2015-12-02 Nr. AB-23633-3-63-3-01019-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1037-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01019-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Gadliausko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sejota“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Sejota“ (toliau – ir atsakovas) priteisti 748 Lt už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji, plotas – 57,69 kv. m.

Prašyme nurodė, kad 2008 m. vasario 27 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-44 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintais Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) už komunalinių atliekų surinkimą įtvirtinta privaloma įmoka, galiojanti Neringos savivaldybės teritorijoje. Kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti tą įmoką Nuostatuose nustatyta tvarka, be to, nustatytas Vietinės rinkliavos surinkėjas – UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovo UAB „Sejota“ pareiškėjui priteisė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už 2009 metus – 93,5 Lt (už trečią ir ketvirtą ketvirčius), už 2010 metus – 187 Lt, už 2011 metus – 187 Lt ir už 2012 metus – 187 Lt, viso – 654,5 (189 Eur).

Spręsdamas dėl apmokestinimo vietine rinkliava pagrįstumo, teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymu, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Naringos savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 patvirtintais Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (Nuostatų 7, 8, 13 p.), pagal kuriuos vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi komunalinių atliekų turėtojai, bei ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismas nustatė, kad UAB „Sejota“ nuosavybės teise turi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buto bendras plotas 57,69 kv. m. (b. l. 7–8). Taip pat akcentavo, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą.

Vadovaudamasis pareiškėjo pateikta pažyma apie skolą (b. l. 5), teismas nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra 748 Lt, mokėtina vietinė rinkliava pagal teikiamą mokėjimo pranešimą apskaičiuota pagal turtinio vieneto plotą, metinė rinkliava už 1 kv. m – 3,24 Lt.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovo prašo priteisti vietinę rinkliavą nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012), teismas nurodė, kad Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis.

Atsižvelgęs į Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis bei į aktualias Nuostatų teisės normas (29–34p.), teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 17 d. ir ši data laikytina priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Pagal MAĮ 105 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiškėjas į teismą kreipėsi suėjus priverstino išieškojimo senaties terminui, todėl teismas konstatavo, jog vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymą priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjui priteistina nesumokėta vietinė rinkliava: už 2009 metus – 93,5 Lt (už trečią ir ketvirtą ketvirčius), už 2010 metus – 187 Lt, už 2011 metus – 187 Lt ir už 2012 metus – 187 Lt, iš viso – 654,5 Lt.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pareiškėjas nesutinka su ieškinio senaties taikymu. Nurodo, kad atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties, todėl teismas savo iniciatyvą ją pritaikė be pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 748 Lt vietinės rinkliavos, susidariusios nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo UAB „Sejota“.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjui priteisė 654,5 Lt (189 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą, šį sprendimą grįsdamas tuo, kad pareiškėjas, 2014 m. rugsėjo 17 d. kreipdamasis į teismą, praleido Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnyje nustatytą penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties termino taikymo teismo iniciatyva.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje taikytas ne ieškinio senaties terminas, kurį reglamentuoja Civilinio kodekso normos, tačiau priverstinio vietinės rinkliavos išieškojimo senaties terminas.

Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių rinkliavų priverstinio išieškojimo senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta.

Kita vertus, iš Rinkliavų įstatymo matyti, kad jis reglamentuoja pagal reguliavimo objektą, metodą ir dalyką, panašius teisinius santykius – valstybės rinkliavą ir vietinę rinkliavą.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 15 punktą ir 68 straipsnį, valstybės rinkliavai yra taikomos Mokesčių administravimo nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui.

Atkreiptinas dėmesys, kad Mokesčių administravimo įstatymas nėra tiesiogiai taikomas vietinės rinkliavos teisiniuose santykiuose (Mokesčių administravimo įstatymo 13 str.). Todėl darytina išvada, kad nėra tvirtintos teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje.

Tokiais atvejais, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatomis, tenka spręsti teisės analogijos taikymo klausimus. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalį, teisės analogijos klausimas turi būti sprendžiamas, visų pirma, taikant tą teisės normą (įstatymą), kuri reglamentuoja panašius teisinius santykius, o jei ir tokių teisės normų nėra, įpareigoja teisės analogijos klausimą spręsti taikant bendruosius įstatymų pradmenis ir jų prasmę, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip jau buvo minėta, valstybės rinkliava ir vietinė rinkliava pagal reguliavimo objektą, metodą ir dalyką, yra artimiausi vienas kitam bei panašiausi teisiniai santykiai, kas savo ruožtu lemia, kad vietinės rinkliavos atžvilgiu turi būti taikomos tos įstatyminės normos, kurios taikomos ir valstybės rinkliavos atžvilgiu.

Pažymėtina, kad senaties terminų klausimas šioje srityje tokiu pat būdu yra sprendžiamas ir administracinių teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis bei kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/ 2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija), teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygų kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams pagrįstai ir teisingai pritaikė Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mokesčio apskaičiavimo bei perskaičiavimo senaties terminą.

Pastebėtina, kad į pirmosios instancijos teismą pareiškėjas kreipėsi 2014 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 3), prašydamas priteisti vietinę rinkliavą, susidariusią nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Kaip jau buvo aptarta, pirmosios instancijos teismas vietinę rinkliavą priteisė už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tačiau, vadovaujantis šiuo atveju taikytinomis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, formuojama administracinių teismų praktika analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1681-556/2015; 2015 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1678-442/2015; 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-845-602/2015), vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2009 metus, todėl pareiškėjui iš atsakovo turėtų būti priteisiama suma už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos pažymos apie skolą Nr. (8.2)-5R-1836 (b. l. 5), atsakovui 2009 m. vasario 10 d. buvo išsiųstas mokėjimo pranešimas dėl 187 Lt sumos. Atsižvelgusi į Nuostatus (30–34 p.), inter alia įtvirtinančius, kad kiekvienais metais iki sausio 15 d. pareiškėjas privalo išsiųsti rinkliavos mokėtojui nustatytos formos mokėjimo pranešimą apie mokėjimo laikotarpiu jam taikomą vietinės rinkliavos dydį, bei į tai, jog pareiškėjas prašė vietinės rinkliavos įsiskolinimą priteisti nuo 2008 m. gegužės 1 d., tačiau 2009 m. vasario 10 d. mokėjimo pranešime nenurodė laikotarpio, už kurį buvo apskaičiuota vietinė rinkliava, teisėjų kolegija negali nustatyti, ar 2009 m. vasario 10 d. mokėjimo pranešime nurodyta suma buvo apskaičiuota už praėjusius, t. y. 2008 metus, ar einamus – 2009 metus. Šias aplinkybes turėtų nustatyti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tačiau neteisingai pritaikė senaties terminą, dėl ko nepagrįstai pareiškėjo naudai nepriteisė vietinės rinkliavos nepriemokos už visus 2009 metus. Teisėjų kolegija, byloje neturėdama pakankamai duomenų apskaičiuoti pareiškėjui priteistiną vietinės rinkliavos sumą, grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė