AS-602-633-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-633/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02057-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SATV network“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SATV network“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dėl įsakymo panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys – AB TEO, LT ir AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „SATV network“ (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. rugpjūčio 3 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir atsakovas; RRT) direktoriaus 2012 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 1V-942 (toliau – ir Įsakymas) „Dėl viešojo konkurso suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose laimėtojų patvirtinimo“, kuriuo nuspręsta suteikti teisę naudoti tretiesiems suinteresuotiems asmenims TEO LT, AB ir AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (toliau – ir tretieji suinteresuotieji asmenys) radijo dažnius (kanalus) skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose.

Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki tol, kol bus išnagrinėta byla, sustabdyti Įsakymo galiojimą ir uždrausti RRT išduoti licencijas, vadovaujantis minėtu įsakymu.

Savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindė šiais argumentais:

1. Atsakovui, vadovaujantis Įsakymu, išdavus leidimus ir vėliau panaikinus Įsakymą būtų pažeisti TEO LT, AB ir AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ lūkesčiai;

2. Atsakovui, vadovaujantis Įsakymu, išdavus leidimus ir vėliau panaikinus Įsakymą dėl itin ribotų leidimų skaičiaus būtų itin apsunkintas pareiškėjo teisėtas interesas gauti leidimą naudoti radijo dažnius;

3. Neuždraudus atsakovui išduoti licencijas ir nesustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimo būtų pažeistas viešasis interesas, nes pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar atsakovo direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1V-1358 paskelbtas konkursas, kurio tikslas – viešojo konkurso tvarka nustatyti du konkurso laimėtojus, kuriems bus suteikta teisė naudoti Skaitmeninės antžeminės televizijos plėtros plano 2 priedo 1 p. ir 2 p. lentelėse nurodytus radijo dažnius (kanalus) skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose (toliau – ir Konkursas) buvo organizuojamas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tik tuomet išduoti leidimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, be kita ko, nutarė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir Elektroninių ryšių įstatymas) 6 straipsnio 7 dalimi bei pažymėjo, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir atsakovo Įsakymo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Apžvelgė, jog byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas bei tretieji suinteresuotieji asmenys dalyvavo atsakovo paskelbtame viešajame konkurse suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose, o ginčijamu Įsakymu RRT direktorius viešojo konkurso suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose laimėtojais patvirtino būtent trečiuosius suinteresuotus asmenis, t. y. TEO LT, AB ir AB „Lietuvos radijo ir televizijos centrą“. Konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes nėra jokio konkretaus ir objektyvaus pagrindo manyti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir vėliau priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, pasunkėtų iki byloje ginčijamo įsakymo priėmimo buvusios padėties atkūrimas. Pažymėjo, jog reikalavimą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindžia bendro pobūdžio argumentais dėl viešojo intereso bei trečiųjų suinteresuotų asmenų interesų gynimo. Akcentavo, jog pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip sudarančios prielaidas manyti, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog šioje byloje priimto sprendimo įvykdymas iš tiesų bus apsunkintas ar pasidarys negalimas bei sprendė, jog teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šioje byloje nėra.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 63 – 66), kuriuo prašo šios nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, panaikinti ir laikinai, kol bus išnagrinėta administracinė byla, pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: uždrausti atsakovui RRT išduoti licencijas vadovaujantis Įsakymu ir sustabdyti jo galiojimą.

Atskirajame skunde paaiškina, jog iš viso Lietuvoje yra aštuoni radijo dažniai (kanalai) skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose: po du pagal ankstesnių konkursų rezultatus valdo TEO LT, AB ir AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (toliau – ir LRTC), o vieno dažnio naudojimo teisė suteikta VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – ir LRT), tačiau šis dažnis dar nėra naudojamas. Pažymi, jog po ginčijamo Įsakymo priėmimo Lietuvoje yra likęs tik vienas laisvas radijo dažnis (kanalas) skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose, kuris apima mažiau vietovių (29) nei Konkursu paskirti dažniai (44). Pareiškėjas taip pat apžvelgia kitas bylos faktines aplinkybes, savo teismui pateiktame skunde išdėstytus pagrindinius nesutikimo su ginčijamu Įsakymu motyvus, teisinį reikalavimo užtikrinimo priemonių reguliavimą ir išdėsto tokius esminius, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą pagrindžiančius argumentus:

1. TEO LT, AB ir LRTC vadovaujantis leidimais, išduotais pagal Įsakymą atlikus investicijas, pareiškėjas dėl trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principo, net ir panaikinus Įsakymą, realiai galėtų išsireikalauti tik patirtos žalos atlyginimą, bet ne skundo reikalavimo įvykdymą, t. y. teismo sprendimo įvykdymas taptų ne tik neįmanomas, bet ir pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, turės pradėti naują teisminį procesą dėl žalos atlyginimo, kas aiškiai prasilenktų su proceso proporcingumo, ekonomiškumo ir operatyvumo tikslais;

2. Neuždraudus RRT išduoti licencijas ir nesustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimo būtų pažeistas viešasis interesas, nes pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar Konkursas buvo organizuojamas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų, ir tik tuomet išduoti leidimus;

3. Uždraudus RRT išduoti licencijas ir sustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimą tretieji suinteresuotieji asmenys nepatirtų reikšmingų nuostolių, taip pat iš esmės nebūtų pažeisti minėtų ūkio subjektų interesai, nes jie ir taip jau turi leidimus naudoti po du radijo dažnius (kanalus) skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose. Be to, teisės aktai nenumato kuo įmanoma greitesnio Įsakymu paskirtų dažnių (kanalų) naudojimo.

Atsakovas RRT atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o UAB „SATV network“ 2012 m. rugpjūčio 9 d. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymi, jog pareiškėjas prašo uždrausti RTT „išduoti licencijas“, tačiau RTT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 2 punktu, išduoda ne licencijas, bet leidimus naudoti elektroninių ryšių išteklius, įskaitant ir leidimus naudoti radijo dažnius (kanalus). Nurodo, jog nei UAB „SATV network“ skunde, nei atskirajame skunde nėra jokių įrodymais pagrįstų argumentų, kaip konkrečiai galėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas, priešingai – pareiškėjas apsiriboja vien tik abstrakčiu nurodymu, kad nenustabdžius Įsakymo galiojimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.

Atkreipia dėmesį, kad iš esmės tokiais abstrakčiais argumentais galėtų būti stabdomas kiekvienas Tarnybos (ir bet kurios kitos ūkinę veiklą reguliuojančios valstybės institucijos) teisės aktas jį apskundus, o tai paneigtų Elektroninių ryšių įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostatą. Priduria ir tai, jog pareiškėjo nurodoma žala, tariamai patirsiama dėl Įsakymo galiojimo, galės būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jo teiginys, kad teisminis procesas dėl žalos atlyginimo prieštarautų proporcingumo, ekonomiškumo ir operatyvumo principams, yra nepagrįstas.

Taip pat nurodo, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad sustabdžius Įsakymo galiojimą bus apgintas viešasis interesas ir nebus pažeisti TEO LT, AB ir LRTC interesai, priešingai – Įsakymo galiojimo sustabdymas akivaizdžiai pažeis viešąjį interesą, turės neigiamų pasekmių Įsakymu pripažintų Konkurso suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose laimėtojų, t. y. TEO LT, AB ir LRTC interesams. Remiasi Analoginės antžeminės televizijos išjungimo ir skaitmeninės televizijos skatinimo Lietuvoje programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 969 (toliau – ir Analoginės antžeminės televizijos išjungimo programa) ir pažymi, jog šia programa, be kita ko, nutarta išjungti analoginę antžeminę televiziją konkrečią dieną, t. y. 2012 m. spalio 29 d., 3 val., todėl pareiškėjo teiginys, esą teisės aktai nenumato kuo įmanoma greitesnio Įsakymu paskirtų dažnių (kanalų) naudojimo, yra ne tik nepagrįstas, bet ir klaidinantis.

Taip pat remiasi Skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje modelio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1492 (toliau – ir Skaitmeninės televizijos diegimo aprašas), nustatančio bendruosius skaitmeninės antžeminės televizijos diegimo Lietuvoje principus ir skaitmeninės antžeminės televizijos tinklų plėtros etapus, 7.3.1, 7.1 ir 12 punktais bei Konkurso sąlygų aprašo 19 punktu ir nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti ir tuo atveju, jeigu Įsakymo galiojimas bus sustabdytas, atsiras teisinis neapibrėžtumas pereinant prie skaitmeninės antžeminės televizijos.

Teigia, jog tai neigiamai paveiks skaitmeninės antžeminės televizijos tinklų diegimo spartą visos rinkos požiūriu ir investicinių planų įgyvendinimą (ar net jų sustabdymą) rinkos dalyvių požiūriu, kas savo ruožtu lems, jog aukščiau minėtų teisės aktų nuostatos nebus įgyvendintos laiku, taip pat sumažins galimybę vartotojams naudotis šiuolaikinėmis paslaugomis, tokiu būdu akivaizdžiai pažeidžiant viešąjį interesą ir Konkurso laimėtojų interesus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo TEO LT, AB atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimą grindžia tokiais pagrindiniais atsikirtimais į pareiškėjo atskirąjį skundą:

1. Dėl negalėjimo grąžinti šalis į buvusią padėtį nurodo, jog pareiškėjo pozicija, kad TEO LT, AB ir LRTC teisės naudoti radijo dažniais negalės būti panaikintos pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju dėl teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principų pažeidimo, nėra pagrįsta faktais ir/ar galiojančiu teisiniu reguliavimu. Pažymi, jog minėta situacija teoriškai yra įmanoma, tačiau jos praktinis pasireiškimas priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant ginčo trukmę, iki ginčo pabaigos padarytų investicijų intensyvumą ir galiausiai subjektyvų teismo požiūrį į minėtų teisės principų pažeidimą, ko pareiškėjas neįrodė. Taip pat pažymi, jog pareiškėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo garantuoja, kad pareiškėjui palankios teismo baigties atveju jis galės negautas pajamas, analogiškas toms, kurias būtų galėjęs gauti vykdydamas verslą, prisiteisti iš valstybės. Tuo tarpu teigti, jog tokie bandymai prisiteisti žalą bus susiję su papildomų nuostolių pareiškėjui atsiradimu, yra nepagrįsta, nes apgynęs savo teises jis taip pat galės prisiteisti visas racionalias bylinėjimosi išlaidas.

2. Dėl viešojo intereso pažeidimo nurodo, jog jei teisėkūros subjektas būtų manęs, kad analogiškose ginče kilusiai situacijose būtų pažeidžiamas viešasis interesas, jis neabejotinai teisės aktuose būtų numatęs taisyklę, kad teisės akto apskundimas automatiškai reiškia teisės aktų galiojimo sustabdymą, tačiau jis to nepadarė. Taip pat nurodo manantis, jog sustabdžius Įsakymo galiojimą būtų pažeistas gerokai stipresnis viešasis interesas, susijęs su labai didelio skaičiaus Lietuvos vartotojų poreikiais žiūrėti didesnį skaičių kokybiškų televizijos programų. Priduria, jog pareiškėjas taip pat neatkreipia dėmesio, kad sustabdžius skundžiamo teisės akto galiojimą 2-3 metų bylinėjimosi laikotarpiui iš esmės nebūtų įmanoma vykdyti nei atsakovo direktoriaus 2005 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-419 „Dėl Skaitmeninės antžeminės televizijos plėtros plano patvirtinimo“ (toliau – ir Plėtros planas) priimto skaitmeninės antžeminės televizijos diegimo plano, nei konkurso pasiūlymuose numatytų įsipareigojimų, o būtent – Konkurso sąlygų 34.5 punkto bei Plėtros plano 9.1.2 punkto.

3. Dėl to, kad skundžiamo teisės akto sustabdymas tariamai nepažeistų TEO LT, AB ir LRTC interesų ir nesukeltų nuostolių, pažymi, jog šiuo aspektu pareiškėjo keliami argumentai suponuoja, jog TEO LT, AB ir LRTC siekia įgyti teisę naudoti radijo dažnius, nors tam neturi jokio racionalaus poreikio, o įgiję teisę naudoti radijo dažnius TEO LT ir LRTC šiais radijo dažniais bet kokiu atveju nesinaudos (nes jau turi 2 dažnius). Mano, jog toks pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas, nes kiekvienas radijo dažnis turi galimybę persiųsti baigtinį televizijos programų skaičių, todėl ūkio subjektui turint galimybę naudoti daugiau radijo dažnių, galima persiųsti daugiau televizijos programų. Atitinkamai, pareiškėjo nurodytas faktas, kad TEO LT, AB ir LRTC jau turi po du radijo dažnius absoliučiai nereiškia, kad minėti subjektai neturi realaus intereso naudoti papildomus resursus, siekiant išplėsti teikiamų paslaugų spektrą. Be to, TEO LT, AB ir LRTC, neturėdami galimybių naudoti radijo dažnių, negaus ir pajamų, susijusių su tokių radijo dažnių naudojimu, kas reikš tiesioginius nuostolius, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamo teisės akto sustabdymas nesukels neigiamų finansinių pasekmių tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Trečiasis suinteresuotas asmuo LRTC atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo šį skundą atmesti bei išreikalauti iš pareiškėjo pasirašytą sutartį su LRT, šiai perkant siuntimo paslaugas LRT priklausančiu skaitmeninės antžeminės televizijos tinklu, neskelbiamų derybų būdu.

Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas tyčia klaidingai nurodė teismui faktinę aplinkybę, kad teisės aktai nenumato kuo įmanoma greitesnio Įsakymu paskirtų dažnių (kanalų) naudojimo, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė išjungti analoginę antžeminę televiziją 2012 m. spalio 29 d., 3 val., kas reiškia, jog analoginės antžeminės televizijos siųstuvai LRTC tinkle bus išjungti, o nedelsiant LRTC negavus atsakovo išduoto leidimo naudoti radijo dažnius (kanalus) pagal Įsakymą, nebus galima užtikrinti viešojo visuomenės intereso būti informuotai, t. y. siųsti signalus visiems Lietuvos Respublikos gyventojams, kad gyventojai priimtų (matytų) nacionalinių transliuotojų transliuojamas skaitmeninės antžeminės televizijos programas nemokamai ir įgyvendintų savo prigimtinę teisę į informacijos laisvę.

Be to, tokiu būdu LRTC gali nespėti pasirengti skaitmeninės antžeminės televizijos siuntimui išjungus analoginę antžeminę televiziją, kas sukeltų grėsmę nacionaliniam saugumui. Taip pat remiasi Analoginės antžeminės televizijos išjungimo programos 1, 4, 20, 21.3 punktais bei Konkurso sąlygų aprašo 12 ir 12.1 punktais bei akcentuoja, jog sustabdžius atsakovo Įsakymo galiojimą žlugs valstybės tikslas – sklandus perėjimas iš analoginės į skaitmeninę antžeminę televiziją, o Analoginės antžeminės televizijos išjungimo programos tikslas nebus pasiektas iki nustatyto termino – 2012 metų pabaigos.

Mano, jog tai yra viešasis interesas, kuris turi būti atitinkamai ginamas. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, jog pareiškėjas tyčia nuslėpė nuo teismo svarbią aplinkybę, kad jis drauge su jungtinės veiklos pagrindu veikiančiais dalyviais, kurie sudaro konsorciumą, laimėjo LRT paskelbtą konkursą dėl LRT priskirtų radijo dažnių (kanalų) naudojimo skaitmeninės antžeminės televizijos siuntimui (toliau – ir LRT tinklas). Nurodo, jog šiuo metu jau yra pasirašyta sutartis tarp LRT ir pareiškėjo atstovaujamo konsorciumo dėl paslaugos teikimo naudojant LRT priskirtus radijo dažnius (kanalus), o tai reiškia, kad pareiškėjas, veikdamas jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su šios jungtinės veiklos sutarties dalyviais, jau yra skaitmeninės antžeminės televizijos transliacijų siuntimo rinkoje (remiasi Skaitmeninės televizijos diegimo aprašo 8 punktu).

Priduria ir tai, jog atsakovo paskelbtą konkursą LRTC laimėjo dalyvaudamas pagal viešai paskelbtas atsakovo sąlygas, kurios yra skaidrios, objektyvios ir nediskriminacinės, užtikrinančios veiksmingos konkurencijos rinkoje principą bei kitus principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS5-155/2005; 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005 ir kt.). Taigi tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6‑496/2006; 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-349/2007; 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007; 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-674/2011; 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-191/2012 ir kt.). Be to, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Taigi būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „SATV network“ (toliau – ir pareiškėjas) byloje prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir atsakovas; RRT) direktoriaus 2012 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 1V-942 (toliau – ir Įsakymas) „Dėl viešojo konkurso suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose laimėtojų patvirtinimo“ bei imtis priemonių pateiktam reikalavimui užtikrinti – laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą ir uždrausti atsakovui jo pagrindu išduoti licencijas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino, su kuo pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, sprendžia, jog pareiškėjas neįrodė būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo laikinai nesustabdžius Įsakymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pritaikyti jo prašytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pirmiausia pažymėtina, jog nors pareiškėjas, pagrįsdamas savo prašymą imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, argumentavo tuo, kad tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims TEO LT, AB ir LRTC, kurie buvo pripažinti atsakovo organizuoto Konkurso laimėtojais, atlikus investicijas nebebus galima grįžti į ankstesnę, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo buvusią, padėtį, jis šių savo teiginių konkrečiais įrodymais nepagrindė. Teismo vertinimu, pareiškėjas įtikinamai neįrodė, jog nesustabdžius Įsakymo galiojimo ir leidus Konkursą laimėjusiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims atlikti investicijas, susijusias su radijo dažnių (kanalų) naudojimųsi skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose, tai taps negrįžtamu procesu, padarysiančiu skundo reikalavimo įvykdymą neįmanomu. Tuo tarpu žala, kurią pareiškėjas tariamai patirs dėl Įsakymo galiojimo, kaip teisingai nurodė apygardos administracinis teismas, galės būti atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka, kaip ir išlaidos, susijusios su papildomų teisminių ginčų kėlimu (bylinėjimosi išlaidos). Teisėjų kolegijos nuomone, tokia žala pirmiausia pasireikš pareiškėjo, kaip ūkio subjekto, negautomis pajamos dėl negalėjimo naudotis radijo dažniais (kanalais), kurių apskaičiavimas nėra neįmanomas, todėl teigti, jog ši aplinkybė suponuoja šalių grįžimo į buvusią padėtį negalimumą, nėra pagrįsta.

Taip pat nurodytina, jog teisėjų kolegija negali sutikti ir su pareiškėjo teiginiais dėl viešojo intereso pažeidimo, nesustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimo. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas yra visuomet susijęs su kitu procesinio pobūdžio klausimu – administracinio sprendimo vykdymo klausimu. Jeigu teisės aktai nenustato, kad skundo dėl administracinio sprendimo padavimas sustabdo sprendimo vykdymą, toks administracinis sprendimas, kuris nustatytu terminu yra apskųstas teismui, turi būti vykdomas, jeigu viešojo administravimo subjektas nesustabdo jo vykdymo arba teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo taikymo klausimą nesustabdo jo vykdymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-216/2012). Elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 7 dalis nustato, kad skundo dėl Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės akto galiojimo, išskyrus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia kitaip. Įvertinus teisės normas įstatymų leidėjo siekiamų tikslų prasme (teleologinis teisės aiškinimo metodas), darytina išvada, kad sprendžiant ginčijamo atsakovo akto galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Kaip minėta, realios grėsmės būsimo teismo sprendimo neįgyvendinamumui ar esminiam jo pasunkėjimui pareiškėjas jokiais faktiniais duomenimis neįrodė, apsiribodamas abstrakčiais teiginiais dėl būtinybės pirmiausia išsiaiškinti, ar Konkursas buvo organizuojamas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų, ir tik tuomet išduoti leidimus. Tačiau toks abstraktus pagrindas, nepaneigiant pareiškėjo deklaruoto tikslo svarbos, nagrinėjamu atveju nesudaro minėtųjų išskirtinių aplinkybių, leidžiančių imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, juo labiau, jog iš bylos duomenų matyti, kad faktiškai Įsakymu sukurtos situacijos stabilumas yra susijęs su didelio skaičiaus Lietuvos vartotojų poreikiais gauti kokybiškesnes televizijos programas, todėl spręstina, jog viešasis interesas bus labiau užtikrinamas konkrečiu atveju nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Galiausiai, nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, nes Konkursą laimėję asmenys nepatirs reikšmingų nuostolių, kadangi jau naudojasi dviem radijo dažniais (kanalais), o teisės aktai nenumato kuo įmanoma greitesnio Įsakymu paskirtų radijo dažnių (kanalų) naudojimo. Kaip akcentuota anksčiau, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šie pareiškėjo teiginiai, kuriais pasisakoma dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nepagrindžia minėtų priemonių taikymo bei nelaikytini reikšmingais prašomo klausimo išsprendimui. Teisėjų kolegija neįrodinėtina laiko aplinkybę, jog tretieji suinteresuotieji asmenys, būdami ūkio subjektais, turi akivaizdų suinteresuotumą kuo greičiau naudoti kuo daugiau radijo dažnių, juo labiau, jog iš Konkurso sąlygų aprašo (b. l. 14 – 19) 19 punkto matyti, jog radijo dažnių (kanalų) įsisavinimas nėra neribojamas laike, o su tuo susijusi projektų vystymo sparta pagal šio aprašo 34.5 punktą buvo vienas iš konkurso dokumentų vertinimo kriterijų.

Pridurtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti trečiojo suinteresuotojo asmens LRTC atsiliepime į pareiškėjo skundą reiškiamą prašymą išreikalauti iš pareiškėjo pasirašytą sutartį su LRT, šiai perkant siuntimo paslaugas LRT priklausančiu skaitmeninės antžeminės televizijos tinklu, neskelbiamų derybų būdu, nes byloje užtenka duomenų visapusiškam ir objektyviam aplinkybių ištyrimui ir sprendimo priėmimui (ABTĮ 81 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, taip pat teismui pateiktus įrodymus, ir visa tai įvertinusi konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog byloje yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SATV network“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta taikyti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SATV network“ prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius