2021-04-14 Nr. AB-7613-3-61-3-03827-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1314-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03827-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.4; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. P., Ž. P., R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. P., Ž. P., R. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga) dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai P. P., Ž. P. ir R. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija, TM, atsakovas) 2019 m. rugpjūčio 14 d. išvadą dėl politinės partijos pateiktų dokumentų ir duomenų pakeitimų Nr. (1.1.8.)-7R-21571477 (toliau – ir Išvada).

2. Pareiškėjai nurodė, kad TM Išvadoje nusprendė, kad Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos (toliau – ir Sąjunga) 2018 m. gruodžio 15 d. suvažiavimo protokole nurodyti sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus, ir pateikė išvadą, kad Sąjungos duomenų pakeitimus galima registruoti Juridinių asmenų registre (toliau – ir Registras).

3. Pareiškėjai teigė, kad Sąjungos 2018 m. gruodžio 15 d. suvažiavimo Mandatų komisijos pirmininkė 2019 m. kovo 17 d. Sąjungos nariams išplatino „atvirą laišką“ ir „Mandatų komisijos protokolą po redakcijos“. Mandatų komisijos protokolas surašytas ir pasirašytas praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams po Sąjungos 2018 m. gruodžio 15 d. vykusio suvažiavimo, t. y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.91 straipsnyje nustatytą juridinio asmens posėdžio, susirinkimo ar suvažiavimo protokolo surašymo tvarką, todėl Mandatų komisijos atgaline data surašytas ir pasirašytas protokolas yra negaliojantis.

4. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Sąjungos 2018 m. gruodžio 15 d. vykusio suvažiavimo Mandatų komisijos protokolas pasirašytas vieno asmens – D. J., taip pažeidžiant CK 2.91 straipsnio 2 dalį, nes protokolą turi pasirašyti jį surašęs asmuo ir posėdžio (susirinkimo) pirmininkas. Laiku nepateikus 2018 m. gruodžio 15 d. vykusio suvažiavimo Mandatų komisijos protokolo, negalėjo būti laiku surašytas ir pasirašytas 2018 m. gruodžio 15 d. suvažiavimo protokolas dėl organų išrinkimo. Taigi 2018 m. gruodžio 15 d. suvažiavimo protokolas dėl organų išrinkimo surašytas ir pasirašytas praėjus daugiau kaip 30 dienų terminui, todėl yra negaliojantis.

5. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, jog teisės aktai nenumato, kad praleidus suvažiavimo protokolo ir (ar) mandatų protokolo surašymo terminus, Teisingumo ministerija turi surašyti išvadą, kuria atsisakoma tvirtinti duomenų pakeitimą. Be to, Teisingumo ministerijai buvo pateiktas Sąjungos suvažiavimo 2018 m. gruodžio 15 d. protokolas, kurio data – 2018 m. gruodžio 15 d. ir kuris pasirašytas suvažiavimo pirmininko bei suvažiavimo sekretoriaus, o Mandatų komisijos protokolo data – 2018 m. gruodžio 15 d., todėl Teisingumo ministerijai nebuvo pagrindo abejoti duomenų teisingumu. Būtent Sąjungos 2018 m. gruodžio 15 d. suvažiavimo protokolu buvo nuspręsta dėl esminių partijos klausimų. CK 2.91 straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai yra keliami būtent Sąjungos suvažiavimo 2018 m. gruodžio 15 d. protokolui, o ne Mandatų komisijos protokolui. Sąjungos suvažiavimo 2018 m. gruodžio 15 d. protokolas atitinka CK keliamus reikalavimus, teisės aktai nenumato reikalavimo, jog mandatų protokolą pasirašytų posėdžio pirmininkas ir sekretorius.

7. Atsakovas teigė, kad teisės aktai nesuteikia pareiškėjams teisės ginti viešąjį interesą, todėl teismas privalo atsisakyti priimti tokį skundą (prašymą). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė, kokias teisines pasekmes (teises ar pareigas) jiems sukelia Išvada ar jos panaikinimas, todėl nagrinėjamu atveju Išvados teisėtumas negali būti administracinės byloje nagrinėjimo objektu.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Sąjunga paaiškino, kad suvažiavimo metu sudaryta Mandatų komisija nėra juridinio asmens organas. Juridinio asmens aukščiausias organas yra suvažiavimas (visuotinis susirinkimas), kurio protokolą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais Sąjunga pateikė TM. Suvažiavimo Mandatų komisijos tarp kolegialių Sąjungos organų nėra, todėl pareiškėjai negalėjo grįsti savo skundo CK 2.91 straipsniu.

10. Sąjunga nurodė, kad suvažiavimas įvyko 2018 m. gruodžio 15 d., todėl suvažiavimo protokolas buvo parengtas ir pasirašytas mažiau kaip per 10 dienų. Tik Mandatų komisijos protokolas nebuvo parengtas ir pasirašytas, nes šios komisijos pirmininkė tris mėnesius delsė jį pasirašyti. Teisingumo ministerija teisėtai patvirtino Sąjungos suvažiavimo sprendinius.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

12. Teismas, įvertinęs CK 2.90, 2.91, 2.92 straipsnių, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo (toliau – ir Partijų įstatymas) 8 straipsnio 3 ir 5 dalių, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – ir Juridinių asmenų registro nuostatai) 44 ir 56.3 punktų nuostatas, sprendė, kad šiose teisės normose yra įtvirtinta Teisingumo ministerijos pareiga surašyti išvadą, kuria patvirtinami duomenų pakeitimai, kai atliktos visos įstatymuose ir politinės partijos steigimo dokumentuose nustatytos procedūros. Teisės aktai nenumato Teisingumo ministerijai pareigos nustačius, kad praleisti suvažiavimo protokolo ir (ar) mandatų protokolo surašymo terminai, surašyti išvadą, kuria atsisakoma tvirtinti duomenų pakeitimus.

13. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Teisingumo ministerijai buvo pateiktas Sąjungos suvažiavimo 2018 m. gruodžio 15 d. protokolas, kurio data – 2018 m. gruodžio 15 d., jis pasirašytas suvažiavimo pirmininko ir suvažiavimo sekretoriaus, todėl TM nebuvo pagrindo abejoti pateiktų duomenų teisingumu. Būtent šio protokolo pagrindu atsakovas nusprendė dėl esminių partijos klausimų, padarė išvadą, kad politinės partijos duomenys yra tikri, įstatymuose nustatytos prievolės yra įvykdytos, atsirado įstatymuose ir politinės partijos įstatuose numatytos aplinkybės Sąjungos duomenų pakeitimus registruoti Registre.

14. Teismas nurodė, kad Mandatų komisijos 2018 m. gruodžio 15 d. protokolas, kuris pasirašytas 2018 m. gruodžio 15 d. Mandatų komisijos pirmininkės, yra skirtas skaičiuoti suvažiavimo delegatus, juo pripažinti penki suvažiavimui pateikti įgaliojimai kaip netinkami, pasisakyta dėl kvorumo. CK 2.91 straipsnio 2 dalies nuostatos skirtos būtent Sąjungos suvažiavimo protokolui, o ne Mandatų komisijos protokolui. Teismas taip pat pažymėjo, kad CK 2.92 straipsnyje yra įtvirtinta posėdyje dalyvavusių asmenų teisė reikšti pastabas dėl protokolo, tačiau šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai būtu pasinaudoję jiems CK suteikta teise, vadinasi, Sąjungos suvažiavimo 2018 m. gruodžio 15 d. protokolas atitinka CK keliamus reikalavimus. Teisės aktai nenumato reikalavimo, kad mandatų protokolą pasirašytų posėdžio pirmininkas ir sekretorius. Teismo vertinimu, Išvada atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

III. 15. Pareiškėjai P. P., Ž. P. ir R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Išvadą.

16. Pareiškėjai apeliaciniame skunde pakartoja jų skunde išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo, jog nepateikti būtini dokumentai, kurie patvirtintų, kad Sąjungos 2018 m. gruodžio 15 d. suvažiavime buvo kvorumas, todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl kvorumo buvimo.

17. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas pakartoja argumentus, kuriuos buvo išdėstęs savo atsiliepime į skundą, papildomai nurodydamas, kad Išvados teisėtumas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku dar ir dėl to, kad, kaip paaiškėjo pirmosios instancijos teismo posėdyje, keli pareiškėjai jau nebėra Sąjungos nariai.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Sąjunga atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo, be jo atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų, nurodo, kad pareiškėjai neginčija suvažiavimo aplinkybių ir jo metu priimtų sprendimų. Suvažiavimo metu yra tvirtinama Mandatų komisijos žodžiu pateikta išvada dėl kvorumo, kas Sąjungos suvažiavimo metu ir buvo padaryta bei įrašyta į suvažiavimo protokolą. Taigi atsakovas teisėtai patvirtino Sąjungos suvažiavimo sprendimą dėl kvorumo, tiek ir kitus suvažiavimo sprendimus. Mandatų komisijos protokolo pasirašymo data niekaip nekeičia suvažiavime nustatyto kvorumo fakto, kadangi protokolas šį faktą tik patvirtina, nepriklausomai nuo jo pasirašymo datos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nustatyta, kad Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ 56.3 punktu, įvertinusi pateiktus Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos dokumentus, 2019 m. rugpjūčio 14 d. Išvadoje nurodė, kad prašyme surašyti politinės partijos duomenys yra tikri, įstatymuose nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ir politinės partijos įstatuose numatytos aplinkybės, ir teikia išvadą kad Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos duomenų pakeitimus registruoti Registre galima.

22. Partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad politinių partijų Juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos ar jų pakeitimų atitiktį įstatymų, nustatytiems reikalavimams patvirtina ir dokumentus, patvirtinančius, kad politinę partiją galima registruoti, nes šio įstatymo nustatyti reikalavimai įvykdyti ir atsirado šiame įstatyme numatytos aplinkybės, per 30 dienų nuo visų Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytų dokumentų ir duomenų gavimo dienos surašo Teisingumo ministerija. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Teisingumo ministerija atsisako patvirtinti pateiktų duomenų tikrumą ir įstatų, programos, jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą, jeigu politinės partijos įstatuose, programoje ar jų pakeitimuose nurodyti politinės partijos tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams bei pateikti duomenys neatitinka tikrovės.

23. CK 2.90, 2.91 straipsniuose, reglamentuojančiuose reikalavimus juridinio asmens kolegialaus organo posėdžio (susirinkimo) protokolams, nustatyta, kad juridinio asmens kolegialaus organo posėdžio (susirinkimo) protokole turi būti nurodyta: posėdžio (susirinkimo) vieta ir laikas, dalyvių skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai. Prie protokolo turi būti pridedamas dalyvių sąrašas ir informacija apie posėdžio (susirinkimo) sušaukimą. Posėdyje (susirinkime) dalyvaujančių asmenų reikalavimu į protokolą turi būti įrašoma jų pareikalauta informacija. Visi pakeitimai, papildymai protokole turi būti aptarti. Protokolą surašo posėdžio (susirinkimo) sekretorius, posėdžio (susirinkimo) pirmininkas, jei posėdžio (susirinkimo) sekretorius nėra renkamas, arba kolegialus juridinio asmens organo pirmininkas, jei posėdžio (susirinkimo) pirmininkas ir sekretorius nėra renkamas. Vadovaujantis CK 2.92 straipsniu, dalyvavę posėdyje (susirinkime) asmenys turi teisę pareikšti pastabų dėl protokolo per tris dienas nuo susipažinimo su juo momento, bet ne ilgiau nei per tris dienas ir steigimo dokumentų protokolui surašyti nustatytą maksimalų terminą. Pastabos dėl protokolo pridedamos prie protokolo ir nurodoma, ar protokolą pasirašę asmenys su jomis sutinka, ar nesutinka.

24. Juridinių asmenų registro nuostatų 44 punkte nustatyta, kad Registro tvarkytojui teikiamų duomenų tikrumą, steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad juridinį asmenį, filialą ar atstovybę, pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus, filialo ar atstovybės nuostatus registruoti ar įrašyti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytos aplinkybės, šių nuostatų nustatytais atvejais tikrina notaras, Teisingumo ministerija ar Registro tvarkytojas. Juridinių asmenų registro nuostatų 56.3 punktas numato, kad Teisingumo ministerija gavusi politinės partijos, jos filialo ar atstovybės dokumentus, surašo išvadą, kuria patvirtina prašyme surašytų duomenų tikrumą, steigimo dokumento, pakeisto steigimo dokumento atitiktį įstatymų reikalavimams, ir nurodo, kad politinę partiją, jos filialą ar atstovybę, dokumentų ir (ar) duomenų pakeitimus įregistruoti galima, nes atliktos visos įstatymuose ir politinės partijos steigimo dokumentuose nustatytos procedūros, taip pat kad išregistruoti politinę partiją, jos filialą ar atstovybę galima.

25. Vertindamas atsakovo veiksmus, ar tinkamai taikytas nurodytas teisinis reglamentavimas, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ginčijama Išvada yra teisėta.

25.1. Teisingumo ministerijai buvo pateiktas Sąjungos suvažiavimo 2018 m. gruodžio 15 d. protokolas, kurio data – 2018 m. gruodžio 15 d. Jis pasirašytas suvažiavimo pirmininko ir suvažiavimo sekretoriaus.

25.2. Šis, o ne Mandatų komisijos protokolas inter alia (be kita ko) yra tas faktinis pagrindas, kuriuo remiantis nustatoma, ar prašyme surašyti politinės partijos duomenys yra tikri, įstatymuose nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ir politinės partijos įstatuose numatytos aplinkybės Sąjungos duomenų pakeitimus registruoti Registre.

25.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino teisę nurodydamas, kad Mandatų komisijos 2018 m. gruodžio 15 d. protokolas, kuris pasirašytas 2018 m. gruodžio 15 d. pirmininkės, yra skirtas skaičiuoti suvažiavimo delegatus, juo pripažinti penki suvažiavimui pateikti įgaliojimai kaip netinkami, pasisakyta dėl kvorumo; CK 2.91 straipsnio 2 dalies nuostatos skirtos būtent Sąjungos suvažiavimo protokolui, o ne Mandatų komisijos protokolui. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad CK 2.92 straipsnyje yra įtvirtinta posėdyje dalyvavusių asmenų teisė reikšti pastabas dėl protokolo, tačiau šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai būtu pasinaudoję jiems CK suteikta teise. Padaryta pagrįsta išvada, kad Sąjungos suvažiavimo 2018 m. gruodžio 15 d. protokolas atitinka CK keliamus reikalavimus.

26. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovui nebuvo pateikti būtini dokumentai, kurie patvirtintų, kad Sąjungos 2018 m. gruodžio 15 d. suvažiavime buvo kvorumas.

27. Šiuo faktiniu pagrindu pareiškėjai negrindė savo reikalavimo pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jo pagrįstumo/nepagrįstumo pasisakyti nagrinėdama bylą apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama pareikštų reikalavimų: skunde nurodytais pagrindais ir dėl jame nurodyto dalyko, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 str. 2 d. 6–8 punktai). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama laikantis tų pačių, skunde teismui apibrėžtų, reikalavimų ribų (ABTĮ 144 str. 1 d.).

28. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų P. P., Ž. P., R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys