2c52caff-6afb-4c2c-857e-0ff09b25828e · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-26-826/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04267-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 2.1.3.3.2; 2.3.2.6.1; 2.5.5; 2.6.15; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Č.

T. ir trečiojo asmens V. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-77-793/2019 pagal ieÅ¡kovo Č. T. ieÅ¡kinį atsakovėms G. V. ir E. R., trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. J., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kelių maÅ¡inos“ ir R. V., dėl akcijų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Č. T. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) pripažinti P. R. ir E. R. 2008 m. sausio 3 d. sudarytÄ UAB „Kelių maÅ¡inos“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento;

2) pripažinti E. R. ir G. V. 2016 m. balandžio 22 d. sudarytÄ UAB „Kelių maÅ¡inos“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento;

3) negaliojančiais pripažintų sandorių atžvilgiu taikyti restitucijÄ , numatant, kad UAB „Kelių maÅ¡inos“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų pripažįstamos P. R. nuosavybe ir gali bÅ«ti paveldimos vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. 1.1. Jis su P. R. 2002 m. lapkričio 11 d. įsteigė UAB „Kelių maÅ¡inos“, kiekvienam iÅ¡ jų priklausė po 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų. P. R. 2008 m. sausio 3 d. dovanojimo sutartimi jam nuosavybės teise priklausančias UAB „Kelių maÅ¡inos“ akcijas – 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, sudarančių 50 procentų visų Bendrovės akcijų, padovanojo savo sutuoktinei E. R..

Šis sandoris negaliojantis, nes sandorio sudarymo metu P. R. sirgo Alzheimerio liga, buvo neveiksnus ir negalėjo suvokti savo vykdomų veiksmų esmės ir jų valdyti. E. R. 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartimi savo akcijas perleido anūkei G. V.. Šis sandoris negaliojantis, nes prieš tai sandoris yra negaliojantis. Turi būti taikoma restitucija.

2. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, V. J. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. sausio 3 d. tarp P. R. ir E. R. sudarytos dovanojimo sutarties dalį dėl 50 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Kelių mašinos“ akcijų perleidimo ir pripažinti negaliojančia 2016 m. balandžio 22 d. tarp E. R. ir G. V. sudarytos dovanojimo sutarties dalį dėl 50 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Kelių mašinos“ akcijų perleidimo. 2.1.

P. R. buvo jos tėvas. Apie tai, kad jis turėjo akcijų ir jas padovanojo motinai E. R., ji informuota nebuvo. Nežinodama šio fakto, ji atsisakė palikimo, atsiradusio po tėvo mirties. Dovanojimo sandoris buvo negaliojantis, nes jo sudarymo metu P. R. buvo neveiksnus. Pripažinus, kad šis sandoris yra negaliojantis, turi būti pripažinta negaliojanti E. R. ir G. V. 2016 m. balandžio 22 d. sudaryta dovanojimo sutartis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismo motyvai: 3.1. Ieškovas neturi reikalavimo teisės reikšti reikalavimų pripažinti 2008 m. sausio 3 d., 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartis negaliojančiomis, nes jis nėra šių santykių dalyvis ir šių sandorių panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių jo teisėms bei pareigoms. 3.2. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, V. J. neturi teisės reikšti reikalavimų dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, nes ji savanoriškai, laisva valia atsisakė priimti palikėjo – P. R.

– palikimÄ , t. y. įgyti visas iÅ¡ to kylančias teises ir pareigas. 3.3. Byloje pateikta ekspertizės iÅ¡vada vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina, jog sandorio sudarymo dienÄ P. R. sirgo Alzheimerio liga ir nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės. IÅ¡ kitų duomenų taip pat negalima spręsti, kad P. R. galėjo turėti psichikos sutrikimų, dėl kurių nesuprastų savo veiksmų esmės. Todėl spręstina, jog jis akcijų dovanojimo sutarties sudarymo dienÄ suprato savo veiksmų reikÅ¡mę ir esmę bei Å¡ių veiksmų teisines pasekmes.

Be to, akcijas jis padovanojo savo sutuoktinei, kuri po jo mirties paveldėjo visÄ jam priklausiusį turtÄ . Taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog Å¡is sandoris buvo nenaudingas P. R.. 3.4. Nėra pagrindo ieÅ¡kovui skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jis pateikdamas ieÅ¡kinį prie jo pridėjo bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingus dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, noriai pateikdavo žodinius paaiÅ¡kinimus, atsakydavo į užduotus klausimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. IeÅ¡kovas Č. T. ir trečiasis asmuo V. J. (toliau – apeliantai) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinius tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai: 4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Č. T. neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ir jo teisėms bei pareigoms įtakos neturėtų sandorių pripažinimas negaliojančiais.

Dėl atsakovės E. R. 2016 m. balandžio 22 d. sudaryto įmonės akcijų dovanojimo sandorio UAB „Kelių mašinos“ neįmanoma sušaukti akcininkų susirinkimo, pablogėjo įmonės finansinė padėtis. Įmonės akcininkas turi teisę ginčyti kito akcininko sudarytus sandorius. Jei P. R. būtų buvęs veiksnus, tai jis būtų pardavęs savo akcijas ir taip pasirūpinęs savo sutuoktinės gerove. Jis kaip akcininkas būtų turėjęs pirmumo teises akcijas išpirkti. 4.2.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad V. J. neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, nes ji atsisakė paveldėjimo teisės. Pirma, byloje nėra duomenų, jog ji atsisakė savo paveldėjimo teisės. Antra, apie akcijas ji nežinojo, nuo jos Å¡itas dalykas buvo slepiamas. IÅ¡ tėvų gyvenimo bÅ«do neturėjo galimybės įtarti, kad tėvams gali priklausyti akcijos, jie gauna dividentus. Padėdavo motinai finansiÅ¡kai. Nuginčijus sudarytus dovanojimo sandorius, ji įgytų teises ir pareigas, nes yra P. R. paveldėtoja pagal įstatymÄ . 4.3.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad P. R. sandorio sudarymo metu suvokė savo veiksmų esmę. Byloje esantis pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktas paneigia teismo nurodytas išvadas dėl jo gebėjimo suvokti savo veiksmus sandorio sudarymo metu. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

5. Atsakovė G. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Apeliantas neturi jokio teisinio suinteresuotumo ginčyti dovanojimo sutarčių, nes nėra ginčijamų sandorių Å¡alimi, nėra paveldėtojas. Buvo sudaryta dovanojimo, o ne pirkimo– pardavimo akcijų sutartis. Kiekvienas asmuo yra laisvas spręsti, kokiu bÅ«du perleisti akcijas savo artimiesiems.

P. R. akcijas, kurių dalis jai ir taip priklausė jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise, perleido savo sutuoktinei, ne svetimam žmogui. Ieškinio patenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių ieškovo teisėms ir pareigoms. Apeliantas apie dovanojimo sutartis žinojo, jas pripažino, tačiau ginčyti pradėjo tada, kai atsirado nesutarimai dėl įmonės valdymo. 5.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad trečiasis asmuo neturi reikalavimo teisės ginčyti sandorius.

V. J. nėra P. R. teisių perėmėja ir akcijos neįėjo į paveldimo turto sÄ raÅ¡Ä . Ji per įstatymo nustatytÄ terminÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė. Aplinkybė, jog ji nežinojo apie akcijas, situacijos nekeičia. Trečiasis asmuo Å¡iuo atveju veikia ne savo, o ieÅ¡kovo Č. T. interesais. 5.3. Byloje nepakanka įrodymų padaryti iÅ¡vadÄ , jog P. R. sudarydamas dovanojimo sutartį nesuprato savo veiksmų prasmės. Jis suprato savo ligos eigÄ , todėl jo nuotaika ir elgesys buvo objektyviai pateisinami.

Jis buvo veiksnus, pats tvarkė visus teisinius klausimus dėl dovanojimo sutarties sudarymo. Liga jam diagnozuota tik 2008 m. sausio 30 d., t. y. jau po ginčijamos sutarties sudarymo. IÅ¡ pateikto Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos skyriaus iÅ¡raÅ¡o matyti, jog net ir besigydydamas nuo 2008 m. sausio 20 d. iki 2008 m. vasario 19 d. jis buvo sÄ moningas, teisingai orientavosi savyje. Net jei įvertinus byloje turimus duomenis bÅ«tų labiau tikėtina, kad P. R. sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės, pagal teismų formuojamÄ praktikÄ vien Å¡io pagrindo nepakanka, jog toks sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu.

P. R. per visÄ santuokinį gyvenimÄ , trukusį daugiau kaip 50 metų, visus klausimus spręsdavo kartu su žmona, įskaitant ir įmonės valdymo klausimus. Sutuoktinių Å¡iltus santykius patvirtino byloje apklausti liudytojai. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp artimiausių Å¡eimos narių. Ä® bylÄ nepateikti duomenys, kurie paneigtų Å¡ias nurodytas aplinkybes.

6. Atsakovė E. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovas neturi materialinio suinteresuotumo reikÅ¡ti reikalavimų dėl dovanojimo sandorių nuginčijimo. PareikÅ¡damas ieÅ¡kinį siekia apriboti jos anÅ«kės G. V. teises dalyvauti įmonės veikloje. Apie dovanojimo sutartį ieÅ¡kovas žinojo apie 8 m. ir jokių pretenzijų nereiÅ¡kė.

Kaip ir dėl jos anÅ«kės. Ginčas atsirado jiems nesutariant dėl įmonės valdymo. IeÅ¡kinio patenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių ieÅ¡kovo teisėms ir pareigoms. Buvo sudaryta dovanojimo, o ne pirkimo–pardavimo sutartis. IeÅ¡kovas nėra įgaliotas ginti vieÅ¡ojo intereso. 6.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad V. J. neturi materialinio suinteresuotumo reikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimų dėl dovanojimo sandorių nuginčijimo. Ji atsisakė priimti palikimÄ jos naudai ir tik ieÅ¡kovo įkalbėta pradėjo teisminį procesÄ prieÅ¡ savo motinÄ .

V. J. pripažino, kad nesikreipė su pareiÅ¡kimu į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl jo palikimo priėmimo. Vadinasi, ji neperėmė P. R. materialinės ir procesinės teisės ginčyti sudarytos dovanojimo sutarties. Net teismui pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia, toks teismo sprendimas trečiajam asmeniui nesukeltų jokių teisių ar pareigų. 6.3. Teismas pagrįstai nusprendė, kad sandorio sudarymo metu P. R. suvokė savo veiksmų esmę. Teismas nesivadovavo eksperto iÅ¡vadomis, nes rėmėsi kitais dokumentais, kuriuose nėra nurodyta, jog iki sandorio sudarymo momento jis sirgo kokia psichine liga, negalėjo savo veiksmų valdyti ir už juos atsakyti.

P. R. ilgÄ laikÄ siekęs jai, jo artimiausiam Å¡eimos nariui, sutuoktinei, perduoti nuosavybės teisę į įmonės akcijas, šį siekį įgyvendino 2008 m. sausio 3 d. akcijų dovanojimo sutartimi. Bylos duomenimis nenustatyta jokių Å¡ios sutarties nenaudingumo P. R. požymių.

7. Daugiau atsiliepimų nepateikta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, ieÅ¡kinių reikalavimai dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Faktinės bylos aplinkybės 11. Nustatyta, kad Č. T. ir P. R. priėmus 2002 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ buvo įsteigta UAB „Kelių maÅ¡inos“, kiekvienas iÅ¡ steigėjų įgijo po 100 vienetų paprastųjų vardinių Å¡ios įmonės akcijų. P. R. su savo sutuoktine E. R. 2008 m. sausio 3 d. sudarė akcijų dovanojimo sutartį, kuria P. R. E. R. padovanojo 100 vienetų arba 50 procentų paprastųjų vardinių UAB „Kelių maÅ¡inos“ akcijų. Atsakovė E. R. 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartimi anÅ«kei G. V. padovanojo 100 vienetų arba 50 procentų paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų.

12. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, V. J. reikalavimų pripažinti dovanojimo sandorius negaliojančiais, motyvuodamas tuo, kad šie asmenys neturi reikalavimo teisių ir teigiamas teismo sprendimas jų teisėms bei pareigoms įtakos neturės. Be to, neįrodyta, jog P. R. sandorio sudarymo metu nesuvokė savo veiksmų esmės ir sandoris pažeidė jo interesus. Ieškovas Č. T. ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, V. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai nusprendė, jog jie neturi reikalavimo teisių ginčyti 2008 m. sausio 3 d., 2016 m. balandžio 22 d. sudarytų dovanojimo sutarčių ir laikė, kad P. R. sandorio sudarymo metu suvokė savo veiksmų esmę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

13. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtÄ ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ dovanÄ priimti. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienaÅ¡alė, bet ir realinė, laikoma sudaryta perdavus dovanojamÄ daiktÄ , o įsipareigojimas padovanoti turtÄ ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.465 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-684/2015; 2017 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701-2017; 29 punktÄ ).

14. Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu bÅ«tinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumÄ civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikÅ¡mės. Todėl tam, kad sandoris nebÅ«tų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikÅ¡mės sandorio Å¡alių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 15–16 punktai).

15. Pažymėtina, kad nuginčijamas sandoris negalioja tik tuomet, kai yra nustatytos visos sandorio negaliojimo sÄ lygos:

1) teisme pareikštas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2 dalis);

2) ieškinį pareiškė įstatyme numatytas asmuo, kuriam yra suteikta teisė sandorį ginčyti (šiuo konkrečiu atveju – CK 1.89 straipsnio 1 dalis);

3) sandorio šalis, turinti teisę reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu neturi būti sandorio patvirtinusi (CK 1.79 straipsnis);

4) neturi būti praleistas ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu;

5) teismas priėmė sprendimÄ sandorį pripažinti negaliojančiu.

16. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. J. prašė P. R. ir E. R. 2008 m. sausio 3 d. sudarytÄ akcijų dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį, t. y. sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, jei jį sudarydamas fizinis asmuo, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog ieÅ¡kinį gali paduoti pats fizinis asmuo, tačiau Å¡i norma nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį gali pareikÅ¡ti tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jo globėjas. CPK 5 straipsnio 1 dalis garantuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismÄ , jog bÅ«tų apginta ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

17. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės reikšti reikalavimų pripažinti 2008 m. sausio 3 d., 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartis negaliojančiomis, nes jis nėra šių santykių dalyvis ir šių sandorių panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių jo teisėms bei pareigoms. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis yra UAB „Kelių mašinos“ akcininkas ir jis šiuo atveju gina įmonės interesus. Nuginčijus sandorį jis turėtų pirmumo teisę įsigyti UAB „Kelių mašinos“ akcijas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

18. Byloje ginčo nėra, kad Č. T. ir P. R. 2002 m. lapkričio 11 d. įsteigė UAB „Kelių mašinos“ ir kiekvienam iš jų priklausė po 100 vienetų paprastųjų vardinių šios įmonės akcijų (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 3 straipsnyje nustatyta, kad akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų, ir kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos.

ABÄ® 3 straipsnio 1 dalis apibrėžia patį akcininkÄ , kaip subjektÄ , kuris yra įsigijęs bendrovės akcijų, tačiau neriboja akcijų įsigijimo bÅ«dų ir nenustato nuosavybės teisės į akcijas įsigijimo momento. Nuosavybės teisės į akcijas atsiradimo momentas priklauso nuo to, ar akcijos yra materialios ar nematerialios, ir nuo to, kaip jos yra įgyjamos – pirminėje rinkoje (steigimo bÅ«du, įstatinio kapitalo padidinimo bÅ«du) ar antrinėje rinkoje (perkant, dovanojant, mainant akcijas).

Pagal ABÄ® 47 straipsnio 2 dalį pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko praneÅ¡imo apie ketinimÄ parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dienÄ buvę jos akcininkai. Nagrinėjamu atveju ginčijama dovanojimo sutartis, kurios sudarymui netaikomas ABÄ® 47 straipsnyje įtvirtintas akcininkų pirmumo teisės įgyti akcijas ribojimas. Tad ieÅ¡kovas neįrodė, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos jo kaip akcininko teisės ar interesai.

Be to, ieškovas ginčija dovanojimo sutartį, kuria sutuoktinis perleido savo sutuoktinei 50 vienetų paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų, nes kita dalis 50 vienetų nuosavybės teise priklausė atsakovei E. R.. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad akcijos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, akcininko teises ir pareigas turi tik sutuoktinis, kurio akcijų įgijimo faktas yra įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad akcininku yra laikomas tas asmuo, kuris yra įgijęs bendrovės akcijas ir šis įgijimas yra įformintas nustatyta tvarka.

„<...> Akcininko sutuoktinis neturi akcininko teisių, o gali turėti tik teisę į akcijas, kaip į turtÄ , jeigu jos įgytos santuokos metu“ (CK 1.97, 1.101 straipsniai). Tokiu atveju sutuoktiniui yra garantuojama teisė į įmonę kaip į turtÄ bei iÅ¡ jos gaunamas pajamas.

19. Pagal CPK 49 straipsnio 2 dalį įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti. VieÅ¡ojo intereso gynimas yra vieno pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityviÅ¡kumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistÄ teisę, iÅ¡imtis, nustatyta siekiant apginti silpnesniosios Å¡alies, kuri ne visada gali kreiptis į teismÄ su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiÅ¡kai pasinaudoti teise į gynybÄ , teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovas neturi teisės gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo. IeÅ¡kovas su apeliaciniu skundu Å¡iuos argumentus paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

20. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp E. R. ir G. V.. IeÅ¡kovas nėra ginčijamo sandorio dalyvis, jis neįrodė, kad turi teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ , gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , ir nenurodė kitų duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti apie ginčijamo sandorio įtakÄ jo teisėms bei pareigoms (CPK 12, 178 straipsniai).

21. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovas nėra ginčijamų materialinio teisinio santykio dalyvis ir ieškovui atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė reikšti ieškininius reikalavimus, kildinamus iš paminėtų dovanojimo sutarčių dėl šių sutarčių sudarymo ir galiojimo teisėtumo, kadangi ieškovo ieškinio patenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių jo teisėms bei pareigoms.

22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. J. neturi materialinio teisinio suinteresuotumo reikÅ¡ti reikalavimus dėl akcijų pardavimo sutarčių sudarymo pagrįstumo bei jų galiojimo teisėtumo. Ji savanoriÅ¡kai, laisva valia atsisakė priimti palikėjo – P. R. – palikimÄ , t. y. įgyti visas iÅ¡ to kylančias teises ir pareigas. V. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad nuo jos duomenys apie turimas akcijas buvo slepiami, todėl ji nepriėmė palikimo. Nuginčijus sudarytus dovanojimo sandorius, ji įgytų teises ir pareigas, nes yra P. R. paveldėtoja pagal įstatymÄ . Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus.

23. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Remiantis CK 5.60 straipsniu, įpėdinis pagal įstatymÄ ar įpėdinis pagal testamentÄ turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo; neleidžiama atsisakyti su sÄ lygomis ir iÅ¡lygomis arba dalies palikimo (1 dalis); palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (2 dalis); įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui (3 dalis); neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ , kad jis priima palikimÄ arba praÅ¡o iÅ¡duoti jam paveldėjimo teisės liudijimÄ (4 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po P. R. mirties visÄ palikimÄ priėmė atsakovė E. R. (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. J. bÅ«tų pateikusi notarui atsisakymÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia, kad ji, turėdama teisę laisvai naudotis savo civilinėmis teisėmis, dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 178 straipsnio). Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimÄ , teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iÅ¡ jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrÅ«ko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliantės argumentas, jog šį sprendimÄ lėmė aplinkybė, kad nuo jos apie palikimo sudėtį buvo nuslėpta, teisinės reikÅ¡mės neturi. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo negali reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sudarytÄ suklydus, jeigu jis nežinojo palikimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012).

25. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad trečiasis asmuo V. J. savanoriÅ¡kai, laisva valia atsisakiusi priimti palikėjo – P. R. – palikimÄ , neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo reikÅ¡ti reikalavimus dėl akcijų pardavimo sutarčių sudarymo pagrįstumo bei sutarčių galiojimo teisėtumo, kadangi paveldėjimo teisės instituto pagrindu atsisakė priimti palikėjo palikimÄ , tuo atsisakiusi įgyti palikėjo materialines ir procesines teises. Be to, atkreiptinas dėmesys dar į tai, kad akcijos, kurios buvo perleistos ginčijamu sandoriu, į paveldimo turto sudėtį neįėjo, nes buvo atsakovės E. R. nuosavybė.

26. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo psichiatrijos ekspertizės akto iÅ¡vadomis, kuriose aiÅ¡kiai nurodyta, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu P. R. negalėjo suvokti savo veiksmų esmės. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ , galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, bÅ«tina atsižvelgti į asmens bÅ«senÄ (jo sveikatÄ , psichikos bÅ«klę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumÄ , pagrįstumÄ , protingumÄ ir kita) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje I.

K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005, 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. J. ir kt. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-434/2012). Å iuo atveju teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, neturi materialinių teisių reikÅ¡ti reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl teismui pagrindo spręsti dėl P. R. gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę sandorio sudarymo metu nebuvo, nes neturi jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgus į tai, iÅ¡ ginčijamo pirmos instancijos teismo sprendimo Å¡alinti motyvas, kad esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimams bei nustatytam teisiniam reglamentavimui darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad P. R. akcijų dovanojimo sutarties sudarymo dienÄ â€“ 2008 m. sausio 3 d. – suprato savo veiksmų reikÅ¡mę ir esmę bei Å¡ių veiksmų teisines pasekmes, dėl to savo laisva valia, turėdamas tikslÄ savo sutuoktinei E. R. perleisti Bendrovės akcijas, sudarė akcijų dovanojimo sandorį.

27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties 28. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorio nuginčijimÄ (CK 1.89 straipsnis), proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimÄ keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 29. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

30. Ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, apeliacinis skundas netenkintas, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

31. Atsakovė E. R. pateikė duomenis, kad jos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 100 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pateikimÄ ir 100 Eur už teisines konsultacijas. Å ios iÅ¡laidos pagrįstos, nevirÅ¡ija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio. Netenkinus apeliacinio skundo jos lygiomis dalimis turėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens po 600 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovės praÅ¡ymÄ priteisti Å¡ias iÅ¡laidas tik iÅ¡ ieÅ¡kovo, nes trečiasis asmuo yra jos dukra, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais priteisia atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 600 Eur jos turėtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo motyvų paÅ¡alinti, kad P. R. akcijų dovanojimo sutarties sudarymo dienÄ â€“ 2008 m. sausio 3 d. suprato savo veiksmų reikÅ¡mę ir esmę bei Å¡ių veiksmų teisines pasekmes, dėl ko savo laisva valia, turėdamas tikslÄ savo sutuoktinei E. R. perleisti Bendrovės akcijas, sudarė akcijų dovanojimo sandorį.

Priteisti atsakovei E. R. iš ieškovo Č. T. 600 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė