2018-12-19 Nr. AB-23489-3-61-3-02238-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1878-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02238-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 ir 2015 metais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko sprendimais Nr. (23.31-08)-320A-26833 buvo nuspręsta išieškoti mokestines 345 Eur ir 259,82 Eur nepriemokas iš pareiškėjo nepagrįstai ir neteisėtai, t. y. dėl Registrų centro klaidos. Registrų centras netinkamai ir neteisingai perrašė asmeninius mokesčių mokėtojo duomenis, dėl ko iš pareiškėjo nepagrįstai buvo išieškoma skola. Dėl šios klaidos patyrė neturinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog siekiant ginčą spręsti taikiai, prieš kreipdamasis į teismą, jis kreipėsi tiesiogiai į Registrų centrą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau prašymas tenkintas nebuvo. Registrų centras nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 34 straipsnyje yra įtvirtinta, kad asmuo dėl žalos atlyginimo į Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) tvarkytoją turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo apie nuostolių atsiradimą. Pareiškėjas į Registrų centrą kreipėsi praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po NTR duomenų ištaisymo ir beveik po dviejų mėnesių po VMI 2016 m. vasario 23 d. sprendimo priėmimo, todėl tvarkytojas už patirtą žalą neatsako. Pareiškėjas su tokia Registrų centro pozicija nesutiko ir nurodė, kad yra garbaus amžiaus, jam yra išduotas neįgaliojo pažymėjimas. 2015 m. jis buvo gydomas ligoninėje stacionariai, 2016 m. buvo gydomas ambulatoriškai, kelis metus slaugė daug metų pažįstamą, vienišą, neįgalų asmenį A. B., kuri sirgo onkologine liga, ir 2015 m. sausio 15 d. mirė, teko išgyventi netektį. Dėl šių priežasčių negalėjo kreiptis dėl žalos atlyginimo per numatytą terminą. Be to, jis turėjo teisėtus lūkesčius, kad ginčas bus išspręstas gera valia.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo sveikatos būklė prasta, nuolatos reikia gydytis bei tikrintis sveikatą, pragyvenimo šaltinis – 190 Eur pensija, todėl dėl Registrų centro netinkamos informacijos pateikimo vykdomi atskaitymai jam sukėlė didelį stresą, apsunkino pragyvenimą. Ši situacija tęsėsi dvejus metus, dėl ko patyrė ilgalaikius nepatogumus, nerimą, įtampą. Dėl atsiradusių rūpesčių pablogėjo sveikata, bendra savijauta, dingo saugumo jausmas.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė skundo netenkinti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad Registrų centro Vilniaus filialas, gavęs pareiškėjo prašymą, skubiai (per 4 darbo dienas) ėmėsi veiksmų dėl NTR esančių duomenų ištaisymo ir apie tai informavo ne tik pareiškėją, bet ir antstolį M. P. bei VMI. Tai yra pagrindas konstatuoti, kad Registrų centro Vilniaus filialo darbuotojai, sužinoję apie NTR esančių duomenų netikslumą, nedelsiant ėmėsi visų būtinų priemonių, kad duomenys būtų ištaisyti ir būtų priimti sprendimai dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo nutraukimo. Ištaisant klaidą buvo išlaikytos visos reikiamos administracinės procedūros.

7. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas į Registrų centrą ar jo filialą dėl klaidos ištaisymo nesikreipė, tai padarė jo sūnus M. J. Pareiškėjo teiginius, kad jis patyrė nuolatinius, ilgai besitęsiančius nepatogumus, įtampą, stresą, nerimą dėl susiklosčiusios situacijos, finansinio saugumo praradimą, vertino kaip nepagrįstus, nes pareiškėjas nei karto į Registrų centrą nesikreipė, nėra pateikta duomenų, kad jis ėmėsi kokių nors veiksmų, kuriais siektų išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos buvimo fakto, būtina įvertinti ir paties pareiškėjo elgesį, nes jo pasirinktas elgesys iš tikrųjų parodo (patvirtina) jo nurodytų neigiamų išgyvenimų bei kitų neigiamų pasekmių buvimo faktą. Klaidos ištaisymas buvo atliktas ne paties pareiškėjo prašymu, o atsižvelgus į jo sūnaus kreipimąsi. Pareiškėjas nepateikė duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad klaidos padarymo ir jos ištaisymo neigiamas poveikis iš tikrųjų pasireiškė pareiškėjo nurodytais išgyvenimais – 2015 m. sausio 15 d. artimo žmogaus mirtis, mažos pajamos, paties pareiškėjo sveikatos būklė, kuri visą laiką buvo bloga ir niekaip nėra susijusi su Registrų centro veiksmais. Atsakovas darė išvadą, kad neturtinės žalos patyrimo faktas nėra įrodytas / nustatytas.

9. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas į jį dėl klaidos ištaisymo kreipėsi 2015 m. gruodžio 29 d., todėl yra pagrindas konstatuoti, kad 2015 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas jau žinojo apie padarytą klaidą, tačiau dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo į Registrų centrą kreipėsi tik 2016 m. balandžio 19 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po sužinojimo apie techninę klaidą ir Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo ją ištaisyti.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Teismas nurodė, kad ginčo byloje dėl faktinių aplinkybių nėra, kaip ir nėra ginčo, kad Registrų centras padarė techninę klaidą, dėl ko pareiškėjui atsirado mokestinė nepriemoka, kuri buvo perduota išieškojimui, o pareiškėjo piniginės lėšos areštuotos. Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės civilinės atsakomybės sąlygas ir NTRĮ 5 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad Registrų centras pripažįsta, jog perrašant duomenis į NTR, dėl techninės klaidos archyviniame registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo asmens kodas buvo nurodytas neteisingai, t. y. pripažįsta, kad buvo padaryta techninė klaida. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog registro tvarkymo įstaiga neveikė taip, kaip privalėjo veikti, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, t. y. nustatyti neteisėti veiksmai kaip būtinoji atsakomybės sąlyga.

13. Teismas, vadovaudamasis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinę žalą, nurodė, kad bylos duomenis patvirtina, jog antstolis, vykdydamas VMI sprendimus, areštavo pareiškėjo sąskaitose esančias lėšas, dalį lėšų išieškojo (vėliau buvo grąžintos), o tai sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas neįgalus asmuo, senyvo amžiaus, todėl susiklosčiusi situacija galėjo sukelti dvasinius išgyvenimus, tačiau, kita vertus, nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad klaidos padarymo ir jos ištaisymo neigiamas poveikis buvo intensyvus ir iš tikrųjų pasireiškė pareiškėjo nurodytais išgyvenimais – 2015 m. sausio 15 d. artimo žmogaus mirtis, mažos pajamos, paties pareiškėjo sveikatos būklė, kuri visą laiką buvo bloga ir nėra susijusi su Registrų centro veiksmais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl Registrų centro padarytos klaidos žymiai pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų.

14. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 200 Eur sumą vertino kaip adekvačią atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.

15. Dėl atsakovo atstovo argumento, kad pareiškėjas praleido kreipimosi terminą dėl žalos atlyginimo, teismas, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, be kita ko, pažymėjo, kad tai, jog Registrų centras, atsakydamas į pareiškėjo kreipimąsi, informavo pareiškėją, jog yra praleistas vieno mėnesio prašymo dėl žalos atlyginimo padavimo terminas, aptarto vertinimo nekeičia, nes šiuo atveju svarbus pats faktas, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau žala jam nebuvo atlyginta, t. y. tarp pareiškėjo ir atsakovo iš esmės kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, kuris nagrinėtinas administraciniame teisme.

III. 16. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti jam iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17. Pareiškėjo nuomone, teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas ir neteisėtas, neadekvatus patirtiems išgyvenimams ir papildomoms išlaidoms, neatitinkantis žalos kompensavimo instituto paskirties, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

18. Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų taip pat patyrė papildomus nuostolius, t. y. ne kartą turėjo važiuoti į Registrų centrą dėl susiklosčiusios situacijos, nuolat turėjo bendrauti su atsakovo atstovu telefonu, kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo. Registrų centrui ištaisius padarytas klaidas, ne kartą važiavo į VMI dėl neteisėtai išieškotų pinigų susigrąžinimo, į antstolių kontoras dėl vykdomųjų bylų užbaigimo. Šie nepatogumai neišsisprendė per trumpą laikotarpį, todėl ne tik patyrė papildomas išlaidas, bet ir ilgalaikius nepatogumus, nerimą, įtampą, stresą.

19. Pareiškėjo vertinimu, konkrečiu atveju nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad atsakovo atstovas, pripažinęs padaręs techninę klaidą, pareiškėjo neatsiprašė, dėl neteisėtų veiksmų nesigailėjo, nesiėmė jokių kitokių veiksmų, kurie galėtų sumažinti pareiškėjo išlaidas ar nepatogumus, nebendradarbiavo nei su VMI, nei su antstoliais. Toks Registrų centro abejingumas ir nebendradarbiavimas sukėlė papildomus nepatogumus, nerimą, išgyvenimus. Pareiškėjas pats turėjo kreiptis į atitinkamas institucijas dėl neteisėtai iš jo išieškotų pinigų grąžinimo. Pareiškėjo įsitikinimu, jo patirti išgyvenimai, kurie tęsėsi dvejus metus, neturėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai, neturintys išliekamųjų reiškinių.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovo atstovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo garbingą amžių, nekvestionuoja teismo sprendimo, tačiau laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neįrodė 2 000 Eur neturtinės žalos fakto. Atsakovo atstovo teigimu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nuo 2015 m. rugsėjo 23 d., t. y. nuo VMI sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką, iki 2016 m. kovo 1 d., t. y. pranešimo antstoliui, pareiškėjas būtų kreipęsis į gydytojus dėl padidėjusio jautrumo, nervingumo, dirglumo, kas galėtų būti siejama su ilgalaikiais dvasiniais išgyvenimais, stresu, įtampa. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų pasekmę – pareiškėjo sveikatos pablogėjimą.

22. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas dėl klaidos ištaisymo į Registrų centrą ar jo filialą nesikreipė, tai padarė jo sūnus M. J.. Pasak atsakovo atstovo, jis po prašymo gavimo buvo aktyvus, siekdamas ištaisyti padarytą klaidą, kreipėsi į antstolį, VMI.

23. Atsakovo vertinimu, klaida NTR buvo ištaisyta operatyviai, jos ištaisymui pakako pareiškėjo sūnaus pranešimo, kad tokia klaida yra, todėl galima teigti, kad situacija buvo nesudėtinga ir ją išspręsti buvo nesunku. Tai taip pat sudaro prielaidas abejonėms, kad pareiškėjas apskritai patyrė neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės įmonės Registrų centras darbuotojų veiksmais, atlyginimo.

25. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei nesant aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ši bylą apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, t. y. tik dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

28. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

29. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

30. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013).

31. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams dėl neturtinės žalos dydžio įvertinimo ir jų nekartodama, sutinka su tuo, jog dėl neteisėtų Registrų centro veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turėjo būti atlyginta pinigais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė papildomas išlaidas (nuostolius), iš esmės kelia turtinės žalos (CK 6.249 str. 1 d.) atlyginimo klausimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra neturtinė žala, todėl šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, dėl kurių būtų galima kvestionuoti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad būtent dėl Registrų centro padarytos klaidos žymiai pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, kilo kitų ypač intensyvaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų.

34. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovo atstovas, pripažinęs padaręs techninę klaidą, nesiėmė veiksmų, kurie galėtų sumažinti pareiškėjo išlaidas ar nepatogumus, nebendradarbiavo nei su VMI, nei su antstoliais. Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, 2015 m. gruodžio 30 d. gavęs pareiškėjo sūnaus prašymą, 2016 m. sausio 6 d. ėmėsi veiksmų dėl nekilnojamojo turto registre esančių duomenų ištaisymo ir apie tai informavo pareiškėją, antstolį ir VMI. Taigi, atsakovo atstovas nuo sužinojimo apie nekilnojamojo turto registro esančių duomenų netikslumą nedelsdamas ėmėsi būtinų priemonių, kad duomenys būtų ištaisyti ir kad būtų priimti sprendimai dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog atsakovo atstovo abejingumas ir nebendradarbiavimas sukėlė pareiškėjui papildomus nepatogumus, nerimą nėra pagrįsti.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista suma šiuo konkrečiu atveju laikytina pagal faktines bylos aplinkybes teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančiu piniginiu atlygiu pareiškėjui už patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjo prašomos 2 000 Eur sumos priteisimas pagal pirmiau aptartas šios individualios bylos aplinkybes būtų aiškiai neproporcinga, neatitinkanti pažeidimo masto ir intensyvumo, teisingumo ir protingumo kriterijų kompensacija. Vien tai, kad priteista suma neturtinei žalai atlyginti pareiškėjui atrodo pernelyg maža, nėra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui didesnę piniginę kompensaciją.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į teisės aktuose įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuoto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į pažeidimo trukmę, kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra adekvati pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys