmų kriminalinės institucijos Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. I-4-768/2013, ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A.

B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ kriminalinės Lietuvos 600 037,40 Lt arba 173 782,84 EUR turtinės ir padarytos neturtinės žalos atlyginimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį.Susipažinęs su ieÅ¡kovo pateikto ieÅ¡kinio turiniu ir suformuluotu ieÅ¡kinio reikalavimu, teismas konstatavo, kad reikalavimas suformuluotas ydingai, nes atsakovais nurodyti asmenys, kokių nėra („kriminalinė Lietuva“, atstovaujama „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas“).

Pateiktas ieÅ¡kinys neatitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimų, todėl negali bÅ«ti priimtas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimÄ tam pačiam teismui spręsti iÅ¡ naujo. Atskirojo skundo argumentai: teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes yra pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 291 str. 1 d. 5 p., 329 str. 2 d. 4 p.) ir materialinės teisės normos.

Teismo nutartyje nėra motyvų, kurių pagrindu prieita iÅ¡vados, jog ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme. Buvo pažeistas CPK 137 str. 3 d., nes nutartyje nenurodyta, į kuriÄ institucijÄ kreiptis, jeigu ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme. Net jeigu ieÅ¡kinys ir bÅ«tų pareikÅ¡tas neva neegzistuojantiems kriminaliniams atsakovams, tai nebÅ«tų esminis ieÅ¡kinio trÅ«kumas, dėl ko negalėtų bÅ«ti iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kinio reikalavimai ir taikyta CPK 115 str. 2 d. Nutartis priimta pažeidžiant ir Konvencijos 6 str., Konstitucijos 109 str., 117 str.

Be to, teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo nustatyto privalomo precedento civiliniame procese, nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje yra nurodyta, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto konstitucinio teisminės gynybos prieinamumo principo, yra ne kartÄ nurodęs, kad Å¡i teisė, kaip ir bet kuri kita, turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Kreipimasis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , kaip vienas iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinimo bÅ«dų, gali bÅ«ti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieÅ¡kinys atitinka įstatymo reikalavimus.

ImperatyvÅ«s reikalavimai ieÅ¡kinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys, galėtų susipažinti su reiÅ¡kiamų reikalavimų esme; kad prieÅ¡inga Å¡alis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikÅ¡dama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡nagrinėti ir priimti pagrįstÄ spendimÄ . Todėl, esant tokiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams, kurie trukdo įgyvendinti Å¡iuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iÅ¡kelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimÄ ir pradėjus nagrinėti/iÅ¡nagrinėjus bylÄ , teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).Taigi asmuo, kurio teisės ir teisėti interesai pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybÄ gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismÄ laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį, konstatavęs, kad reikalavimas suformuluotas ydingai, nes atsakovais nurodyti asmenys, kokių nėra („kriminalinė Lietuva“, atstovaujama „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas“).

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas neegzistuojantiems atsakovams, galėjo ieÅ¡kinį iÅ¡nagrinėti arba taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį (procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ). Su apeliantu nesutiktina. IeÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas dėl jo ydingumo, pareiÅ¡kus atsakovui ir atstovams, kurių nėra. Tuo tarpu ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas yra nustatytas siekiant sudaryti galimybę besikreipiančiam į teismÄ asmeniui iÅ¡taisyti ieÅ¡kinyje padarytas klaidas (CPK 115 str.).

Å iuo atveju apeliantas atsakovÄ ir jo atstovus ne per klaidÄ , o sÄ moningai tiek ieÅ¡kinyje, tiek atskirajame skunde nurodo „kriminalinę LietuvÄ â€œ, „kriminalinę Lietuvos „teisingumo“ ministerijÄ â€œ, „kriminalinę institucijÄ Vilniaus apygardos teismÄ ir pseudo teisėjÄ G. A. – Balynienę“, „kriminalinę institucijÄ Vilniaus miesto apylinkės teismÄ ir pseudo teisėjÄ J. G.“. IeÅ¡kinio reikalavimais panaÅ¡iose bylose (dėl žalos atlyginimo) apeliantui jau ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kintos civilinio proceso nuostatos, susijusios su teise kreiptis į teismÄ teismine gynyba, jos įgyvendinimo tvarka, atsakovų tinkamumo klausimai ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-564/2014, 2014 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-298/2014, 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1120/2014, 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-178/2015, 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84/2015), tačiau nepaisant to apeliantas (ieÅ¡kovas) iki Å¡iol atsakovu nurodo kriminalinę LietuvÄ ir jos neva kriminalines institucijas.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad apeliantui procesinio pobÅ«džio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymas nebeturi prasmės ir nėra tikslingas, todėl netaikytinas. Kadangi apeliantui iÅ¡aiÅ¡kinti, vadinasi, jam žinomi įstatymų reikalavimai, įskaitant CPK, tiek jų įgyvendinimo tvarka, todėl apelianto veikimas, pateikiant ieÅ¡kinį neva kriminaliniams atsakovams, pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015), piktnaudžiavimas teise, o tokių asmenų teisių teismas negina ir ginti neprivalo (CK 1.137 str. 3 d.).Dėl ieÅ¡kinio ydingumo jį pareiÅ¡kus neegzistuojamiems subjektams, o tuo pagrindu jo negalint nagrinėti teisme, CPK 137 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas teismui nurodyti kitÄ institucijÄ , į kuriÄ turi kreiptis ieÅ¡kovas, netaikytinas.Ä® esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų teismas nepasisako.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisingai aiÅ¡kino bei taikė ieÅ¡kinio priėmimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai. Naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,             n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Asta Radzevičienė