2c4df06f-b351-4e60-8656-529e146f570b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1082-602/2011Proceso Nr. 3-61-3-03138-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius                                                                                                                                   2011 m. gruodžio 1 d.                            Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Monikai SkardžiÅ«tei, dalyvaujant atsakovų Vilniaus pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovei Miglei Einorytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. D. praÅ¡ymÄ atsakovams Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas 2010-11-10 teismui padavė praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų dėl 70 procentų priedų ir priemokų ribojimo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį (negautas pajamas) – 1346,24 Lt (b. l. 1-6).

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad 2007-2008 m. pareiÅ¡kėjui, Vilniaus pataisos namų pareigÅ«nui, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, buvo iÅ¡mokėtas ne visas darbo užmokestis dėl įstatyme buvusio nustatyto ribojimo. Konstituciniam Teismui 2009-12-11 nutarime pripažinus ribojimÄ mokėti priedų ir priemokų dydį prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti sumokėta reikalaujama priteisti suma. Nagrinėjamoje byloje galimas ir valstybės civilinės atsakomybės taikymas.

 Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ pareiÅ¡kėjui praneÅ¡ta tinkamai.      Atsakovai atsiliepime į praÅ¡ymÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 14).Nurodė, kad įstaiga, neiÅ¡mokėdama pareiÅ¡kėjui jo nurodytos darbo užmokesčio dalies, vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl elgėsi pagrįstai ir teisėtai.Per teismo posėdį atsakovų atstovė prašė praÅ¡ymo netenkinti, taikyti pagal Darbo kodeksÄ ieÅ¡kinio senatį, sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams, nes Å¡ių metų biudžete nėra numatytos atitinkamos lėšos. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į praÅ¡ymÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 16-18).Nurodė, kad kol nustatyta tvarka nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, minėtos nuostatos buvo teisėtos ir valstybės institucijos privalėjo jas taikyti.

Be to, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo. PraÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčijamu laikotarpiu buvo statutinis valstybės tarnautojas Vilniaus 1 pataisos namuose. Atsakovo pažyma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sumokėtas visas darbo užmokestis už virÅ¡valandinį darbÄ , bÅ«tent atskaityta 2007 m. balandį 31,39 Lt, gegužę 10,81 Lt, gruodį 84,60 Lt, 2008 m. kovÄ 37,16 Lt, spalį 222,16 Lt, lapkritį 358,22 Lt, gruodį 601,90 Lt, iÅ¡ viso 1346,24 Lt (b. l. 21).

Ginčo dėl nesumokėtų sumų byloje nėra (ABTĮ 58 str.).Ginčijamu laikotarpiu Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentavo Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis Įstatymo 4 str. 2 d., yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Darbo užmokestis pareiškėjui skaičiuotas vadovaujantis Įstatymo 23, 25, 26 str. ir Vidaus tarnybos statuto 38 str. nuostatomis. Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį. 2008 m. gruodžio 9 d.

Ä®statymu pakeista 23 str. 2 d. redakcija, pagal kuriÄ panaikintas ribojimas apmokėti statutiniam valstybės tarnautojui už virÅ¡valandinį darbÄ , įsigaliojo 2009-01-01, nuo Å¡ios datos nutrauktas pareiÅ¡kėjo teisių, kurias pareiÅ¡kėjas praÅ¡o ginti Å¡ioje byloje, pažeidimas.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. PareiÅ¡kėjo kreipimasis į teismÄ dėl savo buvusių praeityje pažeistų teisių gynimo motyvuojant Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo yra pripažinta, kad įstatymas ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta tam tikro teisinio reguliavimo, prieÅ¡taravo Konstitucijai priėmimu, yra susijęs su teisės akto pripažinimo prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai pasekmių taikymu, bÅ«tent su jų taikymu ex tunc ar retrospektyviai.

PareiÅ¡kėjas, formuluodamas skundo dalykÄ ir pagrindÄ praÅ¡o taikyti 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimÄ praeityje susiformavusiems teisiniams santykiams.Konstitucinio Teismo nutarimų padariniai su jau pasibaigusiais santykiais ir jau įvykusio jų dalyvių teisių pažeidimo anuliavimu gali bÅ«ti konstatuojami keturiose situacijose „retrospektyviai“:

1) Konstitucinis Teismas remdamasis Konstitucijos 102 str. ir 105 str. 1, 2 d., gali taikyti antikonstitucine jau kvalifikuotos normos eliminavimo atidėjimÄ ((a) antikonstitucine kvalifikuotos norminio teisės akto nuostatos pripažinimÄ konstituciÅ¡kai negaliojančia nuo pat formalaus įsigaliojimo momento, (b) antikonstitucine kvalifikuotos individualaus teisės (taikymo) akto nuostatos sukelto padarinio „retrospektyvų“ konstitucinį iÅ¡ryÅ¡kinimÄ ir argumentuotÄ â€žmodeliavimÄ â€œ (anuliavimÄ ));

2) teismas, kuris, sustabdęs bylÄ ir kreipęsis į Konstitucinį TeismÄ dėl iÅ¡kilusios konstitucingumo abejonės bei atsižvelgdamas į jo kreipimosi iÅ¡nagrinėjimÄ Konstitucinio Teismo nutarime, pagal Konstitucijos 110 str. 2 d. gali ir turi tinkamai užtikrinti veiksmingÄ pažeistų asmens teisių teisminę gynybÄ , „retrospektyviai“ finansiÅ¡kai paÅ¡alindamas jau įvykusį suinteresuoto asmens teisių pažeidimÄ (nuo jo faktinės pradžios iki konstituciÅ¡kai reikalaujamo nutraukimo – nebetęsimo – dienos);

3) įstatymų leidėjas, kuris, įgyvendindamas įgaliojimÄ leisti įstatymus, gali diskretiÅ¡kai pasinaudoti Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. doktrina, pagal kuriÄ Konstitucija nedraudžia plėsti konstitucines garantijas;

4) teismas, kuris nebuvo sustabdęs bylos ir kreipęsis į Konstitucinį TeismÄ dėl iÅ¡kilusios konstitucingumo abejonės, taigi nors neveikė pagal Konstitucijos 110 str. 2 d., bet po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo pagal suinteresuotų asmenų kreipimÄ si turi tinkamai ir veiksmingai veikti pagal Konstitucijos 30 str. 1 d. ir 110 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Å ileikio atskiroji nuomonė dėl Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).Teismas, nagrinėdamas bylÄ , gali taikyti dvi iÅ¡ minėtų keturių situacijų, t. y. nurodytas 2 ir 4 p. Tiek doktrinoje, tiek teismų praktikoje neginčijamas yra 2 p. aptartas atvejis.

Konstitucija nustato teismo teisę kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , jeigu teismas suabejoja teisės akto konstitucingumu, Å¡iuo reglamentavimu įgyvendinamas teismo nepriklausomumo principas ir pabrėžiamas teismų sistemos vientisumas. Konstitucinio Teismo vykdoma teisės konstitucinė kontrolė, kuri inicijuojama kreipiantis su teisiniu klausimu į Konstitucinį TeismÄ , yra konkretaus (incidentalinio) pobÅ«džio kontrolė. Teisinių klausimų institutas yra skirtas tam, kad asmens teisės ir laisvės, kurių gynimÄ garantuoja Konstitucija, bÅ«tų ginamos jau teisminio nagrinėjimo metu. Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl 4 p. aptartos situacijos taikymo, t. y. atvejis, kai teismas nesikreipė į Konstitucinį TeismÄ su teisiniu klausimu.

Konstitucijos 7 str. 2 d., 107 str. 1 d., Konstitucinio Teismo Ä®statymo 72 str. 1 d. patvirtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimai galioja tik ateičiai, jiems nebÅ«dingas grįžtamasis galiojimas, iÅ¡skyrus minėtas iÅ¡imtis dėl nutarimo taikymu ex tunc. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad iÅ¡imtis turi bÅ«ti taikoma, kai nustatoma, kad jos netaikymas pažeistų teisingumo bei asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principus. Be minėtų 1-3 p. aptartų situacijų, Konstitucinio Teismo nutarimo pasekmės retrospektyviai taikytinos iÅ¡imtiniais atvejais racionaliai aiÅ¡kinant teisę.

Taigi toks aiÅ¡kinimas nustatomas formuojant teismų praktikÄ . AnalogiÅ¡kose bylose yra suformuota teismų praktika (aiÅ¡kinant Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str.), pagal kuriÄ nesumokėtas darbo užmokestis turi bÅ«ti priteisiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2004-03-01 Nr. A-219-2004, 2005-12-21 Nr. A-638/2005, 2009-09-07 Nr. A-146-916/2009, 2010-06-07 Nr. A‑662-1735/2011, 2011-11-14 Nr. A-575-1831/2011). Vadovaujantis suformuota teismų praktika bei Konstitucijos 29 str., konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisė turi bÅ«ti ginama, nes analogiÅ¡kose bylose yra priimti įsiteisėję teismo sprendimai, kuriais yra priteistas darbo užmokestis už virÅ¡valandžius.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimo patenkinimas nėra siejamas tik su Konstitucijos 30 str. taikymu, kuris nustato procesinio pobÅ«džio garantijÄ â€“ asmens teisę kreiptis į teismÄ .

Teisminės gynybos prieinamumas yra suprantamas kaip:

1) teisė kreiptis į teismÄ , t. y. teisė inicijuoti procesÄ teisme, kuris yra nepriklausomas, neÅ¡aliÅ¡kas;

2) teisė, jog byla būtų išnagrinėta pagal nustatytas proceso taisykles;

3) teisė, jog byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės priimant privalomÄ teismo sprendimÄ . Teisė kreiptis į teismÄ , nustatyta Konstitucijos 30 str., ir teisė į reikalavimo patenkinimÄ nėra tapačios kategorijos. Teisminės gynybos prieinamumo principo užtikrinimas nėra suprantamas taip, kad bus patenkintas kiekvieno į teismÄ besikreipiančio asmens reikalavimas. Teismas turi pagrindÄ priimti pareiÅ¡kėjui palankų sprendimÄ jeigu pareiÅ¡kėjas įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina teisę kreiptis į teismÄ ir materialinės teisės normos nustato pareiÅ¡kėjo praÅ¡omų taikyti teisinių pasekmių atsiradimo galimybę. Asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį per įstatymų nustatytÄ laiko tarpÄ â€“ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris taikomas tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis (nebÅ«tinai atsakovas) reikalauja (Civilinio kodekso 1.124 str., 1.126 str. 2 d.).

Atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo praÅ¡o taikyti Å¡ioje byloje senaties terminÄ , nustatytÄ Darbo kodekso 27 str. 2 d. (Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡io Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu Å¡is Kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų). Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. yra numatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Å¡is Ä®statymas.

Kadangi ieÅ¡kinio senaties terminų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, taikytinas Darbo kodekso 27 str., nukreipiantis taip pat ir į CK. Nagrinėjamu atveju ribojimas pareiÅ¡kėjui taikytas nuo 2007 m. balandžio mėn., todėl teismas konstatuoja, kad teisė į reikalavimo atsirado bÅ«tent nuo Å¡ios dienos, nes nurodytu metu pareiÅ¡kėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.). PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui padavė 2010-11-10, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjas dėl dalies reikalaujamos sumos praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Todėl reikalavimas priteisti darbo užmokestį už 2007 m. balandžio-spalio mėn. laikotarpį atmetamas. CK 1.131 str. 2 d. yra numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Kaip jau buvo minėta, buvo ir yra susiformavusi tesimų praktika, jog analogiÅ¡kose bylose buvo priteisiamos sumos, susijusios su darbo užmokesčiu. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios pareiÅ¡kėjui galėjo trukdyti kreiptis į teismÄ nustatytu terminu. Darbo užmokesčio nepriemokos pareiÅ¡kėjui priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbovietės, nes Å¡io atsakovo atžvilgiu yra tenkinami reikalavimai analogiÅ¡kose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2010-06-07 Nr. A‑662-1735/2011, 2011-11-14 Nr. A-575-1831/2011).

Å ioje byloje atsakovu buvo patraukta be įstaigos, kurioje pareiÅ¡kėjas dirba, taip pat ir Lietuvos valstybė, vadovaujantis CK 6.273 str., nustatančiu, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2010-07-07 Vyriausybės nutarimo Nr. 992 2 p.

2. nustatyta, kad valstybei (Vyriausybei) Lietuvos Respublikos teismų nagrinėjamose bylose dėl žalos, darbo užmokesčio dalies, neiÅ¡mokėtos pagal priimtus teisės aktus, siejamus su sunkia valstybės ekonomine, finansine padėtimi, kai pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius (skundus, praÅ¡ymus) atsakovu (trečiuoju asmeniu, trečiuoju suinteresuotu asmeniu) įtraukta valstybė (Vyriausybė), atstovauja valstybės institucijos (įstaigos), mokėjusios darbo užmokestį (atlyginimÄ ).Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovų solidariai.

Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis; ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytas atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Tenkinamas yra atsakovo praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ . Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 str. 3 d., 2 str. 2 d., vykdant administracinėje byloje sprendimÄ dėl piniginės sumos priteisimo, sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo, gali bÅ«ti taikomos Å¡iuos klausimus reglamentuojančios CPK 284 str. normos.

CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Skubiai vykdytino sprendimo atidėti ar iÅ¡dėstyti negalima. Pažymėtina, kad prie skubiai vykdytinų sprendimų priskirtini sprendimai dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendime nustatyta dalis nevirÅ¡ija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (CPK 282 str. 2 d. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis skolininko ir iÅ¡ieÅ¡kotojo derinimo principu, aplinkybe dėl valstybės sunkios finansinės padėties, konstatuotos Seimo 2008-12-09 nutarimu Nr. XI-52 bei Vyriausybės 2009-10-14 nutarimu Nr. 1295 ,,Dėl ekonomikos sunkmečio“, teismų praktika analogiÅ¡kose bylose, atideda sprendimo vykdymÄ vieneriems metams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartis Nr. A-575-1831/2011, ABTÄ® 13 str.). PareiÅ¡kėjui priteistina atlyginimo suma yra nurodoma su privalomaisiais valstybei mokėjimais, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti vykdant teismo sprendimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,                                                                                                                n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo S. D. praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui S. D. iÅ¡ atsakovo Vilniaus pataisos namų 1304,04 Lt (suma nurodyta su privalomaisiais valstybei mokėjimais) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo S. D. praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                  Veslava Ruskan                                                                                                                             Â