2c42368f-b5c2-4e95-9ae1-61a855b4d8a0 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-7747-362/2022 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01238-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 28 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. B. skunde Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas M. B. nurodė, kad nuo 2019-06-25 iki 2020-10-05 buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas perpildytose kamerose, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas.

Dėl esančių kameroje baldų buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacinių programų įgyvendinimas. Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atÅ¡alusį maistÄ . Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigÅ«nus tekdavo kviesti, beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per parÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje yra asbesto.

Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langÄ , drėgna ir tamsu, kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatÅ«ra, buvo Å¡alta, žiemÄ temperatÅ«ra nukrisdavo iki 10-14 C°, o vasarÄ pakildavo iki 35 C°, nebuvo užtikrinamas Å¡varaus oro kiekis, oro judėjimo greitis per mažas, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa beveik nepatekdavo į kamerÄ , dirbtinis apÅ¡vietimas buvo per stiprus, naktinio apÅ¡vietimo nebuvo galima iÅ¡jungti. Kameros neremontuotos, lubos ir sienos nebuvo tinkamos ventiliacijos, sienos ir lubos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai atsilupę, dėl ko jam nuolat pasireikÅ¡davo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatÅ«ra.

Nuo sienų ir lubų byrėjo dažai, tinkas. Apatinių ir virÅ¡utinių rÅ«bų nemokomai neplaudavo, sÄ lygų džiovinti rÅ«bus kameroje nebuvo, čiužiniai nedezinfekuojami. Å iukÅ¡lių konteineriai stovėjo prie gyvenamųjų kamerų langų. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, stebėjimo akutės įrengtos taip, kad pareigÅ«nai viskÄ matydavo kas dedasi tualete, sienelės aukÅ¡tis 1,35 m, nėra atskiros oro Å¡alinimo sistemos iÅ¡ sanitarinio mazgo, tad kameroje bÅ«davo nemalonus kvapas.

Kameroje nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), nebuvo unitazų, tik skylė grindyse. DuÅ¡u buvo galima naudotis tik kartÄ per savaitę, jei nebÅ«davo karÅ¡to vandens, tai į duÅ¡Ä ir nenuvesdavo, papildomos galimybės nusiprausti duÅ¡e nebuvo, duÅ¡uose neÅ¡varu. Kameroje parazitai, deratizacija, dezinsekcija nevykdomi, ar vykdomi tik po daugkartinių praÅ¡ymų. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir nebuvo kaloringas, labai neskanus, ir neatitiko numatytų fiziologinių normų, sÄ lygos pavalgyti užtikrinamos nebuvo.

Kameroje buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Dėl to jis pasidarė konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo kaip žmogaus orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, jis patyrė emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius skausmus, nukentėjo jo orumas, reputacija, patyrė emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas atsiliepimu į skundÄ nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, o iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.

Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o teismo nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Taip pat atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, Å¡is teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2022-07-13 pažymos „Dėl M. B.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2019-06-27 iki 2020-10-05 buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 44,65,454,5,62,106,49,10,102,95,41,43,67,48,55,4,105,DI-1,54,8, kameroje būdavo 1-6 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,67 kv. m iki 23 kv. m gyvenamasis plotas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas.

Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, įėjimai atitverti durimis ar užuolaida, stebėti asmenį sanitariniame mazge per akutę neįmanoma..

Vidinio ryÅ¡io įrengimo bÅ«tinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams, duomenų, kad pareiÅ¡kėjui reikėjo pasinaudoti Å¡iuo mygtuku, nėra.. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, kiemeliai Å¡varÅ«s, patikrinimo aktais nustatyta tik nutrupėjusi sienų danga, grindinio danga. Asbesto konstrukcijose nėra, užimtumo programos, kurios yra savanoriÅ¡kos, yra vykdomos. Å varÄ kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo Å¡alinimas.

PareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas, 2019-07-18 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 44 oro temperatÅ«ra, drėgmė tinkami, nedega du Å¡viestuvai, nuo sienų ir lubų nubyrėjęs tinkas, Å¡viestuvai be gaubtų, pelėsio nėra, vėdinti kamerÄ per langus galima, dalis stiklo iÅ¡imta. 2019-07-18 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 55 pelėsis paÅ¡alintas. 2019-08-09 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 44 veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nėra, apÅ¡vieta tinkama, pelėsio nėra. 2019-12-10 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 45 apÅ¡vieta tinkama, pelėsio nėra, vėdinti kamerÄ per langus galima. 2020-02-07 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 10 dalis tinko nutrupėję, 2020-02-12 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 95 apÅ¡vieta, drėgmė tinkama, pelėsio nėra. 2020-07-31 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 8 apÅ¡vieta per silpna, temperatÅ«ra tinkamai, pelėsio nėra, vėdinti kamerÄ per langus galima. 2020-08-03 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 4 apÅ¡vieta, drėgmė, temperatÅ«ra tinkamai, vėdinti kamerÄ per langus galima, nuskilusios plytelės, sutrupėjęs veidrodis.

Naktinio apÅ¡vietimo bÅ«tinumÄ nurodo Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kur numatyta nuolatinė suimtų asmenų priežiÅ«ra, kas tamsoje neįmanoma. Skundų dėl sÄ lygų kamerose nebuvo. Patalpų dezinfekcija, deratizacija vykdomi. MinkÅ¡tas inventorius atitinka higienos normas, tai patvirtina atlikti patikrinimai. Apatiniai rÅ«bai skalbiami nemokomai, virÅ¡utiniai, esant nuteistajam nemokiam, taip pat skalbiami nemokomai. Mokiems suimtiesiems sudaryta galimybė skalbti rÅ«bus už asmenines lėšas, be to, į kameras suimtųjų praÅ¡ymu iÅ¡duodami kibirai ar vonelės bei skalbimo milteliai.

Džiovyklų įrengimo kamerose teisės aktai nenumato, tačiau kai kuriose kamerose nutiesiamos virvės skalbiniams džiovinti. DuÅ¡u buvo naudojamasi pagal nustatytÄ tvarkÄ , duÅ¡ai nustatyta tvarka valomi ir dezinfekuojami. Maitinimas atitinka fiziologines normas. Maistas Å iaulių tardymo izoliatoriuje negaminamas, esminių pažeidimų dėl maisto kokybės, atlikus patikrinimus, nenustatyta. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų nerÅ«kantis, nėra. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo M. B. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Pažymėtina, jog pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises.

Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A.

S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009). Teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarÄ jÄ aplinkybę jis turi įrodyti.

Be to, siekiant nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė yra pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas. Pažymėtina, jog asmens teisės yra pažeidžiamos ne nuo tada, kai teismas pripažįsta, jog jos buvo pažeidžiamos, o atlikus neteisėtus, teisės normoms prieÅ¡taraujančius veiksmus.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas, nuo 2016 m. birželio 25 d. kalintas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realiÄ galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl kamerų ir gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui, higienos normų ir kitų teisės aktų, kurie reguliuoja bausmės atlikimÄ laisvės atėmimo vietose, reikalavimus, iÅ¡dėstytus Lietuvos Respublikos priimtuose teisės aktuose, kurie skelbiami lietuvių kalba. Lietuvos higienos norma HN 134:2015, nustačiusi reikalavimus gyvenamosioms patalpoms, ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatytos gyvenamojo ploto normos nuteistiesiems, yra vieÅ¡ai paskelbti teisės aktai.

Teismas pažymi, jog CK 1.127 straipsnio, kuris numato ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , 5 dalis numato, jog jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, tai yra nuo 2022 m. birželio 30 d., ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui, nustačius valstybės pareigÄ atlyginti neturtinę žalÄ , ji galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 30 d.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2022-07-13 pažymos Nr. 60-15568 „Dėl M.

B.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo nuo 2019-06-30 iki 2020-10-05. Pažymoje nurodyta, kokiÄ , dienÄ kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvienÄ dienÄ jam tenkantį kameros plotÄ . Aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kamerose Nr. 65,454,5,62,106,49,10,102,95,41,43,67,48,55,4,105,DI-1,54,8 kalinamas 444 dienas, po 1-6 asmenis kameroje, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,67 kv. m iki 23,02 kv. m kameros ploto.

Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas visu aptariamu laikotarpiu, iÅ¡ viso 444 dienas, buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad baldai ar sanitarinis mazgas varžė jo judėjimo laisvę daugiau, nei tai yra bÅ«tina, jam dėl to reikėjo visÄ laikÄ sėdėti ar gulėti. Kaip jau nurodyta aukščiau, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, o teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , ir darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT tame pačiame 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sÄ lygų vertinimo aspektų, iÅ¡aiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ . Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais.

Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑741‑415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017 ir kt.).

Ä® sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1511‑525/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų kameros plotÄ ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, kaip buvo minėta prieÅ¡ tai, jam teko ne mažiau kaip 3,67 kv. m kameros ploto, todėl apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ Å¡iuo atveju iÅ¡ bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

Vertinant sanitarinių mazgų įrengimÄ , nustatyta, jog tualetai nuo kameros atskirti mÅ«rine ar OSB sienele, sienelės aukÅ¡tis nuo 1,81 m (kameroje Nr. 8 ) iki 2,36 m (kameroje Nr. 55). Kamera Nr. 4 ir DI-1 vienvietės, tad įėjimai neatitverti. Vertinant baldų buvimÄ kamerose, iÅ¡ 2017-09-06 pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtÄ plotÄ â€œ, Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ bei fotonuotraukų matyti, jog baldų pertekliaus kamerose nėra.

Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2022-07-26 pažymoje Nr. 61-1714 „Dėl M. B.“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas M. B. laikotarpiu nuo 2019-06-25 iki 2020-10-05 nesikreipė su skundais į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl netinkamų laikymo sÄ lygų kamerose. Socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais organizuojami, galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose suteikta buvo. Pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-12-11 pažyma Nr. 62/08-343 „Dėl remonto darbų“, kurioje nurodyta, kad 2019 m. sausio mėn. kameroje Nr. 54 perglaistytos, perdažytos sienos ir lubos, sumontuota nauja WC pertvara, sumontuoti nauji Å¡viestuvai, elektros rozetės, perdažytos grotos, stalas, kėdės, gruodžio mėn. kamera Nr. 55 nuvalytas tinkas, tinkuotos, glaistytos ir dažytos langai, sienos, lubos, lapkričio mėn. kameroje Nr. 8 paklijuotos plytelės grindyse, kameroje Nr. 67 sutvarkytas tinkas virÅ¡ durų, gruodžio mėn. kameroje Nr. 4 po vandalizmo sutvarkyta WC pertvara, kriauklė, Å¡viestuvai, Ä® Å¡ias kameras pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas po remonto atlikimo.

Teismui pateikti Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog Å¡ie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra, yra pateikti Å iaulių tardymo izoliatoriaus Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalai, iÅ¡ kurių matyti, jog buvo atliekami stebėjimo darbai, vertinamas atliktų darbų efektyvumas, naikinami nariuotakojai. Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 tvarkÄ , asmeninė patalynė ir apatiniai rÅ«bai suimtiesiems skalbiami nemokomai, virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 02 d.

įsakymu Nr. 1/01-243, 2019 m. rugsėjo 04 įsakymu Nr. 1/01-209 nustatytÄ tvarkos papildymÄ , virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas ir cheminis valymas atliekami, suimtajam neturint pinigų, ir nemokomai. PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose. 2019-07-18 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 55 pelėsis paÅ¡alintas. 2019-08-09 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 44 veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nėra, apÅ¡vieta tinkama, pelėsio nėra. 2019-12-10 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 45 apÅ¡vieta tinkama, pelėsio nėra, vėdinti kamerÄ per langus galima. 2020-02-07 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 10 dalis tinko nutrupėję, 2020-02-12 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 95 apÅ¡vieta, drėgmė tinkama, pelėsio nėra. 2020-07-31 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 8 apÅ¡vieta per silpna, temperatÅ«ra tinkamai, pelėsio nėra, vėdinti kamerÄ per langus galima. 2020-08-03 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 4 apÅ¡vieta, drėgmė, temperatÅ«ra tinkamai, vėdinti kamerÄ per langus galima, nuskilusios plytelės, sutrupėjęs veidrodis.

Taip pat atlikti patikrinimai pasivaikščiojimo kiemeliuose (atlikta 2019-07-12, 2019-07-25, 2019-08-30, 2019-10-18, 2019-10-31, 2019-12-18, 2020-02-04, 2020-03-16, 2020-06-23, 2020-06-26, 2020-06-26, 2020-08-19), kurių metu dalyje kiemelių nustatyta nutrupėjusi sienų danga, iÅ¡trupėjęs ar nelygus grindinys, tačiau nė karto neužfiksuota neÅ¡vara kiemeliuose, prieÅ¡ingai, buvo nustatyta, jog kiemeliai Å¡varÅ«s. Duomenų apie asbesto buvimÄ konstrukcijose pateikta nėra. Å iaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019-08-27, 2020-01-15 Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojų praneÅ¡imo (skundo) patikrinimo aktu pažeidimų nenustatė, maistas tiekiamas tinkamos temperatÅ«ros, 2020-08-25 Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojų praneÅ¡imo (skundo) patikrinimo aktu po gauto telefono skambučio buvo nustatytas pažeidimas, patiekti kiaulienos maltiniai netinkami, paÅ¡vinkę, patikrinimo metu pakeistas į virtas deÅ¡reles.

Å iaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019-11-25 VieÅ¡ojo maitinimo įmonės, kuri vykdo kulinarijos pusgaminių, gaminių, patiekalų paÅ¡ildymo, kepimo ir pateikimo galutiniam vartotojui, gėrimų pardavimo vartoti vietoje ar Å¡viežių sulčių barų veiklÄ patikrinimo aktu nustatė, kad maistas į Å iaulių tardymo izoliatorių pateikiamas tinkamos temperatÅ«ros. TelÅ¡ių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019-08-12 Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojų praneÅ¡imo (skundo) patikrinimo metu, tikrinant maisto saugos, kokybės, higienos laikymo sÄ lygų kontrolę Å iaulių tardymo izoliatoriuje, pažeidimų nenustatė, maistas tiekiamas tinkamos temperatÅ«ros.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Å iaulių skyrius 2019-11-25 Cheminių tyrimų protokolu nustatė, kad dienos raciono nedirbantiems vyrams energetinė vertė yra 2020 kcal. IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kameros tvarkingos, sanitarinių mazgų įėjimai atitverti, dalyse kamerų yra sėdimi unitazai. Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas pas Å iaulių tardymo izoliatoriaus gydytojus kreipėsi vienÄ kartÄ , kad susirgimai bÅ«tų susiję su netinkamomis sÄ lygomis kamerose, nenurodė.

Pirminės apžiÅ«ros metu kaip žalingÄ Ä¯protį nurodė rÅ«kymÄ . Tokiu bÅ«du, kaip pareiÅ¡kėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas jam tenkantis plotas ir netinkamos sÄ lygos apgyvendinimo kamerose. IÅ¡ pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2019-06-30 iki 2020-10-05 metu (viso 444 dienas) pareiÅ¡kėjui teko didesnis, nei Å¡is įsakymas numato, kameros plotas.

Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms tik paneigtas iÅ¡ dalies, nustatyta, jog kameroje Nr. 10 nutrupėjęs tinkas (ten pareiÅ¡kėjas buvo 1 dienÄ ), kameroje Nr. 4 suskilusios plytelės(ten pareiÅ¡kėjas buvo 3 dienÄ ). Kitų pažeidimų kamerose neužfiksuota, tik kameroje Nr. 8 nustatyta per silpna apÅ¡vieta, pareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, jog apÅ¡vieta buvo per stipri. Teismui nėra pateikta duomenų dėl higienos sÄ lygų užtikrinimo kitose jo buvimo kamerose, bet teismas atkreipia dėmesį, jog pats pareiÅ¡kėjas nėra pateikęs skundų dėl netinkamų sÄ lygų gyvenamojoje kameroje.

Kadangi pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamų sÄ lygų visiÅ¡kai paneigti nebuvo, tad abejonės traktuotinos pareiÅ¡kėjo naudai. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡ie pažeidimai nėra individualizuoti. PareiÅ¡kėjas, nurodydamas, jog higienos sÄ lygos kameroje nebuvo užtikrintos (drėgna, Å¡alta, pelėsis, atsilupę dažai), tuo pačiu nurodo, jog jam dėl Å¡ių netinkamų sÄ lygų pasireiÅ¡kė gerklės skausmai, kilo temperatÅ«ra, tačiau Å¡ie jo argumentai nėra patvirtinti asmens sveikatos istorija.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas numato, kad kameros turi bÅ«ti vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du, iÅ¡skyrus patalpas, kur yra mechaninė vėdinimo sistema, teismui pateikti įrodymai, jog kameros vėdinamos natÅ«raliai per langus bei angas sienoje, kÄ patvirtina ir atlikti patikrinimai. Vertinant tualetų įrengimÄ , teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi bÅ«ti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, pats pareiÅ¡kėjas nurodo, jog sienelės buvo tik 1,35m aukščio, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ .

Tačiau teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus San. Mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad žemiausia sanitarinio mazgo sienelė buvo 1 m 81 cm aukščio, tokiu bÅ«du yra paneigiama pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė, jog tualetų sienelių aukÅ¡tis yra tik 1,35 m, tad privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nenustatyta. Vertinant blogo kvapo buvimÄ kameroje, pastebėtina, jog toks kvapas kameroje galėjo bÅ«ti, dėl atviro iÅ¡ virÅ¡aus sanitarinio mazgo, tačiau teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ arba kameroje įrengti bÅ«tent mechaninį vėdinimÄ , o natÅ«ralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., Higienos norma HN 134:2015 17 p.), tad neteisėti atsakovo veiksmai dėl sanitarinio mazgo įrengimo, neatitveriant jo iki virÅ¡aus, nustatyti nėra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020), tad argumentas dėl blogo kvapo kameroje yra atmestinas.

Pažymėtina, jog viso buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu skundų dėl blogo kvapo kameroje pateikta nebuvo. IÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, jog visose sanitariniuose mazguose yra arba durys, arba įėjimas atskirtas užuolaida, tad stebėti gamtinius reikalus atliekantį asmenį nei nuo durų pusės per akutę, nei iÅ¡ kameros galimybės nėra. PareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu galiojo Higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje reikalavimų įrengti sėdimÄ unitazÄ sanitariniame mazge nėra.

Duomenų, jog pareiškėjas dėl savo sveikatos būsenos negalėtų naudotis tupimu unitazu, byloje nėra. Atmestini argumentai dėl netinkamo pasivaikščiojimo laiko, šis laikas yra nustatytas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu, tad teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi. Teismui nepateikti įrodymai dėl nešvarių pasivaikščiojimo kiemelių, priešingai, pateikti įrodymai, jog kiemeliai švarūs.. Pažymėtina, jog teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ar inventoriaus juose buvimo.

Nors nustatyta, jog kiemeliuose yra nutrupėjusių sienų, nelygaus grindinio, Å¡iomis aplinkybėmis pareiÅ¡kėjas žalos atsiradimo neargumentuoja. Kuo remdamasis pareiÅ¡kėjas nurodo, jog asbesto Å¡iferyje, o tuo labiau kanalizacijoje ir sienose, yra, nepateikta, tad Å¡is argumentas taip pat atmestinas. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs naudotis nustatyta Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«bų skalbimo tvarka, ar kad bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl numatytų tvarkų pakeitimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog pats pareiškėjas nurodo, jog pareigūnai dažnai būna užsiėmę, tame tarpe ir drabužių surinkimu skalbimui ar jų išdalijimu, tad negirdi, kaip yra beldžiama į duris, tai patvirtina, jog asmeninių drabužių skalbimas yra vykdomas. Nėra įrodymų dėl netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo. Atmestinas argumentas dėl netinkamo maitinimo, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas yra teisingas.

Tačiau teismas pažymi, kad vieno patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pristatytas maistas buvo nekokybiÅ¡kas, viso 361 porcija, tačiau jis nedelsiant buvo pakeistas. Pats pareiÅ¡kėjas skundų teikęs nebuvo. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, jog kai kada juos nenuvesdavo į duÅ¡Ä , tačiau to niekaip nekonkretizuoja, praÅ¡ymų ar skundų dėl tokio negalėjimo pasinaudoti duÅ¡u pareiÅ¡kėjas neteikė, tad Å¡is argumentas taip pat atmestinas. Ä®rodymų apie neÅ¡varias dušų patalpas nepateikta, skundų dėl to pareiÅ¡kėjas neteikė, iÅ¡ teismui pateikti Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planų matyti, kad duÅ¡inės valomos ir dezinfekuojamos kiekvienÄ dienÄ .

Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis numato, jog socialinis darbas tardymo izoliatoriuje turi būti vykdomas, pareiškėjas nurodo, kad tai vykdoma buvo, tik, jo nuomone, nepakankamai. Duomenų, jog pareiškėjo buvimo kameros nedalyvavo socialinio užimtumo programose, nėra. Teismas vertina tai, kad papildomų prašymų ar pageidavimų pateikta nebuvo, tokiu būdu, pareiškėjui vykdomų programų užteko. Įvertinus tai, argumentai dėl užimtumo nebuvimo atmestini. Pažymėtina, jog dalyvavimas šiose programose yra pareiškėjo teisė, o ne pareiga.

Vertinant baldų buvimÄ kameroje, pažymėtina, jog atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog kamerose nėra veidrodžio, lentynėlių higienos priemonėms pasidėti, tačiau pažymėtina, jog Å¡ie nurodyti pažeidimai yra visiÅ¡kai nedetalizuoti, taip pat niekaip nėra paaiÅ¡kinta, kuo jie sietini su padaryta neturine žala, tad Å¡is argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams.

Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog Å¡ios sistemos darbai yra susiję su pastato rekonstrukcija, padaryta iÅ¡vada, jog teisės aktai Å iaulių TI numatė aliarminio iÅ¡kvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimÄ , tačiau įstaiga nesilaikė Å¡io reikalavimo. Tačiau vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiÅ¡kia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiÅ¡kėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ .

Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiÅ¡kėjui nepateikus, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl sunkumo iÅ¡sikvieti pareigÅ«nus yra deklaratyvÅ«s, į Å iaulių TI administracijÄ dėl minėtų nepatogumų pareiÅ¡kėjas nesikreipė, duomenų, jog jo saugumui ar sveikatai buvo kilusi grėsmė, nepateikta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl iÅ¡kvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis Å iaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl Å¡io pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu, ventiliacija užtikrinama per langÄ . PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo patalpintas į 19 kamerų, tačiau savo skunde nurodo, jog po kameros langais buvo Å¡iukÅ¡lių konteineriai, tokiu bÅ«du, jo skundas yra visiÅ¡kai nedetalizuotas, neaiÅ¡ku, po kurios kameros langais buvo, jei apskritai buvo, Å¡iukÅ¡lių konteineriai, tad Å¡is argumentas atmestinas.

PareiÅ¡kėjas nenurodo, kad jis nebuvo aprÅ«pinamas tinkamu kiekiu minkÅ¡to inventoriaus, tik nurodo, kad jis buvo netinkamos kokybės, tačiau jis pats jokių skundų ar praÅ¡ymų dėl iÅ¡duodamo inventoriaus pareiÅ¡kęs nėra, patikrinimų metu nustatyta, kad minkÅ¡tas inventorius dezinfekuojamas, netinkamas nuraÅ¡omas, tad Å¡is argumentas yra atmestinas. Vertinant pareiÅ¡kėjo nurodymÄ , jog jis kameroje buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, pastebėtina, jog pirminės apžiÅ«ros metu jis pats nurodė kad yra rÅ«kantis, vėliau jokių praÅ¡ymų dėl perkėlimo į kamerÄ su nerÅ«kančiais asmenimis, ar skundų dėl laikymo kartu su rÅ«kančiais nepateikė, tad Å¡is argumentas taip pat atmestinas.

Likusieji pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieÅ¡ ArmėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92), 55 punktas).

LVAT taip pat ne kartÄ pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009). Teismas atkreipia dėmesį, jog savo skunde pareiÅ¡kėjas daug kur cituoja, kaip teisės aktai nurodo, kas turi bÅ«ti užtikrinama tardymo izoliatoriuje, kokie pažeidimai galimi, kas turi bÅ«ti tardymo izoliatoriuje, kas turi bÅ«ti užtikrinama suimtųjų ir nuteistųjų atžvilgiu, tačiau nenurodo, ko nebuvo ar kas nebuvo užtikrinta konkrečiai jo atžvilgiu ir konkrečiai Å iaulių tardymo izoliatoriuje, bei kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovas.

Nors įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui Å iaulių TI buvo užtikrintos tinkamos laikymo sÄ lygos, tenka atsakovui (jo atstovams), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . Tokio pobÅ«džio bylose turi bÅ«ti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibÅ«dinimo konkretumÄ , aiÅ¡kumÄ , teiginių pagrįstumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sÄ lygas, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ praėjus 20 mėnesių nuo tada, kai jis iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių TI.

Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba 20 mėnesių, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiÅ¡kime.

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų visÄ laikÄ laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiÅ¡kai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Å iaulių TI bÅ«tent netinkamos kalinimo sÄ lygos (prastos higienos sÄ lygos, vienkartinis užfiksuotas prastos kokybės maisto pateikimas ir kt.) iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu metu, pareiÅ¡kėjas pas gydytojus nesikreipė, o jei kreipėsi, tai nenurodė, jog simptomai bÅ«tų susiję su netinkamomis sÄ lygomis), įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjui visÄ laikÄ buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, kitos sÄ lygos Å iaulių tardymo izoliatoriaus Å¡ioje gyvenamojoje kameroje tik dalinai buvo užtikrintos (nubyrėjęs tinkas kameroje, galimai netinkamos higienos sÄ lygos dėl netinkamo apÅ¡vietimo kameroje, abejones traktuojant pareiÅ¡kėjo naudai), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde iÅ¡dėstytus pareiÅ¡kėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, ), tačiau įvertinus ir tokias aplinkybes, kaip užfiksuotas netinkamos kokybės maisto pateikimas, atsižvelgiant į buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje trukmę, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015), pareiÅ¡kėjui priteistinas 40 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 40 (keturiasdeÅ¡imt) Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimÄ priėmusius teismo rÅ«mus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius