2c4abbfa-2b8b-4b64-b508-e44d19c40ffe · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-188-487/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50817-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam R.

R. (R. R.) ir jo gynėjui advokatui RamÅ«nui Vanagui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos bÅ«du per Zoom platformÄ ) iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. R. (R. R.) apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ 10 (deÅ¡imties) metų laisvės atėmimo bausme. R.

R. į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios. IÅ¡ R. R. valstybei priteista 475,65 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. R. R. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2020 gruodžio 30 d. apie 18.10 val., savo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kietais bukais daiktais (galimai rankomis ir kojomis) ne mažiau kaip du kartus sudavė S. P. į galvos sritį, padarydamas S. P. kraujosruvas kairės kaktos pusės ir veido abiejų pusių minkÅ¡tuosiuose audiniuose, muÅ¡tines žaizdas kairio žando vidiniame pavirÅ¡iuje su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis, pogleivinę kraujosruvÄ deÅ¡inio žando vidiniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvÄ kairės akies odenoje, poodinę kraujosruvÄ su intraodinėmis kraujosruvomis, apimančiÄ kairę kaktos pusę, kairės akies vokus, nosies nugarėlės kairę pusę, kairį skruostÄ , kairį žandÄ , kairės ausies kauÅ¡elį, pereinantį į kaklÄ , poodinę kraujosruvÄ su intraodinėmis kraujosruvomis, apimančiÄ deÅ¡inį skruostÄ , deÅ¡inį žandÄ , deÅ¡inės akies vokus ir deÅ¡inės ausies kauÅ¡elį, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ abiejų pusrutulių, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, ir dėl to S. P. mirus įvykio vietoje, taip nužudė savo tėvÄ S. P..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę, neiÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo valstybei 475,65 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Apeliantas neginčija skundžiamo nuosprendžio dalies dėl jo pripažinimo kaltu bei atlikto įrodymų vertinimo, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Nurodo, kad jis labai nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Iki nagrinėjamo įvykio prieÅ¡ motinÄ ar tėvÄ niekada nesmurtavo. Radęs tėvÄ negyvÄ , su smurto žymėmis iÅ¡ karto apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Teisiamojo posėdžio metu nebandė iÅ¡vengti atsakomybės, iÅ¡samiai parodė visas aplinkybes, kurias prisiminė, atsiprašė nukentėjusiųjų, suprato bei įvertino savo poelgio neadekvatumÄ . Pasak apelianto, bausmės tikslai jo atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti, paskiriant jam ir trumpesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę. 2.2.

Be to, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išieškoti iš jo valstybei proceso išlaidas dėl gynėjo dalyvavimo. Gynėjo dalyvavimas, apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo metu buvo būtinas. Bylos duomenys patvirtina, kad jis jokio turto neturi, jam paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, o galimybės įsidarbinti ir gauti kokias nors pajamas bausmės atlikimo vietoje labai ribotos. Dėl nurodytų aplinkybių bet kokių papildomų išlaidų jam priteisimas yra nepalankus, o tokių prievolių įvykdymas problematiškas.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo R. R. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo R. R. apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų jo padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Jis nesutinka su jam paskirta bausme, argumentuodamas, kad ji yra per griežta, o taip pat su priteistomis iÅ¡ jo gynėjo dalyvavimo procese iÅ¡laidomis. Pagal jau iÅ¡dėstytas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrÄ sias nuostatas teisėjų kolegija patikrina Å¡iÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma nuteistojo apeliaciniame skunde.

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jam paskirtos bausmės dydžio yra neteisinga, todėl keistina. Teismas, jo manymu, nepakankamai įvertino visumÄ aplinkybių – kad jis, radęs tėvÄ negyvÄ ir su smurto žymėmis, pranešė Bendrajam pagalbos centrui, teisiamojo posėdžio metu nebandė iÅ¡vengti atsakomybės, iÅ¡samiai nurodė visas aplinkybes, kurias prisiminė, atsiprašė nukentėjusiųjų, suprato bei įvertino savo poelgio neadekvatumÄ .

Todėl nuteistasis tvirtina, kad teismo paskirta bausmė laikytina per griežta ir turi bÅ«ti suÅ¡velninta. Su Å¡iais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Dėl bausmės 6. Pagal BK 41 straipsnio 1 dalį bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra to paties BK straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka iÅ¡dėstyti tikslai, tarp kurių yra ne tik nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas.

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir todėl neteisingÄ bausmę. Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus Å¡ia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) iÅ¡skiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimÄ . Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Be to, ji turi neprieÅ¡tarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ . Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikro nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų, gali neatitikti tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi.

Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę.

Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr.  2K- 361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

9. Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 268- 942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje bÅ«tina į bausmę pažiÅ«rėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo Å¡eimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiÅ¡kos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Todėl vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016, Nr.  2K- 268- 942/2017, Nr. 2K-334-699/2017).

10. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikÅ¡mę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Tai reiÅ¡kia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadijÄ , kaltininko asmenybę ir kt.).

11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiÅ¡kia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamÄ sias medicinos priemones), bÅ«tina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius.

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ bei teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016 ir kt.).

12. Å ioje byloje R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ už tai, kad nužudė savo Å¡eimos narį – tėvÄ . BK sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Pirmosios instancijos teismo paskirtoji 10 metų laisvės atėmimo bausmė yra sankcijos ribose, artima sankcijos žemutinei ribai. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad R. R. padarė nusikaltimÄ , kuris įstatymo priskiriamas prie labai sunkių, nusikalto bÅ«damas anksčiau teistas keturis kartus (teistumas iÅ¡nykęs), taip pat teistas užsienyje (t. 3, b. l. 45-51, 52-63), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimas padarytas netiesioginė tyčia, nusikaltimas nebuvo iÅ¡ anksto suplanuotas, byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis bÅ«tų turėjęs tikslÄ ar motyvÄ nužudyti savo tėvÄ . Taip pat teismas nurodė, kad R. R. buvo baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra (t. 3, b. l. 42-44), jis nevedęs, iki suėmimo dirbo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad nukentėjusieji L. K. ir A. P. jokių pretenzijų nuteistajam R.

R. neturėjo, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė. Minėtų aplinkybių visumos analizės pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai nuteistajam R. R. bus pasiekti, skiriant jam straipsnio sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant didesnį nei numatytas bausmės minimumas, bet mažesnį nei numatytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

13. Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Pagal to paties BK straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

14. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė vienÄ nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) bei vienÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)). Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs Å¡ias aplinkybes ir jas įvertinęs kitų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste, parinko tinkamos rÅ«Å¡ies ir tinkamo dydžio bausmę.

15. Nors apeliantas skunde tvirtina, kad jam paskirtoji bausmė laikytina per griežta, su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis dėl savo nusikalstamos veikos kaltę pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, radęs negyvÄ tėvÄ su smurto žymėmis, pranešė Bendrajam pagalbos centrui, padėjo tyrimui, nurodydamas jam žinomas aplinkybes, iÅ¡ karto atsiprašė nukentėjusiųjų, kurie proceso metu jam pretenzijų neturėjo, yra iÅ¡samiai iÅ¡analizuotos pirmosios instancijos teismo ir jų visumos analizės pagrindu teismas parinko skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį – didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės minimumas, bet mažesnį nei bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas laikėsi BK 61 straipsnio 1 dalies reikalavimo skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo vidurkio, priklausomai nuo lengvinančių / sunkinančių aplinkybių nustatymo ir šį savo sprendimÄ iÅ¡samiai motyvavo. Pagrindo iÅ¡vadai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. R. paskirtoji bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, dėl to neteisinga, nėra. Dėl proceso iÅ¡laidų 16. Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o pakeisti nuosprendžio dalį dėl sprendimo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo valstybei proceso iÅ¡laidas – 475,65 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo ir minėtų iÅ¡laidų iÅ¡ jo nepriteisti.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, nagrinėjant bylÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, o dėl sunkios jo turtinės padėties, kuri patvirtinta bylos duomenimis, ir paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės minėtų iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jo bus apsunkintas. Su minėtais argumentais sutikti nėra pagrindo.

17. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

18. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme, nuteistÄ jį gynė pirmosios instancijos teismo paskirtas gynėjas, kuris buvo parinktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose. IÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų matyti, kad nuteistajam R. R. suteiktos teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 945,31 Eur (t. 5, b. l. 4). ). Å ias teisinės pagalbos iÅ¡laidas, atsižvelgus į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių bei parengtų procesinių dokumentų kiekį, pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis, tačiau vertino ir nuteistojo turtinę padėtį – kad R.

R., nors iki suėmimo Å¡ioje byloje dirbo, jokio turto neturi ir duomenų apie jo turimÄ turtÄ byloje nėra, paskirtinos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu galimybė įsidarbinti ar gauti kitokias pajamas yra ribota. Todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo R. R. pusę valstybės patirtų jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, tai yra 475,65 Eur.

19. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad valstybės patirtos už nuteistajam R. R. suteiktÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡laidų sumos dalis, kuri skundžiamu teismo nuosprendžiu iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ jo, yra neproporcinga ir kad iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ dalies iÅ¡ieÅ¡kojimas nagrinėjamu atveju prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes – nuteistojo turtinę padėtį, ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, nelaikytina per didele, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartÄ atsižvelgti į nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl sunkios jo turtinės padėties, paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, ribotų galimybių jos atlikimo metu įsidarbinti ir gauti pajamas.

20. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, baudžiamojo proceso trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės naudai už nuteistajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡laidų sumos dalis, kuri nurodyta skundžiamame nuosprendyje, yra protinga bei atitinka nuteistojo turtinę padėtį.

21. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Å iaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendis nuteistojo R. R. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. R. (R. R.) apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Vitalija NorkÅ«naitė Regina Pocienė