2c4e3a7f-7bd2-4866-9b6d-daa59a5dbaf7 · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-11-305/2016Proceso Nr. 2-53-3-00706-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.10.5.2.1; 2.5.39.2.5.5; 2.5.39.2.6.1; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.2.3.1; 3.2.6.4 VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 24 d.Vilkaviškis            Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant ieškovės I. P. atstovei advokatei Editai Gaubienei,atsakovui/ieškovui G. G., jo atstovui advokatui Vidmantui Raviniui,atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (toliau – AB „Lietuvos draudimas“) atstovui G.

T.,trečiajam asmeniui R. S.,nedalyvaujant ieÅ¡kovei I. P. (atstovaujama advokato),          vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-11-305/2016 pagal ieÅ¡kovės I. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams G. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ bei trečiajam asmeniui R. S. dėl žalos atlyginimo bei pagal ieÅ¡kovo G. G. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ bei trečiajam asmeniui R. S. dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo ir           n u s t a t ė :

          I. P. praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ bei G. G. subsidiariai jos naudai 1900 Eur žalos atlyginimÄ už automobilio ROVER 75, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ir visiÅ¡ko jo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.G. G. praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2030 Eur žalos atlyginimo (draudimo iÅ¡mokos), 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Proceso dalyvių paaiškinimai, argumentai bei atsikirtimai.Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2015 m. sausio 20 d. Vilkaviškio r. sav., Čyčkų k., įvyko autoįvykis, kurio metu susidūrė jai priklausantis automobilis ROVER 75, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. S., ir automobilis AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo atsakovas G. G.. Autoįvykio metu jos automobilis ROVER 75, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo stipriai apgadintas. Eismo įvykyje dalyvavę transporto priemonių vairuotojai sutarė dėl jo aplinkybių, kaltu dėl eismo įvykio save pripažino atsakovas G.

G., nukentėjusiųjų nebuvo, todėl buvo užpildyta ir pasiraÅ¡yta eismo įvykio deklaracija. Atsakovo automobilis AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“, todėl po įvykio ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovo draudikÄ dėl jai padarytos žalos paskaičiavimo bei atlyginimo. Tačiau AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė iÅ¡mokėti jai draudimo iÅ¡mokÄ , nes „atlikto tyrimo metu nustatyta, kad automobilis ROVER 75, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikintas kitomis nei nurodyta eismo įvykio aplinkybėmis, todėl automobilio AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas nėra atsakingas dėl automobiliui ROVER 75, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), padarytų sugadinimų“.

Mano, jog atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsisakymas iÅ¡mokėti jai draudimo iÅ¡mokÄ yra nepagrįstas. Savo patirtÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovė vertina 1900 Eur: vidutinė automobilio ROVER 75 rinkos vertė – 2000 Eur, tačiau kadangi jai priklausančio automobilio remonto kaÅ¡tai bÅ«tų buvę labai dideli, ji šį automobilį pardavė už 100 Eur, todėl jai padaryta ir neatlyginta žala sudaro 1900 Eur (b.l. 58-59, t. I).Atsakovas G. G. su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu ieÅ¡kinio reikalavimu dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovo nesutinka ir mano, kad ieÅ¡kinys atsakovo atžvilgiu teismo neturėtų bÅ«ti tenkinamas.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nurodė, kad nėra jokio ginčo dėl to, kad 2015 m. sausio 20 d. atsakovui vairuojant jam priklausantį automobilį AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio pasėkoje susidÅ«rė su trečiojo asmens R. S. vairuojamu automobiliu ROVER 75, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo apgadinta tiek ieÅ¡kovei, tiek ir atsakovui priklausantys automobiliai. Kadangi eismo įvykio metu asmenys nenukentėjo, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laikė, kad dėl kilusio eismo įvykio yra atsakingas jis, eismo įvykio dalyvių buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kuriÄ pasirašė atsakovas, kaip už eismo įvykį atsakingas asmuo.

Atsakovas nurodo, kad jo manymu, eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, kadangi jis išvažiavo iš šalutinio kelio, o ieškovui priklausantis automobilis važiavo pagrindiniu keliu (t.y. buvo laikoma, kad jis sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiavusiam vairuotojui) (b.l. 27-31, t. I).G. G. savo ieškinyje taip pat nurodė, kad 2015 m. sausio 20 d. Vilkaviškio r., Čyčkų k., įvyko eismo įvykis, kuriame susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens R.

S. vairuojamas automobilis ROVER 75, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo vairuojamas automobilis iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio, o trečiojo asmens vairuojamas automobilis važiavo pagrindiniu keliu, bei tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ sudarė kliÅ«tį trečiojo asmens vairuojamam automobiliui, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, ieÅ¡kovas laikė, kad dėl eismo įvykio jis ir yra kaltas.

Kadangi eismo įvykio metu asmenys nenukentėjo, bei atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio aplinkybės buvo aiÅ¡kios, bei ieÅ¡kovas pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, eismo įvykio dalyvių buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kuriÄ pasirašė tiek ieÅ¡kovas, kaip atsakingas už eismo įvykį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo. IeÅ¡kovo vairuojama transporto priemonė AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu taip pat buvo draustas ir transporto priemonių draudimu (Kasko) AB „Lietuvos draudimas“ kompanijoje, kuri prisiėmė atsakomybę kilus eismo įvykiui, atlyginti taip pat ir žalÄ patirtÄ automobiliui AUDI A8, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pagal transporto priemonių (Kasko) draudimÄ . Apie draudiminį įvykį buvo informuotas atsakovas bei pateikta visa jo papraÅ¡yta informacija, tačiau atsakovas atsisakė iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ , kadangi konstatavo, jog buvo pateikta neteisinga informacija apie eismo įvykį, kitaip tariant, kad automobilis buvo sunaikintas kitomis nei nurodyta aplinkybėmis. Su tokiu atsakovo sprendimu ieÅ¡kovas nesutinka, dėl ko, atsakovui atsisakius iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ir yra kreipiamasi į teismÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo teismine tvarka.

Remdamasis transporto priemonės vertinimo ataskaita, reikalauja priteisti jo naudai 2030 Eur žalos atlyginimo (draudimo iÅ¡mokos) (b.l. 2-5, t. II).Atsakovas AB Lietuvos draudimas“ su ieÅ¡kovų reikalavimais nesutinka ir ieÅ¡kinius praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovas atsiliepimuose į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius nurodė, kad buvo atliktas iÅ¡samus ieÅ¡kovų nurodyto 2015 m. sausio 20 d. eismo įvykio tyrimas, pasitelkti bendrovės ekspertai turintys specialų techninį iÅ¡silavinimÄ , atliktas eismo įvykio modeliavimas.

Modeliavimo metu nustatyta, kad automobilis AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo būti nublokštas už sankryžos ribų, automobilių judėjimo krypčių suminio vektoriaus kryptimi ir sustoti šalikelėje, pasisukęs apie 180 laipsnių kampu prieš laikrodžio rodyklę; automobilis Rover 75, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo sustoti už važiuojamųjų dalių susikirtimo, pasisukęs apie 120 laipsnių kampu pagal laikrodžio rodyklę. Tai leidžia teigti, kad vairuotojų nurodomos aplinkybės prieštarauja kompiuterinės rekonstrukcijos metu nustatytoms aplinkybėms, t.y.

įvykus tokiam įvykiui automobiliu padėtys po eismo įvykio turėjo bÅ«ti kitokios, nei tvirtina abu eismo įvykio dalyviai. Be to, apžiÅ«rint automobilį Audi nustatyta, kad ant deÅ¡iniojo Å¡ono susiformavę vertikalÅ«s dažų dangos nubrozdinimai, kas leidžia teigti, kad automobilis Audi ne judėjo nurodomu 40 km/h greičiu, bet stovėjo. Å ios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovui buvo pateikta klaidinga informacija apie įvykusį įvykį. BÅ«tent todėl atsakovas priėmė sprendimÄ , kad ieÅ¡kovų automobiliai apgadinti ne vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis, bet kitomis.

Dėl Å¡ių priežasčių neįmanoma nustatyti, kuriam iÅ¡ valdytojų iÅ¡ tikrųjų kyla civilinė atsakomybė dėl atsiradusios žalos, nėra jokių objektyvių duomenų, kad bÅ«tent G. G. yra kaltas dėl eismo įvykio, todėl atsakovas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei I. P.. IeÅ¡kovui G. G. buvo atsisakyta iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡moka, kadangi draudėjas teikė neteisingÄ informacijÄ apie eismo įvykį. Taip pat nurodė, kad įvykį pripažinus draudžiamuoju, tiek I.

P., tiek G. G. mažintinos priteistinos žalos atlyginimo sumos. Žalos administravimo metu draudikas jau buvo įvertinęs galimus I. P. nuostolius, apskaičiuota draudimo išmoka 1542 Eur. Ieškovė nepagrįstai pigiai pardavė automobilį, tokiu būdu padidindama savo nuostolius. Ekspertų išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę nurodoma, kad vardinė transporto priemonės vertė yra 2000 Eur, likutinė vertė 270 Eur (nustatyta realaus aukciono metu), tokiu būdu skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių yra 1730 Eur.

Dėl G. G. priteistinos draudimo iÅ¡mokos dydžio nurodė, kad draudimo sutartyje (Kasko) buvo numatyta 144,81 Eur besÄ lyginė iÅ¡skaita (franÅ¡izė), todėl draudimo iÅ¡moka turėtų bÅ«ti sumažinama besÄ lyginės iÅ¡skaitos (franÅ¡izės) suma (b.l. 33-35, t. I, b.l. 46-47, t. II).Trečiasis asmuo R. S. atsiliepime į G. G. ieÅ¡kinį patvirtino, kad 2015 m. sausio 20 d. VilkaviÅ¡kio r., Čyčkų k., įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas ir I. P. nuosavybės teise priklausantis automobilis ROVER 75, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį autoįvykio metu vairavo jis.

Kadangi ginčo tarp eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų (ieÅ¡kovo G. G. bei jo) dėl to, kas yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ , nekilo (ieÅ¡kovas G. G. pripažino, jog yra kaltas dėl eismo įvykio), tai vadovaujantis Kelių eismo taisyklių nuostatomis buvo užpildyta ir pasiraÅ¡yta Eismo įvykio deklaracija. Å ioje deklaracijoje ieÅ¡kovas G. G. savo paraÅ¡u patvirtino, jog yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ (b.l. 45, t II).2016 m. kovo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu G.

G. papildomai paaiÅ¡kino, kad 2015 m. sausio 20 d. VilkaviÅ¡kio r., Čyčkų k., atvažiavo link sankryžos, pradėjo stabdyti, tačiau automobilis įčiuožė į sankryÅ¾Ä . Buvo Å¡velniai pasnigę. Tikslaus važiavimo greičio nežino, Å¡iaip gal važiavo 50 km/h greičiu, likus gal 25 m. iki sankryžos pradėjo stabdyti. Tiksliai negali pasakyti, ar susidÅ«rimo momentu jo automobilis buvo sustojęs, ar judėjo, bet mano, kad automobilis judėjo lėtai arba visai buvo sustojęs. Ekspertui nurodė, kad susidÅ«rimo metu automobilis judėjo 50-60 km/h greičiu, nes taip nurodė, ekspertas, o jis pritarė, nemanė, kad nurodyti skaičiai yra reikÅ¡mingi.

Kiek metrų jo vairuojamas automobilis įčiuožė į sankryÅ¾Ä , nežino, nes nematavo. KitÄ automobilį pastebėjo tik, kai jo automobilis įčiuožė į sankryÅ¾Ä . R. S. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jo vairuojamÄ automobilį. Kai pildė deklaracijÄ , savo kaltę pripažino, nes jis iščiuožė iÅ¡ Å¡alutinio kelio. Jis ir R. S. jokių matavimų nedarė, automobilių padėtis nurodė apytiksliai. Jo automobilis nedaug buvo pastumtas, iki sankryžos kampo (garso įraÅ¡o 1.59 min., b.l. 84, t II). 2016 m. kovo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu R.

S. paaiÅ¡kino, kad 2015 m. sausio 20 d. važiavo VilkaviÅ¡kio r., Čyčkų k., apytiksliai 50 km/h greičiu; prie sankryžos Å¡iek tiek prisistabdė ir pamatė, kaip iÅ¡lindo automobilis, kurį vairavo G. G., ir jo automobilis trenkėsi į to kito automobilio Å¡onÄ . Atstumų tiksliai įvardinti negali, nes nematavo. Jam atrodo, kad lyg ir bandė stabdyti, uždėjo kojÄ ant pedalo, bet iÅ¡ karto buvo smÅ«gis. Kitas automobilis iÅ¡slydo, Å¡iek tiek snaigeno, kelio danga buvo Å¡iek tiek padengta sniegu, bet nebuvo jo didelio sluoksnio, nebuvo labai slidu.

Bamptelėjo ir automobilis AUDI A8 nuskriejo kažkiek. Jo automobilis liko stovėti kaip jis schemoje nurodęs. Ekspertui savo važiavimo greitį nurodė apytiksliai. Deklaracijoje užfiksavo automobilių padėtį jų susidūrimo metu, o ne tai, kur jie atsidūrė po susidūrimo. Po eismo įvykio jokių atstumų, automobilių slydimo kelio nematavo (garso įrašo 38.01 min., b.l. 84, t II).2016 m. kovo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojas D. Ž. paaiškino, kad jis 2015 m. sausio 20 d.

VilkaviÅ¡kio r., Čyčkų k., važiavo kartu su R. S.. Kokiu greičiu jie važiavo, tiksliai nežino, tačiau buvo gyvenvietė, todėl mano, kad važiavo apie 50 km/h greičiu. Jie važiavo pagrindiniu keliu, kai iÅ¡ Å¡alutinio kelio iščiuožė kitas automobilis, ir jie trenkėsi į to automobilio Å¡onÄ . TÄ automobilį jie pamatė bÅ«dami prie pat sankryžos, tada jie stabdė, tačiau kitas automobilis iÅ¡slydo į sankryžos vidurį, gal 3 m. nuo sankryžos kraÅ¡to, ir jie trenkėsi tiesiai į jį.

SmÅ«gis buvo stiprus, automobilis ROVER 75 įsilenkė (garso įraÅ¡o 28.59 min., b.l. 84, t II).2016 m. spalio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė advokatė Edita Gaubienė prašė ieÅ¡kinį tenkinti, kadangi mano, jog pačių proceso dalyvių paaiÅ¡kinimais, liudytojo parodymais, raÅ¡ytiniais dokumentais ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai įrodytas pagal Civilinio kodekso normas dėl priežastinio ryÅ¡io ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo. 2015 m. sausio 20 d.

įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieÅ¡kovės automobilis, dėl ko ieÅ¡kovei buvo padaryta žala, kuri ieÅ¡kovei turi bÅ«ti atlyginta. Pažymi, kad pats atsakovas G. G. nuo pat eismo įvykio pirmos minutės pripažino savo kaltę dėl Å¡io įvykio. Tarp eismo įvykio dalyvių nesutarimų dėl to, kas kaltas dėl eismo įvykio, niekuomet nebuvo kilę. Eismo įvykio dalyviai pagal savo sugebėjimus supildė eismo įvykio deklaracijÄ , atliko tokioje situacijoje privalomus veiksmus, vėliau apie eismo įvykį pranešė draudimo bendrovei.

Tai, kad schemose nurodyti atstumai, situacijos, automobilių padėtys neatitinka to, kÄ pagal kompiuterines programas ir formules nurodo AB „Lietuvos draudimas“, mano, kad yra visiÅ¡kai natÅ«ralu ir žmogiÅ¡ka: nei vienas iÅ¡ eismo įvykio dalyvių jokių matavimo priemonių neturėjo ir jokių stabdymo kelio, įvažiavimo į sankryÅ¾Ä ir kt. atstumų nematavo, juolab, kad esant tokiai situacijai, kai ginčo dėl kaltės absoliučiai jokio nebuvo, eismo įvykio dalyviams net nekilo mintis, kad yra reikalinga viskÄ preciziÅ¡kai iÅ¡matuoti.

Eismo įvykio dalyviai tiek atstumus, tiek greičius nurodė apytiksliai, tiksliai jų nežinodami ir neatsimindami, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ atstovo, tyrusio eismo įvykį, verčiami nurodyti. Todėl natÅ«ralu, kad eismo dalyvia dėl jų sÄ Å¾iningai galėjo klysti, nes, visų pirma, apskritai visi žmonės skirtingai suvokia tuos pačius atstumus, o, be to, ir dėl patirto streso, Å¡oko (dėl įvykusio eismo įvykio) galėjo neįsidėmėti transporto priemonių pozicijų, atstumų ir kt.

O modeliavimo programos rezultatai priklauso nuo to, kokie duomenys įvedami. Taip pat mano, kad visiškai įrodyta ir automobilio (ROVER 75, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė: pagal byloje esančius duomenis (įskaitant ir paties AB „Lietuvos draudimas“ pateiktus duomenis) ieškovės automobilio vidutinė rinkos vertė – 2000 Eur; kadangi automobilį pardavė už 100 Eur, todėl likusi suma – 1900 Eur, priteistina iš atsakovų (garso įrašo 7.43 min., 44.20 min., b.l. 138, t II).2016 m. spalio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu G.

G. atstovas advokatas Vidmantas Ravinis nurodė, kad I. P. patikslintas ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkintas iÅ¡ dalies, t.y. toje dalyje dėl draudimo iÅ¡mokos, kaip žalos atlyginimo, priteisimo iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“, kadangi pagal teismų praktikÄ Å¾ala pirmiausia priteisiama iÅ¡ draudimo kompanijos ir tik tuo atveju, kai iÅ¡mokos žalai atlyginti nepakanka, galima reikalauti jÄ atlyginti iÅ¡ už jÄ atsakingo asmens. Kadangi G. G. buvo sudaręs privalomo civilinės atsakomybės draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“, kuri eismo įvykio metu galiojo, todėl, teismui konstatavus, kad eismo įvykis įvyko dėl G.

G. kaltės, draudimo iÅ¡moka turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“.Taip pat mano, kad turėtų bÅ«ti tenkintas savarankiÅ¡kas G. G. reikalavimas, kadangi ieÅ¡kinys yra grindžiamas raÅ¡ytiniais byloje pateiktais įrodymais, t.y. eismo įvykio schema, taip pat transporto priemonės įvertinimo ataskaita, kurioje įvertintas žalos dydis. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, atsisakydamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad jis turi teisę atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o tokiÄ teisę jis turėtų tik, jei bÅ«tų nustatyta, kad dėl Å¡io eismo įvykio G.

G. nėra atsakingas. Tačiau mano, kad tai byloje nėra įrodyta. Atkreipia dėmesį, kad paties atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojai padarė nuotraukas (kurios vėliau buvo pateiktos ekspertui) nesilaikant reikalavimų, t.y. ne tuo kampu, dėl ko iš esmės nėra galimybės atsakyti į pateiktus klausimus, koks buvo eismo įvykio mechanizmas ir ar tie sužalojimai atsiardo eismo įvykio metu. Byloje nėra pateikta įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad 2015 m. sausio 20 d. eismo įvykio tarp minėtu transporto priemonių iš tiesų nebuvo.

PrieÅ¡ingai, paties atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ekspertas, atlikęs tyrimÄ , konstatavo, kad apžiÅ«rint transporto priemones, ant automobilio Audi deÅ¡inio Å¡ono susiformavę sugadinimai tikėtina padaryti susidÅ«rimo su automobiliu Rover metu. Taigi, nenuneigta aplinkybė, kad Å¡is eismo įvykis buvo. Tačiau toliau nurodoma, kad eismo įvykis buvo kitomis, nei nurodoma aplinkybėmis. Bet vien ta aplinkybė, kad eismo įvykis galbÅ«t buvo kitomis aplinkybėmis, nei nurodė Å¡alys, nenuneigia paties eismo įvykio buvimo.

Mano, kad tokios aplinkybės – kokiu greičiu važiavo transporto priemonės, koks buvo jų apsisukimo laipsnis, kokiu atstumu vienas nuo kito automobiliai iÅ¡sidėstė po eismo įvykio, Å¡ioje byloje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos. Patys eismo įvykio dalyviai nurodė, kad jie po eismo įvykio neturėjo reikiamų priemonių ir neatliko jokių detalių matavimų. Kadangi ginčo nebuvo, jie elementariai pabraižė eismo įvykio schemÄ . G. G. tai buvo pirmas eismo įvykis, todėl pilnai tikėtina, kad natÅ«raliai, protingai jis galėjo klysti dėl tam tikrų aplinkybių.

NatÅ«ralu, kad asmuo gali tiksliai nežinoti, koks buvo atstumas, transporto priemonės greitis iki transporto priemonėms atsitrenkiant, asmuo tokiu metu yra labiausiai susitelkęs į siekį iÅ¡vengti eismo įvykio, į keliÄ , o ne į spidometrÄ . Eismo įvykio dalyviai taip pat nekreipė didelio dėmesio fiksuojant aplinkybes, ypač, kad ir pats AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas, kuris atvyko apklausti G. G., taip pat neatliko jokių matavimų, paprašė apytiksliai pabraižyti eismo įvykio schemÄ , todėl pagal tas aplinkybes, kurios G.

G. atrodė, kurias jis atsiminė, ir pabraižė schemÄ . O į eismo įvykio modeliavimo programÄ Ä¯vedus kad ir Å¡iek tiek kitokius duomenis, eismo mechanizmas iÅ¡ karto keičiasi. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nėra pateikęs į bylÄ Ä¯rodymų, patvirtinančių, kad Å¡alys turėjo tikslÄ apgauti draudimo kompanijÄ , sÄ moningai sužaloti automobilį tikslu gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Pažymi, kad liudytoju apklaustas D. Ž., kuris važiavo su vienu iÅ¡ eismo įvykio dalyvių, patvirtino, kad eismo įvykis buvo ir jis buvo Å¡alių nurodytomis aplinkybėmis.

Kitų įrodymų, kad eismo įvykis buvo kitomis aplinkybėmis, nėra. Nors AB „Lietuvos draudimas“ atstovas akcentuoja transporto priemonių susidÅ«rimo statmenumÄ , kaip labiausiai abejonių sukeliantį faktÄ , tačiau atkreipia dėmesį, kad tiek eismo įvykio deklaracijoje, tiek schemoje, kuriÄ vėliau pabraižė, eismo įvykio dalyviai lygiai taip pat nurodė, kad susidÅ«rimas įvyko statmenai. Taigi, esminę aplinkybę, kaip įvyko susidÅ«rimas, jie nurodė teisingai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad modeliavimo programoje buvo naudojami tiek G.

G., tiek R. S. teikti duomenys. Byloje nėra įrodymų, kad G. G. bÅ«tų sÄ moningai AB „Lietuvos draudimas“ pateikęs neteisingus duomenis (garso įraÅ¡o 14.30 min., 47.36 min., b.l. 138, t II).2016 m. spalio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. pažymėjo, kad AB „Lietuvos draudimas“ niekada neginčijo fakto, kad Å¡alių automobiliai Audi ir ROVER 75 kontaktavo. Tačiau pagal tai, kaip jie kontaktavo (pagal jų sugadinimus ir visa kt.), matosi, kad susidÅ«rimas buvo labai statmenas, dėl ko kyla klausimas, ar jie buvo susidÅ«rę eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis.

Nesutinka su pozicija, kad konkrečios eismo įvykio aplinkybės (dėl atstumų, stabdymo greičių ir kt.) nėra reikÅ¡mingos. Nagrinėjami du reikalavimai. I. P. reikalavimas kyla iÅ¡ delikto ir civilinės atsakomybės sutarties ir Å¡iuo atveju esminis klausimas – kuris eismo įvykio dalyvis yra kaltas dėl eismo įvykio, todėl ir reikia nustatyti konkrečias eismo įvykio aplinkybes. G. G. reikalavimas kyla sutartiniu pagrindu iÅ¡ transporto priemonės draudimo sutarties. Transporto priemonės draudimo sutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, privaloma tÄ eismo įvykį fiksuoti, privaloma praneÅ¡ti draudikui, suteikti teisingÄ informacijÄ .

Nagrinėjamoje situacijoje, kai buvo praneÅ¡ta apie šį eismo įvykį, AB „Lietuvos draudimas“ turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ tirti šį įvykį. Ir kadangi susidÅ«rimas buvo labai statmeno pobÅ«džio, dėl to buvo atliktas papildomas tyrimas, kurį atliko kompetentingas asmuo, kuris anksčiau (nuo 2008 m. iki 2012 m.) buvo įraÅ¡ytas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , naudodamas tÄ pačiÄ programÄ ir tas pačias metodikas, kurias naudoja ir Lietuvos teismo ekspertizės centras.

Atlikus tyrimÄ , buvo nustatyta, kad pagal eismo įvykių dalyvių pateiktus duomenis transporto priemonių padėtys ir atstumai viena nuo kitos po eismo įvykio turėjo bÅ«ti kitokie, nei nurodė juos buvus eismo įvykio dalyviai. O skirtumas tarp jų nurodyto transporto priemonių atstumo po eismo įvykio – 2-3 m., bei ekspertų nustatytų – 12-15 m., yra labai akivaizdus, suvokiamas ir mokyklinukui, todėl turėjo bÅ«ti suvokiamas ir eismo įvykio dalyvių. Kadangi eismo įvykis įvyko kitomis, nei eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis (byloje tai įrodančių įrodymų yra pakankamai), todėl pasakyti aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai, kas kaltas dėl Å¡ito eismo įvykio, nėra jokios galimybės. Tas faktas, kad G.

G. pripažino savo kaltę, nei AB „Lietuvos draudimas“, kaip draudikui, nei tuo labiau teismui nėra privalomas, turi bÅ«ti iÅ¡tirtos visos aplinkybės. Pas visus draudikus yra numatyta sankcija: jei asmuo suteikia neteisingÄ informacijÄ apie eismo įvykį, jam draudimo iÅ¡moka nemokama. Å iuo atveju niekaip kitaip to įrodyti neina, kaip tik objektyviu tyrimu. Kadangi tiek AB „Lietuvos draudimas“ ekspertas, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas nurodo iÅ¡ esmės tÄ patį – kad transporto priemonės susidÅ«rė statmenai ir turėjo atÅ¡okti daugiau kaip 3 metrai nuo viena kitos, – mano, kad AB „Lietuvos draudimas“ įrodė, jog G.

G. teikė neteisingus duomenis, dėl ko Å¡alinama draudiko pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi, ieÅ¡kiniai atmestini: I. P. – nes neįrodyta viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – kaltė; G. G. – nes buvo suteikta neteisinga informacija (garso įraÅ¡o 26.17 min., 53.40 min., b.l. 138, t II).            Dėl I. P. ieÅ¡kinio.Teismas, teismo posėdyje iÅ¡klausęs dalyvaujančių byloje asmenų ir jų atstovų paaiÅ¡kinimus, liudytojo parodymus, iÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, nustatė, kad 2015 m. sausio 20 d.

Vilkaviškio r. sav., Čyčkų k., šalutinio ir pagrindinio kelių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė transporto priemonės: automobilis ROVER 75, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis ROVER 75), nuosavybės teise priklausęs ieškovei I. P., kurį vairavo trečiasis asmuo R. S., ir automobilis AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis AUDI A8), nuosavybės teise priklausantis G. G., kurį pastarasis ir vairavo. Dėl šio eismo įvykio buvo apgadintos abi transporto priemonės: automobiliui ROVER 75 buvo apgadinta priekinė dalis, automobiliui AUDI A8 – dešinysis šonas.Kaltu dėl eismo įvykio save pripažino G.

G.. Nesant nukentėjusių asmenų bei ginčo dėl eismo įvykio kaltininko, eismo įvykio dalyviai R. S. ir G. G. užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , kurioje atvaizdavo transporto priemonių judėjimo kryptis, tai, kad automobilis ROVER 75 važiavo pagrindiniu keliu, o automobilis AUDI A8 – Å¡alutiniu keliu, automobilių susidÅ«rimo, jų kontaktavimo ir, atitinkamai, apgadinimų vietas – automobilis ROVER 75 priekiu atsitrenkė į automobilio AUDI A8 deÅ¡inįjį Å¡onÄ (b.l. 13, t. I, b.l. 67, t.

II). Teismo posėdžio metu eismo įvykio dalyviai G. G. ir R. S. bei liudytojas D. Ž. patvirtino, kad R. S. automobiliu ROVER 75 važiavo pagrindiniu keliu, o G. G. automobiliu AUDI A8 važiavo Å¡alutiniu keliu. Automobilio AUDI A8 valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimas Nr. 310189979), todėl I. P. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos (sugadinant jai priklausantį automobilį) atlyginimo, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė iÅ¡mokėti jai draudimo iÅ¡mokÄ argumentuojant tuo, kad atlikto tyrimo metu nustatyta, jog automobilis ROVER 75 sunaikintas kitomis, nei nurodyta, eismo įvykio aplinkybėmis, todėl automobilio AUDI A8 valdytojas nėra atsakingas dėl automobiliui ROVER 75 padarytų sugadinimų (b.l. 12, t.

I). AB „Lietuvos draudimas“ pateikė 2015 m. vasario 20 d. Nr. 1544573 ekspertinę pažymÄ , kurioje fiksuota, jog vairuotojas R. S. nurodė, kad prieÅ¡ eismo įvykį jis važiavo iÅ¡ VilkaviÅ¡kio į Čyčkų kaimÄ ; įvažiavus į Čyčkų kaimÄ , pirmoje sankryžoje su Å¡alutiniu keliu, jam iÅ¡ kairės staiga iščiuožė automobilis Audi; prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ Rover važiavo apie 50-60 km/h greičiu ir vairuotojas, pastebėjęs kliÅ«tį, spėjo nuspausti stabdžių pedalÄ , tačiau greitis nesumažėjo.

AtsiradusiÄ kliÅ«tį vairuotojas pastebėjo maždaug prieÅ¡ 2 - 5 m. Ä®vykio metu kelio danga buvo padengta sniegu. Po susidÅ«rimo automobilis Audi sustojo apie 1 m atstume už susidÅ«rimo vietos, automobilis Audi buvo numuÅ¡tas apie 2 - 3 m ir sustojo sankryžos pakraÅ¡tyje. Vairuotojas G. G. nurodė, kad prieÅ¡ eismo įvykį jis automobiliu Audi važiavo iÅ¡ Vaičlaukio kaimo link Alvito apie 60 km/h greičiu. Čyčkų kaime, privažiavus sankryÅ¾Ä su Å¡alutiniu keliu, vairuotojas bandė stabdyti, tačiau dėl slidžios kelio dangos automobilis slydo ir nesustojęs iÅ¡slydo į sankryÅ¾Ä .

Automobilio Audi greitis iki susidÅ«rimo Å¡iek tiek sumažėjo ir į sankryÅ¾Ä Audi įslydo apie 40 km/h greičiu. Po susidÅ«rimo Audi sustojo nublokÅ¡tas apie 3 m atstumu nuo susidÅ«rimo vietos, o automobilis Rover sustojo priekiu įsirėmęs į automobilio Audi deÅ¡inį Å¡onÄ . Atsižvelgiant į vairuotojų nurodomas eismo įvykio aplinkybes, Å¡is įvykis buvo sumodeliuotas kompiuterine programa PC-crash 8.3. Modeliuojant nustatyta, kad po susidÅ«rimo vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis, automobilis Audi turėjo bÅ«ti nublokÅ¡tas už sankryžos ribų, automobilių judėjimo krypčių suminio vektoriaus kryptimi, ir sustoti Å¡alikelėje, pasisukęs apie 180° kampu prieÅ¡ laikrodžio rodyklę.

Automobilis Rover turėjo sustoti už važiuojamųjų dalių susikirtimo, pasisukęs apie 120° kampu pagal laikrodžio rodyklę. Modeliuojant priimta, kad automobilis Audi susidÅ«rimo metu juda 30 km/h greičiu, o automobilis Rover 50 km/h. Kompiuterinės rekonstrukcijos metu nustatytos aplinkybės techniniu požiÅ«riu prieÅ¡tarauja vairuotojų nurodomoms versijoms, kas suteikia pagrindÄ teigti, jog automobiliai buvo sugadinti ne vairuotojų nurodomomis, bet kitomis aplinkybėmis. ApžiÅ«rint automobilį Audi, ant deÅ¡iniojo Å¡ono susiformavę sugadinimai tikėtina padaryti kontakto su automobiliu Rover metu.

Tačiau kontakto zonoje susiformavo vertikalūs dažų dangos nubrozdinimai, kas įgalina teigti, kad galimo automobilių tarpusavio kontakto metu automobilis Audi ne judėjo nurodomu apie 40 km/h greičiu, bet stovėjo. Analogiško pobūdžio pėdsakai susiformavo ir ant automobilio Rover priekinės dalies kontaktinių kėbulo detalių – bamperio, variklio dangčio (b.l. 13-19, t. I, b.l. 67-70, t. II).Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. rugpjūčio 3 d. ekspertizės akte Nr. 11-1269 (16) pateikta išvada, kad jeigu automobilis „Rover 75“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytomis kelio sÄ lygomis užstabdymo pradžios momentu apie 50 km/h greičiu, atsitrenktų į prieÅ¡ sankryÅ¾Ä 20 m atstumu užstabdyto ir į sankryÅ¾Ä apie 26 km/h greičiu įslydusio automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deÅ¡inį Å¡onÄ durelių srityje, tai po atsitrenkimo automobilio „Rover 75“ pradinės judėjimo krypties atžvilgiu pasisukdamas pagal laikrodžio rodyklę virÅ¡ 140° kampu, jo svorio centras persislinktų apie 8 m atstumÄ , nuo susidÅ«rimo vietos nublokÅ¡damas automobilį „Audi A8“ savo judėjimo kryptimi ir į deÅ¡inę jo svorio centrui persislenkant apie 15 m atstumu, kuris bloÅ¡kimo metu pasisuktų prieÅ¡ laikrodžio rodyklę apie 148° kampu.

Jeigu automobilis „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytomis kelio sÄ lygomis užstabdymo pradžios momentu apie 50 km/h greičiu, atsitrenktų į prieÅ¡ sankryÅ¾Ä 25 m atstumu užstabdyto ir į sankryÅ¾Ä apie 17 km/h greičiu įslydusio automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deÅ¡inį Å¡onÄ durelių srityje, tai po atsitrenkimo automobilio „Rover 75“ pradinės judėjimo krypties atžvilgiu pasisukdamas pagal laikrodžio rodyklę apie 74° kampu, jo svorio centras persislinktų apie 7,4 m atstumÄ , nuo susidÅ«rimo vietos nublokÅ¡damas automobilį „Audi A8“ savo judėjimo kryptimi ir į deÅ¡inę jo svorio centrui persislenkant apie 11,9 m atstumu, kuris bloÅ¡kimo metu pasisuktų prieÅ¡ laikrodžio rodyklę apie 165° kampu.

Tačiau ekspertas pateikti atsakymų į kitus teismo užduotis klausimus (tame tarpe ir dėl eismo įvykio mechanizmo atsižvelgiant į transporto priemonių sugadinimus) negalėjo dėl netinkamai padarytų, neinformatyvių nuotraukų bei kitų priežasčių (b.l. 115-122, t. II).Kaip minėta, automobilio AUDI A8 valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra nustatyta, kad iÅ¡ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę, todėl nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimÄ turi tenkinti iÅ¡ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko, o jeigu tokio draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumÄ atlygina transporto priemonės valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014).

Todėl pirmiausia analizuotina, ar atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nagrinėjamoje situacijoje turi pareigÄ atlyginti I. P. žalÄ , iÅ¡mokėdamas jai draudimo iÅ¡mokÄ .Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡moka Å¡io įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ savo atsisakymÄ sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ grindžia tuo, kad dėl to, jog atsakovui buvo pateikta klaidinga informacija apie eismo įvykį, neįmanoma nustatyti, kuriam iÅ¡ valdytojų iÅ¡ tikrųjų kyla civilinė atsakomybė dėl atsiradusios žalos, nėra jokių objektyvių duomenų, kad bÅ«tent G. G. yra kaltas dėl eismo įvykio.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalimi (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ tenka pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo.

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ teigia, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent G. G. yra kaltas dėl eismo įvykio, tačiau šis atsakovo teiginys iš esmės grindžiamas tik tuo, kad eismo įvykių modeliavimo programoje suvedus tam tikrus eismo įvykio dalyvių nurodytus duomenis, yra neatitikimų tarp gautų rezultatų ir eismo įvykio dalyvių nurodytų faktinių eismo įvykio aplinkybių. Tačiau teismo nuomone, vien to nepakanka išvadai, jog G. G. nėra kaltas dėl 2015 m. sausio 20 d.

įvykusio eismo įvykio.Pažymėtina, kad pirmiausia pats G. G. pripažino savo kaltę dėl minėto eismo įvykio tiek iÅ¡ karto po eismo įvykio, tiek ir vėliau, taip pat ir viso teisminio proceso metu: jis nurodė, kad bÅ«tent jo vairuojamas automobilis AUDI A8 iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio ir nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui ROVER 75. Å iÄ G. G. nurodytÄ esminę eismo įvykio aplinkybę patvirtino ir kitas eismo įvykio dalyvis – R. S., bei liudytojas D. Ž..

Teismo nuomone, tai yra esminė aplinkybė sprendžiant dėl eismo įvykio dalyvių kaltės: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi 2015 m. sausio 20 d. eismo įvykio metu) 154 punkte nustatyta, kad nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu; taigi, nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas, nedavęs kelio transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, pripažintinas kaltu dėl eismo įvykio.

Patys atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojai pripažino (tiek atsakovo ekspertas ekspertinėje pažymoje, tiek atsakovo atstovas posėdžio metu), kad transporto priemonės AUDI A8 ir ROVER 75 kontaktavo, pripažįsta, kad tikėtina, jog jos kontaktavo eismo įvykio dalyvių nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, tačiau kitomis aplinkybės. Iš ekspertų išvadų seka, kad minėto eismo įvykio dalyviai turėjo arba judėti kitu greičiu ir pradėti stabdyti kitokiu atstumu iki sankryžos, arba transporto priemonės po eismo įvykio turėjo išsidėstyti kitaip, nei nurodė eismo įvykio dalyviai.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad modeliavimo rezultatas priklauso nuo suvestų duomenų, kuriuos nurodė eismo įvykio dalyviai. Tuo tarpu patys eismo įvykio dalyviai teigia, kad nei tikslių greičių, nei tikslių stabdymo pradžios atstumų, nei tikslių atstumų tarp transporto priemonių po eismo įvykio jie neatsiminė, nes įsidėmėti nesistengė, specialiai nematavo, kadangi nemanė, jog tai bus taip reikÅ¡minga, o duomenis, primygtinai praÅ¡omi tyrimÄ atlikusio AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojo, nurodė apytiksliai pagal savo suvokimÄ , kuris galėjo bÅ«ti ir klaidingas.

Taigi, eismo įvykio dalyviai patys pripažįsta, kad jie galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl tokių aplinkybių, kaip transporto priemonių judėjimo greitis, stabdymo pradžios atstumai ir kt. Teismas sutinka su I. P. ir G. G. atstovų pozicija, kad tai, jog eismo įvykio dalyviai tokių aplinkybių neįsidėmėjo, yra visai natÅ«ralu ir suprantama, kadangi eilinis protingas žmogus, vairuotojas, neskaičiuoja prieÅ¡ kiek metrų pradeda stabdyti transporto priemonę, nestebi kaip mažėja jos greitis ir pan., dėmesys bÅ«na sukoncentruotas į situacijÄ kelyje, ypač susidÅ«rimo grėsmės momentu.

Pagal Å¡alių pateiktus duomenis, paties transporto priemonių susidÅ«rimo mechanizmas aiÅ¡kus: pagal atsakovo eksperto iÅ¡vadas transporto priemonės susidÅ«rė statmenai, eismo įvykio dalyviai eismo įvykio deklaracijoje ir schemoje taip pat atvaizdavo statmenÄ transporto priemonių susidÅ«rimÄ . Duomenų, kad transporto priemonių sugadinimai bÅ«tų tarpusavyje nesuderinami, taip pat nėra. Nei AB „Lietuvos draudimas“ ekspertinėje pažymoje, nei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nėra duomenų, kurie nuneigtų eismo įvykio dalyvių nurodytÄ aplinkybę, kad G.

G. vairuojamas automobilis AUDI A8 iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio ir į jį atsitrenkė R. S. vairuojamas automobilis ROVER 75, kuris važiavo pagrindiniu keliu. O tai, kiek metrų po susidÅ«rimo transporto priemonės atsiskyrė viena nuo kitos (3 ar 15 m.), kokios buvo jų padėtys, įtakos sprendžiant dėl G. G. kaltės neturi (ginčo dėl kitų sankryžoje ar už sankryžos esančių objektų kliudymo ar pan. nėra). Pažymėtina, kad nors atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ daro prielaidÄ egzistavus eismo įvykio dalyvių susitarimui dėl eismo įvykio inscenizavimo siekiu gauti draudimo iÅ¡mokÄ , kas yra neteisėta nusikalstama veika, bet duomenų, kad AB „Lietuvos draudimas“ bÅ«tų kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nėra.

Taigi, teismas, remdamasis įrodymų pusiausvyros principu, sprendžia, kad įvertinus visus byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina, kad toks eismo įvykis su esmine aplinkybe, jog G. G. vairuojamas automobilis AUDI A8 iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio ir nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui ROVER 75, buvo, nei jo nebuvo. Pripažinus, kad G. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi 2015 m. sausio 20 d. eismo įvykio metu) 154 punktÄ , dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta I.

P. priklausiusi transporto priemonė ROVER 75, konstatuotina, kad egzistuoja visos G. G. civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti I. P. draudimo iÅ¡mokos, atitinkamai, ji priteistina I. P. teismo sprendimu. Dėl priteistinos žalos dydžio. Pateikti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovei priklaususio automobilio ROVER 75 (2002 m. gamybos, kuro tipas – dyzelinas) vidutinė rinkos vertė – 2000 Eur (b.l. 11, 43, t.

I). IeÅ¡kovė šį automobilį pardavė už 100 Eur (b.l. 10, t. I), todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovė I. P. dėl minėto eismo įvykio patyrė 1900 Eur žalos: 2000 Eur – 100 Eur. Nors atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ teigia, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai pigiai pardavė automobilį – nurodo, kad realaus aukciono metu nustatyta, jog automobilio likutinė vertė – 270 Eur, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad kaina, už kuriÄ ieÅ¡kovė pardavė automobilį, ir atsakovo vykdyto aukciono metu nustatyta automobilio kaina skiriasi tik Å¡iek tiek daugiau nei 2 kartus, sprendžia, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai pigiai pardavė automobilį.

Sutinkamai su CK 6.251 straipsniu, asmeniui padaryta žala turi bÅ«ti atlyginta visiÅ¡kai. Todėl ieÅ¡kovei I. P. iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 1900 Eur žalos atlyginimo.Pripažinus atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pareigÄ pilnai atlyginti ieÅ¡kovės I. P. dėl eismo įvykio patirtÄ Å¾alÄ , jos ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo subsidiariai iÅ¡ G. G. atmestinas, nes, kaip minėta aukščiau, tik tuo atveju, jei draudikas žalos pilnai neatlygintų, ieÅ¡kovė turėtų teisę jos atlyginimo reikalauti iÅ¡ G.

G.. Dėl ieÅ¡kovo G. G. ieÅ¡kinio.Nustatyta, kad tarp G. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ taip pat buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis (KASKO) (transporto priemonių draudimo liudijimo serija LD, numeris 102671787) (toliau – Draudimo sutartis), kuria G. G. buvo apdraudęs savo automobilį AUDI A8 (b.l. 50-51, t. II). Ä®vykus minėtam eismo įvykiui, G. G. ir pats kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl jo transporto priemonės apgadinimu patirtos žalos atlyginimo, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė jam mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , argumentuodamas, kad pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01), kurių pagrindų buvo sudaryta draudimo sutartis, iÅ¡mokos nemokėjimas pagrįstas taip: pagal taisyklių 11.1.4 punktÄ draudimo iÅ¡moka mažinama arba nemokama, jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys, arba apdraustasis, arba naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudikÄ klastodami faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumÄ .

Atlikto įvykio aplinkybių tyrimo metu nustatyta, kad automobilis sunaikintas kitomis nei nurodyta aplinkybėmis (b.l. 6, t. II). Bylos nagrinėjimo metu atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas atsisakymÄ iÅ¡mokėti G. G. draudimo iÅ¡mokÄ grindė tuo, kad G. G. pažeidė savo įsipareigojimus pagal Draudimo sutartį atskleisti draudikui visÄ ir teisingÄ informacijÄ apie įvykį, kuris gali bÅ«ti pripažįstamas draudžiamuoju. Todėl G. G. taikytina sankcija – remiantis AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) 8.1.17 punktu, įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju.

AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) (b.l. 52-66, t. II) 8.1.17 punkte nustatyta, jog nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi įvykiai, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti iÅ¡mokÄ ar jÄ padidinti, suklastojo ar pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius. Å ių taisyklių 11.1.4 punkte taip pat nurodyta, kad draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti mažinama ar nemokama, jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys, arba apdraustasis, arba naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudikÄ klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumÄ .

Pagal Å¡ių nuostatų esmę, pagrindas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju yra draudėjo (ar kitų atitinkamų asmenų) nesÄ Å¾iningumas, tyčinis veikimas (neveikimas), siekiant gauti iÅ¡mokÄ ar jÄ padidinti, atitinkamai, teismo nuomone, jei draudėjas klaidingai nurodė kokiÄ nors informacijos sÄ Å¾iningai dėl to klysdamas, tuomet taikyti AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) 8.1.17, 11.1.4 punktuose nustatytas sankcijas pagrindo nėra.

Taigi, vadovaujantis jau minėta Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalimi (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) bei CPK 178 straipsniu, atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ tenka pareiga įrodyti, kad G. G. tyčia, sÄ moningai pateikė atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ neteisingÄ informacijÄ apie eismo įvykio aplinkybes ar tyčia padarė eismo įvykį, bandė suklaidinti draudikÄ klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis.IÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ ekspertinėje pažymoje bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte padarytų iÅ¡vadų, galima pripažinti, kad G.

G. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė klaidingÄ informacijÄ dėl tam tikrų eismo įvykio aplinkybių: kaip minėta aukščiau, iÅ¡ ekspertų iÅ¡vadų seka, kad minėto eismo įvykio dalyviai turėjo arba judėti kitu greičiu ir pradėti stabdyti kitokiu atstumu iki sankryžos, arba transporto priemonės po eismo įvykio turėjo iÅ¡sidėstyti kitaip, nei nurodė eismo įvykio dalyviai, įskaitant G. G.. Pats G. G. iÅ¡ esmės pripažino, kad atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ galėjo pateikti neteisingÄ informacijÄ , nes nei tikslių greičių, nei tikslių stabdymo pradžios atstumų, nei tikslių atstumų tarp transporto priemonių po eismo įvykio jis neatsiminė.

Tačiau atsižvelgiant į G. G. paaiÅ¡kinimus, į duomenis AB „Lietuvos draudimas“ ekspertinėje pažymoje bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte, teismo vertinimu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad G. G. tyčia, sÄ moningai pateikė atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ neteisingÄ informacijÄ apie eismo įvykio aplinkybes. Be to, esminės eismo įvykio aplinkybės (dėl paties transporto priemonių susidÅ«rimo mechanizmo (kad automobilis ROVER 75 statmenai atsitrenkė į automobilį AUDI A8), dėl transporto priemonių sugadinimų) nurodytos teisingai.

Taigi, teismas konstatuoja, kad atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ šiuo atveju neįrodė savo teiginių, kad G. G. tyčia, sÄ moningai pateikė atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ neteisingÄ informacijÄ apie eismo įvykio aplinkybes ar tyčia padarė eismo įvykį, bandė suklaidinti draudikÄ klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis. Be to, jeigu tokios aplinkybės atsakovui buvo žinomos, jis turėjo inicijuoti ikiteisminį tyrimÄ dėl tokių minimų veiksmų, kurie savo esme laikytini nusikalstamais, tačiau į bylÄ nėra patekta duomenų, kad jis tokį ikiteisminį tyrimÄ bÅ«tų inicijavęs. Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti G.

G. draudimo iÅ¡mokÄ , atitinkamai, ji priteistina teismo sprendimu.Dėl priteistinos žalos (draudimo iÅ¡mokos) dydžio. G. G. į bylÄ yra pateikęs UAB „Asistavita“ 2015 m. sausio 30 d. atliktÄ Transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ Nr. ASIS-150126, kurioje nurodyta, kad dėl automobilio AUDI A8 apgadinimų G. G. patyrė 2030 Eur nuostolius (2700 Eur (transporto priemonės rinkos vertė prieÅ¡ apgadinimÄ ) – 670 Eur (apgadintos transporto priemonės likutinė vertė) = 2030 Eur) (b.l. 10-26, t.

II). Teismui netikėti kompetentingo turto vertintojo pateiktu nuostolių apskaičiavimu pagrindo nėra, juolab, kad nurodytos nuostolių (žalos) sumos neginčija ir atsakovas AB „Lietuvos draudimas“. Tačiau pripažintinas pagrįstu atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ argumentas, kad nurodyta 2030 Eur suma turėtų bÅ«ti sumažinta Draudimo sutartyje numatyta 144,81 Eur besÄ lyginės iÅ¡skaitos (franÅ¡izės) suma (b.l. 50, t. II), todėl G. G. iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 1885,19 Eur draudimo iÅ¡moka, kaip žalos atlyginimas (2030 Eur – 144,81 Eur).

          Procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.Sutinkamai su CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ I. P. taip pat priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo 1900 Eur sumos nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ G. G. taip pat priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo 1885,19 Eur sumos nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.Ieškovė I.

P. Å¡ioje byloje turėjo iÅ¡ viso 610,76 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (pagal pateiktus dokumentus): sumokėjo 57,00 Eur žyminį mokestį ir 0,58 Eur komisinį mokestį (b.l. 7, t. I), 550,00 Eur advokatui už suteiktÄ teisinę pagalbÄ (b.l. 6, 76, t. I) ir 3,18 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų (b.l. 55-57, t. I). G. G. Å¡ioje byloje turėjo iÅ¡ viso 861,19 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (pagal pateiktus dokumentus): sumokėjo 61,00 Eur žyminį mokestį ir 0,19 Eur komisinį mokestį (b.l. 1, t. II) ir 800,00 Eur advokatui už suteiktÄ teisinę pagalbÄ (b.l. 69-71, t.

I, b.l. 7-8, 133-136, t. II). Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ Å¡ioje byloje turėjo iÅ¡ viso 386,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (pagal pateiktus dokumentus) – sumokėjo tiek už teismo ekspertizę (b.l. 112, 123-125, t. II). Duomenų apie trečiojo asmens R. S. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje nėra. Sprendžiant klausimÄ dėl Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, reikia vadovautis CPK 93 straipsnio nuostatomis. Tačiau nagrinėjama byla turi savo specifikÄ â€“ joje nagrinėjami du savarankiÅ¡ki ieÅ¡kiniai, kas turi įtakos ir paskirstant Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kaip minėta, ieškovė I. P. šioje byloje turėjo iš viso 610,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jos patikslinto ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“, kaip pagrindinio skolininko, tenkinamas 100 proc., o reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš G. G., kaip subsidiaraus skolininko, visiškai atmetamas. Esant tokiai situacijai, visos ieškovės I. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos (610,76 Eur) priteistinos iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Sprendžiant dėl G.

G. turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas mano, esant reikalinga G. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas – 861,19 Eur, sugrupuoti, atsižvelgiant į tai, dėl kurio ieškinio (I. P. ar savo paties ieškinio) G. G. atitinkamas išlaidas patyrė. Dėl I. P. pareikšto jo atžvilgiu ieškinio G. G. patyrė 600 Eur išlaidų (b.l. 69-71, t. I). Dėl savo paties pareikšto ieškinio G. G. papildomai dar patyrė 261,19 Eur išlaidų (b.l. 1, 7-8, t. II). Kadangi I. P. patikslinto ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš G.

G. atmestas, iš ieškovės I. P. G. G. naudai priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad G. G. ieškinys tenkinamas iš dalies (96,43 proc.), G. G. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 251,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (261,19 Eur × 96,43 proc.).Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos – 386,85 Eur, yra susiję tiek su I.

P., tiek su G. G. ieškiniu. Kadangi I. P. reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“, kaip pagrindinio skolininko, tenkinamas 100 proc., o G. G. ieškinys tenkinamas 96,43 proc., atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ iš G. G. priteistina 6,91 Eur bylinėjimosi išlaidų ((386,85 Eur :

2) × 3,57 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).Atlikus įskaitymÄ , G. G. iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 244,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (251,87 Eur – 6,91 Eur).Valstybės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡ioje byloje sudaro 15,19 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 3, t. I). Sutinkamai su CPK 96 straipsnio nuostatomis, iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ valstybei priteistina 14,92 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų ((15,19 Eur : 2) + ((15,19 Eur :

2) × 96,43 proc.)). G. G. tenkanti 0,27 Eur pašto išlaidų dalis ((15,19 Eur :

2) × 3,57 proc.) nepriteistina, nes nesiekia nustatytos minimalios valstybei priteistinos 3,00 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).             Vadovaudamasis CPK 260, 307, 310 straipsniais, teismas              n u s p r e n d ė :              I. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas (juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) 1900 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus eurų) žalos atlyginimo, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (1900 Eur ) nuo 2015 m. gegužės 18 d. ir visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 610,76 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus deÅ¡imt eurų 76 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų I.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)).Likusioje dalyje (dėl reikalavimo priteisti subsidiariai žalÄ iÅ¡ G. G.) patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)). G. G. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas (juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas J.

Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) 1885,19 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus 19 ct) draudimo iÅ¡mokos, kaip žalos atlyginimo, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (1885,19 Eur ) nuo 2015 m. gruodžio 10 d. ir visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 244,96 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 96 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)).Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas (juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) 14,92 Eur (keturiolika eurų 92 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (paÅ¡to iÅ¡laidų) valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Å iaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                               Laimutis Vaitkus