2c554cb3-5a4c-4269-88ca-7d2467bd3e97 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-607-739/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00261-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 70.1.; 73.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS      N U T A R T I S     2015 m. gegužės 29 d.   Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Pranckienės(kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,  dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,pareiÅ¡kėjo vieÅ¡osios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Jonui Butkui,atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovui V.K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo vieÅ¡osios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui D.

Ž. ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu praÅ¡o panaikinti 2014-06-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba) Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. Ž. nedarbo draudimo iÅ¡mokos permokos nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas). PareiÅ¡kėjo atstovas skunde ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atsakovas 2014-05-13 priėmė sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, kad dėl pareiÅ¡kėjo kaltės laikotarpiu nuo 2013-11-02 iki 2014-02-28 susidarė 2244,90Lt nedarbo iÅ¡mokos permoka trečiajam suinteresuotam asmeniui D.

Ž. SprendimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė VSDF valdybai, kuri pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė ir nurodė, jog atsakovas panaikino 2014-05-13 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)ir priėmė skundžiamÄ SprendimÄ , kuriame papildė teisinį pagrindÄ ir motyvacijÄ , tačiau nekeitė sprendimo esmės. PareiÅ¡kėjo atstovas sprendė, kad tokiu bÅ«du buvo pasinaudota bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka. PareiÅ¡kėjo atstovas nurodo, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas nustatė, jog pareiÅ¡kėjas pavėluotai pateikė duomenis apie D.

Ž. atleidimo iÅ¡ darbo datÄ , socialinio draudimo iÅ¡mokas ir draudžiamÄ sias pajamas už laikotarpį nuo 2013-07-31 iki 2014-02-28 bei laikė pareiÅ¡kėjÄ kaltu dėl nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos permokos D. Ž. PareiÅ¡kėjo atstovas su tuo nesutinka, nes vien ta aplinkybė, kad D. Ž. atleidimas iÅ¡ darbo pas pareiÅ¡kėjÄ teismų buvo pripažintas neteisėtu, nesudaro pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo kaltę dėl D. Ž. iÅ¡mokėtos nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos permokos.

PareiÅ¡kėjo atstovas mano, kad teismai netinkamai sprendė iÅ¡ darbo teisinių santykių kilusį ginÄÄ , o pati D. Ž. teismų neinformavo apie jai mokamas nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokas ir dėl to teismai nesumažino jai priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ jos gauta nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokų suma. Be to, pareiÅ¡kėjo atstovas tvirtina, kad reikalavimas atlyginti žalÄ yra civilinio teisinio pobÅ«džio, todėl administraciniu aktu atsakovas negali reikalauti tokios žalos atlyginimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, kurio civilinei atsakomybei kilti nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjo atstovas mano, kad ginčijamas Sprendimas jam sukelia materialines teisines pasekmes, kadangi atsakovas jo pagrindu pareiÅ¡kė pareiÅ¡kėjui pretenzijÄ dėl permokos sumokėjimo, o tuo atveju, jeigu atsakovas kreipsis į teismÄ dėl VSDF padarytos turtinės žalos atlyginimo, civilinėje byloje turės pranaÅ¡umÄ , kadangi skundžiamu Sprendimu įrodinės pareiÅ¡kėjo kaltę. PareiÅ¡kėjo atstovas praÅ¡o skundÄ tenkinti.             Atsakovas atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdyje su skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ arba administracinę bylÄ nutraukti.

Atsakovas ir jo atstovas paaiÅ¡kino, kad atsakovas centralizuotai vykdo nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimÄ , skyrimÄ ir mokėjimÄ . IÅ¡ darbo atleistai D. Ž. nuo 2013-11-02 buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo iÅ¡moka, kuri buvo mokama iki 2014-02-28. 2014-03-26 įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo D. Ž. buvo grÄ Å¾inta į darbÄ ir jai priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikÅ¡tÄ . Susidarė padėtis, kad už laikotarpį nuo 2013-11-02 iki 2014-02-28 D.

Ž. buvo mokama ir nedarbo socialinio draudimo iÅ¡moka, ir buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikÅ¡tÄ . Dėl Å¡ios priežasties susidarė 2244,90Lt D. Ž.iÅ¡mokėtos nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos permoka. 2014-05-13 atsakovas priėmė sprendimÄ dėl permokos nustatymo. 2014-06-16 buvo priimtas naujas sprendimas dėl permokos, kuriuo, nekeičiant sprendimo esmės, buvo papildytas sprendimo teisinis pagrindas ir motyvacija. Atsakovas pareiÅ¡kėjui iÅ¡siuntė pretenzijÄ , kuria prašė pareiÅ¡kėjo sumokėti susidariusiÄ permokos sumÄ .

Atsakovo atstovas tvirtina, kad pareiÅ¡kėjo ginčijamas Sprendimas yra priimtas permokos apskaitos vykdymui pas atsakovÄ ir pretenziniam reikalavimui pagrįsti, kad bÅ«tų iÅ¡vengta bylinėjimosi teismuose, nes dažnai pagal paminėtus dokumentus asmenys atlygina VSDF padarytÄ turtinę žalÄ gera valia. Paminėtas Sprendimas yra tarpinis procedÅ«rinis sprendimas, o pareiÅ¡kėjui jis galėtų sukelti teisines pasekmes tik jeigu bÅ«tų priimtas vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«rÄ užbaigiantis aktas – sprendimas dėl permokos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

PareiÅ¡kėjui nesutikus gera valia sumokėti pretenzija praÅ¡omÄ sumÄ , jos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo yra galimas tik teismine tvarka, tai yra atsakovui kreipiantis į bendros kompetencijos teismÄ dėl turtinės žalos atlyginimo. Todėl atsakovo atstovas mano, kad skundžiamas Sprendimas pareiÅ¡kėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių. Be to, atsakovo atstovas mano, kad pareiÅ¡kėjas nėra pasinaudojęs privaloma iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka, kadangi jis Sprendimo nėra apskundęs VSDF valdybai.

Atsakovo atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas privalo apskųsti ir VSDF valdybos sprendimÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Ž. elektroniniu paÅ¡tu atsiųstu praÅ¡ymu teismo prašė administracinę bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Administracinė byla nutraukiama.Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas 2014-06-16 priėmė sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. Ž. nedarbo draudimo iÅ¡mokos permokos nustatymo“, kuriuo nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-11-02 iki 2014-02-28 susidarė 2244,90Lt nedarbo draudimo iÅ¡mokos permoka.

Bylos duomenys patvirtina, kad nedarbo draudimo iÅ¡mokos permoka susidarė dėl to, kad D. Ž., kuri 2013-07-30 buvo atleista iÅ¡ darbo pas pareiÅ¡kėjÄ , 2013-08-02 buvo suteiktas bedarbio statusas ir nuo 2013-11-02 atsakovas jai paskyrė nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokÄ . 2014-03-26 Å iaulių apygardos teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistas 2013-12-18 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo D. Ž. buvo grÄ Å¾inta į darbÄ Â pas pareiÅ¡kėjÄ ir jai priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2013-07-30 iki sprendimo įvykdymo dienos.

PareiÅ¡kėjas 2014-04-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å ilalės skyriui pateikė elektroninį praÅ¡ymÄ ir praneÅ¡imÄ apie D. Ž. draudžiamÄ sias(darbines) pajamas ir socialinio draudimo įmokas laikotarpiu nuo 2013-07-31 iki 2014-02-28. Lietuvos darbo birža nuo 2013-08-02 panaikino D. Ž. bedarbio statusÄ , nes pagal teismo sprendimÄ nuo 2013-07-31 D. Ž. turėjo darbines pajamas (jai buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikÅ¡tÄ ). Dėl nurodytų aplinkybių D.

Ž. neteko teisės į nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokÄ . Tačiau laikotarpiu nuo 2013-11-02 iki 2014-02-28 atsakovas jai iÅ¡mokėjo 2244,90Lt nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokÄ , todėl susidarė D. Ž. iÅ¡mokėtos nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos permoka, kurios dydis - 2244,90Lt. Skundžiamu Sprendimu nustatęs nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos permokÄ , 2014-06-20 atsakovas pareiÅ¡kė pareiÅ¡kėjui pretenzijÄ dėl nedarbo socialinio draudimo permokos sumokėjimo gera valia. Iki skundžiamo Sprendimo priėmimo atsakovas 2015-05-13 buvo priėmęs sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatyta 2244,90Lt nedarbo socialinio draudimo permoka D.

Ž. Šį sprendimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė VSDF valdybai bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka. Kadangi 2015-06-16 Sprendimas, kurį teismui skundžia pareiÅ¡kėjas, buvo priimtas pareiÅ¡kėjo skundo VSDF valdybai pateikimo dienÄ , o VSDF valdyba , atmesdama pareiÅ¡kėjo skundÄ Â iÅ¡ esmės vadovavosi 2015-06-16 atsakovo sprendimu, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas tinkamai pasinaudojo bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka. Kadangi VSDF valdyba pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ nepriėmė kitokio sprendimo, negu skundžiamas Sprendimas, tai pagal suformuotÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ institucijos sprendimas teismui nėra skundžiamas. Pagal ABTÄ® 1 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai spren­džia bylas dėl ginčų, kylančių iÅ¡ administracinių teisinių santykių, įskaitant ir atsirandančių valstybės institucijoms atliekant vieÅ¡Ä jį administravimÄ .

VieÅ¡asis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTÄ® 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo ( toliau – VieÅ¡ojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 11 dalį, administracinis spren­dimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ojo administravimo subjekto valia.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, ABTĮ 2 straipsnio 15 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto iÅ¡leistas nustatytos formos teisės aktas. Administracinių teismų praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad tam tikro akto priskyrimÄ administraciniam aktui nulemia ne vien akto pavadinimas, jame nurodyta apskundimo tvarka ir var­tojamos sÄ vokos, bet tikrasis teisės akto turinys, nustatomas pagal administraciniam sprendimui bÅ«dingus požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje by­loje Nr. A-63-1287/2012 ir kt.).

Pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalį ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, indi­vidualus teisės aktas suprantamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkre­Äiam subjektui ar individualiais požymiais apibÅ«dintų subjektų grupei, jame iÅ¡reikÅ¡tas teisės normų tai­kymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos Å¡io subjekto tei­siniam statusui, t. y., teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis admi­nistracinėje byloje Nr. AS-146-201/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis admi­nistracinėje byloje Nr. A-662-2780/2011 ir kt.).

Taigi indi­vidualiame administraciniame akte yra aiÅ¡kiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos el­gesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, t.y. Å¡io teisės akto sukeliamos pasekmės turi materialų, o ne procedÅ«rinį, pobÅ«dį. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ Â praktikÄ , teismui negali bÅ«ti paduotas skundas dėl tarpinių vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimamų dokumentų. Tokiais tarpiniais dokumentais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas galutinio sprendimo priėmimui.

Tokie dokumentai vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«­roje paprastai turi tarpinę, aptarnaujančiÄ , pagalbinę reikÅ¡mę, jais galutiniai kompetentingų pareigÅ«nų sprendimai klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedÅ«ra, nėra įforminami. Nurodyto pobÅ«džio dokumentais paprastai sprendžiami įvairÅ«s procedÅ«riniai klausimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Dėl Å¡ios priežasties minėti dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims nesukelia materialinių teisinių pasekmių.

Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo gali bÅ«ti nurodomi, kai yra keliamas ginčas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto galutinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), įtakojančių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundžia­mas aktas ar veiksmas jokių materialių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu.

Atsižvelgus į tai, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto akto vertinimÄ lemia jo turinys, o ne formalÅ«s kriterijai (forma ar pavadinimas,), nagrinėtina, ar pareiÅ¡kėjo skundžiamas atsakovo Sprendimas turėjo įtakos pareiÅ¡kėjo teisinei padėčiai, t. y. ar sukėlė materialias teisines pasekmes. IÅ¡analizavus VSDFV Utenos skyriaus 2014-06-16 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad Å¡iame administraciniame akte atsakovas konstatavo nedarbo draudimo iÅ¡mokos permokos faktÄ ir nurodė aplinkybes, dėl kurių susidarė permoka, tačiau nė vienam subjektui nenustatė jokių pareigų ir nesuteikė jokių teisių.

Sprendime pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra jokių vieÅ¡ojo administravimo subjekto patvarkymų ir Å¡is aktas nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiÅ¡kėjo teisių ar pareigų, t.y. nesukelia jam jokių teisinių pasekmių.           Sprendimo priskirtinumÄ procedÅ«riniam dokumentui patvirtina Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (bylai aktuali 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr.XII-88 redakcija) nuostatos. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį, kuris nustato atsakomybę už Fondui padarytÄ Å¾alÄ , juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas, arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (VSDÄ® 18 str.1 d.).

Be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nustato, kad jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos iš Fondo lėšų (VSDĮ 18 straipsnio 2 dalis, 36 straipsnio 6 dalis). Taigi, įstatymu yra aiškiai nustatyta, kad socialinio draudimo išmokų permokos gali būti išieškomos pagal Fondo valdybos teritorinių skyrių direktorių ar jų pavaduotojų sprendimus būtent dėl permokos išieškojimo, o išieškojimas nukreipiamas į kaltus dėl žalos Fondo biudžetui susidarymo juridinius arba fizinius asmenis.

Bylos proceso dalyviai nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad atsakovas, atsižvelgdamas į skundžiamÄ procedÅ«rinį SprendimÄ , yra priėmęs administracinį aktÄ , dėl kurio pareiÅ¡kėjui kilo kokios nors teisinės pasekmės bei dėl kurio pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo teisme galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas savarankiÅ¡kas reikalavimas, o teismas, nagrinėdamas tokį reikalavimÄ , galėtų vertinti ir procedÅ«rinio akto galimÄ Ä¯takÄ atitinkamo pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes sukeliančio sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui.

Tai, kad minėtas dokumentas pavadintas sprendimu ir jame nurodyta jo apskundimo tvarka, nėra tos aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos teismo vertinimui, ar skundžiamas Sprendimas turi įtakos pareiÅ¡kėjo teisinei padėčiai ir ar gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas ginčo administraciniame teisme dalykas.PareiÅ¡kėjas mano, kad skundžiamame Sprendime paminėta įstatymo nuostata - Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, nustatanti atsakomybę dėl Fondui padarytos žalos, tuo atveju, jeigu atsakovas kreipsis į teismÄ dėl Fondui padarytos žalos priteismo, suteiks atsakovui pranaÅ¡umÄ , įrodinėjant pareiÅ¡kėjo kaltę.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad tÄ patvirtina ir jam pareikÅ¡ta atsakovo pretenzija, kuria atsakovas praÅ¡o, kad pareiÅ¡kėjas sumokėtų permokos sumÄ . Pažymėtina, kad Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnis nustato, kad nedarbo draudimo iÅ¡mokas apskaičiuoja, skiria ir moka VSDF valdybos teritoriniai skyriai Nedarbo draudimo iÅ¡mokų nuostatuose nustatyta tvarka (1dalis); VSDF valdyba ir VSDSFV teritoriniai skyriai yra atsakingi už nedarbo draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimÄ , skyrimÄ ir mokėjimÄ (2 dalis), o neteisingai apskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos nedarbo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡komos įstatymų nustatyta tvarka ( 3 dalis).

Nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatuose nurodyta, kad VSDF valdyba ir jos teritoriniai skyriai atsakingi už nedarbo draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimÄ ir mokėjimÄ (59 punktas), neteisingai iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ieÅ¡komos įstatymų nustatyta tvarka (60 punktas), o nustačius, kad nedarbo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, iÅ¡mokų permokos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ kaltų asmenų, iÅ¡davusių ar pateikusių Å¡iuos dokumentus (61 punktas).

VSDF valdybos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimÄ , skyrimÄ ir mokėjimÄ centralizuotai vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius((1.1. punktas); nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokų permokas (Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytÄ Å¾alÄ ), kurios atsirado dėl iÅ¡mokų gavėjų ar trečiųjų asmenų kaltės, kai kaltieji asmenys nesutinka žalos atlyginti savo noru ir jos negalima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ asmeniui mokamų socialinio draudimo iÅ¡mokų, teismo tvarka iÅ¡ieÅ¡ko VSDF valdybos teritoriniai skyriai, kurių aptarnaujamoje teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė (1.2 punktas), o nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokų permokas (Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytÄ Å¾alÄ ), kurios atsirado dėl Fondo valdybos Utenos skyriaus valstybės tarnautojų ar darbuotojų kaltės, kai kaltieji darbuotojai nesutinka žalos atlyginti savo noru ir jos negalima iÅ¡skaityti iÅ¡ darbuotojų darbo užmokesčio, teismo tvarka iÅ¡ieÅ¡ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (1.3 punktas).

Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad teisės aktai VSDF valdybos įgaliotus teritorinius skyrius įpareigoja atlikti veiksmus, kurių tikslas - susidariusias nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokų permokas grÄ Å¾inti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ . Teismo vertinimu, pagal aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , įgaliotas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, visų pirma, imasi priemonių gera valia spręsti nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokų permokų grÄ Å¾inimo klausimÄ .

Nagrinėjamu atveju tokia priemone yra pareiÅ¡kėjui pateikta pretenzija, kuria siÅ«loma sumokėti permokos sumÄ , kad tokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡vengta teisminių ginčų. Tačiau pretenzija – tai nėra joks administracinis aktas ar pareiÅ¡kėjui privalomas vykdyti administracinis nurodymas. Jeigu pareiÅ¡kėjas nesutinka su pretenzijos praÅ¡ymu, jam dėl to nekyla materialinės teisinės pasekmės. Tuo atveju, jeigu atsakovas kreipsis į teismÄ dėl žalos Fondui atlyginimo priteisimo, bylÄ nagrinėjantis teismas, vykdydamas teisingumÄ , spręs ginÄÄ teisės aktų nustatyta tvarka, todėl  pareiÅ¡kėjo prielaidos, kad atsakovas dėl ginčijamo Sprendimo priėmimo įgis pranaÅ¡umÄ , neturi pagrindo.

Aptartų teisės aktų kontekste pareiÅ¡kėjo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ SprendimÄ vertinti kitaip, nei VSDF valdybos Utenos skyriaus procedÅ«riniu sprendimu, kuriame fiksuojama nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos permoka ir kuris pareiÅ¡kėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių(Pvz., žr. 2015-04-27 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr A-797-146/2015).Nagrinėjant administracinę bylÄ teismui nustačius, kad skundžiamas Sprendimas negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu, o skundas nenagrinėtinas teismų admininistracinio proceso tvarka, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, byla nutraukiama.

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 102 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 105, 106 ir 149 straipsniais, n u t a r i a : Administracinę bylÄ nutraukti. Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .  Teisėjos                                                                                                 Dalia Pranckienė                                                                                                                                              Irena Varžinskienė                                                                                    Dalytė Zlatkuvienė                                                                                                  Â