2024-08-21 Nr. BB-4049-1-06-5-00101-2021-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3133/2024

Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00101-2021-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. Č. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 9 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 9 d. nutartį bei nuteistajam M. Č. neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) normas. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog M. Č., neatlikęs paskirtos bausmės, padarė naujas nusikalstamas veikas, nes ankstesnysis Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendis 2021 m. lapkričio 15 d. dar nebuvo įsiteisėjęs. Dėl tų pačių aplinkybių abejotina ir apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada, kad nagrinėjamoje byloje M. Č. nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad nuteistojo probacijos laikotarpis, vykdant ankstesnį teismo nuosprendį, baigėsi 2024 m. sausio 9 d., t. y. dar iki priimant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Kasatorius taip pat nurodo, kad M. Č. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra užauginęs dukrą, kuri šiuo metu pilnametė, būdamas laisvėje dirbo, po 2021 m. lapkričio 15 d. nepadarė jokių nusikalstamų veikų. Be to, nuteistajam M. Č. šioje byloje buvo paskirta ir itin didelė (45 000 Eur dydžio) bauda, kurios įvykdyti, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis neturėtų galimybių. Žemesnės instancijos teismai šių nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl M. Č. nepagrįstai buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą, dėl kurio buvo suvaržytos M. Č. teisės ir kuris sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasatorius pažymi, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pareikštas nušalinimas teisėjų kolegijos pirmininkui ir pranešėjui teisėjui Justui Namavičiui, nes jis buvo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas kitoje prieš M. Č. nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, susijusioje su aptariama baudžiamąja byla. Kasatoriaus nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad teisėjas J. Namavičius šioje byloje galėjo būti šališkas ir nusiteikęs prieš nuteistąjį M. Č.. Nepaisant šių nuteistojo gynėjo nurodytų argumentų, teisėjas J. Namavičius nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, o kiti du teisėjų kolegijos nariai jo taip pat nenušalino.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde pateikti argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, skiriant bausmę, susiję su aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, vertinimu, t. y., kasatoriaus teigimu, žemesnės instancijos teismai, skirdami bausmę kaltininkui, tinkamai neįvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, todėl M. Č. nepagrįstai buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 376 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas kasacinės instancijos teismas, teisės taikymo aspektu patikrindamas skundžiamus teismų nuosprendžius ir nutartis, gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde turi būti pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę, nes savaime bausmės švelninimas ar griežtinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Šiuo atveju iš nuteistojo M. Č. gynėjo kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai nėra susiję su konkrečiais teisės taikymo pažeidimais, kuriuos būtų padarę žemesnės instancijos teismai, o prašoma pakartotinai įvertinti nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, į kurias jau buvo atsižvelgta šiam skiriant bausmę. Tačiau tai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo. Be to, klausimai dėl netinkamo bausmės skyrimą reglamentuojančių BK normų taikymo ir galimybės paskirti M. Č. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, buvo keliami nuteistojo apeliaciniame skunde. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė, skundžiamos nutarties 21–26 punktuose pateikęs aiškius ir išsamius motyvus. Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo teiginiai dėl galimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo J. Namavičiaus šališkumo yra deklaratyvūs bei nepagrindžiami teisiniais argumentais. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-303/2018, 2K-269-303/2020, 2K-185-976/2021 ir kt.). Klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo teisėjo J. Namavičiaus galimo šališkumo buvo sprendžiamas 2024 m. vasario 15 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir kitų dviejų kolegijos teisėjų Virginijos Liudvinavičienės bei Aušros Bielskės sprendimu šiam teisėjui nuteistojo gynėjo pareikštas nušalinimas buvo atmestas kaip nepagrįstas, nesant BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų nušalinimo pagrindų. Kasaciniame skunde nėra nurodyta teisinių argumentų, kurie duotų pagrindą abejoti šiuo klausimu padarytų teismo išvadų teisėtumu. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas nedraudžia tam pačiam teisėjui dalyvauti nagrinėjant kelias vieno ir to paties kaltinamojo bylas. Be to, įsiteisėjęs nuosprendis kitoje byloje negali būti nušalinimo pagrindas nagrinėjamoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177-942/2017, 2K-271-976/2020). Taigi, pats faktas, kad teisėjas J. Namavičius, anksčiau buvęs apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininku ir pranešėju kitoje prieš M. Č. nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, nagrinėjo šią jo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, savaime nereiškia teismo nešališkumo principo pažeidimo.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. Č. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Danutė Jočienė

Tomas Šeškauskas