2c465119-a867-4ddd-b278-2bc005f91dd2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-1979-431/2014             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12056-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 27.7.; 44.2.; 126.5.; 126.8.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, JÅ«ratės Varanauskaitės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Versika“ ir atsakovo A.

A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB „Versika“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „SBS Legale“, ieÅ¡kinį atsakovams A. A. ir M. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – S. T. (S. T.).Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė          IeÅ¡kovas prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 66.800,78 Lt žalos atlyginimo ir penkių procentų procesines palÅ«kanas.

Nurodė, jog atsakovai nevykdė įstatymuose įtvirtintos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „Versika“ iÅ¡kėlimo, todėl turi atlyginti bendrovės kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ . Ä®monė 2010 m. rugsėjo 30 d. jau buvo nemoki, tačiau atsakovai, bÅ«dami bendrovės akcininkais, o atsakovas A. A.– ir bendrovės direktoriumi, nesielgė sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu, nesiekė atkurti įmonės mokumo. IeÅ¡kovo nuomone, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) nebeliko įmonės turėto 55.876 Lt turto, o įsipareigojimai padidėjo 10.924,78 Lt.

Jeigu kuris nors iÅ¡ atsakovų bÅ«tų pateikęs pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kai tik paaiÅ¡kėjo įmonės nemokumas (2010 m. rugsėjo 30 d.), įmonės turto bÅ«tų beveik užtekę atsiskaityti su tuo metu buvusiais ieÅ¡kovo kreditoriais. Bendrovės akcijas trečiajam asmeniui S. T. atsakovai perleido siekdami iÅ¡vengti atsakomybės kreditoriams.Atsakovas M. J. nesutiko su ieÅ¡kiniu. Nurodė, jog nuo pat bendrovės įsteigimo atsakovas faktiÅ¡kai nedalyvavo bendrovės veikloje ir valdyme, nebuvo supažindintas su įmonės finansine bÅ«kle, todėl neturėjo nei pareigos, nei galimybės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Atsakovas pažymėjo, kad nuo pat 2010 m. gegužės 7 d., kai atsakovai tapo bendrovės akcininkais, iki 2011 m. liepos 13 d., kai atsakovai akcijas pardavė trečiajam asmeniui, nebuvo šaukiama nė vieno akcininkų susirinkimo. Ieškinys turėjo būti reiškiamas trečiajam asmeniui S. T., kuris nuo 2011 m. liepos 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2012 m. kovo 14 d.) buvo vienintelis akcininkas ir direktorius. Be to, ieškovas neįrodė reikalaujamos priteisti žalos dydžio ir priežastinio ryšio.Atsakovas A.

A. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog ieškovas remiasi 2010 m. rugsėjo 30 d. įmonės balanso duomenimis, tačiau iš šio balanso nematyti būtent pradelstų įsipareigojimų dydžio, todėl aptariamu balansu negali būti patvirtintas įmonės nemokumas. 2010 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodyta, jog įmonė per vienerius metus turėjo gauti 54.021,00 Lt, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad tos sumos buvo atgautos iš įmonės skolininkų ir kad atsakovas iš šių sumų būtų galėjęs padengti skolas kreditoriams, tačiau tyčia to nepadarė.

Bankroto byla bendrovei keliama ne tik tada, kai bendrovė atitinka Ä®monių bankroto įstatyme nustatytus nemokumo kriterijus, bet ir nustačius, kad įmonė jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, jog įmonė bus pajėgi subalansuoti situacijÄ . Ä®monės finansiniai rodikliai pagrįstai buvo vertinti ne kaip nemokumas, o tik kaip trumpalaikiai nesklandumai, juolab kad akcijas pirko užsienio pilietis, kuris prieÅ¡ sudarydamas akcijų pirkimo sandorį patikrino įmonės dokumentus ir matė perspektyvÄ sėkmingai plėtoti verslÄ .Trečiasis asmuo S. T.

į parengiamÄ jį teismo posėdį neatvyko. Bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės vyko trečiajam asmeniui nedalyvaujant. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui BUAB „Versika“ iÅ¡ atsakovo A. A. 66.800,78 Lt žalos atlyginimo ir penkių procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 66.800,78 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo A. A. 1.361,25 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė atsakovui M. J. iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Versika“ 1.460,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikino atsakovui M. J. teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – nekilnojamųjų daiktų, o Å¡ių daiktų nesant ar esant nepakankamai – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir (ar) turtinių teisių areÅ¡tÄ .Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga taikytina tik įmonės vadovui ir (arba) savininkui.

Pažymėtina, kad akcinės bendrovės akcininkui nuosavybės teisėmis priklauso tik akcijos, o ne bendrovė, kaip tokia, t. y. bendrovės akcininkas nėra įmonės savininkas (Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo bÅ«tų neteisinga ir nesÄ Å¾ininga atitinkamas teisės normas aiÅ¡kinti plečiamai, todėl Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje vartojama „įmonės savininko“ sÄ voka negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai, t. y. kaip taikytina ir visiems bendrovės akcininkams.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovui M. J., kaip buvusiam UAB „Versika“ akcininkui, negali bÅ«ti taikoma Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė. Å ios iÅ¡vados, teismo vertinimu, nepaneigia ieÅ¡kovo argumentai, kuriais apeliuojama į Akcinių bendrovių įstatymo 38, 59 straipsnių nuostatas – nurodytos nuostatos įpareigoja bÅ«tent bendrovės vadovÄ imtis atitinkamų veiksmų ir tik bendrovės vadovui Å¡iuos veiksmus atlikus (suÅ¡aukus visuotinį akcininkų susirinkimÄ ), atsirastų pagrindas-prielaidos konstatuoti atsakovo M.

J., kaip bendrovės akcininko, pareigÄ atlikti ABÄ® 59 straipsnyje nustatytus veiksmus.Nurodytų Ä®BÄ® 8 straipsnio nuostatų ir jų aiÅ¡kinimo bei taikymo taisyklių kontekste teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2010 m. lapkričio 26 d. patvirtintas UAB „Versika“ 2010 m. sausio 1 d. – rugsėjo 30 d. balansas (kuriame fiksuoti nuostoliai, virÅ¡ijantys bendrovės įstatinį kapitalÄ ), taip pat Vilniaus socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011 m. sausio 7 d. raÅ¡tas, kuriame konstatuota bendrovės 24 572,95 Lt skola (t. y. pradelsti mokėjimai), kuri taip pat virÅ¡ija įstatinį kapitalÄ , pakankamai patvirtina dar tuo metu egzistavusiÄ atsakovo A.

A. pareigÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 20 d. UAB „R.TA Line“ ir UAB „Versika“ sudarytoje subrangos sutartyje nurodytus planuotus darbų atlikimo terminus (nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki spalio 25 d.), teismas nusprendė, kad Å¡i 2011 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais planuota vykdyti sutartis nepaneigia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartyje konstatuoto UAB „Versika“ nemokumo, nustatyto remiantis 2010 m. balansu.

Nors atsakovas A. A. susiklosčiusiÄ bendrovės turtinę-finansinę bÅ«klę vertino kaip „trumpalaikius nesklandumus“, tačiau pažymėtina, kad atsakovas visas akcijas, kurių bendra nominali vertė 10.000 Lt, pardavė tik už 6.000 Lt. Å i aplinkybė, teismo vertinimu, taip pat patvirtina tuo metu buvusiÄ prastÄ Ä¯monės turtinę-finansinę bÅ«klę, juolab kad 2011 m. liepos 13 d. UAB „Versika“ bylų (dokumentų) perėmimo akte nurodyta, jog bendrovės kasos likutis 0 Lt ir jog akcijų pardavimo metu bendrovė neturi trumpalaikio ir ilgalaikio turto.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas įrodė iki 2011 m. liepos 13 d. egzistavusiÄ atsakovo A. A., kaip tuomečio UAB „Versika“ vadovo, pareigÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis). Å ios pareigos nevykdymas vertintinas kaip atsakovo A. A. neteisėti veiksmai (neveikimas).2011 m. liepos 13 d. UAB „Versika“ bylų (dokumentų) perėmimo akte nurodyta, jog bendrovės kasos likutis 0 Lt ir jog akcijų pardavimo metu bendrovė neturi trumpalaikio ir ilgalaikio turto.

Å ie akte užfiksuoti duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, kad 2011 m. liepos 13 d. jau nebuvo likę 2010 m. lapkričio 26 d. patvirtintame UAB „Versika“ balanse nurodyto turto. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡is bendrovės turtas sumažėjo bÅ«tent tuo laikotarpiu, kai egzistavo atsakovo A. A. pareiga pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas įrodė priežastinį ryšį tarp bendrovei „Versika“ (jos kreditoriams) padarytos žalos, t. y. turto sumažėjimo bei nuostolių (įsipareigojimų kreditoriams), atsiradimo-padidėjimo, ir atsakovo A.

A., kaip tuomečio UAB „Versika“ direktoriaus, neteisėtų veiksmų (neveikimo). Akivaizdu, kad jeigu atsakovas A. A. bÅ«tų įvykdęs aptariamÄ pareigÄ , tai tuo metu egzistavę bendrovės (ar jos kreditorių) nuostoliai nebÅ«tų padidėję (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3, 5 punktai). Nurodyti motyvai taip pat paneigia atsakovų argumentus, kuriais apeliuojama į trečiajam asmeniui S. T. taikytinÄ atsakomybę pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus – ieÅ¡kovo reikalaujama atlyginti žala bendrovei, jos kreditoriams buvo padaryta (žalos atsiradimas buvo nulemtas) dar iki trečiajam asmeniui įsigyjant bendrovės akcijas. 2011 m. balandžio 20 d.

UAB „R.TA Line“ ir UAB „Versika“ subrangos sutartis, kuri planuota vykdyti (tik) 2011 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais, nepaneigia UAB „Versika“ nemokumo. Toks ilgas planuotų darbų atlikimo laikotarpis negali bÅ«ti vertinamas kaip neva pateisinantis Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdymÄ arba neva suteikiantis pagrindÄ -prielaidas pagrįstai tikėtis, kad UAB „Versika“ turtinė-finansinė bÅ«klė pagerės. Tokių lÅ«kesčių (jeigu jų iÅ¡ tikrųjų buvo) nepagrįstumÄ paneigia jau nurodyta aplinkybė, kad parduodant akcijas 2011 m. liepos 13 d. bendrovė visiÅ¡kai neturėjo turto.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovas A. A. nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , todėl skolininko kaltės prezumpcija nenuginčyta (CPK 12, 178 straipsniai). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai   IeÅ¡kovas BUAB „Versika“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį ir 414 straipsnį virÅ¡yti ieÅ¡kinio reikalavimus ir (arba) taikyti alternatyvius įstatymuose numatytus ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«dus, priteisti iÅ¡ atsakovo A.

A. ir subsidiaraus atsakovo M. J. 66.800,78 Lt dydžio žalos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1.361,25 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.          Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais argumentais:         1) Teismas pažeidė įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles, klaidingai interpretavo materialinės teisės normas. Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Pagal to paties straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 9 dalį savininkas (savininkai) – įmonės dalyvis (dalyviai): akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų.

Pagal CK 1.102, 2.45 straipsnius, Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 1 dalį atsakovas M. J. yra laikytinas turinčiu teisę įmonėje priimti sprendimÄ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies prasme. Pagal ABÄ® 27 straipsnio 1 dalį bÅ«tent visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, o, abu atsakovai turėjo po 1/2 visų balsų.

SistemiÅ¡kai vertinant, teisės aktų reikalavimų nesilaikymas, nevykdant pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ ne tik įmonės vadovui, bet ir savininkams, tai yra akcininkams, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, kyla pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad bendrovės akcininkai, priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai bÅ«tų protingi.

Ä®monės akcininko civilinė atsakomybė grindžiama CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Taigi tiek paminėtos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos nustato juridinio asmens savininko (dalyvio) deliktinę atsakomybę. Nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2011 m. liepos 13 d. ieÅ¡kovo akcininku, turinčiu 50 procentų įmonės akcijų, buvo atsakovas M.

J., kuris pripažintinas įmonės savininku pagal ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalį. Todėl jam taikomos ir ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos.           2) UAB „Versika“ 2010 m. rugsėjo 30 d. balansas buvo pasirašytas direktoriaus A. A., tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, būtent visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtina metinių bei tarpinių finansinių ataskaitų, į kurių sudėtis įeina ir įmonės balansai, rinkinius.

Tokiu atveju atsakovui M. J., turėjusiam 50 procentų UAB „Versika“ akcijų, turėjo bÅ«ti žinomas Å¡io balanso turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad jau tuo metu įmonė buvo nemoki. 2011 m. liepos 13 d. pardavus ieÅ¡kovo akcijas, abu atsakovai Bylų (dokumentų) perėmimo aktu Nr. 1 trečiajam asmeniui S. T. perdavė bendrovės dokumentacijÄ , tame tarpe ir balansÄ bei antspaudÄ . Taigi finansinė UAB „Versika“ bÅ«klė buvo žinoma ne tik buvusiam įmonės vadovui A. A., bet ir akcininkui M.

J.. Atsakovo M. J. teiginiai, kad jis nebuvo supažindintas su įmonės finansine bÅ«kle, todėl neturėjo nei pareigos, nei galimybės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nelaikytini turinčiais esminės reikÅ¡mės, kadangi jis, turėjęs 50 procentų įmonės akcijų, privalėjo domėtis įmonės valdymu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas M. J., prieÅ¡ bankroto bylos UAB „Statybų stilius“ iÅ¡kėlimÄ , perleido turimas akcijas Baltarusijos piliečiui V.

P.. Atsakovas taip siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, perleidžia akcijas ne Europos SÄ jungos piliečiams. Lietuvos teismų praktikoje žala, kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė laiku nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra priteisiama ne tik iÅ¡ įmonės vadovo, bet ir iÅ¡ akcininkų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-744/2012.  Atsakovas A. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteista žala iÅ¡ atsakovo A.

A., ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.          Apeliacinį skundÄ atsakovas grindžia Å¡iais argumentais:           1) Teismas atsižvelgė ne į tuos įmonės finansinius rodiklius, kurie turi reikÅ¡mę, sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ . Pažymėtina, kad pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iÅ¡ tiesų yra pradelsti ir, ar pradelstų įsipareigojimų dalis virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ , analizuojami duomenys apie įmonės turtÄ , o ne apie įstatinį kapitalÄ (kuris yra tik dalis įmonės turto), taip pat nustatomas pradelstų įsipareigojimų dydis, o ne nuostoliai.

Byloje esantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raÅ¡tas patvirtina pradelstus įmonės įsipareigojimus SoDrai 2011 m. sausio 7 d. (24.672,95 Lt) ir 2010 m. gruodžio 15 d. (22.724,63 Lt), tuo tarpu lyginamasis rodiklis – bendrovės turtas – fiksuotas balanse, į kurį įtraukti įmonės finansiniai rodikliai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. NeaiÅ¡ku kokio dydžio turtÄ Ä¯monė turėjo pasibaigus finansiniams metams, kadangi byloje nėra pateiktas balansas, sudarytas už visus 2010 metus.

Tačiau lyginant Å¡iuos teismo sprendime nurodytus finansinius duomenis, negalima daryti iÅ¡vados, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai (SoDrai – 24.572,95 Lt) virÅ¡ijo pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yti turto vertės (55.876 Lt), todėl UAB „Versika“ nemokumas 2010 m. rugsėjo 30 d. tais įrodymais, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, negali bÅ«ti patvirtintas. Daugiau įrodymų, kurie patvirtintų pradelstų įsipareigojimų dydį byloje nepateikta. Nenustačius momento, kada UAB „Versika“ tapo nemoki, atsakovui A.

A. negali bÅ«ti taikomi padariniai kylantys iÅ¡ tokio nemokumo. Atsakovas neneigia, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki, tačiau įmonė buvo įkurta tik 2010 m. balandžio mėn., atsakovas bendrovės akcininku ir vadovu tapo 2010 m. gegužės 7 d. Pagal ieÅ¡kovo teiginius atsakovas kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turėjo jau 2010 m. rugsėjo 30 d., vėliausiai 2011 m. sausio mėn., t.y. praėjus 5-8 mėnesiams po veiklos pradžios. Tai visiÅ¡kai nesuderinama su verslo tikslais.

Ä®monės yra steigiamos, siekiant įgyvendinti pasirinktÄ verslo modelį ir gauti ekonominę naudÄ â€“ pelnÄ , todėl jų veikla visada siejasi su tam tikra verslo rizika. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vadovas atsako tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės Å«kinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų bÅ«ti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Teismas netinkamai vertino pateiktÄ Subrangos sutartį, kuri įrodo, jog apeliantas, kaip bendrovės vadovas buvo pakankamas atidus ir rÅ«pestingas, siekdamas įmonės finansinės situacijos pagerėjimo. Teismas netinkamai vertino 2011 m. liepos 13 d. UAB „Versika“ bylų (dokumentų) perėmimo aktÄ . Aktu naujajam įmonės akcininkui buvo perduoti visi dokumentai, įmonės antspaudas ir kiti fiziÅ¡kai perduotini daiktai. Kadangi materialaus turto, kurį bÅ«tų galima fiziÅ¡kai perduoti naujajam akcininkui įmonė neturėjo, tai minėtame akte ir nurodyta, kad ilgalaikio ir trumpalaikio turto pardavimo metu įmonė neturi.

Tačiau tai reiÅ¡kia, kad įmonė neturėjo materialaus turto, pinigų, atsargų, kurias galima perduoti fiziÅ¡kai, tai pažymint akte. Tuo tarpu iÅ¡ trečiųjų asmenų gautinos sumos, kurios sudarant finansinės atskaitomybės dokumentus, priskiriamos įmonės turtui, aktu nebuvo ir negalėjo bÅ«ti perduotos. Debitoriniai įsiskolinimai atsispindi įmonės dokumentuose, o ne akte. PrieÅ¡ingu atveju, tokios įmonės, kuri neturi jokio turto, nebÅ«tų pirkęs naujasis akcininkas, kuris ketino toliau vystyti veiklÄ , iÅ¡ieÅ¡koti debitorinius įsiskolinimus, atsiskaityti su kreditoriais, vykdyti naujai sudarytas sutartis.

          2) Teismo sprendime taip pat nepagrįstai teigiama, kad, jei atsakovas A. A. bÅ«tų įvykdęs aptariamÄ pareigÄ , tai tuo metu egzistavę bendrovės (jos kreditorių) nuostoliai nebÅ«tų padidėję. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje esančius dokumentus matyti, jog įsipareigojimai kreditoriams lyginant balanso duomenis ir bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydį minėtu laikotarpiu padidėjo tik 10.924,78 Lt (balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos – 65.277 Lt, o teismo nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 76.201,78 Lt).

Patikimais įrodymais nepatvirtinta, kad įmonėje buvę debitoriai įsiskolinimai buvo atgauti iÅ¡ skolininkų ir nepanaudoti kreditoriniams reikalavimams tenkinti, todėl teismo iÅ¡vados, kad padavus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo anksčiau nuostoliai nebÅ«tų padidėję, nepagrindžia byloje esantys įrodymai, todėl ne tik žalos dydis, bet ir priežastinis ryÅ¡ys laikytinas neįrodytu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

IÅ¡ atsakovo priteistos žalos dydžio ir priežastinio ryÅ¡io klausimas buvo iÅ¡spręstas vien tik formaliai, neįvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių dėl turto struktÅ«ros ir realumo jį atgauti iki akcijų perleidimo (CPK 185 straipsnis), o vertinant byloje esančių įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, nepagristai rėmėsi tik UAB „Versika“ bylų (dokumentų) perdavimo aktu, kurio tikrai nepakanka konstatuoti faktÄ dėl įmonės turto sudėties 2011 m. liepos 13 d.

            Atsakovas M. J. atsiliepimu į ieÅ¡kovo ir atsakovo apeliacinius skundus praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad BUAB „Versika“ skunde reiÅ¡kia visiÅ¡kai naujÄ reikalavimÄ , kuris nebuvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinyje pirmos instancijos teisme. IeÅ¡kovas pirmos instancijos teisme prašė teismo iÅ¡ atsakovų A. A. ir M. J. solidariai priteisti 66.800,78 Lt dydžio žalos atlyginimÄ , tuo tarpu apeliaciniame skunde praÅ¡o ne tik tenkinti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , tačiau suformuluoja ir dar vienÄ reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo A.

A. ir subsidiaraus atsakovo M. J. 66.800,78 Lt dydžio žalos atlyginimÄ . Atsakovai susitarė, kad faktiÅ¡kai už bendrovę liečiančių sprendimų priėmimÄ , bendrovės veiklos organizavimÄ ir vykdymÄ bus atsakingas tik A. A.. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas M. J. nuosekliai teikė paaiÅ¡kinimus, kad jis visiÅ¡kai nesidomėjo ir nedalyvavo UAB „Versika“ veikloje, kadangi turėjo kitÄ darbÄ . Šį faktÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad per visÄ laikotarpį nuo tada, kai atsakovai tapo UAB „Versika“ akcininkais iki akcijų pardavimo 2011 m. liepos 13 d. nebuvo Å¡aukiamas nė vienas bendrovės akcininkų susirinkimas.

Visus su bendrovės valdymu, veiklos organizavimu susijusius sprendimus A. A. priiminėjo kaip administracijos vadovas, nesitardamas su M. J. ir jo neinformuodamas. Pabrėžtina, kad Å¡ios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigtos jokiais leistinais įrodymais (CPK 178 str.). Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra nė vieno įrodymo, kad M. J. dalyvavo UAB „Versika“ veikloje ir kaip akcininkas priiminėjo kokius nors sprendimus bendrovės valdymo klausimais. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nenurodo, kokius nesÄ Å¾iningus veiksmus atliko atsakovas, kaip buvęs UAB „Versika“ akcininkas.

Didžioji kreditorinių reikalavimų dalis (71.642,46 Lt iÅ¡ bendros 76.201,78 Lt kreditorinių reikalavimų sumos) priklauso dviem antros eilės kreditoriams: VSDFV Vilniaus skyriui ir VMI prie FM. Atkreiptinas dėmesys, kad už privalomų valstybei mokesčių mokėjimÄ bendrovės vardu yra atsakingas administracijos vadovas, o ne akcininkas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas). Be to, ieÅ¡kovas į bylÄ nėra pateikęs duomenų, kokiu konkrečiai laikotarpiu susidarė įsiskolinimas antros eilės kreditoriams, kaip Å¡ie įsiskolinimai kito įvairiais laikotarpiais, kokios priežastys sÄ lygojo Å¡ių įsiskolinimų susidarymÄ .

Atsakovas M. J. nesutinka ir nepripažįsta, kad iÅ¡ jo turi bÅ«ti priteista žala apelianto nurodomu teisiniu pagrindu, tačiau akcentuotina ir tai, kad apeliantas visiÅ¡kai neįrodė žalos dydžio, be to neteisingai skaičiuoja žalos dydį. Ä®vertinus ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , teigtina, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį netinkamiems atsakovams. IeÅ¡kinys turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas ne M. J. ir A. A., o UAB „Versika“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu vieninteliu akcininku ir direktorium buvusiam S. T..

           IeÅ¡kovas BUAB „Versika“ atsiliepimu į atsakovo A. A. apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusioje 2012 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-3863-115/2012 dėl bankroto bylos UAB „Versika“ iÅ¡kėlimo buvo konstatuotas UAB „Versika“ nemokumas 2010 m. rugsėjo 30 d., todėl visi atsakovo A. A. argumentai dėl tariamo įmonės mokumo ar tariamai netinkamo aplinkybių interpretavimo yra atmestini kaip nepagrįsti.

Po bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovas A. A. bankroto administratoriui UAB „SBS Legale“ pateikė 2011 m. liepos 13 d. bylų dokumentų perėmimo aktÄ , kuriuo, pardavęs įmonės akcijas, naujajam savininkui perdavė įmonės dokumentus. Akte nurodyta, kad perdavimo dienÄ jokio ilgalaikio ar trumpalaikio turto UAB „Versika“ neturėjo. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio).          Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės vadovo ir akcininko atsakomybės už žalÄ kreditoriams, padarytÄ laiku teismui nepareiÅ¡kus pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei. Byloje nustatyta, kad atsakovai A.

A. ir M. J. 2010 m. gegužės 7 d. įsigijo po 50 paprastųjų vardinių UAB „Versika“ akcijų (t. I, b. l. 14). Atsakovas A. A. nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2011 m. liepos 13 d. ėjo UAB „Versika“ direktoriaus pareigas, nuo 2011 m. liepos 13 d. Å¡ias pareigas ėjo naujasis bendrovės akcininkas S. T. (t. I, b. l. 10). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Versika“ bankroto bylÄ (b. l. 8), o 2012 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtino BUAB „Versika“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , kuriame nurodyti pirmos eilės 4337,02 Lt dydžio finansiniais reikalavimai, antros eilės VSDFV Vilniaus skyriaus 30 698,29 Lt ir VMI 40 944,17 Lt dydžio finansiniai reikalavimai, taip pat trečios eilės 222,30 Lt dydžio finansiniai reikalavimai, iÅ¡ viso 76.201,78 Lt (t.

I, b. l. 23).Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) įgyja res judicata galiÄ . Teismo sprendimo (nutarties) prejudicinė galia reiÅ¡kia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Taigi teismo sprendimas (nutartis) gali bÅ«ti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikÅ¡mė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylÄ nagrinėjančiam teismui.

CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiÅ¡kia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, jog teismas neturi pagrindo nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (LAT 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2014). Taigi ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartimi, kuria UAB „Versika“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, nustatyti faktai turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje.

Minėtoje nutartyje UAB „Versika“ buvo pripažinta nemokia, remiantis įmonės 2010 m. gruodžio 26 d. balansu, kuriame nurodyto įmonės turto vertė 2010 m. finansiniais metais buvo 55.876 Lt, įmonės nuostoliai sudarė 19.401 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 65.277 Lt. Pažymėtina, kad ir nagrinėjamoje byloje pateiktame UAB „Versika“ 2010 m. sausio 1 d. – rugsėjo 30 d. balanse, kuris patvirtintas 2010 m. lapkričio 26 d., nurodyta, kad įmonė iš viso turi 55.876,00 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus sudaro 65.277,00 Lt (t.

I, b. l. 20). Todėl atsakovo A. A. apeliacinio skundo argumentas, jog įmonės nemokumas 2010 m. rugsėjo 30 d. negali būti patvirtintas, pripažintinas nepagrįstu.2011 m. liepos 13 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai nuo sutarties pasirašymo momento perdavė trečiajam asmeniui S. T. nuosavybės teisę į 100 paprastųjų vardinių UAB „Versika“ akcijų; vienos akcijos nominali vertė 100 Lt, visų akcijų pardavimo kaina 6000 Lt (t. I, b. l. 16). 2011 m. liepos 13 d. UAB „Versika“ bylų (dokumentų) perėmimo akte nurodyta, kad bendrovės kasos likutis 0 Lt, akcijų pardavimo metu bendrovė neturi trumpalaikio ir ilgalaikio turto (t.

I, b. l. 21-22). Å is aktas pirmos instancijos teismo buvo tinkamai įvertintas, kaip patvirtinantis apie jau egzistavusiÄ UAB „Versika“ vadovo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, nes jame nebuvo paminėti jokie įmonės skolininkai, jokie įmonės reikalavimo teises patvirtinantys dokumentai. Atsakovas nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių debitorinių įmonės skolų, egzistavusių Å¡io akto pasiraÅ¡ymo metu.

Todėl atsakovo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino minėtÄ aktÄ , yra nepagrįstas. Teismui pateikta Subrangos sutartis, pagal kuriÄ Ä¯monė už atliktus darbus turėjo gauti 265.026 Lt (t. I, b. l. 84-89), tačiau darbų vykdymo pradžia buvo numatyta tik 2011 m. rugpjūčio 1 d. Tuo tarpu atsakovas įmonės akcijas trečiajam asmeniui perleido jau 2011 m. liepos 13 d., perdavimo aktu nurodant, jog įmonė jokio turto neturi. Todėl Å¡ios sutarties negalima pripažinti paneigiančia UAB „Versika“ nemokumÄ .

Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bendrovės turtas sumažėjo bÅ«tent tuo laikotarpiu, kai egzistavo atsakovo A. A. pareiga pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Todėl atsakovo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Å iame straipsnyje aiÅ¡kiai įtvirtinta pirmiausia įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir atsakomybė už kreditorių patirtÄ Å¾alÄ . Sutiktina su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentu, jog pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 9 dalį atsakovas M.

J. kaip akcininkas, kuriam priklauso 50 procentų įmonės akcijų, yra pripažintinas UAB „Versika“ savininku. Tačiau Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kia, jog nagrinėjamos bylos atveju jo atsakomybė su įmonės vadovu yra solidari, subsidiari ar dalinė. Ä®BÄ® 8 straipsnyje nurodyta, jog už žalÄ atsako įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ . Å i formuluotė aiÅ¡kintina kaip nustatanti įmonės vadovo atsakomybę, tuo tarpu kiti asmenys, įmonėje turintys teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , tame tarpe ir akcininkas, atsakytų tuo atveju, jeigu įmonėje nebÅ«tų paskirto vadovo arba akcininkas kartu su vadovu tiesiogiai dalyvautų įmonės veikloje.Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Ieškovas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-744/2012. Tačiau šioje byloje žalos atlyginimas buvo priteistas ne tik iš įmonės vadovės, bet ir kitos akcininkės, dėl to, kad atsakovė buvo ne tik įmonės akcininkė, bet ir pagrindinė darbuotoja.

Be to, iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovė ir akcininkė akcininkų susirinkime nutarė įmonę likviduoti. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas M. J. bÅ«tų buvęs kartu ir įmonės darbuotoju ar įmonėje bÅ«tų vykę visuotiniai akcininkų susirinkimai, kurių metų bÅ«tų priimami su įmonės valdymu susiję sprendimai. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-229/2014 buvo pripažinta, kad įmonės akcininkė, kuri jokių su įmonės valdymu susijusių sprendimų nepriiminėjo, kurios vaidmuo įmonėje buvo formalus, už žalÄ , padarytÄ laiku nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, neatsako.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog atsakovui M. J. turėjo bÅ«ti žinoma įmonės bÅ«klė, nepatvirtina jo atsakomybės, kadangi inicijuoti bankroto bylÄ privalėjo visų pirma įmonės vadovas. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nei Ä®BÄ®, nei Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos nenustato atsakovo M. J., kaip akcininko atsakomybės už laiku neiÅ¡keltÄ Ä¯monei bankroto bylÄ .Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentai nepripažintini pagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Atsakovas M. J. pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame procese priteisimo. Atsakovas patyrė 1.825,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodyta iÅ¡laidų advokato pagalbai suma virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatytÄ maksimalų 1500,00 Lt dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Nagrinėta byla nepripažintina teisiniu požiÅ«riu itin sudėtinga, todėl priteistina suma lygi pusei nurodomo Rekomendacijose, tai yra 750,00 Lt. Apeliacinio proceso metu atsakovas A. A. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, panaikinimo, kadangi ieÅ¡kinys Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo paliktas nenagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl Å¡io atsakovo praÅ¡ymo, kadangi minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nėra Å¡io apeliacinio proceso dalykas, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos kitoje civilinėje byloje.

Atsakovui iÅ¡aiÅ¡kintina jo teisė pateikti šį praÅ¡ymÄ pirmos instancijos teismui.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .          Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Versika“, j.a.k. 302498570, atsakovui M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 750,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ .

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                             Laima Gerasičkinienė                                                                                                               Dainius Rinkevičius                                                                                                                                                                                                 JÅ«ratė Varanauskaitė                                                                                                                                                                                                                       Â