2020-06-17 Nr. AB-12317-3-61-3-01059-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-388-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01059-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. R. (P. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. (P. R.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 989 000 eurų neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sąlygų buvusiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. balandžio 10 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą su įvairaus pobūdžio skundais laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. kovo 20 d. kreipėsi iš viso 7 kartus, dėl to pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise ir įpareigojo sumokėti 30 Eur žyminį mokestį už teikiamą skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 36 str. 4 d.).

Pareiškėjas 2020 m. balandžio 6 d. pateikė teismu skundą, kuriame prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir priimti skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise ir pareikalavo pareiškėjo sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą.

Teismas iš pareiškėjo pateikto patikslinto skundo turinio nustatė, jog pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, nurodytų teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartyje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio, motyvuojant tuo, kad jo skundas pagal ABTĮ 36 straipsnį neapmokestinamas.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl skundo trūkumų šalinimo, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas laiku nepašalino nurodytų skundo trūkumų, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.), išaiškindamas pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjas P. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad teisėja, priimdama skundžiamą nutartį, viršijo savo įgaliojimus ir neatliko savo pareigų. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra nustatęs, jog teisė į teismą yra absoliuti ir negali būti dirbtinai suvaržoma.

Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. kovo 20 d. į teismą kreipėsi 7 kartus, kadangi šalindamas teismo nustatytus trūkumus, vadovavosi paties teismo nurodytais reikalavimais. Pažymi, kad skundą pateikė nepiktnaudžiaudamas teise į teisminę gynybą, todėl ir žyminis mokestis pareiškėjui negali būti taikomas.

Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo vertinti ne kiek kartų pareiškėjas per minėtą laikotarpį kreipėsi į teismą, tačiau vertinti kiek kartų Lietuvos valstybė pažeidė mano teises. Akcentuoja, jog teismas skundžiamoje nutartyje ignoravo visus mano argumentus, nenurodė jokių motyvų ir teisinių argumentų, kodėl mano argumentai yra nepagrįsti ir atmetami.

Pareiškėjas pažymi, jog jis neturi galimybės mokėti žyminio mokesčio, yra nuteistasis, o Lietuvos valstybė nesuteikia darbo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. ABTĮ 34 straipsnyje nustatyta, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų laikymo sąlygų buvusiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Tačiau šio ABTĮ straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (tai yra kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 kovo 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trukumams pašalinti, t. y. pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą su įvairaus pobūdžio skundais laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. kovo 20 d. kreipėsi iš viso 7 kartus; laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. kovo 20 d. visi pareiškėjo skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti; pareiškėjo skunduose buvo kvestionuojami Vilniaus pataisos namų (buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) veiksmai ir sprendimai, susiję su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygomis.

Pažymėtina, kad vien tik intensyvus (kiekybiniu aspektu) asmens bylinėjimasis teismuose savaime nereiškia piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise. Priešingu atveju asmuo galėtų patirti neigiamų procesinių pasekmių net ir tuo atveju, kai jis pagrįstai kreiptųsi dėl teisminės gynybos, ir tai nebūtų teisinga, sąžininga ir protinga, neatitiktų teisės į teisminę gynybą paskirties ir tikslų. Todėl vien tik statistiniai duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nepatvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimo administraciniu procesu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-536/2006, 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-752-662/2016).

Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartyje pareiškėjo veiksmus iš esmės įvertino tik pagal kiekybinį kriterijų, tačiau detaliai netyrė anksčiau keltų ginčų pobūdžio, t. y. nepagrindė, kad visi ankstesni pareiškėjo kreipimaisi į teismą buvo be rimto pagrindo, todėl nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo P. R. (P. R.) atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo P. R. (P. R.) skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys