2c52489f-03fb-40bd-aa32-ea36333ccb0f · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-399-429/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16320-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.11; 3.4.5.2 (N) K A U N O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant K. M., dalyvaujant pareiÅ¡kėjai G. M., jos atstovui advokatui Jaroslav Los, suinteresuotam asmeniui V. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G.

M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui V. B. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ paveldėjimo teisės įteisinimo tikslu, kad po jos sutuoktinio S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). G. M. priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti (b. l. 3–4, dok. reg. Nr. CBP-21278). PareiÅ¡kėja ir jos atstovas palaiko pareiÅ¡kimÄ ir praÅ¡o jį tenkinti.

PareiÅ¡kimas grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos sutuoktinis S. M.. PareiÅ¡kėja G. M. su palikėju S. M. gyvendami santuokoje įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi nekilnojamasis turtas registruotas G. M. vardu, buvo valdomas abiejų sutuoktinių, tai į notarÄ niekas nesikreipė. Iki ir po savo sutuoktinio S. M. mirties G. M. ir toliau rÅ«pinosi nekilnojamuoju turtu. PareiÅ¡kėja siekia gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , todėl praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog G.

M. priėmė savo sutuoktinio palikimÄ . Suinteresuotas asmuo V. B. per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ , teismo posėdyje palaikė pareiÅ¡kimÄ ir praÅ¡o jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo V. B. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad G. M. yra jos mama. Po tėčio mirties toliau gyveno bendrai įgytame bute, mokėjo mokesčius. Teismas konstatuoja: pareiÅ¡kimas tenkinamas. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad G. M. ir S. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ (e. b. l. 11). (duomenys neskelbtini) mirė G.

M. sutuoktinis S. M. (e. b. l. 12). G. M. ir S. M. yra suinteresuoto asmens V. B. tėvai (e. b. l. 11, 17). Testamentų registre nėra įregistruota palikėjo S. M. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (e. b. l. 38). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos G. M. vardu įregistruota nuosavybės teisė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1992 m. balandžio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991.05.28 Ä®statymÄ Nr. I-1374 (e. b. l. 16).

PareiÅ¡kėja teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad po S. M. mirties G. M. valdė, rÅ«pinosi santuokos metu įgytu butu, mokėjo mokesčius, toliau Å¡iame bute gyveno (2020 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 04 min. 54 sek. – 11 min. 30 sek., 12 min. 16 sek. – 16 min. 24 sek.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimÄ priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ir įrodančius, kad palikėjo turtÄ pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių, teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo, jo atstovo ir suinteresuoto asmens teiktų paaiÅ¡kinimų, pareiÅ¡kimo turinio matyti, jog pareiÅ¡kėja, kaip palikėjÄ pergyvenusi sutuoktinė, turi teisę paveldėti S. M. palikimÄ (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Duomenų apie galimus į bylÄ neįtrauktus pirmosios eilės įpėdinius ar turinčius teisę su jais paveldėti asmenis teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Po palikėjo S. M. mirties dėl jos palikimo priėmimo niekas nėra kreipęsis į notarÄ . Suinteresuotas asmuo – G. M. ir S. M. dukra – su pareiÅ¡kimu visiÅ¡kai sutinka, jokių prieÅ¡taravimų dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nereiÅ¡kia, todėl pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės laikomos teisingomis, atitinkančiomis tikrovę (CPK 177, 178 straipsniai, 182 straipsnio 5 punktas 185, 187 straipsniai). Taigi, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimų matyti, kad kiti turintys teisę paveldėti asmenys palikėjo S. M. palikimo nepriėmė, o duomenų ar įrodymų apie ginčus dėl to palikimo tarp G.

M. ir kitų įpėdinių, tarp pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens, byloje nėra, teismui tokie faktai nežinomi. Ä®vertinus visus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pareiÅ¡kėjos, jos atstovo ir suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimus, daroma iÅ¡vada, jog G. M. po savo sutuoktinio S. M. mirties (duomenys neskelbtini). iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Ä¯gyti teises į atsiradusį palikimÄ aktyviais veiksmais – po sutuoktinio mirties rÅ«pinosi santuokos metu įgytu turtu ir per palikimui priimti nustatytÄ terminÄ pradėjo valdyti savo mirusio sutuoktinio turėtÄ turtÄ kaip savÄ , juo naudodamasi, rÅ«pindamasi, mokėdama mokesčius ir kaip savininkė spręsdama, kaip su tuo turtu elgtis.

Kadangi palikimo neleidžiama priimti iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, tai pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad po S. M. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė G. M. priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei priteisiamos 5,11 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : tenkinti pareiÅ¡kimÄ .

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) 5,11 Eur (penkių eurų 11 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660).

SumokėjimÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ pateikti teismo raÅ¡tinei prijungimui prie bylos. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Vida Jegorovienė