2022-04-06 Nr. AB-8632-3-61-3-05046-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1866-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05046-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 21S36191 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento antrosios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 6K-2280 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad iš kilmės valstybės jis išvyko dėl to, kad jam gresi persekiojimas, kadangi pareiškėjas dalyvavo demonstracijose, pareiškėjui grasino (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) milicija.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo skundą nagrinėjant Komisijoje jis turėjo būti išklausytas ir tai nurodė savo skunde. Tačiau Komisija nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime ir teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

4. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti. Pareiškėjas Departamento vykdyto tyrimo metu buvo nurodęs faktines aplinkybes, pagrindžiančias prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, įrodymų, kurie paneigia Departamento išvadas. Pareiškėjas skunde Komisijai nurodė ir nuoširdžiai papasakojo visas teisingam sprendimui reikalingas aplinkybes. Taigi pareiškėjas pajutęs realią grėsmę savo gyvybei nusprendė išvykti iš šalies. Bėgdamas nuo persekiojimų išvyko į Lietuvą. Pareiškėjas nesutinka su sprendimu jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, nes savo kilmės šalyje jis nesulaukė nei teisėsaugos pareigūnų, nei artimųjų pagalbos. Vadinais, jei pareiškėjas bus grąžintas į savo kilmės šalį jam gresia mirtis ir susidorojimas

5. Dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pareiškėjas nurodė, jog nenustatytos būtinos užsieniečio išsiuntimo sąlygos. Ši Sprendimo dalis yra nepagrįsta objektyviais įrodymais. Sprendime nurodoma, kad yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali pasislėpti, tačiau koks pagrindas tokiai išvadai, lieka neaišku. Vadinasi, aptariama Sprendimo dalis yra grindžiama tik hipotetinio pobūdžio įsitikinimu, kad neva yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali slėptis. Pareiškėjas prašytų suteikti galimybę savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, nes Komisija detaliai neįvertino išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos aplinkybių.

6. Pareiškėjo teigimu, vien tai, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas atmestas, negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Departamentas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, nors ir ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tačiau tinkamai neįvertino pareiškėjo paaiškinimų ir atsižvelgdamas į juos, nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę. Atsakovas atlikdamas vertinimą, tikėtina, pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 7 d.) (toliau – ir Aprašas) nuostatas ir dėl šios priežasties ginčijamame sprendime padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnį nėra pagrindo. Taigi, ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra naikintinas.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad ir Komisija atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, teisingai neįvertino motyvų, nevertino argumentų dėl pareiškėjo išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertino maksimalios trukmės draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės. Pareiškėjo skundas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, dėl ko Komisijos sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

8. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Departamentas paaiškino, jog išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso nuostatų. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad dalyvavo protestuose ir jam grasina (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) (milicijos grasinimas), buvo bendro pobūdžio, neišsamus. Pareiškėjas nežinojo tariamų persekiotojų vardų, pavardžių, bandant išsiaiškinti papildomas detales, atsakinėjo trumpai, nepraplėsdamas pirminio pasakojimo ribų. Pareiškėjas teigė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes ten nesaugu, tačiau tvirtino, kad jo mama vis dar gyvena (duomenys neskelbtini). Esant minėtiems pasakojimo trūkumams Departamentas nusprendė pareiškėjo pasakojimo nelaikyti patikimu įrodymu. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, prieglobsčio prašytojas nepateikė.

10. Departamentas pažymėjo, kad aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius), taip pat nenustatyta. Pareiškėjo profilis neatitinka (duomenys neskelbtini) pareigūnų įtarimus sukeliančių asmenų profilio. Vien fakto, kad pareiškėjas praeityje dalyvavo protestuose, nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti: jis nebuvo sulaikytas ar pagrobtas. Todėl, įvertinęs surinktą informaciją, Departamentas nenustatė tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, nes jo istorija neleidžia identifikuoti tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini)) tikėtinų motyvų ir tikslų jį persekioti, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Kadangi nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindė jo baimės patirti persekiojimą, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta, taigi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

11. Dėl papildomos apsaugos nesuteikimo atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. informacija, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo kilmės valstybėje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Be to, (duomenys neskelbtini) yra vienas iš trijų miestų (kiti yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo. Todėl Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Departamento teigimu, pareiškėjo skundo teiginiai, jog Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė suteikti prieglobstį, nes tinkamai ir individualizuotai neišnagrinėjo pareiškėjo Prašymo, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Pareiškėjas nepateikė jokių prašymo motyvus patvirtinančių įrodymų, todėl jo pasakojimo turinio patikimumas buvo vertinamas atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, laikantis Aprašo 99 punkto nuostatų. Departamentas pabrėžė, jog pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo neišsamus, bendro pobūdžio, abstraktus bei iš dalies prieštaravo tyrimo metu surinktai informacijai apie kilmės valstybę, kadangi (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės, o pareiškėjas nebuvo nei protestų organizatorius, nei žurnalistas ar viešai valdžią ar karines grupuotes kritikuojantis asmuo. Dėl dalyvavimo protestuose pareiškėjas nebuvo sulaikytas ir jam nebuvo pareikšti kaltinimai. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad Departamentas netinkamai įvertino tyrimo metu surinktą kilmės valstybės informaciją, tačiau šių savo teiginių nepaaiškino ir nenurodė, kokios Sprendime daromos išvados nėra suderinamos su tyrimo metu surinktais duomenimis.

13. Departamento įsitikinimu, nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, kad Komisija pareiškėjo skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aprašo 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Pareiškėjas savo skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ar kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

14. Vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovas nurodė, kad pagrįstai nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas padarė išvadą, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo pareiškėjas gali pasislėpti.

15. Dėl draudimo atvykti atsakovas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: 1) pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 2) pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Departamento 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 21S36191 3 punkto panaikinimo atmestas; 3) kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

17. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes.:

17.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai 2021 m. liepos 29 d. sulaikė devynis (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistačiusių asmenų grupę, kurioje buvo ir pareiškėjas. 2021 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

17.2. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini), yra arabas, musulmonas, įgijęs pradinį išsilavinimą. Teigė, kad pabėgo nuo (duomenys neskelbtini) milicijos grasinimų. Iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto, pareiškėjas 2021 m. liepos 23 d. išskrido į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o iš ten 2021 m. liepos 27 d. taksi atvyko iki Lietuvos Respublikos sienos.

17.3. 2021 m. spalio 21 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) rajone. Jokiai politinei partijai nepriklauso. Papasakojo, kad 2019 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) prasidėjo protestai, kuriuose jis taip pat dalyvavo keletą kartų (2 ar 3 kartus), tačiau buvo sužeistas ir sulaukė kažkokios grupuotės (galbūt (duomenys neskelbtini), tikslaus pavadinimo nežino) grasinimų. Kadangi iš (duomenys neskelbtini) išvykti negalėjo, persikeldavo iš vienos vietovės į kitą, kol sužinojo apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teigė, kad visi įrodymai yra telefone, kuris šiuo metu neveikia. Pareiškėjas 2019 metais bandė kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo į (duomenys neskelbtini), tačiau nesėkmingai. Paklaustas, ar turi kitų valstybių išduotus leidimus ar vizas gyventi, atsakė neigiamai. Patvirtino, kad dėl tautybės ir išpažįstamos religijos kilmės valstybėje jokių problemų nekilo. Atkreipė dėmesį, kad bando atsiversti į krikščionybę. (duomenys neskelbtini) yra likusi pareiškėjo mama. Į (duomenys neskelbtini) grįžti nenori, nes bijo dėl savo gyvybės.

17.4. Departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atsakovas Sprendimą motyvavo tuo, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl pareiškėjo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų) jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, t. y. kad pareiškėjas tinkamai nepagrindė prašymo, todėl buvo konstatuota, jog pareiškėjo baimė grįžti yra nepagrįsta.

18. Vertindamas Departamento Sprendimo teisėtumą, teismas, vadovaudamasis Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, atsižvelgdamas į teismų praktiką, suformuotą prieglobsčio bylose, pažymėjo, kad baimė būti persekiojamam dėl asmens rasės, religijos, pilietybės, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais; persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

19. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Departamentas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nebuvo pagrindo abejoti atsakovo išvada, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Teismas išsamiai aptarė Sprendimo dalį, kurioje analizuojama situacija dėl pareiškėjo kilmės valstybėje veikiančių politinių partijų ir ginkluotų grupuočių, be kita ko, ir dėl (duomenys neskelbtini), pažymima, kad (duomenys neskelbtini) paskelbta teroristine organizacija.

20. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nurodė, jog pareiškėjas nėra nei žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ir karines grupuotes, nei opozicijos lyderis ar protestų organizatorius. Pareiškėjo dalyvavimas proteste buvo vienkartinis įvykis, neturintis tęstinumo. Apklausų metu nenustatyta, kad iki dalyvavimo protestuose pareiškėjas buvo politiškai aktyvus, agitavo žmones, organizavo protesto akcijas. Be to, neužsiminė, kad buvo sulaikytas, uždarytas į kalėjimą, jog būtų išduotas jo arešto orderis ar šeimos nariai būtų informavę, kad gyvenamojoje vietoje jo ieško teisėsaugos pareigūnai.

21. .Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktaus pobūdžio, grindžiamas bendra saugumo padėtimi (duomenys neskelbtini) ir nepagrindė prašymo. Iš pareiškėjo pasakojimo nebuvo galima identifikuoti informacijos, kuri pakankamu lygiu pagrįstų tikimybę, jog kilmės šalyje yra subjektas, pajėgus pareiškėjui taikyti priemones, savo pobūdžiu ir poveikiu galinčias prilygti persekiojimui ir nuo kurių negalėtų apsaugoti valstybės institucijos. Teismas pastebėjo, jog pareiškėjas bendrais bruožais pasakojo apie 2019 metais vykusius protestus, tačiau neįvardijo ir nedetalizavo individualių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog jis yra persekiojamas.

22. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad kiekvienas prieglobsčio prašymas yra individualus, taigi dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio kiekvienu atveju spręstina individualiai. Teismas nurodė, kad apklausos metu pareiškėjas užsiminė, jog 2 ar 3 kartus dalyvavo proteste ir buvo sužeistas, jam buvo grasinama, tačiau aplinkybių nedetalizavo, negalėjo įvardinti nei konkretaus grupuotės pavadinimo, nei papasakoti, kaip konkrečiai pasireiškė grasinimai. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad jis visus įrodymus turi mobiliajame telefone, tačiau kai VSAT pareigūnai pareiškėjui jį grąžino, jis nebeveikia. Kokie tai konkrečiai įrodymai (pvz., laiškai, vaizdo įrašas), pareiškėjas neminėjo. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas skunde teigė, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtino, kad pareiškėjo prašymas įrodytas, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo prašymo motyvus, atsižvelgus į pareiškėjo apklausų metu išdėstytus argumentus, nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Buvo konstatuota, kad pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, t. y. pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

23. Teismas pagrįsta pripažino atsakovo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis yra pažeidžiamas asmuo.

24. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad jo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms (duomenys neskelbtini) kils pavojus. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje, t. y. pareiškėjas neatitiko apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Teismo vertinimu, atsakovas, remdamasis EPPB išvadomis apie kilmės valstybėje esančią padėtį, pagrįstai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad egzistuoja beatodairiškas smurtas tokio lygio, jog vien dėl buvimo šioje teritorijoje spręstina, kad kyla grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas taip pat vertino, ar pareiškėjas nepriklauso nė vienai grupei, kurios, remiantis EPPB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika.

25. Vadovaudamasis Aprašo 222 punkto nuostatomis, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo skundas Komisijoje turėjo būti išnagrinėtas žodine tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėk kokių aplinkybių žodinis skundo nagrinėjimas buvo būtinas. Pažymėjęs, kad pareiškėjo pasakojimas (kartu vertinant ir bendrą informaciją apie kilmės valstybę) nepatvirtino, kad pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio parsekiojimas, teismas konstatavo, jog Komisija, įvertinusi Departamento Sprendime bei pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, padarė pagrįstą išvadą, kad Departamento Sprendimo nėra pagrindo naikinti.

26. Teismo vertinimu, buvo pagrįsta Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Tačiau įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 2 dalies nuostatas, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 ir 44 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, jog 5 (penkerių) metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas.

27. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Taigi pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.4.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 3 (trejų) metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (galbūt siekdamas apsunkinti jo tapatybės nustatymą ir grąžinimą), pareiškėją nuspręsta išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

28. Teismas pripažino teisėta ir pagrįsta Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

29. Teismas pažymėjo, kad atitinkamai keistinas ir Komisijos sprendimas. Teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažino draudimo atvykti laikotarpį iki trijų metų, t. y. pakeitė ginčijamus sprendimus tose dalyse. Konstatavęs, kad skundžiamais sprendimais pagrįstai pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, teismas šią skundo dalį atmetė ir netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

III. 30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi.

31. Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas nori būti tiesiogiai išklausytas.

32. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir jį patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

33. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje nes jį persekioja karinės grupuotės dėl dalyvavimo protestuose, todėl jam, kyla grėsmė jo visokeriopam pareiškėjo saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) didžiulę įtaką turi radikalios (duomenys neskelbtini) karinės grupuotės ir organizacijos, kurių veikla yra nukreipta į demonstrantų prieš (duomenys neskelbtini) valdžią ir asmenų bent kiek susijusių su vakarų kultūra ir vertybėmis persekiojimą.

34. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dvasininkas (duomenys neskelbtini) 2003 metais įkūrė (duomenys neskelbtini), kuri laikoma viena pavojingiausių karinių grupuočių A. S.. Tas pats (duomenys neskelbtini) 2014 metais. įkūrė ir kitą ginkluotą grupuotę (duomenys neskelbtini), kuri buvo išformuota ir prijungta prie (duomenys neskelbtini) karinių dalinių, kuriems išlaiko didelę įtaką. Tas pats (duomenys neskelbtini) 2020 metais įkūrė dar vieną grupuotę „(duomenys neskelbtini)“, kuriai nurodė malšinti demonstracijas ir protestus. Šios grupuotės nariai malšino demonstracijas ir žudė žmones. Protestus taip pat jėga malšino (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos ir kitos pajėgos, naudoję perteklinę jėgą. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini)yra (duomenys neskelbtini) remiama (duomenys neskelbtini) milicija ir politinė partija, daugiausia veikianti (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini). Grupė yra susijusi su daugybe sektinio smurto veiksmų ir galimų karo nusikaltimų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra įtariama vykdanti karo nusikaltimus, grobimus, kankinimus ir žudymus. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra pripažinęs teroristine organizacija. Per 2019–2021 metų (duomenys neskelbtini) protestus (duomenys neskelbtini) buvo apkaltintos daugybės protestuotojų ir aktyvistų nužudymu ir sužeidimu.

35. Pareiškėjas pažymi, kad 2020 m. gegužės 23 d. Jungtinių Tautų pagalbos misija (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pareiškė patvirtinusi 99 protestuotojų dingimo atvejus, iš kurių 25 dingo be žinios. Sulaikyti ar pagrobti protestuotojai buvo mušami, su jais buvo netinkamai elgiamasi, kartais jie buvo kankinami elektra. Taip pat buvo pranešta, kad prieš paleidžiant sulaikytieji ir (arba) pagrobtieji buvo priversti pasirašyti pasižadėjimą nedalyvauti tolesniuose protestuose.

36. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui dėl jo dalyvavimo protestuose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

37. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojamas dėl politinių motyvų, daug kartų, nepaisydamas grasinimų, aktyviai dalyvavo protestuose.

38. Dėl papildomos apsaugos nesuteikimo pareiškėjas nurodo, kad atsakovas vadovavosi EPPB pateikiama informacija, kuri yra rekomendacinio pobūdžių ir vienerių metų senumo. Bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą Atsakovas turėjo rinkti ne tik naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei susiklosčiusią situaciją.

39. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo Sprendimas išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkerta kelią gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

40. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

41. Pakartodamas pirmosios instancijos teismui teikto atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, atsakovas akcentuoja, kad nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš kitos Departamento atlikto tyrimo metu surinktos informacijos nebuvo įmanoma identifikuoti tikėtino pareiškėjo persekiotojo ar tikėtinų motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių. Pareiškėjo pasakojimas nėra patvirtintas patikimais įrodymais. Be to, pareiškėjo pasakojimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Pareiškėjas nepriskirtinas prie asmenų, kurie susiduria su padidinta persekiojimo grėsme. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Atsakovo teigimu, jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjas skunde nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

42. Departamentas pažymi, kad papildoma apsauga – tai individualios apsaugos priemonė, kuri suteikiama individualiai nustačius apsaugos poreikius ir turi būti pagrįsta priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu grėsmės, kylančios konkrečiam apsaugos prašytojui, įrodymu. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis turima kilmės valstybės informacija, A. S. veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis ((duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas), tačiau 2021 m. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Vien faktas, kad pareiškėjas praeityje dalyvavo proteste, nepakanka , kad jis būtų priskirtas padidintos rizikos grupei.

43. Departamento teigimu, nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, jog buvo surinkta bei įvertinta ir informacija pagal pareiškėjo prašymo motyvus, ir informacija apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino ir papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui būtinybės. Atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjo prašymas atmestas dėl pasakojimo patikimumo. Departamentas ir pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 21S36191 ir Departamento Komisijos 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 6K-2280 teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta kitų motyvų, kuriais yra grindžiama būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

46. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

47. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas ir byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

48. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo bei atsakovo atliktu įrodymų vertinimu, akcentuodamas, kad jis pagrindė, jog kilmės valstybėje jo persekiojimo grėsmė yra reali, jis dalyvavo protestuose ir buvo pareiškėjui grasinama. Atsakovas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą, nesurinko visapusiškos, naujausios ir aktualios informacijos apie kilmės valstybę, neatsižvelgė, kad pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei.

50. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

51. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

52. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014 ir kt.).

53. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.).

54. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 24573/94), pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

55. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4460-520/2020 ir kt.).

56. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas praprašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė individualaus persekiojimo (susidorojimo) baime kilmės valstybėje, t. y. pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko dėl gautų grasinimų už dalyvavimą protestuose 2019 m. spalio mėn. prieš (duomenys neskelbtini) valdžią. Užsienietis turi teisę protestuoti, buvo išėjęs į demonstracijas du ar tris kartus ir buvo sužeistas demonstracijose. Grasinimų, kaip nurodė, sulaukė iš kažkokios grupuotės (gal (duomenys neskelbtini) ar kitos, nežino). Užsienietis jokiai politinei partijai nepriklausė, dėl išpažįstamos religijos ((duomenys neskelbtini)) jokių problemų neturėjo. Iš Departamento Sprendimo matyti, jog, įvertinęs prašymą suteikti prieglobstį ir atlikus pareiškėjo apklausą, įvertinęs situaciją kilmės valstybėje pareiškėjo prašyme nurodytais aspektais, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie įvykį, paskatinusį jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) (milicijos grasinimas) yra neišsamus, bendro pobūdžio, tariami persekiotojai neįvardinti. Departamentas sprendė, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės nepagrindžia prielaidos, kad dėl individualių savybių pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, t. y. pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina pagrįsta.

57. Įvertinusi pareiškėjo Departamentui teiktus paaiškinimus ir kitus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pateiktų įrodymų visuma nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl realios grėsmės būti persekiojamam kilmės valstybėje politiniu pagrindu – pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą protestuose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią itin lakoniškas, bendro pobūdžio, stokoja detalios ir asmeninės informacijos apie konkrečias demonstracijas (pvz., kur jos vyko, kokio masto buvo, ar kas konfrontavo su protestuotojais ir pan.), jų metu galbūt patirtus sužalojimus. Kas ir kokiomis aplinkybėmis jam grasino, kuo grasinimai pasireiškė, pasakojime pareiškėjas taip pat nenurodė. Net ir pripažinus, kad pareiškėjas galėjo dalyvauti protestuose, užsieniečio pasakojime nurodyta, kad jis demonstracijoje dalyvavo gal du, gal tris kartus, politiškai aktyvus nebuvo. Taigi pagal bendrą valstybės kilmės informaciją atsitiktinis, politiškai neaktyvus protestuotojas nėra milicijų, kurios konfrontuoja su protestuotojais, taikinys. Minėtų duomenų pakanka išvadai, kad pareiškėjo prašyme suteikti pabėgėlio statusą nurodoma persekiojimo, susidorojimo grėsmė grįžimo į kilmės valstybę atveju, yra hipotetinio pobūdžio ir nepagrįsta individualiais faktais.

58. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta ir spręstina, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų – jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

59. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip matyti iš ginčijamo Departamento Sprendimo turinio, Departamentas pareiškėjo nurodytų ir turimų duomenų kontekste įvertino pagrindų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvimą, tačiau tokių pagrindų nenustatė. Duomenų, leidžiančių abejoti Departamento išvadų šiuo aspektu pagrįstumu, nėra. Be to, deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas nesivadovavo naujausia, aktualiausia kilmės valstybės informacija, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo išvada, jog pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei, padaryta remiantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros pateikiamais naujausiais duomenimis ir atsižvelgiant į išskiriamus padidintos rizikos asmenų profilius bei pareiškėjo individualią situaciją. Pareiškėjas pats nurodo, kad jo mama liko (duomenys neskelbtini), jis nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), o iš jo išvyko sužinojęs apie Lietuvą ir (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nenurodė jokių duomenų ir (ar) jų šaltinių, paneigiančių minėtas išvadas, o apeliaciniame skunde nurodoma bendro pobūdžio informacija apie pareiškėjo kilmės valstybėje veikiančias politines, ginkluotas struktūras, savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, įtvirtintus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Byloje taip pat nenustatyta, kad apsauga pareiškėjams kilmės šalyje nėra prieinama.

60. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo skundo argumentus ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

61. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir paneigtų skundžiamo teismo sprendimo išvadas.

62. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Departamento Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta Sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

63. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiami Departamento sprendimai yra iš dalies pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius