Legislator Case Law & Legislation
2c493228-ad9d-4062-ae6b-e35b3738e094 AI generated

2c493228-ad9d-4062-ae6b-e35b3738e094 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 2c493228-ad9d-4062-ae6b-e35b3738e094
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

             Civilinė byla Nr. e2A-129-513/2018             Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03684-2017-2             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 3.1.1.2.21; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir atsakovės VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centrui dėl žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2c493228-ad9d-4062-ae6b-e35b3738e094 · Klaipėdos apygardos teismas: Apeliaciniu skundu teigiama, jog kompensuojamieji receptai MPP gauti turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yti po iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ stacionariosios gydymo įstaigos.Teigia, jog atsakovės padaryti pažeidimai negali bÅ«ti pateisinami argumentais, jog asmuo, išėjęs iÅ¡ ligoninės, sunaudos tas priemones. Å iÄ savo nuomonę ieÅ¡kovė grindžia tuo, jog nagrinėjamu atveju net 2 iÅ¡ 8 pacientų po gydymo stacionare (nurodytos ekspertizės pažymos Nr. E1-15-194 1 priedas) buvo ir toliau nenutrÅ«kstamai gydyti kitų gydymo įstaigų stacionaruose.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centras praÅ¡o Klaipėdos teritorinės ligonių kasos apeliacinio skundo netenkinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Civilinė byla Nr. e2A-129-513/2018             Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03684-2017-2             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 3.1.1.2.21; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir atsakovės VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centrui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centro 1 487,16 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta ieÅ¡kovės teisė sudaryti sutartis su sveikatos priežiÅ«ros įstaigomis ir vaistinėmis, Å¡iose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka sumokėti joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ir iÅ¡duotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones.

Teigė, jog ieÅ¡kovės specialistai atliko kontrolės procedÅ«rÄ dėl medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, iÅ¡raÅ¡ymo teisėtumo VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centre, kurios tikslas – patikrinti kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių iÅ¡raÅ¡ymo teisingumÄ VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centro pacientų gydymosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje metu.IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atlikus patikrinimÄ , 2015-12-04 buvo suraÅ¡yta ekspertizės pažyma Nr. E1-15-194, kurioje nurodyta, jog:Atsakovės gydytojai pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-03-08 įsakymo Nr. 112 „Dėl receptų raÅ¡ymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių iÅ¡davimo (pardavimo) gyventojams“ (toliau – ir įsakymas) 44 ir 45.2 punktų reikalavimus, t. y. 8 atvejais gydytojai iÅ¡rašė receptus kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms stacionare gydomiems pacientams.PSDF biudžeto iÅ¡laidos, atsiradusios dėl Å¡ių reikalavimų nesilaikymo, vertinamos kaip PSDF biudžetui padaryta žala, kuri iÅ¡skaičiuojama iÅ¡ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, kurioje dirbo minėto reikalavimo nesilaikęs gydytojas, lėšų, kaip tai numatyta įsakymo 44 punkte.Dėl ekspertizės iÅ¡vadų 2 punkte nurodytų neatitikčių PSDF biudžeto iÅ¡laidos buvo nepagrįstai didesnės, todėl minėti pažeidimai vertinti kaip žala PSDF biudžetui. 2015-12-04 ekspertizės pažyma buvo pateikta atsakovei įpareigojant jÄ per 30 dienų nuo ekspertizės pažymos gavimo dienos atlyginti PSDF biudžetui padarytÄ 1 487,16 Eur žalÄ .  Pažymėjo, jog atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius reikalavimo atlyginti žalÄ ieÅ¡kovė 2016‑03‑01 ir 2016‑10‑28 pateikė atsakovei raginimus dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino.Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad civilinis ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, nekonkretus, paremtas abstrakčiais argumentais, žalos dydis ieÅ¡kinyje nekonkretizuojamas ir neindividualizuojamas kiekvienu konkrečiu atveju. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017-09-13 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies bei priteisė iÅ¡ atsakovės VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centro 798,21 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 798,21 Eur sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-03-09) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 460,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centrui; priteisė iÅ¡ atsakovės VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centro 18,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ .

Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:Gydytojas gali iÅ¡raÅ¡yti receptus medicinos pagalbos priemonėms tik ambulatoriÅ¡kai ar dienos stacionare gydomiems apdraustiesiems (Ä®sakymo 45.2 punkto redakcija, galiojusi nuo 2011‑03‑01 iki 2015‑05‑31). Pažymėjo, jog nors nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, jog atsakovės gydytojai iÅ¡rašė receptus kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms stacionare gydomiems pacientams, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad įsakymo 45.2 punkto nuostatos, kuriomis Å¡iuo atveju remiasi ieÅ¡kovė, galiojo laikotarpiu nuo 2011‑03‑01 iki 2015‑05‑31.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015-12-04 ekspertizės pažymos 1 priedo duomenimis nustatyta, kad pacientui A. M. receptas buvo iÅ¡raÅ¡ytas 2015-06-04, medicinos pagalbos priemonės iÅ¡duotos (parduotos) 2015-06-04, pacientui A. Ž. receptas buvo iÅ¡raÅ¡ytas 2015‑06‑25, medicinos pagalbos priemonės iÅ¡duotos (parduotos) 2015-06-25, t. y. nebegaliojant įsakymo 45.2 punkto nuostatoms, todėl konstatavo, jog atsakovės gydytojai, iÅ¡raÅ¡ydami receptus pacientams A.

M. ir A. Ž., neatliko neteisėtų veiksmų, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 72,30 Eur (38,10 Eur dėl paciento A. M. ir 34,20 Eur dėl paciento A. Ž.) žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.Pažymėjo, jog pacientas nuo 16 metų gali pasirinkti atstovÄ pagal pavedimÄ . Teigia, jog toks atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktÄ atstovÄ pasiraÅ¡ytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 21 straipsnis).

Darė iÅ¡vadÄ , jog įstatymas numato galimybę pacientui savo teises įgyvendinti per atstovÄ .Atkreipė dėmesį, jog nei Å¡alių sudarytose sutartyse, nei įsakyme expressis verbis nenumatyta gydytojų pareiga recepto iÅ¡raÅ¡ymo metu patikrinti, ar pacientas gydosi stacionare, tačiau atsižvelgęs į tai, jog įsakymo 45.2 punkto redakcijoje, galiojusioje laikotarpiu nuo 2011‑03‑01 iki 2015-05-31, buvo numatyta, jog gydytojas gali iÅ¡raÅ¡yti receptus medicinos pagalbos priemonėms tik ambulatoriÅ¡kai ar dienos stacionare gydomiems apdraustiesiems, darė iÅ¡vadÄ , kad gydytojai privalėjo elgtis apdairiai ir atsakingai, imtis jiems prieinamų priemonių minėtai informacijai patikrinti.

Teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog gydytojai paklausė pacientų atstovų, ar pacientai gydosi stacionare. Taip pat nenustatė, kad atsakovė nagrinėjamu atveju bÅ«tų bandžiusi susisiekti su teritorine ligonių kasa.Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatant ieÅ¡kovės patirtos žalos dydį yra svarbu atsižvelgti į recepto galiojimo laikÄ , jo panaudojimo datÄ , receptu iÅ¡raÅ¡ytų medicinos pagalbos priemonių kiekį. Teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus (receptus), kuriais buvo skirtos medicinos pagalbos priemonės, kurios buvo panaudotos pacientui gydantis stacionare, nustatė, jog ieÅ¡kovei dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta 798,21 Eur turtinės žalos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-09-13 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-5963-618/2017 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Pagrindiniai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos apeliacinio skundo argumentai:Atsakovė, teikdama asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, t. y. iÅ¡raÅ¡ydama receptus kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms (toliau – ir MPP), privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-03-08 įsakymo Nr. 112 reikalavimų, kuris galiojo tiek 2014 metais, tiek 2015 metais.

Pažymėjo, jog 2015 metų sutarties specialiųjų sÄ lygų 8.10.1 punkte detalizuojama, kad VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centras, skirdamas apdraustiesiems kompensuojamuosius vaistus ir MPP, įsipareigoja vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2002-03-08 įsakymu Nr. 112 „Dėl receptų raÅ¡ymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių iÅ¡davimo (pardavimo) gyventojams“. BÅ«tent Å¡io įsakymo 44 ir 45.2 punktuose nustatyti reikalavimai buvo pažeisti, neteisėtai iÅ¡raÅ¡ant pacientams MPP, ir nustatyta padaryta žala PSDF biudžetui nurodyta 2015-12-04 ekspertizės pažymoje Nr. E1‑15-194.Pažymėjo, jog žala PSDF biudžetui yra padaroma tada, kai receptai yra iÅ¡raÅ¡omi nesilaikant įsakyme Nr. 112 nustatytų reikalavimų, t. y. kai receptai kompensuojamosioms MPP iÅ¡raÅ¡omi pacientams / apdraustiesiems, kurie tuo metu yra gydomi gydymo įstaigų stacionaruose.

Pažymėjo, kad nė vienas teisės aktas nenurodo, per kiek laiko asmuo (pacientas) gali ar privalo sunaudoti jam receptu paskirtas MPP. Teigia, jog įsakyme Nr. 112 įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad kompensuojamÄ sias MPP galima iÅ¡raÅ¡yti tik ambulatoriÅ¡kai ar dienos stacionare besigydantiems pacientams, bÅ«tent užtikrina pacientams prieinamumÄ gauti ir naudoti MPP nemokamai.IeÅ¡kovės vertinimu, nepagrįsta yra teigti ir pateisinti atsakovės padarytus teisės aktų ir sutartinius pažeidimus tuo, kad asmuo jam neteisėtai iÅ¡raÅ¡ytas MPP (gulint stacionare) sunaudos ar sunaudoja paleistas iÅ¡ stacionariosios gydymo įstaigos.

Apeliaciniu skundu teigiama, jog kompensuojamieji receptai MPP gauti turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yti po iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ stacionariosios gydymo įstaigos.Teigia, jog atsakovės padaryti pažeidimai negali bÅ«ti pateisinami argumentais, jog asmuo, išėjęs iÅ¡ ligoninės, sunaudos tas priemones. Å iÄ savo nuomonę ieÅ¡kovė grindžia tuo, jog nagrinėjamu atveju net 2 iÅ¡ 8 pacientų po gydymo stacionare (nurodytos ekspertizės pažymos Nr. E1-15-194 1 priedas) buvo ir toliau nenutrÅ«kstamai gydyti kitų gydymo įstaigų stacionaruose.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centras praÅ¡o Klaipėdos teritorinės ligonių kasos apeliacinio skundo netenkinti.

Pagrindiniai atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ argumentai:IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad yra sumokėjusi praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovės sumas vaistinėms, iÅ¡davusioms kompensuojamuosius vaistus ir (ar) MPP pagal įstaigos (atsakovės) gydytojų iÅ¡raÅ¡ytus receptus. Pažymėjo, kad net ir dalis žalos, kurios atlyginimas priteistas apeliantei teismo sprendimu, yra nepagrįsta įrodymais.Byloje nėra duomenų apie tai, kad stacionariosios gydymo įstaigos (gydymo laikotarpiu) pakartotinai, antrÄ kartÄ bÅ«tų skyrusios vaistus ir MPP.

Teigia, jog Å¡ias aplinkybes, be kitÄ ko, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir ieÅ¡kovės atstovai, todėl atsakovė darė iÅ¡vadÄ , jog Klaipėdos teritorinė ligonių kasa siekia prisiteisti žalos atlyginimÄ už bÅ«tinus pacientams vaistus tik todėl, kad ne tas subjektas iÅ¡rašė receptus, t. y. formaliai pažeidė sutarčių nuostatas. Mano, jog atsakovės gydytojams iÅ¡raÅ¡ius receptus medicininės pagalbos priemonėms laikotarpiu, kai pacientai buvo hospitalizuoti, jie Å¡iomis priemonėmis nebuvo aprÅ«pinti daugiau, nei tai numatė įstatymai.IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde papildomai nurodytos aplinkybes, t. y. kad 2 iÅ¡ 8 pacientų po gydymo stacionare buvo ir toliau nenutrÅ«kstamai gydyti kitų gydymo įstaigų stacionaruose, yra naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų jų vertinti.Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė nenurodė atsakovės kaltės, kadangi gydytojams iÅ¡raÅ¡ius receptus kompensuojamosioms MPP stacionare gydomiems pacientams, Å¡ie duomenys „Sveidros“ sistemoje nebuvo nurodyti, o iÅ¡ nurodytos sistemos negalima buvo nustatyti, ar pacientas gydomas stacionare.IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje bei apeliaciniame skunde nenurodyta, kokius veiksmus Å¡eimos gydytojas privalėjo atlikti bÅ«damas rÅ«pestingas ir atidus ir kokie norminiai aktai tai reglamentuoja, kokias norminių aktų procedÅ«ras gydytojas pažeidė iÅ¡raÅ¡ydamas MPP receptÄ , kokiu bÅ«du buvo galima iÅ¡vengti kilusio nesusipratimo.

Atkreipė dėmesį, jog visais atvejais pacientai (nurodyti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ekspertizės 2015-12-04 pažymoje Nr. E1-15-194) atsidÅ«rė stacionare ne su Å¡eimos gydytojo (atsakovės) siuntimu. Pažymėjo, kad visi pacientai – sunkÅ«s (keturi iÅ¡ jų mirę), nevaikÅ¡tantys, turi nustatytų specialiųjų poreikių, į gydytojus kreipėsi pacientų atstovai pagal įstatymÄ ar pavedimÄ . Teigia, jog pacientų atstovai sÄ moningai ar nesÄ moningai nenurodė gydytojams, kad tuo metu ligonis gydėsi stacionare.Atsakovė VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-13 sprendimo dalį dėl 798,21 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ 798,21 Eur sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-03-09) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo iÅ¡ atsakovės VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centro ieÅ¡kovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai; priteisti iÅ¡ atsakovės VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centro 18 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ .

Pagrindiniai VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centro apeliacinio skundo argumentai:Teismas, priimdamas 2017-09-13 sprendimÄ , neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės nurodyta žala (nuostoliai) nepagrįsta jokiais bylos įrodymais, o patirtÄ Å¾alÄ , jos dydį privalėjo įrodyti ieÅ¡kovė, turėjo pateikti pagrįstÄ Å¾alos apskaičiavimÄ . Teigia, jog ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė yra sumokėjusi praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovės sumas vaistinėms, iÅ¡davusioms kompensuojamuosius vaistus ir (ar) MPP pagal įstaigos (atsakovės) gydytojų iÅ¡raÅ¡ytus receptus, nors tai nurodyta ieÅ¡kovės atsiliepime į ieÅ¡kinį bei reikalauta teismo posėdžių metu.Atsakovė teigia, jog Klaipėdos teritorinė ligonių kasa siekia prisiteisti žalos atlyginimÄ už bÅ«tinus pacientams vaistus tik todėl, kad ne tas subjektas iÅ¡rašė receptus.

Mano, kad jeigu bÅ«tinus vaistus ir MPP bÅ«tų skyrusios pacientams stacionariosios gydymo įstaigos, tai praÅ¡omas priteisti iÅ¡ apeliantės sumas teritorinė ligonių kasa bÅ«tų sumokėjusi Å¡ioms įstaigoms.Pažymėjo, jog „Sveidros“ sistemoje iÅ¡raÅ¡ant vaistus ir MPP nebuvo duomenų, kad pacientai yra gydomi stacionare, iÅ¡ nurodytos sistemos negalima buvo nustatyti, ar pacientas gydomas stacionare. Vykdydama 2014-03-10 ir 2015-03-10 sutarčių bendrųjų sÄ lygų 2.7 p. nuostatas atsakovė neprivalėjo kreiptis į teritorinę ligonių kasÄ , nes neaiÅ¡kumų dėl pacientų draustumo, teisės gauti sveikatos priežiÅ«ros paslaugas iÅ¡kilę nebuvo.Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenurodė, kokius veiksmus Å¡eimos gydytojas privalėjo atlikti bÅ«damas rÅ«pestingas ir atidus, kokie norminiai aktai tai reglamentuoja, kokias norminių aktų procedÅ«ras gydytojas pažeidė iÅ¡raÅ¡ydamas MPP receptÄ , kokiu bÅ«du buvo galima iÅ¡vengti kilusio nesusipratimo.

