2025-07-10 Nr. BB-3496-1-03-8-00013-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2513/2025

Teisminio proceso Nr. 1-03-8-00013-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios D. R. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 22 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistosios D. R. gynėjas advokatas A. Andriukaitis prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 22 d. nutartį bei baudžiamąją bylą nutraukti, arba 2) pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsnį, D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti, arba 3) vadovaujantis BK 40 straipsniu, D. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti V. R. atsakomybei pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Taip pat skundu prašoma D. R. priteisti išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, atlyginimą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė ultima ratio (paskutinė priemonė) principą ir tai lėmė nepagrįstą D. R. nuteisimą. D. R., priešingai nei jos kolegų, atžvilgiu nebuvo išnaudotos kitos teisinės atsakomybės formos, pavyzdžiui, drausminės atsakomybės. Taip buvo pažeistas ir asmenų lygiateisiškumo principas.

Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus. Kasatorius apeliaciniame skunde tikslingai išdėstė visus teisinius motyvus, turėdamas teisinį lūkestį, jog apeliacinės instancijos teismas pateiks konstruktyvius argumentus. Tuo tarpu D. R. pripažino faktines aplinkybes, tačiau tai jokiu būdu nelemia, jog, esant teisiniam ginčui dėl jos veiksmų kvalifikavimo kaip nusikalstamų, teismui pakanka nurodyti, kad tokie apeliaciniame skunde dėstomi motyvai rodo gynybos prieštaringumą.

Taip pat skunde pabrėžiama, kad bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, jog D. R. nesurinkto jokios privačios informacijos ir byloje nėra duomenų apie privačios informacijos panaudojimą. D. R. nebuvo tinkamai informuota ir supažindinta su Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimosi tvarka, gresiančia baudžiamąja atsakomybe, prisijungus prie kito asmens sveikatos duomenų, neturint šio asmens leidimo. D. R. įvardintas veikimo motyvas – smalsumas, yra pernelyg teismų sureikšmintas, nors jis rodo tik nuteistosios veiksmų spontaniškumą, iš anksto suplanuotos ir kryptingos tiesioginės tyčios nebūvimą.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 37 straipsnio nuostatas. Nutartyje daroma nepagrįsta išvada dėl D. R. veiksmų sistemingumo. D. R. nepaviešino šių duomenų, tai darė iš smalsumo, nesuvokdama savo veiksmų pavojingumo, nė vienas nukentėjusysis šioje byloje nepareiškė civilinio ieškinio, o konkreti žala taip ir nebuvo įrodyta. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, ir iš esmės neatsakydamas į esminius motyvus, kurie leidžia taikyti šioje baudžiamojoje byloje BK 40 straipsnį, nepagrįstai kvestionavo ir D. R. nuoširdžią atgailą. Gynėjo apeliaciniame skunde įžvelgiamos abejonės dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo D. R. veiksmuose, asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo, negali būti tapatinami su nuteistosios D. R. nuoširdžia atgaila. Apeliacinės instancijos teismo išskiriami nuteistosios padaryti administraciniai nusižengimai, teismo pozicija, jog V. R. negalėjo būti laiduotoja, nepagrįstai suvaržė nuteistosios teisę pasinaudoti laidavimo instituto taikymu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023, 2K-7-29-594/2025 ir kt.). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021, 2K-16-788/2023 ir kt.). Taigi, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-89-511/2023, 2K-P-42-976/2025 ir kt.).

Kaip matyti iš nuteistosios D. R. gynėjo advokato A. Andriukaičio kasacinio skundo, kasacijos pagrindai – netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir padaryti esminiai BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, pažeidimai nurodomi pateikiant subjektyvų teismų nustatytų aplinkybių vertinimą, t. y., pažeidimai siejami su kasatorių manymu teismų atliktu neteisingu bylos įrodymų ir aplinkybių vertinimu. Tačiau kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta subjektyvi nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos byloje, nenurodant konkrečių teismo padarytų teisės taikymo klaidų, o tik deklaratyviai pareiškiant apie teismų praktikos nesilaikymą, taikant baudžiamąjį įstatymą, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Skunde iš esmės tik kritikuojamos žemesnės instancijos teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, pateikiamas ir savas bylos įrodymų vertinimas. Kasacinio skundo argumentai, susiję su BK 167 straipsnio 1 dalies taikymu, be kita ko, analizuojant šią nusikalstamą veiką ultima ratio principo, mažareikšmiškumo aspektais, iš esmės atitinka nuteistosios D. R. gynėjo advokato A. Andriukaičio apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Šie kasaciniame skunde keliami faktinio pobūdžio klausimai buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie pagrįstų šio teismo išvadų nepagrįstumą. Kasatorius iš esmės siekia, kad kasacinės instancijos teismas padarytų kitokias, nuteistajai palankias išvadas, nei tai padarė bylą išnagrinėję žemesnės instancijos teismai. Tačiau vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados ginčijamais klausimais yra kitokios, nei norėtų nuteistoji, jos gynėjas, nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą. Subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas BK 37 straipsnio nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Sprendimas (ne)taikyti BK 37 straipsnio nuostatas yra žemesniųjų instancijų teismų diskrecija, susijusi su byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, nes konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-693/2018, 2K-178-303/2019, 2K-101-489/2025 ir kt.). Klausimai, ar teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei BK 37 straipsnio taikymo sąlygos, išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju kasaciniame skunde gynėjas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus grindžia ne teisiniais argumentais, tačiau teiginiais, susijusiais su aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl BK 37 straipsnio taikymo, nustatymu bei vertinimu, o tai nėra kasacijos dalykas.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų nustatymu, taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisėjų atrankos kolegija taip pat pažymi, kad šio instituto taikymas yra susijęs su visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nusikalstamą veiką padariusio asmens vertinimu, laiduotojo tinkamumo vertinimu bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų įvertinimu. Šiuos klausimus sprendžia pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai. Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylai nagrinėti aplinkybių, pateikiamas išimtinai bylos faktinių aplinkybių vertinimas, tačiau kasacinės instancijos teismas bylos duomenų nevertina, nes kasacinės instancijos procese nėra numatytas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas. Taigi, kasacinio skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios D. R. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė