2c5347fe-baee-4b6c-8659-0e2883a9ceda · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-56-289/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01174-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 74

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 3 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius, sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

nedalyvaujant pareiškėjui R. K.,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

raÅ¡ytinio proceso tvarka (be žodinio nagrinėjimo) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ ir patikslintÄ skundÄ , n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas R. K. Å iaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundÄ ir patikslintÄ skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 7800 litų neturtinės žalos – po 100 Lt už kiekvienÄ parÄ , praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Å iaulių TI) kameroje Nr. 99.

Skunde ir patikslintame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2011 m. lapkričio 8 d. buvo apgyvendintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 99, kuri neatitiko higienos normų, numatytų „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji saugos reikalavimai“. Å ioje kameroje buvo nustatyta daugybė pažeidimų, gyvenamoji aplinka nesaugi, langų rėmai nesandarÅ«s, dalis stiklo iÅ¡dužę (tarpai užkiÅ¡ti laikraščiais), iÅ¡ 4 dirbtinio apÅ¡vietimo lempų trijų nebuvo, lovų strypai iÅ¡laužyti, dalis lentynų indams sudėti sulaužytos, bendro naudojimo valymo inventorius netvarkingas, Å¡luotos sulaužytos, nėra skudurų grindims valyti, kameros sienos, durys nevalytos, purvinos. Nepakanka natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, nėra ventiliacijos, nėra įrengta signalizacijos mygtuko, kad iÅ¡kilus problemai galima bÅ«tų nedelsiant iÅ¡kviesti personalÄ . Tualetas pusiau atviras, nėra užtikrinamas privatumas, neiÅ¡duodamas pilnas komplektas patalynės, nėra radijo taÅ¡ko. Kameroje Nr. 99 buvo pažeistas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Pažeista Europos kalinimo taisyklių II dalis Kalinimo sÄ lygos: 18.1; 18.2; 18.3; 18.4 p., Europos žmogaus teisių konvencijos 3 str., Konstitucijos 21 str. 3 d., Suėmimo vykdymo įstatymo

5 str. 3 d., Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. Å iaulių TI darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymÄ privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų. Buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ir teisėti interesai. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelis, kuriame suimtieji praleidžia valandÄ per parÄ , yra ant Å iaulių TI stogo, apdengtas asbesto Å¡iferiu (nuodinga danga), sienos balintos kalkėmis, virÅ¡ galvos surÅ«dijusios grotos, tenka kvėpuoti kalkėmis ir rÅ«dimis. Kiemeliuose yra lietaus nutekėjimo vamzdžiai, kurie tiesiogiai sujungti su kanalizacijos vamzdžiais, iÅ¡ jų sklinda didžiulė smarvė. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad paskirstymo kamera Nr. 6, kurioje jis yra praleidęs nemažai laiko, yra rÅ«syje. Joje tualetas atviras, nėra stalų, kėdžių, lentynų, dieninio apÅ¡vietimo, kriauklės, nepatenka grynas oras. Tokie Å iaulių TI pažeidimai lėmė pareiÅ¡kėjui fizinį skausmÄ , depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , trukdant jo protiniam vystymuisi, kankinant, žalojant.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, su skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus (b.l. 33-36). Atsiliepimuose nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kalėti į Å iaulių TI pirmÄ kartÄ atvyko 2011 m. rugpjūčio 27 d. ir su pertraukomis buvo laikomas įstaigoje iki 2011 m. lapkričio 8 d. Aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI kalėjo 59 dienas. PareiÅ¡kėjo laikymas įstaigoje nebuvo nepertraukiamas – per minėtÄ laikotarpį jis 14 dienų buvo iÅ¡vykęs į kitas įstaigas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustato, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. PareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 99, kurios plotas 16,29 kv. m. Laikotarpiais nuo 2011-08-27 iki 2011-09-15 ir nuo 2011-09-22 iki 2011-09-23 kartu su pareiÅ¡kėju buvo kalinamas tik vienas asmuo. Laikotarpiu nuo 2011-09-30 iki 2011-11-08 pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas kartu su 2-5 asmenimis. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius nėra pastovus, pareiÅ¡kėjui minėtu laikotarpiu periodiÅ¡kai tekdavo nuo 2,72 kv. m iki 5,43 kv. m (laikotarpiu nuo 2011-09-30 iki 2011-11-08), iki 8,15 kv. m. (laikotarpiais nuo 2011-08-27 iki 2011-09-15 ir nuo 2011-09-22 iki 2011-09-23) gyvenamojo ploto, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikrais atvejais pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta norma. Atkreipė dėmesį, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ dienÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje), Å¡i aplinkybė turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai.   Â

Nurodė, kad asmenų priėmimo į tardymo izoliatorių pagrindus bei tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių

13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Nurodė, kad pareiškėjas nemažai laiko atvykęs iš kitų kalinimo įstaigų yra praleidęs priėmimo-paskirstymo kameroje Nr. 6, kurioje tualetas atviras, nėra stalų,

kėdžių, lentynų, dieninio dirbtinio apÅ¡vietimo, nepatenka oras, žiemÄ Å¡alta. Priėmimo-paskirstymo

kameros įrengtos pusrūsyje, jos yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris), patalpos nuolat valomos. Pareiškėjas savo skundo nepagrindė  jokiais įrodymais, nedetalizavo, kada konkrečiai, kokias būtent teisės aktų nuostatas Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė, kokie higienos reikalavimai buvo neužtikrinti. Atsakovas pažymėjo, jog priėmimo-paskirstymo kameros Nr. 6 atitikimas higienos normos reikalavimams nebuvo tikrintas. Be to, atkreipė dėmesį, kad priėmimo-paskirstymo kameros nelaikytinos suimtųjų (nuteistųjų) apgyvendinimo kameromis, todėl joms Higienos normos reikalavimai taikomi tik atitinkama apimtimi.

Atsakovas nurodė, kad Tardymo izoliatorių kamerų įrengimo reikalavimai įtvirtinti Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, kurių 14.4 punktas nustato, kad kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Tokios ryšio sistemos Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose nėra įrengta. Pareiškėjo argumentas dėl radijo taško nebuvimo kamerose nepagrįstas, nes toks reikalavimas kamerų įrangai teisės aktuose nenumatytas.

Atsakovas pažymėjo, kad suimtųjų (nuteistųjų) laikymo kamerų ir kitų įstaigos patalpų būklė yra nuolat kontroliuojama, 2011 m. lapkričio 5 d. Šiaulių visuomenės sveikatos centras atliko Šiaulių tardymo izoliatoriaus atitikties 2010 m. kovo

30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams vertinimÄ . Å io patikrinimo metu, be kitų, buvo apžiÅ«rėta ir įvertinta kamera Nr. 99, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. IÅ¡ 2011 m. lapkričio 5 d. patikrinimo akto Nr. EP-460 matyti, kad kameroje Nr. 99 buvo nustatyti tik neesminiai pažeidimai. Minėtos higienos normos 58 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo patys nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Bendra netvarka ir neÅ¡vara kameroje, sÄ lygojama pačių laikomų asmenų nustatytų pareigų rÅ«pintis savo aplinka nevykdymo. Kiti kameroje nustatyti trÅ«kumai taip pat sÄ lygoti pačių kalinamųjų elgesio (gultų, lentynų laužymas, langų niokojimas ir kt.). PraÅ¡ymų atnaujinti valymo inventorių kameroje pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje laikotarpiu taip pat nebuvo gauta. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys patys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su laikymo sÄ lygomis kamerose.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pasivaikščiojimai vyksta kiemeliuose, kurie uždengti nuodinga stogo danga ir surÅ«dijusiomis grotomis, metaliniu tinklu, sienos padengtos kalkėmis. Lietaus nutekamieji vamzdžiai sujungti su kanalizacijos vamzdžiais, dėl to pasivaikščiojimo kiemeliuose sklinda fekalijų smarvė ir pareiÅ¡kėjui neužtikrinama teisė į pasivaikščiojimÄ gryname ore. Å iaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. PareiÅ¡kėjo kalinimo įstaigoje laikotarpiu pasivaikščiojimų kiemelių patikrinimas nebuvo atliktas, tačiau 2011-04-08 Å iaulių visuomenės sveikatos centras tikrino Å iaulių TI pasivaikščiojimo kiemelių atitiktį Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams ir pateikė patikrinimo iÅ¡vadas 2011-04-18 patikrinimo akte Nr. PT-124, kuriame nurodyta, kad higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Akte pažymėta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose kanalizacijos nutekamųjų vamzdynų nėra, įrengti lietaus surinkimo vamzdynai, iÅ¡ kurių paÅ¡alinis kvapas nejaučiamas, pasivaikščiojimo kiemai iÅ¡valyti.

Dėl pareiÅ¡kėjo skundo dalies, kurioje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjui neiÅ¡duodamas visas patalynės komplektas, atsakovas nurodė, kad asmeniui iÅ¡duoti patalynės kiekiai bei jų iÅ¡davimo datos žymimos AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėse sÄ skaitose. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo R. K. AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos Nr. 2353 matyti, kad 2011-05-13, 2011-06-15 ir 2011-06-22 pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai atsisakė iÅ¡duodamos patalynės ir tai patvirtino savo paraÅ¡u. Buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2011-09-15 pareiÅ¡kėjui periodiÅ¡kai buvo iÅ¡duodama po vienÄ Äiužinį, antklodę, pagalvę ir paklodę, likusios dalies priklausančio iÅ¡duoti patalynės komplekto pareiÅ¡kėjas atsisakė (tai patvirtina įraÅ¡ai Asmeninėje sÄ skaitoje). Pažymėjo, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. Atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprÅ«pinami patalyne pagal jų poreikius. Poreikių patenkinimÄ ir iÅ¡duotos patalynės kiekio pakankamumÄ asmenys

patvirtina asmeniniu parašu išduotos patalynės kiekio grafoje. Kaip matyti iš R. K. Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės

sÄ skaitos, visais atvejais, kai jam buvo iÅ¡duotas kitoks, nei Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje nustatytas maksimalus iÅ¡duotinas patalynės kiekis, pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl konkrečių iÅ¡duotinų daiktų ir jų kiekio.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo skunde ir patikslintuose skunduose nenurodyta jokių neturtinės žalos atsiradimÄ galinčių sÄ lygoti neigiamų iÅ¡gyvenimų ar patyrimų, susietų su galimai neteisėtu įstaigos veikimu ar neveikimu, ar galėjusių atsirasti dėl laikymo įstaigoje, pareiÅ¡kėjo teigimu, nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. Esant abstrakčiam pareiÅ¡kimui apie teisių pažeidimÄ negalima teigti, kad asmens teisės iÅ¡ tikrųjų buvo pažeistos. Vien tik duomenys apie kameroje nustatytus neesminius higienos pažeidimus nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus LR CK 6.271 str. prasme. Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011). PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ

neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai

leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Minėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų,

valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Pareiškėjo R. K. skundas ir patikslinti skundai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais. PareiÅ¡kėjas skunduose nurodė, kad žala kilo laikant jį suimtÄ kalėjimo kameroje Nr. 99, kuri neatitiko higienos reikalavimų, taip pat bÅ«nant priėmimo-paskirstymo kameroje Nr. 6, kuri taip pat neatitiko higienos reikalavimų, nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos reikalavimų, bÅ«nant Å iaulių TI jam nebuvo iÅ¡duodamas visas privalomas patalynės komplektas.

Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (pavyzdžiui, bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011). Kaip jau minėta, vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, nepaisant to, ar atitinkami neteisėti veiksmai ar neveikimas buvo padaryti kaltais veiksmais, todėl, nagrinėjant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, turi bÅ«ti nustatomas tik minėtų trijų bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų bei žalos – egzistavimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Å ioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobÅ«džio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ar žeminti jo orumÄ , nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio

6 d. sprendimas byloje Labita prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 26722/95).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatÄ , kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du. Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas 3 straipsnio pažeidimas. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Byloje nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 2 d. Šiaulių visuomenės sveikatos centras atliko sveikatos apsaugos kontrolę Šiaulių TI.

Patikrinimas kameroje Nr. 99 buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), reikalavimais.

Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2011-11-05 patikrinimo akte Nr. EP-460 (b. l. 21-23) nustatyta, kad 2011-11-02 atlikus patikrinimÄ pagal pareiÅ¡kėjų gautuose skunduose pateiktÄ informacijÄ taip pat užfiksuota, jog ginčui aktualioje Å iaulių TI kameroje Nr. 99 gyvenamoji aplinka nesaugi – langų rėmai nesandarÅ«s, dalis stiklo iÅ¡dužę (tarpai užkiÅ¡ti laikraščiais); iÅ¡ 4 dirbtinio apÅ¡vietimo lempų trijų nėra; lovų strypai iÅ¡laužyti, dalis lentynų indams sudėti sulaužytos (HN 76:2010 IV sk. 6 p. pažeidimas). Bendro naudojimo valymo inventorius netvarkingas – Å¡luotos sulaužytos, grindims valyti skudurų nėra (HN 76:2010 X sk. 58 p. pažeidimas). Apgyvendinimo kameros sienos, durys nevalytos, purvinos (HN 76:2010 X sk. 59 p. pažeidimas). Sanitariniai techniniai įrenginiai plaunami ir dezinfekuojami kasdien, atžymos apie jų plovimÄ ir dezinfekavimÄ registracijos žurnale yra. Taip pat pažymėta, kad pagal HN 76:2010 X sk. 58 p. laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Apgyvendinimo kameroje Nr. 99 atlikus Å¡iluminės aplinkos matavimus nustatyta, kad oro temperatÅ«ra 19,2 oC (reglamentuojama Å¡altuoju metų laikotarpiu 18-22 oC). Atlikus dirbtinės apÅ¡vietos matavimus nustatyta, kad patalpoje dirbtinė apÅ¡vieta 86 1x, matavimų neapibrėžtis 13,98 1x (HB 76:2010 VI sk. 22 p. pažeidimas). 2011 m. lapkričio 2 d. operatyviosios kontrolės metu nustatyti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 IV sk. 6 p., VI sk. 22 p., X sk. 58 p., X sk. 59 p. pažeidimai, nurodyta Å iaulių TI Å¡iuos pažeidimus paÅ¡alinti iki 2011-12-05. Â

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 58 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Taigi bendra netvarka ir neÅ¡vara kameroje sÄ lygojama pačių laikomų asmenų nustatytų pareigų rÅ«pintis savo aplinka nevykdymo.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkte numatyta, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 18-28 oC, Å¡altuoju – 18-22 oC, santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 35-65 %, Å¡altuoju periodu – 35-60 %. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 54 punktÄ , visos

laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s. Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos

drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas). Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 punktas).

IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo kalėjime analizę, atsižvelgęs į LVAT suformuotÄ praktikÄ dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra akivaizdu, jog valstybės valdžios institucijos (Å iaulių TI) pareigÅ«nai nuo 2011-08-27 iki 2011-11-08 laikė pareiÅ¡kėjÄ R. K. kalėjimo kameroje Nr. 99, neatitinkančioje visų jai keliamų higienos reikalavimų. Konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas minėtoje kameroje buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neužtikrinant jam teisės aktais reglamentuojamų sÄ lygų, todėl vertintina, jog byloje nustatyti neteisėti veiksmai bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų prasme.

PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde (b.l. 41-42) nurodė, kad kameroje nėra įrengta signalizacijos mygtuko, kad bÅ«tų galima iÅ¡sikviesti personalÄ , taip pat nėra radijo taÅ¡ko. Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos  direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbėjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas). Minėtų Taisyklių 2 punktas numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teismas konstatuoja, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosioms patalpoms nėra taikomas reikalavimas dėl signalizacijos mygtukų įrengimo, kadangi tai susiję su patalpos rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu. Taisyklės numato, kad jos nėra taikomos jau pastatytiems tardymo izoliatoriams.

PareiÅ¡kėjas žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, kad jam bÅ«nant Å iaulių TI kameroje Nr. 99 nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustato, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Vidaus tyrimų skyriaus 2012-11-20 pažymos Nr. 20/01-2957 „Dėl R. K. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ (b. l. 20), pareiÅ¡kėjas nuo 2011-08-27 iki 2011-09-15 ir nuo 2011-09-22 iki 2011-09-23 buvo laikomas kameroje Nr. 99 (plotas 16,29 kv. m), kameroje du asmenys, laikotarpiu nuo 2011-09-30 iki 2011-11-08 kameroje buvo 3-6 asmenys. Akivaizdu, kad laikotarpiais nuo 2011-08-27 iki 2011-09-15 ir nuo 2011-09-22 iki 2011-09-23 pareiÅ¡kėjui tenkantis gyvenamasis plotas virÅ¡ijo nustatytÄ minimaliÄ normÄ . Laikotarpiu nuo 2011-09-30 iki 2011-11-08 pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas svyravo nuo 2,71 kv. m iki 5,43 kv. m.

Atsižvelgiant į Å iaulių tardymo izoliatoriaus specifikÄ , kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra stabilus (dalis kviečiama ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, dalis etapuojama ir nebÅ«na kamerose), dalis laiko per kalinimo laikotarpį (1 val. per dienÄ ) skirta pasivaikščiojimui gryname ore, tuo metu kalinamieji irgi nebuvo kamerose. Todėl nurodytas laikotarpis, kai pareiÅ¡kėjui teko galimai mažesnis, nei nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, yra dar mažesnis, nors jo tiksliai nustatyti teismas negali, nes atsakovas negali pateikti tokių iÅ¡samių duomenų dėl didelio nuteistųjų judėjimo kiekvienÄ dienÄ .

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju galima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius kai kuriais atvejais pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p., būtent tam tikrais laikotarpiais galimai neužtikrino minimalaus gyvenamojo ploto, dėl to pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų.

Pareiškėjas skunduose nurodė, kad Šiaulių TI pasivaikščiojimai vyksta kiemeliuose, kurie uždengti nuodinga stogo danga ir surūdijusiomis grotomis, metaliniu tinklu, sienos padengtos kalkėmis, lietaus nutekamieji vamzdžiai sujungti su kanalizacijos vamzdžiais.

Byloje nustatyta, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2011 m. balandžio 8 d. atliko patikrinimÄ Å iaulių TI pasivaikščiojimo kiemuose. 2011 m. balandžio 18 d. patikrinimo akte Nr. EP-124 (b. l. 54-56) konstatuota, kad Å iaulių TI pasivaikščiojimo kiemuose Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta. Taip pat akte nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemai įrengti ant pastato stogo, ketvirtame aukÅ¡te. Kiemuose kanalizacijos nutekamųjų vamzdynų nėra, įrengti lietaus surinkimo vamzdynai, iÅ¡ kurių paÅ¡alinis kvapas patikrinimo metu nebuvo jaučiamas. Pasivaikščiojimo kiemai iÅ¡valyti. Atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad pasivaikščiojimo kiemai neatitinka nustatytų higienos normų reikalavimų.

Taip pat pareiškėjas teigė, jog Šiaulių TI jam nebuvo išduodamas visas patalynės komplektas, neišduodamas užvalkalas antklodei.

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, suėmimÄ vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato pastarasis įstatymas. Ä®statymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Vadovaujantis to paties teisės akto 44 straipsnio 2 dalimi, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas (4.20). Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymÄ Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Å ios patvirtintos normos numato galimybę Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems asmenims gauti 1 antklodę, 1 čiužinį, 1 pagalvę, 4 paklodes, 2 užvalkalus pagalvei ir 2 rankÅ¡luosčius. 4 patvirtintos normos pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užvalkalas antklodei.

Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos R. K. AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos Nr. 2353 kopijos (b. l. 69), 2011-05-13, 2011-06-15 ir 2011-06-22 pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai atsisakė iÅ¡duodamos patalynės ir tai patvirtino savo paraÅ¡u. Buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2011-09-15 pareiÅ¡kėjui periodiÅ¡kai buvo iÅ¡duodama po vienÄ Äiužinį, antklodę, pagalvę ir paklodę, likusios dalies priklausančio iÅ¡duoti patalynės komplekto pareiÅ¡kėjas atsisakė (tai patvirtina įraÅ¡ai Asmeninėje sÄ skaitoje). Kaip matyti, visais atvejais, kai pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas kitoks, nei Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje nustatytas maksimalus iÅ¡duotinas patalynės kiekis, pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl konkrečių iÅ¡duotinų daiktų ir jų kiekio, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas, kad Å iaulių TI neiÅ¡duodavo pilnos patalynės komplektacijos, atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas skunduose nurodė, kad nemažai laiko atvykęs iÅ¡ kitų kalinimo įstaigų yra praleidęs priėmimo-paskirstymo kameroje Nr. 6, kurioje tualetas atviras, nėra stalų, kėdžių, lentynų, dieninio dirbtinio apÅ¡vietimo, nepatenka oras, žiemÄ Å¡alta. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas pateikė tik bendro pobÅ«džio abstrakčius nusiskundimus dėl priėmimo-paskirstymo kameros Nr. 6 neatitikimo higienos normoms, nusiskundimai dėl galimų pažeidimų nesusieti su jokiais konkrečiais laike apibrėžtais galimai neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais. Esant abstrakčiam pareiÅ¡kimui apie teisių pažeidimÄ , teismas neturi galimybės patikrinti, ar asmens teisės iÅ¡ tikrųjų galėjo bÅ«ti pažeistos, kad dėl tokio pažeidimo atsirado žala. Taip pat pažymėtina, kad priėmimo-paskirstymo kameros nelaikytinos suimtųjų (nuteistųjų) apgyvendinimo kameromis, todėl joms higienos normos reikalavimai taikomi tik atitinkama apimtimi.

 Atsižvelgiant į visas iÅ¡nagrinėtas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas, kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų – pareiÅ¡kėjas nuo 2011-08-27 iki 2011-11-08 buvo kalinamas kameroje, neatitinkančioje higienos normų, Å iaulių TI neužtikrino pareiÅ¡kėjui visiÅ¡kai saugios gyvenamosios aplinkos, taip pat galimai, nors ir neilgÄ laikotarpį, pareiÅ¡kėjui teko mažesnis, nei nustatytas, minimalus gyvenamasis plotas. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovei dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjui dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimÄ , nurodė, kad dėl neteisėtų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų jis patyrė fizinį skausmÄ , depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , kad laikymo sÄ lygos Å iaulių tardymo izoliatoriuje prilygintinos jo kankinimui, žalojimui, trikdė jo protinį vystymÄ si, buvo neįmanoma fiziÅ¡kai pailsėti.

Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A520-2275/2012), teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., 2000-10-10 sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006-10-10 sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, o tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.). Tuo tarpu neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).

Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo neigiama savijauta, fiziniai nepatogumai buvo tiesiogiai susiję su netinkamomis gyvenimo sÄ lygomis kameroje Nr. 99. Pažymėtina, kad tokie pareiÅ¡kėjo emociniai iÅ¡gyvenimai nebuvo vienkartinio pobÅ«džio, pareiÅ¡kėjas kameroje, kuri neatitiko higienos normų, turėjo bÅ«ti kasdien. PareiÅ¡kėjo laikymas kameroje, neatitinkančioje higienos normų, virÅ¡ dviejų mėnesių, negali bÅ«ti pripažintas trumpalaikiu neigiamu poveikiu, dėl kurio neturėtų bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ne kartÄ yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. sausio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-121/2009), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

 Teismas, atsižvelgia į aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisės normų bei faktinių aplinkybių analizę, į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi tyčia sudaryti blogesnes laikymo sÄ lygas ir taikiusi kokius nors įstatymo nenumatytus apribojimus, į tai, kad dalis higienos normos pažeidimų kameroje Nr. 99 sÄ lygota pačių suimtųjų (nuteistųjų) elgesio (gultų, lentynų laužymas, langų niokojimas ir kt.), bei remiantis protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir neturtinė žala turi bÅ«ti atlyginta pinigais. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo patirtų iÅ¡gyvenimų mastÄ ir trukmę, darytina iÅ¡vada, jog 200 lt neturtinės žalos priteisimas pareiÅ¡kėjui Å¡iuo atveju yra pakankama kompensacija, o pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti 7800 lt žala yra pernelyg didelė, todėl reikalavimas visa apimtimi negali bÅ«ti patenkintas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 5 p. teismas, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ dėl neturtinės žalos priteisimo patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti R. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus 200 lt (du šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Spendimas per

14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                     Â

   Virginijus Stankevičius