Å iuo atveju tik įvardijus norminius aktus ir jų pažeidimÄ bÅ«tų galima įrodinėti gydytojo ir kartu atsakovės kaltę.Atsakovė akcentavo, kad visais kitais atvejais pacientai (nurodyti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ekspertizės 2015-12-04 pažymoje Nr. E1-15-194) atsidÅ«rė stacionare ne su Å¡eimos gydytojo (atsakovės) siuntimu. Teigia, jog visi pacientai – sunkÅ«s (keturi iÅ¡ jų mirę), nevaikÅ¡tantys, turi nustatytų specialiųjų poreikių, į gydytojus kreipėsi pacientų atstovai pagal įstatymÄ ar pavedimÄ .

Pažymėjo, jog pacientų atstovai sÄ moningai ar nesÄ moningai nenurodė gydytojams, kad tuo metu ligonis gydėsi stacionare, todėl mano, jog apeliantės gydytojai elgėsi rÅ«pestingai.Atsakovės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės buvo skiriamos ilgalaikiam naudojimui, todėl pasibaigus naudojamoms priemonėms ir suėjus terminui, numatytam ministro įsakyme, nėra reikalavimo pacientÄ pakartotinai apžiÅ«rėti.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ Klaipėdos teritorinė ligonių kasa praÅ¡o VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centro apeliacinį skundÄ palikti nenagrinėtÄ arba atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-13 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , o Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo patenkinti visiÅ¡kai.

Pagrindiniai atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ argumentai:Ekspertizės pažymos Nr. E1-15-194 iÅ¡vadų 3 punkte nustatyta, kad PSDF biudžeto iÅ¡laidos, atsiradusios dėl teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, vertinamos kaip PSDF biudžetui padaryta žala, kuri iÅ¡skaičiuojama iÅ¡ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, kurioje dirbo minėto reikalavimo nesilaikęs gydytojas, lėšų. Ekspertizės pažymos Nr. E1-15-194 iÅ¡vadų 4 punkte nustatyta, kad dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų PSDF biudžeto lėšos buvo nepagrįstai didesnės, todėl minėti pažeidimai vertinti kaip žala PSDF biudžetui, kuri siekia 1487,16 Eur.Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, iÅ¡raÅ¡us su kompensuojamųjų receptų duomenimis iÅ¡ privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ kompensuojamųjų vaistų apskaitos posistemės, kurie patvirtina realias patirtas PSDF biudžeto iÅ¡laidas, žalÄ , padarytÄ PSDF biudžetui, jos dydį.

Teigia, jog minėti posistemės iÅ¡raÅ¡ai pagal recepto duomenis sistemoje suformuojami tik tada, kai pagal konkretų kompensuojamojo vaisto ar MPP receptÄ jo (recepto) iÅ¡laidos kompensuojamos iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų vaistinei. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvaiApeliaciniai skundai atmestini Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, jog Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centras pažeidė kompensuojamųjų vaistų ir medicininių pagalbos priemonių iÅ¡raÅ¡ymo tvarkÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Å¡alių 2014-03-10 buvo sudaryta asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir Å¡ių paslaugų iÅ¡laidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartis Nr. S2-2014-76 ir 2015-03-10 buvo sudaryta asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir Å¡ių paslaugų iÅ¡laidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartis Nr. S2-2015-77, pagal kurias atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sÄ lygomis teikti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, kurių iÅ¡laidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, o atsakovė įsipareigojo apmokėti Å¡ių paslaugų iÅ¡laidas.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015-10-21 direktoriaus įsakymu Nr. V-339 dėl planinio VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centro patikrinimo Kontrolės skyriaus specialistams laikotarpiu nuo 2015‑10‑21 iki 2015-11-30 pavesta atlikti patikrinimÄ VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centre dėl medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų, iÅ¡raÅ¡ymo teisėtumo. 2015-10-21 parengta patikrinimo pažyma Nr. K1-15-152. Atsakovė 2015-11-06 raÅ¡tu nurodė, kad su 2015-10-21 patikrinimo pažymos Nr. K1-15-152 iÅ¡vadomis sutinka iÅ¡ dalies.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015-11-09 direktoriaus įsakymu Nr. V-399 dėl VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centro patikrinimo Kontrolės skyriaus specialistams laikotarpiu nuo 2015-11-09 iki 2015-12-31 pavesta atlikti ekspertizę ir pateikti ekspertizės iÅ¡vadas pagal 2015-10-21 VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centro patikrinimo pažymÄ Nr. K1-15-152. 2015-12-04 parengta ekspertizės pažyma Nr. E1-15-194. Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.246 straipsnį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Neteisėtumu laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai).

Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga kÄ nors atlikti, kÄ nors daryti, kokiu nors bÅ«du elgtis ar dar kitoks nurodymas bÅ«ti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobÅ«džio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008).

Reikalaujanti atlyginti žalÄ Å¡alis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimÄ pažeidė atsakovas arba kokiu bÅ«du jis asmeniÅ¡kai pažeidė bendrÄ atidumo ir rÅ«pestingumo pareigÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sÄ lygoms (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).Å iuo atveju nustatyta, jog Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, atlikusi VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centro patikrinimÄ dėl medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų, iÅ¡raÅ¡ymo teisėtumo, nustatė, jog atsakovė, pažeisdama asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir Å¡ių paslaugų iÅ¡laidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis sutarčių Nr. S2‑2014-76 ir Nr. S2-2015-77 nuostatas bei vadovaudamasi Sveikatos draudimo įstatymu, reikalauja atlyginti iÅ¡ atsakovės PSDF biudžetui padarytÄ Å¾alÄ .

Å ios aplinkybės rodo, jog ieÅ¡kovė savo reikalavimus kildina iÅ¡ netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ yra aktuali sutartinė civilinė atsakomybė. Pažymėtina, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita Å¡alis privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės argumentai, jog atsakovė siekia prisiteisti žalos atlyginimÄ už bÅ«tinus pacientams vaistus tik todėl, jog ne tas subjektas iÅ¡rašė receptus, yra nepagrįsti, kadangi atsakovė sutarties Nr. S2-2015-77 bendrųjų sÄ lygų 2.23 punktu įsipareigojo atlyginti PSDF biudžetui padarytÄ Å¾alÄ .

Taip pat Å¡ios sutarties specialiųjų sÄ lygų 8.10.1 punktu atsakovė įsipareigojo vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-03-08 įsakymu Nr. 112 „Dėl receptų raÅ¡ymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių iÅ¡davimo (pardavimo) gyventojams“. Å io įsakymo 45.2 punkte nurodoma, jog gydytojas gali iÅ¡raÅ¡yti receptus MPP tik ambulatoriÅ¡kai ar dienos stacionare gydomiems apdraustiesiems. Bylos duomenimis nustatyta, jog 8 atvejais gydytojai iÅ¡rašė receptus kompensuojamosioms MPP stacionare gydomiems pacientams, o tai vertinama kaip PSDF biudžetui padaryta žala.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė 2015-11-06 raÅ¡tu Nr. 03-399, atsakydama dėl patikrinimo pažymos Nr. K1-15-152 iÅ¡vadų, patvirtino aplinkybes, jog kompensuojamųjų MPP receptai nustatytiems pacientams buvo iÅ¡raÅ¡yti, kai pacientai buvo hospitalizuoti, ir pripažino, jog tokiais veiksmais atsakovė padarė žalÄ PSDF biudžetui, kadangi Å¡iuo raÅ¡tu žalÄ prašė mažinti. Pažymėtina, jog atsakovė yra sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiantis juridinis asmuo, kuriam keliami aukÅ¡tesni teisinio iÅ¡prusimo reikalavimai, todėl akivaizdu, jog Å¡iÄ veiklÄ reguliuojantys teisės aktai jai yra gerai žinomi.

Be to, teisės aktų nuostatos iÅ¡ esmės yra perkeltos į paminėtÄ sutartį. CK 2.4 straipsnyje nurodoma, jog verslininkui yra keliami aukÅ¡tesni reikalavimai negu įprastam fiziniam asmeniui. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licencijÄ sveikatos priežiÅ«ros veiklai turinčiomis arba akredituotomis Å¡iai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigomis. Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų sutartys sudaromos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Sveikatos draudimo įstatymu ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones (Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnis).

Visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog atsakovė, iÅ¡raÅ¡ydama receptus kompensuojamosioms MPP, privalėjo elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai bei patikrinti, ar asmenys, kuriems yra iÅ¡duodamos MPP, nėra hospitalizuoti. Å iuo atveju akivaizdu, jog atsakovė neturėjo teisės iÅ¡duoti ginčijamus receptus pacientams, kurie tuo laikotarpiu buvo gydomi stacionare, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog neteisėtais atsakovės veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė neveikimu, PSDF biudžetui buvo padaryta žala, kuriÄ nurodyta sutartimi atsakovė įsipareigojo atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis).Atsakovė taip pat teigia, jog teismas, priimdamas sprendimÄ , neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovės nurodyta žala (nuostoliai) nepagrįsta jokiais bylos įrodymais, tačiau teisėjų kolegija su Å¡iais atsakovės argumentais nesutinka.

Pažymėtina, jog civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.). Bylos duomenimis nustatyta, jog su 2017-05-05 lydraščiu ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai, t. y. pateikė iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ informacinės sistemos „Sveidra“ kompensuojamųjų vaistų apskaitos posistemės (iÅ¡ viso 8 lapai). Å iuose iÅ¡raÅ¡uose nurodytos vaistinėms mokamos sumos bei Å¡ių mokėjimų statusas, taip pat iÅ¡ Å¡ių iÅ¡rašų matyti, kokiam pacientui buvo iÅ¡raÅ¡ytos kompensuojamosios MPP.

Visi Å¡ie įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė sumokėjo vaistinėms praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovės sumas, todėl atsakovės argumentas, jog ieÅ¡kovė įrodymais nepagrindė atsiradusios žalos, laikytinas nepagrįstu.Taip pat atsakovė apeliaciniu skundu nurodė, jog visais atvejais pacientai atsidÅ«rė stacionare ne su Å¡eimos gydytojo (atsakovės) siuntimu. Teigia, jog visi pacientai nevaikÅ¡tantys, sunkios bÅ«klės, todėl į gydytojus kreipėsi pacientų atstovai pagal įstatymÄ ar pavedimÄ .

Teigia, jog atstovai nenurodė, jog pacientai yra gydomi stacionare. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie atsakovės argumentai laikytini nepagrįstais. Kaip minėta Å¡ios nutarties 18 punkte, atsakovė yra sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiantis juridinis asmuo, kuriam keliami aukÅ¡tesni teisinio iÅ¡prusimo reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tais atvejais, kai pacientas įgyvendina savo teisę į sveikatos priežiÅ«rÄ per savo atstovus, atsakovė, iÅ¡raÅ¡ydama receptus, turėtų bÅ«ti atidesnė ir pasiteirauti ne tik apie paciento bÅ«klę, bet ir apie tai, ar pacientas nėra hospitalizuotas.

Å iuo atveju byloje nėra įrodymų, jog atsakovė Å¡iÄ savo pareigÄ Ä¯vykdė. Vertinant atsakovės apeliaciniame skunde nurodytÄ teiginį, jog pacientų atstovai sÄ moningai ar nesÄ moningai nenurodė gydytojams, kad tuo metu ligonis gydėsi stacionare, neįrodo, jog atsakovės gydytojai pasiteiravo pacientų atstovų, ar pacientai nėra hospitalizuoti, o prieÅ¡ingai, toks atsakovės teiginys rodo, jog pacientų atstovų nebuvo pasiteirauta, ar pacientai nėra hospitalizuoti. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytai situacijai, atsakovė nesielgė rÅ«pestingai ir apdairiai, nors susidariusi situacija tokių jos veiksmų reikalavo, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog dėl Å¡ių priežasčių ir buvo padaryta žala PSDF biudžetui.Dėl žalos dydžioLietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , konstatavo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiÅ¡kia, kad kai Å¡alys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus.

Å i nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje sodininkų bendrija „ŠermukÅ¡nėlė“ v.

J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008).Siekiant nustatyti žalos dydį, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti ne tik tai, kokias pinigų sumas ieÅ¡kovė turėjo sumokėti vaistinėms už kompensuojamÄ sias MPP ir kiek pinigų buvo sumokėta, tačiau bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, jog pacientams Å¡ios MPP buvo bÅ«tinos, todėl reikia įvertinti, kokia dalimi pacientai Å¡iomis priemonėmis pasinaudojo po to, kai pasibaigė paciento gydymo stacionare laikotarpis. Å iuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais realios žalos apskaičiavimais, kad ieÅ¡kovei dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta 798,21 Eur turtinė žala.

Pažymėtina, jog kompensuojamosios MPP buvo skirtos ilgalaikiam naudojimui, todėl pasibaigus paciento hospitalizavimo laikui, pacientai gydėsi ambulatoriÅ¡kai ir naudojo jiems paskirtas MPP. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡samiai aprašė, kiek kokiam pacientui buvo skirta MPP ir kokia dalis jų buvo panaudota gydantis ambulatoriÅ¡kai, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo atliktus skaičiavimus, jų nekartoja ir jiems pritaria, todėl Å¡iuo klausimu plačiau nepasisakytina.IeÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde, be kitÄ ko, nurodė, jog yra nepagrįsta teigti ir pateisinti atsakovės padarytus teisės aktų pažeidimus tuo, kad asmuo jam neteisėtai iÅ¡raÅ¡ytas MPP sunaudos paleistas iÅ¡ stacionarinio gydymo įstaigos.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais. Pažymėtina, jog atsakovės gydytojai pacientams iÅ¡raÅ¡ydavo kompensuojamÄ sias MPP ilgalaikiam naudojimui. Tai reiÅ¡kia, jog visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pacientai naudojasi iÅ¡raÅ¡ytomis priemonėmis, nepaisant to, ar jie gydosi ambulatoriÅ¡kai, ar yra hospitalizuoti. Å iuo atveju teisėjų kolegija nustatė, jog tuo laikotarpiu, kai pacientai buvo hospitalizuoti ir gavo MPP, gydytojai neturėjo teisės papildomai iÅ¡raÅ¡yti kompensuojamųjų MPP, todėl pripažinta, jog dėl tokių atsakovės veiksmų PSDF biudžetui buvo padaryta žala, tačiau tuo laikotarpiu, kai pacientai buvo iÅ¡leisti gydytis ambulatoriÅ¡kai, jie turėjo teisę gauti MPP, todėl nėra pagrindo teigti, jog už šį laikotarpį iÅ¡raÅ¡ytos kompensuojamosios MPP sukėlė žalÄ PSDF biudžetui vien tuo pagrindu, jog ne tas subjektas iÅ¡rašė receptus.

Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, jog pacientams, iÅ¡leistiems gydytis ambulatoriÅ¡kai, buvo suteikta daugiau MPP, nei jiems buvo bÅ«tina, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies bei priteisė tik realiai ieÅ¡kovės patirtus nuostolius. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliantų teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Remdamasis iÅ¡dėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir jį naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, todėl daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo tenkinti pateiktus apeliacinius skundus.Bylinėjimosi iÅ¡laidosBylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje.

Vadovaujantis Å¡io straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .IeÅ¡kovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, pateikdama apeliacinį skundÄ , neprašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl jos nepriteistinos.Atsakovė VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centras apeliaciniu skundu prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai              ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius              Irma Čuchraj                                                                                                                         Alvydas Žerlauskas