2c58fcec-5813-4c2e-af5f-2b96b2c1cbc1 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-5066-793/2018Proceso Nr. 2-06-3-02360-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.8.6.; 2.6.8.8.; 2.6.10.2.; 2.6.10.5.1.; 2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.8.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 27 d.Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis,sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei,dalyvaujant ieškovei R. A., ieškovės atstovei advokatei Vilmai Gudaitei,atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams direktoriui A.

B. ir advokatui Romui Kersnauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. A. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 22 334,89 Eur turtinės žalos, 1 000,00 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad 2017 m. spalio 26 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 22 d. ieÅ¡kovės žemės Å«kio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 1,96 ha plote iÅ¡kirsti, iÅ¡traukti ir iÅ¡vežti smulkius nepilnaverčius medžius ir krÅ«mus, atlikti traukimo ir iÅ¡vežimo paslaugas, pasiimant nukirstus smulkius nepilnaverčius medžius ir krÅ«mus.

Sudarant Sutartį atsakovei buvo perduotas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 12 d. iÅ¡duotas leidimas saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbams, ir informavo atsakovę, jog pagal iÅ¡duotÄ leidimÄ jos sklype galima Å¡alint tik savaime suaugusius želdinius iki 20 cm skersmens, 1,3 m aukÅ¡tyje. 2017 m. lapkričio mėn. viduryje nuvykusi į žemės sklypÄ R. A. pamatė, kad iÅ¡kirsti beveik visi jos sklype buvę medžiai, tame tarpe ir saugotini.

Teigia, jog atsakovė padarė pažeidimus iÅ¡kirsdama didesnius nei 20 cm skersmens medžius, tokiu bÅ«du padarydama ieÅ¡kovei 21 840,00 Eur žalÄ bei 494,89 Eur tiesioginius nuostolius už iÅ¡kirstų medžių kiekio apskaičiavimÄ , viso 22 334,89 Eur. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija nustatė, kad ieÅ¡kovės žemės sklype iÅ¡kirsta: 53 puÅ¡ys 20 cm skersmens, 46 puÅ¡ys 24 cm skersmens, 16 pušų 28 cm skersmens, 1 puÅ¡is 32 cm skersmens, 26 beržai 20 cm skersmens, 8 beržai 24 cm skersmens, 6 beržai 28 cm skersmens, 1 beržas 32 cm skersmens, 1 drebulė 20 cm skersmens, 2 drebulės 24 cm skersmens, 5 blindės 20 skersmens.

Nuostoliai apskaičiuoti pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Teigia, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – iÅ¡kirto saugotinus medžius – dėl ko R. A. padaryta turtinė žala. Atsakovei iÅ¡kirtus ieÅ¡kovės saugotinus medžius, ji patyrė didelį stresÄ , ilgÄ laikÄ iÅ¡gyveno dėl Å¡io įvykio, jÄ lydėjo dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nemiga bei atsirado sveikatos sutrikimai – Å¡irdies ritmo ir kraujotakos sutrikimai.

Tokiu bÅ«du R. A. buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ ji įvertina 1 000,00 Eur, ir praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovės (1 t., e. b. l. 1-8).Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad prieÅ¡ sudarant Sutartį su ieÅ¡kove, R. A. nurodė, jog bÅ«tina iÅ¡valyti sklypÄ nuo menkaverčių krÅ«mų, medžių, kadangi atitinkamos institucijos jÄ du kartus nubaudė už tai, kad žemės Å«kio paskirties sklypas nesutvarkytas taip, kad jis bÅ«tų tinkamas naudoti pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Praėjus dviem savaitėms po darbų atlikimo ieÅ¡kovės paskambino atsakovei ir pareiÅ¡kė, kad jos netenkina darbų kokybė dėl žemės paklotės, kadangi per daug iÅ¡važinėta miÅ¡ko technika, telkÅ¡o balos, tačiau jokių raÅ¡ytinių pretenzijų nepareiÅ¡kė. Teigia, jog atsakovė savo įsipareigojimus įvykdė taip, kaip buvo numatyta Sutartyje. Tuo tarpu ieÅ¡kovė deklaratyviai teigia, kad žalÄ jai padarė atsakovė, iÅ¡kirsdama 165 vienetus saugotinų medžių.

Pažymi, jog atsakovei nebuvo jokio tikslo iÅ¡kirsti ir pasisavinti ieÅ¡kovės sklype buvusių saugotinų medžių. Be to, teigia, kad pradėjus kirtimo darbus ieÅ¡kovės sklype, matėsi, jog prieÅ¡ kurį laikÄ jau buvo kirsti storesni medžiai. Pažymi, kad iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio įvertinimo pagal kelmus aktas bei jo priedai patvirtina tik kelmų kiekį ir jų skersmenų dydį, tačiau iÅ¡kirstų medžių kokybė, nukirtimo laikas net nebuvo nustatinėjami, todėl praÅ¡oma priteisti turtinė žala yra nepagrįsta (1 t., e. b. l. 91-94).IeÅ¡kovė R.

A. teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai. Teigia, jog prieÅ¡ Sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymÄ ir jos sudarymo metu, Å¡alys kartu nebuvo nuvykę apžiÅ«rėti sklypo. Sudarant Sutartį su atsakove buvo susitarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡valytų miÅ¡kÄ â€“ iÅ¡kirstų medžius kurių skersmuo iki 20 cm, tačiau paliktų saugotinus medžius, kurių skersmuo nuo 20 cm. IÅ¡duotame Klaipėdos rajono savivaldybės leidime buvo leista kirsti medžius iki 20 cm.

Teigia, nors 1,36 ha yra melioruota žemė (nesaugotina teritorija) ir toje vietoje medžius iki 20 cm kirsti galima, o 0,6 ha nemelioruota (saugotina teritorija), tačiau padarytÄ Å¾alÄ apskaičiavo viso sklypo – 1,96 ha. IÅ¡duodant leidimÄ kirsti medžius, nebuvo nurodyta melioruota/nemelioruota teritorija. Pažymėjo, jog valstybė, skaičiuodama žalÄ , nevertino melioruotos žemės, o tik nuo saugotinÄ 0,6 ha teritorijÄ . Patvirtino, kad su atsakove nesitarė, jog baigus darbus bus pasiraÅ¡ytas darbų priėmimo-perdavimo aktas.IeÅ¡kovės atstovė advokatė Vilma Gudaitė ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad šalių sudaryta Sutartis turi būti vertinama kaip vartojimo rangos sutartis. Teigia, jog šalių susitarimas buvo iškirsti medžius iki 20 cm skersmens, o medžiai 20 cm ir daugiau turi būti palikti. Atsakovės argumentas, kad reikia vadovautis 2018 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, kad ieškovės žemės sklypo dalyje (1,36 ha), kurioje yra melioracijos įrenginiai, iškirsti medžiai nelaikyti saugotinais, yra nepagrįstas. Ieškovės žemės sklype yra 7 cm skersmens drenažo vamzdžiai, kurie laikytini ieškovės nuosavybe.

Drenuotoje vietoje saugotini medžiai augti gali. Teigia, jog atsakovė neįrodė, jog iki Sutarties sudarymo, ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype buvo iÅ¡kirsti medžiai, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog žala padaryta trečiųjų asmenų. Pabrėžė, jog atsakovė neperdavė ieÅ¡kovei atliktų darbų pagal priėmimo-perdavimo aktÄ . Teigia, kad žala ieÅ¡kovei apskaičiuota pagal medžių atkuriamÄ jÄ vertę, o ne rÄ stų vertę.Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A.

B. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Sutartį su ieÅ¡kove kalbėjo, kad žemės sklypas yra apaugęs, todėl jį reikia iÅ¡valyti, kadangi už netvarkingÄ sklypÄ ieÅ¡kovė moka baudas. Patvirtino, kad R. A. perdavė Klaipėdos rajono savivaldybės iÅ¡duotÄ leidimÄ . Nurodė, jog susitarė, kad nekirs medžių, kurių skersmuo didesnis kaip 20 cm. PaaiÅ¡kino, jog prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Sutartį, atsakovės atstovas buvo nuvykęs į žemės sklypÄ jį apžiÅ«rėti.

Nurodė, kad neneigia aplinkybės, jog kertant medžius galėjo pasitaikyti viena kita klaida, kadangi medžiai įvertinus juos vizualiai ir nematuojant, tačiau ne tokio masto, kaip teigia ieÅ¡kovė. Patvirtino, kad kerta medžius, kurių skersmuo 20 cm, didesnius kaip 20 cm medžius, palieka. PaaiÅ¡kino, jog darbai nebuvo baigti, kai ieÅ¡kovė atvyko pasižiÅ«rėti į sklypÄ .Atsakovės atstovas advokatas Romas Kersnauskas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė visus darbus pagal Sutartį įvykdė tinkamai ir jos nepažeidė, tuo tarpu ieÅ¡kovė pati elgėsi nepakankamai rÅ«pestingai, tiksliai nenurodydama, kokius medžius kirsti, juos sužymėti ir pan.

Teigia, jog reikėtų atsižvelgti į tai, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitė teisinis reguliavimas ir saugotinais medžiais pripažįstami medžiai, kurių skersmuo yra 30 cm., drebulė ir blindė, apskritai, išbraukti iš saugotinų medžių kategorijos. Pažymėjo, jog reikia vadovautis byloje esančia Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos rašte pateiktais duomenimis apie medienos vertę. Teismas konstatuoja: ieškinys tenkintinas iš dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei R.

A. nuosavybės teise priklauso 1,96 ha žemės Å«kio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 33-34). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 12 d. R. A. iÅ¡davė leidmÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbams atlikti Nr. AL-45, kurio pagrindui ieÅ¡kovei leista žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡alinti savaime suaugusius želdinius iki 20 cm skersmens (1,3 m aukÅ¡tyje), kitus želdinius iÅ¡saugant (1 t., e. b. l. 12). 2017 m. spalio 26 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta Paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti smulkių nepilnaverčių medžių ir krÅ«mų kirtimo, traukimo ir iÅ¡vežimo paslaugas 1,96 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Darbų atlikimo laikotarpis nuo 2017 m. lapkričo 16 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. IeÅ¡kovė kaip atlygį atsakovei įsipareigojo atiduoti nukirstus smulkius nepilnaverčius medžius ir krÅ«mus (1 t., e. b. l. 11). 2017 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate užregistruotas R. A. pareiÅ¡kimas apie tai, kad 2017 m. lapkričo 13 d. nuvykusi į sklypÄ pamatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡valė visÄ sklypÄ , palikdama tik kelis medžius, tokiu bÅ«du buvo iÅ¡pjauta ir pagrobta 163 puÅ¡ys ir 56 beržai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyrius 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. M-1-01-93486-17 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kadangi tarp Å¡alių susikostė civiliniai teisiniai santykiai, kilę iÅ¡ 2017 m. spalio 26 d. sudarytos paslaugų sutarties (1 t., e. b. l. 13-14). 2017 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros (Klaipėdos rajonas) nutarimu Nr. M-1-01-93486-17 panaikino minėtÄ 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾ino jį patikslinimui (1 t., e. b. l. 15-16).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyrius 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. M-1-01-93486-17 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , o Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros (Klaipėdos rajonas) 2018 m. sausio 12 d. nutarimu netenkino R. A. skundo ir nepanaikino 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., e. b. l. 17-20, 21-23). Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 9 nutartimi R.

A. skundÄ dėl Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros (Klaipėdos rajonas) 2018 m. sausio 12 d. nutarimo atmetė (1 t., e. b. l. 24-28). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu administracinio teisės nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-558-2018 pripažinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d.

įsakymu Nr. D1-87 patvirintų „Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o“ 9 punkto reikalavimus dėl ko jam paskirta 190,00 Eur bauda (2 t., e. b. l. 59-60).Nagrinėjamu atveju ginčas tarp bylos Å¡alių kilo dėl ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės Å«kio paskirties žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini), buvusių medžių iÅ¡kirtimo pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ leidimÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbams atlikti, ir pagal tarp Å¡alių sudarytÄ Paslaugų teikimo sutartį.

IeÅ¡kovė praÅ¡o taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kirtus daugiau medžių, nei buvo sutarta ir leista iÅ¡duotame leidime, ji patyrė turtinę žalÄ . Dėl turtinės žalos priteisimo. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė pažeidė Å¡alių sutartinius santykius, kadangi iÅ¡kirto 165 saugotinus, t. y. 20 ir daugiau centimetrų skersmens turinčius medžius – puÅ¡is, beržus, drebules, blindes. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka, teigdama, jog neiÅ¡kirto tokio kiekio saugotinų medžių, nors neneigė, kad per klaidÄ galėjo iÅ¡kirsti vienÄ kitÄ saugotinÄ medį.

Teigia, jog Å¡alys buvo sutarusios, jog bus kertami ir 20 cm skersmens medžiai, o didesni nei 20 cm bus palikti. Be to, pabrėžė, jog darbų atlikimo metu buvo pastebėta, jog kai kurie medžiai buvo iÅ¡kirsti anksčiau, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo darbus.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina Å¡alims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

Å i teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡alių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiÅ¡kai įpareigojančiu aktu. Å is aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja Å¡ias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimÄ laikytis sutarčių (pacta sunt servanda), ir prireikus per teismÄ priverstinai įgyvendina.

Sprendžiant ginčus, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties Å¡alių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016 52 punktas; 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2017 31 punktas).Kai tarp sutarties Å¡alių kyla nesutarimų dėl sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo, teismas, spręsdamas ginÄÄ , vadovaujasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, kurios reglamentuojamos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

AiÅ¡kinant CK 6.193 straipsnyje iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu; sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).Bylos duomenimis jau nustatyta, kad pagal tarp Å¡alių sudarytÄ Sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti R.

A. smulkių nepilnaverčių medžių ir krÅ«mų kirtimo, traukimo ir iÅ¡vežimo paslaugas 1,96 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovė kaip atlygį atsakovei įsipareigojo atiduoti nukirstus smulkius nepilnaverčius medžius ir krÅ«mus. Sutarties 2 dalimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atsakyti už darbus nurodytų sklypų ribose, bei prisiėmė visÄ atsakomybę už sklypų ribų nesilaikymo pasekmes. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kovei iÅ¡duotame leidime saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbams atlikti R.

A. leista žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalinti savaime suaugusius želdinius iki 20 cm skersmens (1,3 m aukštyje), kitus želdinius išsaugant. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) 2017 m. gruodžio 28 d. rašto „Dėl saugotinų medžių kirtimo ir aplinkai padarytos žalos paskaičiavimo“ Nr. (10)-LV4-2942 matyti, kad 2017 m. gruodžio 20 d. Departamento Klaipėdos rajono agentūros specialistai, dalyvaujant Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus specialistui atliko žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R.

A. patikrinimÄ . ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad yra iÅ¡pjauti saugotini medžiai. Tiksliai įvertini padarytÄ Å¾alÄ aplinkai dabar negalima, kadangi žemės sklypas padengtas sniego sluoksniu (1 t., e. b. l. 29-30). IÅ¡ 2017 m. gruodžio 12 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raÅ¡to „Dėl iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio įvertinimo pagal kelmus“ Nr. 1384 matyti, jog 2017 m. gruodžio 8 d. buvo atliktas žemės Å«kio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio nustatymas pagal kelmų matavimus, kurio metu nustatyta, jog viso iÅ¡kirsta 69,599 kubiniai metrai medienos, o likvidinės – 58,383 kubiniai metrai, iÅ¡ kurių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukÅ¡tyje nuo Å¡aknies kaklelio 20 cm ir daugiau – 46,521 kubiniai metrai stiebų medienos, o likvidinės – 39,076 kubiniai metrai.

IÅ¡ viso iÅ¡kirsti 447 medžiai, iÅ¡ kurių 165 medžiai 20 ir daugiau centimetrų skersmens (1 t., e. b. l. 34-36). 2018 m. gegužės 29 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija pateikė raÅ¡tÄ â€žDėl iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio įvertinimo pagal kelmus“ Nr. 1427, kuriame nurodyta, jog R. A. praÅ¡ymu patikslinus atliktų matavimų rezultatus, pateiktus 2017 m. gruodžio 12 d. raÅ¡te Nr. 1384, nustatyta, kad medžiai, kurių apskaičiuotas skersmuo 1,3 m aukÅ¡tyje nuo Å¡aknines kaklelio buvo daugiau nei 20 cm sudarė 123 medžiai (92 puÅ¡ys, 27 beržai, 1 blindė ir 3 drebulės) (2 t., e. b. l. 31-32, 33-37).Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pagal tarp Å¡alių sudarytÄ Sutartį stiprioji pusė yra atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog medžių kirtimo veikla užsiima jau ilgÄ laikÄ .

Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė R. A. bÅ«tų labiau patyrusi ir turinti daugiau praktikos nei atsakovė, sudarant tokios pobÅ«džio sutartis, kokia yra aiÅ¡kinama Å¡ioje byloje. Pagal Å¡alių sudarytos Sutarties sÄ lygas atsakovė įsipareigojo visame 1,96 ha ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atlikti smulkių nepilnaverčių medžių ir krÅ«mų kirtimo, traukimo ir iÅ¡vežimo paslaugas. Teismo posėdžio metu abi Å¡alys patvirtino, jog Sutarties pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovė atsakovei perdavė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 12 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. AL-45, kuriuo, kaip minėta, leista Å¡alinti savaime suaugusius želdinius iki 20 cm (1,3 m aukÅ¡tyje), kitus želdinius iÅ¡saugant.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos Sutarties privaloma sudedamoji dalis yra išduotas leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti. Būtent aptariamu leidimu R. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatė susitarimo turinio apimtį – kokiame žemės sklype, kokio skersmens, kokiame aukštyje suaugę želdiniai bus iškirsti. R. A. nesuteikė atsakovei daugiau teisių kertant ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančius medžius, negu tai numatė sudaryta Sutartis ir išduotas leidimas.

Nors teismo posėdžio atsakovė nurodė, kad Å¡alys buvo sutariusios, jog bus iÅ¡kirsti medžiai iki 20 cm imtinai, tačiau Å¡ias aplinkybes paneigia tarp Å¡alių sudarytos Sutarties ir iÅ¡duoto leidimo, kuris laikytinas sudėtine Sutarties dalimi, turinys. Be to, pažymėtina, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sÄ raÅ¡o patvirtinimo ir medžių ir krÅ«mų priskyrimo saugotiniems“ Nr. 206 (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 3.11 punktas nustatė, jog medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir deklaruotose laukuose: beržai, eglės ir puÅ¡ys, didesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukÅ¡tyje, iÅ¡skyrus augančius privačiose namų valdose ir mėgėjiÅ¡kų sodų teritorijų individualiose sodo sklypuose, tačiau Å¡iuo atveju nustačius Å¡alių susitarimo turinį, darytina iÅ¡vada, jog atsakovė pagal sutarties sÄ lygÄ neturėjo teisės iÅ¡kirsti medžių, kurių skersmuo yra 20 cm ir daugiau.Sprendžiant klausimÄ , ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sutarties pagrindu turėjo teisę iÅ¡kirsti medžius, kurių skersmuo 20 cm, įvertintinas ir byloje esantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 5 d. raÅ¡tas „Dėl paklausimo“ Nr. (12-6)-D8-3560, kuriame nurodyta:

„Atsakydami į paklausimÄ , ar medis tampa saugotinu, kai jo skersmuo 1,3 m aukÅ¡tyje yra lygiai 20 cm, manome, kad bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad medis yra augantis organizmas, ir jo kamieno skersmuo nuolat didėja. Todėl manytina, kad Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sÄ raÅ¡o patvirtinimo ir medžių ir krÅ«mų priskyrimo saugotiniems“ patvirtintame Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sÄ raÅ¡e nurodyti medžiai, kurių skersmuo yra didesni kaip 20 cm, tampa saugotinais jau tuomet, kai Å¡is kamieno matmuo pasiekia 20 cm“ (2 t., e. b. l. 63).Esant Å¡ioms teismo nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad Å¡alių susitarimo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iÅ¡kirsti ieÅ¡kovės 1,96 ha žemės sklype esančius smulkius nepilnaverčius medžius ir krÅ«mus, kurių skersmuo 1,3 m aukÅ¡tyje yra iki 20 cm, t. y. 20 cm ir didesnio skersmens medžiai turėjo bÅ«ti palikti.Nustačius tarp Å¡alių sudarytos Sutarties turinio apimtį, bÅ«tina iÅ¡spręsti klausimÄ dėl civilinės atsakomybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikymo galimumo ir pagrįstumo.Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 1 d.).

Civilinė atsakomybė yra dviejų rÅ«Å¡ių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 2-4 d.).

Kadangi nagrinėjamu atveju Å¡alis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ieÅ¡kovei keliant reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, taikytinos sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios sÄ lygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryÅ¡ys (CK 6.246–6.249, 6.256 str.).

Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai jÄ Ä¯vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Sutartyje nesant iÅ¡lygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sÄ lygas:

žalÄ , neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei bÅ«dinga tai, jog Å¡alis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiÅ¡kia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, jÄ Ä¯vykdžius tik iÅ¡ dalies, praleidus įvykdymo terminÄ , pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sÄ lygas, bendradarbiavimo pareigÄ , imperatyviÄ sias teisės normas ir pan.

IÅ¡ esmės sutartine teise ginamas lÅ«kesčių interesas. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji bÅ«tų, jei bÅ«tų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji Å¡alis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymÄ , kaip vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieÅ¡kovas.

Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Bylos duomenimis jau nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu administracinio teisės nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-558-2018 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. B. paskirta 190,00 Eur bauda, kadangi buvo pažeista Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d.

įsakymu Nr. D1-87 patvirintų „Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o“ 9 punkto reikalavimai. Pagal nutarimo priėmimo metu galiojusiÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso redakcijÄ , 281 straipsnio 1 dalis nustatė atsakomybę už neteisėtas želdynų naikinimÄ arba neteisėtÄ ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krÅ«mų žalojimÄ , naikinimÄ arba persodinimÄ .Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovės miÅ¡ke kertant medžius jie nebuvo matuojami, jų skersmuo buvo įvertintas vizualiai, todėl galėjo bÅ«ti nukirstas vienas kitas medis, didesnio nei 20 cm skersmens, tačiau ne tokios apimties kaip nurodo ieÅ¡kovė.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu taip pat motyvuoja aplinkybe, jog atsakovei pradėjus darbus R. A. žemės sklype buvo pastebėta, kad iÅ¡ anksčiau yra iÅ¡kirsta apie 50-80 medžių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015) (CPK 178 str.).

Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ , Å¡alys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Vertinant atsakovės atsikirtimų į ieÅ¡kinį pagrįstumÄ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad atsakovei pradėjus kirtimo darbus ieÅ¡kovės sklype matėsi, jog prieÅ¡ kurį laikÄ buvo iÅ¡kirsta 50-80 medžių. Pabrėžtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarydama Sutartį su ieÅ¡kove prisiėmė atsakomybę už darbus, atliktus R.

A. žemės sklype, todėl atsakovei kilus įtarimų, kad dalis medžių jau buvo iškirsta anksčiau, ji turėjo galimybę susisiekti su ieškove ir šias aplinkybes aptarti. Vien deklaratyvūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiginiai, kad dalis medžių buvo iškirsta iki jai pradedant vykdyti darbus ieškovės sklype, neparemti įrodymais, šios aplinkybės buvimo nepatvirtina. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai – Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2017 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. 1384, kuris patikslintas 2018 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 1427 patvirtina, jog iškirsti 2 medžiai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo 20 cm, ir 123 medžiai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo daugiau kaip 20 cm, iš viso 125 medžiai.Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėti veiksmai yra pripažinti ne tik Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas priimtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, bet ir kitais 20 punkte minėtais rašytiniais įrodymais.

Pažymėtina, nors nutarime, kuriuo atsakovės vadovui paskirta bauda nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, vykdydamas medžių kirtimo darbus pagal 2017 m. spalio 26 d. sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį Nr. 35, pasiraÅ¡ytÄ su R. A., neturėdamas leidimo saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbams, privačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (0,60 ha) savavaliÅ¡kai iÅ¡pjovė 38 vienetus žalių pušų ir 11 vienetus. beržų, iÅ¡ viso 49 medžius, tačiau nagrinėjamu atveju vertintinas tarp Å¡alių sudarytos sutarties turinys, kuriame nurodyta, jog atsakovė kirtimo darbus atlieka viso R.

A. priklausančio žemės sklypo, t. y., 1,96 ha ribose. Esant Å¡ioms teismo nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad viena iÅ¡ civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygų – neteisėti veiksmai – yra nustatyta. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama iÅ¡duoto leidimo saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbams, atlikti, ieÅ¡kovei R. A. priklausančiame žemės sklype (1,96 ha), adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡kirto 2 medžius, kurių skersmuo 1,3 m aukÅ¡tyje nuo Å¡aknies kaklelio buvo 20 cm, ir 123 saugotinus medžius, kurių skersmuo 1,3 m aukÅ¡tyje nuo Å¡aknies kaklelio buvo daugiau kaip 20 cm, tokiu bÅ«du pažeisdama tarp Å¡alių sudaryto susitarimo turinį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d.

įsakymu Nr. D1-87 patvirintų „Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o“ 9 punktÄ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sÄ raÅ¡o patvirtinimo ir medžių ir krÅ«mų priskyrimo saugotiniems“ Nr. 206 3.11 punktÄ .

Aplinkybė, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sÄ raÅ¡o patvirtinimo ir medžių ir krÅ«mų priskyrimo saugotiniems“ Nr. 206 redakcija, numatanti kitus medžių genčių ir (ar) rÅ«Å¡ių, krÅ«mų skersmens (1,3 m aukÅ¡tyje) ir aukščio parametrus nei buvo ankstesnėje redakcijoje (ginčo atsiradimo metu) sprendžiant klausimÄ , dėl kriterijų, kurie medžiai priskirtini saugotinais, nevertintina, kaip teisiÅ¡kai Å¡io ginčo atveju nereikÅ¡minga aplinkybė.Siekiant iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , nagrinėjamu atveju nepakanka konstatuoti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėdama Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos leidimo saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbams, ir ieÅ¡kovės sutikimo vykdė saugotiniems priskiriamų želdinių paÅ¡alinimÄ .

Taip pat būtina nustatyti, ar dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala, bei nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos.Byloje kilo ginčas dėl padarytos žalos masto, t. y. ar ieškovei priklausančio žemės sklypo melioruotoje dalyje (1,36 ha) esantys medžiai, kurie nepriskirtini saugotiniems, gali būti reikalaujama žalos atlyginimo. Kaip jau pasisakyta sprendimo 11, 13 punktuose tarp šalių sudaryto susitarimo turinys apėmė atsakovės įsipareigojimas pašalinti iki 20 cm skersmens (1,3 m aukštyje) esančius želdinius visame 1,96 ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Todėl aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regionio aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentÅ«ra 2018 m. balandžio 27 d. patikrinimo akte Nr. (10)-LT1-53 vertinti tik R. A. priklausančioje žemės sklypo 0,60 ha dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), padaryti neteisėti veiksmai, jame nupjovus 49 vienetus saugotinų medžių (38 puÅ¡is ir 11 beržų), nelaikytina sudarančia pagrindÄ konstatuoti, kad sprendžiant klausimÄ dėl padarytos žalos ieÅ¡kovei dydžio, neturi bÅ«ti įtraukiama 1,36 ha žemės sklypo dalis.Minėta, jog Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija 2018 m. gegužės 29 d. patikslintame raÅ¡te „Dėl iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio įvertinimo pagal kelmus“ Nr. 1427 nustatė, kad medžiai, kurių apskaičiuotas skersmuo 1,3 m aukÅ¡tyje nuo Å¡aknies kaklelio buvo daugiau nei 20 cm, sudaro 123 vienetai (92 puÅ¡ys, 27 beržai, 1 blindė ir 1 drebulė), taip pat iÅ¡kirsta viena puÅ¡is ir 1 beržas, kurių skersmuo 1,3 m aukÅ¡tyje nuo Å¡aknies kaklelio buvo 20 cm.

Iš viso ieškovei R. A. priklausančiame žemės sklype neteisėtai iškirsti 125 medžiai. Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas aplinkybes laikytina, kad ieškovė neįrodė, kad jos žemės sklype neteisėtai iškirsti 165 vienetai medžių, todėl žalos dydis nustatinėtinas vertinant 125 neteisėtai iškirstus medžius.Siekiant apskaičiuti padarytos žalos ieškovei dydį taikytinos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) nuostatos.

Medžių atkuriamosios vertės įkainiai vertinami (už kiekvienÄ kamieno skersmens centimetrÄ 1 m kamieno aukÅ¡tyje, o nupjautÄ medį matuojant kelme), atsižvelgiant į medžių grupę (1 priedas): I grupė – 3,00 Eur; II grupė – 6,00 Eur; III grupė – 9,00 Eur; IV grupė – 13,00 Eur (Ä®sakymo 2 punktas). Pagal Ä®sakymo 1 priedÄ blindė ir drebulė priskiriami I grupei, vadinasi, 1 centimetras vertintinas 3,00 Eur, o puÅ¡is ir beržas priskirtini II grupės medžiams, todėl jų įkainis 6,00 Eur už centimetrÄ .

Iš Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2018 m. gegužės 29 d. rašto Nr. 1427 matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype neteisėtai iškirsta: 53 pušys, kurių skersmuo nuo 20 iki 23,8 cm, 31 pušis, kurių skersmuo nuo 24 iki 27,5 cm, 8 pušys, kurių skersmuo nuo 28,1 iki 30 cm ir 1 pušis, kurios skersmuo 33 cm. Šių medžių atkuriamoji vertė apskaičiuotina taip: 20x6x53=6 360,00 Eur; 24x6x31=4 464,00 Eur; 28x6x8=1 344,00 Eur; 33x6x1=198,00 Eur.

Taip pat iškirsta 19 beržų, kurių skersmuo nuo 20 iki 23,8 cm, 5 beržai, kurių skersmuo 24 iki 27,5 cm, 3 beržai, kurių skersmuo 28,1 iki 30 cm ir 1 beržas, kurio skermsuo 34 cm. Beržų atkuriamoji vertė paskaičiuotina taip: 20x6x19=2 280,00 Eur; 24x6x5=720,00 Eur; 28x6x3=504,00 Eur; 34x6x1=204,00 Eur. Ieškovės žemės sklype taip pat neteisėtai iškirsta 1 blindė ir 3 drebulės, kurių skersmuo nuo 20 iki 23,8 cm, todėl šių medžių atkuriamoji vertė paskaičiuotina tokiu būdu: 20x3x1=60,00 Eur; 20x3x3=180,00 Eur.

IÅ¡ viso R. A. žemės sklype neteisėtai iÅ¡kirstų medžių atkuriamoji vertė siekia 16 314,00 Eur.Atsakovė pateikė teismui Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2018 m. liepos 20 d. raÅ¡tÄ â€žDėl iÅ¡kirstų medžių vertės nustatymo“ Nr. 1432, kuriame nurodyta jog R. A. žemės sklype iÅ¡kirstų medžių 1,3 m aukÅ¡tyje nuo Å¡aknies kaklelio 20 cm ir daugiau vertė yra 792,77 Eur (2 t. e. b. l. 72-73). Pažymėtina, jos Sutarties Å¡alys buvo sutarusios, jog ieÅ¡kovė atsakovei kaip atlygį atiduoda nukirstus smulkius nepilnaverčius medžius ir krÅ«mus.

Kadangi tarp Å¡alių nebuvo sudarytas susitarimas, kad R. A. parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kirstus medžius, todėl darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju vertinant ieÅ¡kovei padarytos žalos dydį nėra pagrindo vadovautis atsakovės pateikta iÅ¡kirstų medžių verte. Turi bÅ«ti vadovaujamasi medžių atkuriamÄ ja verte, nes dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, buvo peržengtos Å¡alių susitarimo ribos, tokiu bÅ«du UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kertant 125 medžiais daugiau, nei buvo tariamasi.

Dėl neteisėtai iÅ¡kirstų medžių, ieÅ¡kovei buvo padaryta žala, kadangi ji neteko dalies savo turto. Sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovės reikalaujamo turtinės žalos dydžio priteisimo įvertinta aplinkyė, kad atsakovė iÅ¡ esmės pačio R. A. reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, jos apskaičiavimo bÅ«do neginčijo, neįrodinėjo, kad turėtų bÅ«ti priteistinta mažesnio dydžio žala, neprašė nukrypti nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str. 2 d.).Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, vadovaujantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, duotais teismo posėdžio metu, teismas laiko, jog yra nustatytos visos civilinės atsakomybės kilimo atsakovei sÄ lygos.

UAB “ (duomenys neskelbtini)” neteisėtai iÅ¡kirtus R. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės Å«kio paskirties 1,96 ha sklype 125 medžius, kurių skersmuo 1,3 m aukÅ¡tyje nuo Å¡aknies kaklelio 20 cm ir daugiau, ieÅ¡kovės turtui buvo padaryta žala. Atsakovei laikantis Å¡alių susitarimo sÄ lygų ir iÅ¡kirtus medžius iki 20 cm 1,3 m aukÅ¡tyje, ieÅ¡kovei žala nebÅ«tų padaryta, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų ir žalos R.

A. padarymo.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).Kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos visos sutartinės civilinės atsakomybės atsakovei kilimo sÄ lygos, todėl iÅ¡samiau dėl kitų Å¡alių argumentų ir atsikirtimų nepasisakytina.Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu ieÅ¡kovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistini 16 314,00 Eur žalos atlyginimui (neteisėtai iÅ¡kirstų medžių atkuriamoji vertė) ir tiesioginiai R.

A. patirti nuostoliai už iÅ¡kirstų medžių kiekio apskaičiavimÄ â€“ 494,89 Eur, kuriuos ieÅ¡kovė sumokėjo Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijai, iÅ¡ viso 16 808,89 Eur. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Teigia, jog atsakovei iÅ¡kirtus ieÅ¡kovės saugotinus medžius, ji patyrė didelį stresÄ , ilgÄ laikÄ po Å¡io įvykio lydėjo dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nemiga bei atsirado sveikatos sutrikimai – Å¡irdies ritmo ir kraujotakos sutrikimai, taip pat buvo iÅ¡duotas nedarbingumas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d.Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d., nuostatoje, numatančioje, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingas neturtinės žalos atlyginimas reikalauja užtikrinti protingÄ nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrÄ ir tuo pačiu kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , įvertinant tai, kad kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingÄ poveikį.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. R. A. buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas (1 t., e. b. l. 43-44).

IÅ¡ byloje esančio VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo matyti, kad 2018 m. balandžio 6 d. ieÅ¡kovei atvykus į medicinos įstaigÄ , jai nustatyta hipertenzinė Å¡irdies liga be Å¡irdies nepakankamumo, dviburio vožtuvo prolapsas ir prieÅ¡laikinė AV jungties depoliarizacija. Anamnezėje nurodyta, jog sveikata ypač pablogėjo, nes turi daug emocijų, pergyvenimų (2 t., e. b. l. 46-47).Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos ieÅ¡kovei atlyginimo sutiktina, jog dėl ieÅ¡kovės miÅ¡ke buvusių medžių iÅ¡kirtimo R.

A. patyrė dvasinį sukrėtimÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei su tuo susijusius nepatogumus, tačiau įvertinus ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų turinį, kurių pagrindu ji motuvuoja savo reikalavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog byloje nėra duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, kad bÅ«tent dėl įvykusio įvykio R. A. atsirado sveikatos sutrikimai – Å¡irdies ritmo ir kraujotakos sistemos pablogėjai, kurių anksčiau nebuvo. Pateikti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovės sveikatos problemų atsiradimas priežastiniu ryÅ¡iu susijęs bÅ«tent su sužinojimu apie miÅ¡ko iÅ¡kirtimÄ .

Nors ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas nedarbingumas netrukus po to, kai R. A. sužinojo apie iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ , tačiau nedarbingumo pažymėjime nėra nurodyta aiÅ¡ki ieÅ¡kovės negalavimų priežastis. Jame pažymėta, jog R. A. nedarbingumo priežastis – liga.Esant nustatytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, jog 200,00 Eur dydžio neturtinės žalos ieÅ¡kovei priteisimas yra pakankama pinigų suma, kompensuojanti R. A. patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir emocinį sukrėtimÄ . Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies iÅ¡ R.

A. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistini 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui.IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pagrindas priteisti procesines palÅ«kanas yra asmeninė skolininkų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju, o jų kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.).Esant nustatytoms aplinkybėms ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 17 008,89 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).Ieškovė už ieškinį sumokėjo 100,00 Eur dydžio žyminį mokestį, o nuo likusios 463,00 Eur dalies mokėjimo atleista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 10, 73-74).

Už advokato paslaugas ieÅ¡kovė sumokėjo 800,00 Eur, taip pat R. A. patyrė 80,00 Eur iÅ¡laidas už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 40,00 Eur už ortografinio žemėlapio gavimÄ (1 t., e. b. l. 139-145). IÅ¡ viso ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 1 020,00 Eur. Atsakovė pateikė duomenis, kad už advokato paslaugas sumokėjo 500,00 Eur, o už Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos pateiktÄ raÅ¡tÄ dėl iÅ¡kirstų medžių vertės nustatymo – 121,00 Eur, iÅ¡ viso 621,00 Eur (2 t., e. b. l. 74-75, 80).

Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies (patenkinti 72,89 procentai ieÅ¡kinio reikalavimų), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistini 743,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui (1 020,00 Eur x 72,89 procentai), o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistini 168,35 Eur (621,00 Eur x 27,11 procentai) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikus bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistini 575,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės R.

A. naudai. IÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ taip pat priteistinas 337,48 Eur žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo R. A. buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 29 d. nutartimi areÅ¡tuotas atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, nevirÅ¡ijant 23 334,89 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ .

Kadangi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovės priteista 17 008,89 Eur žalos atlyginimui, todėl darytina iÅ¡vada, jog yra pagrindas pakeisti 2018 m. kovo 29 nutartimi atsakovei pritaikytas laikinÄ sias apsaugos ir sumažinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ nuo 23 334,89 Eur iki 17 008,89 Eur, t. y. areÅ¡tuotinas atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, nevirÅ¡ijant 17 008,89 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ (CPK 145 str. 1 d. 1 p. ).

Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 150 str. 3 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas nusprendžia: ieškinį tenkinti iš dalies.Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 16 808,89 Eur (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus ašuonis Eur 89 ct) turtinės žalos, 200,00 Eur (du šimtus Eur 00 ct) neturtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 17 008,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 575,13 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis Eur 13 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės R.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 337,48 Eur (tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis Eur 48 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ , sumokant jį į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 29 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones sumažinant jų mastÄ nuo 23 334,89 Eur iki 17 008,89 Eur, t. y. areÅ¡tuoti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , nevirÅ¡ijant 17 008,89 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ .

LaikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas                              Petras Mineikis