2c40d252-df7e-4b46-9ed6-464f71be78ba · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                             Civilinės bylos numeris 2S-703-275/2017                             Teisminio proceso numeris 2-68-3-39860-2016-4                         Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. balandžio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi antstolio Armino Naujokaičio atskirÄ jį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria patenkintas pareiÅ¡kėjo (skolininko) S. Z. (S. Z.) skundas dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų (suinteresuotas asmuo (iÅ¡ieÅ¡kotojas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas), n u s t a t ė :

Proceso esmė PareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti antstolio patvarkymÄ , kiek yra ribojama pareiÅ¡kėjo teisė įsigyti maisto produktus ir bÅ«tiniausius reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje;

2) jeigu pagal patvarkymÄ buvo nuraÅ¡ytos ar areÅ¡tuotos pareiÅ¡kėjui priklausančios lėšos, sugrÄ Å¾inti tokias lėšas arba panaikinti lėšų areÅ¡tÄ , kiek yra ribojama pareiÅ¡kėjo teisė įsigyti maisto produktus ir bÅ«tiniausius reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Skundu nurodo, jog pagal antstolio patvarkymÄ iÅ¡ieÅ¡kojimas yra nukreipiamas į visas pareiÅ¡kėjo lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sÄ skaitoje, tai yra net ir į pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ vienos minimaliosios mėnesinės algos.

Todėl nelieka pajamų, kurias pareiÅ¡kėjas galėtų panaudoti savo reikmėms, tai yra nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. PareiÅ¡kėjo teigimu, skundžiamas antstolio patvarkymas prieÅ¡tarauja Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 daliai, 733-743 straipsniams. Antstolis atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir persiuntė šį skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sÄ skaitoje.

Be to, lėšos nebuvo nuraÅ¡ytos. Antstolis taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjas, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, yra iÅ¡laikomas valstybės lėšomis. Valstybė garantuoja ir užtikrina bÅ«tiniausių pareiÅ¡kėjo poreikių patenkinimÄ (Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi patenkino skundÄ dėl antstolio veiksmų ir panaikino antstolio 2016 m. rugsėjo 23 d. patvarkymÄ areÅ¡tuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ .

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog antstolis 2016 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio nuostatomis, areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sÄ skaitoje (105,42 Eur). Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi (bylos numeris 3K-3-154-313/2016), konstatavo, jog antstolis, priimdamas skundžiamÄ patvarkymÄ , nepagrįstai vadovavosi Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio nuostatomis. PareiÅ¡kėjo lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sÄ skaitoje, turėtų bÅ«ti kvalifikuojamos kaip kitos gaunamos pajamos ir iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ tokių lėšų turi bÅ«ti vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso 733-743 straipsnius.

Antstolis, areÅ¡tavęs visas gautinas sumas (įsiskolinimo ir vykdymo iÅ¡laidų apimtimi), nesilaikė normų, reglamentuojančių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pajamų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnis). Be to, jeigu areÅ¡tuotos lėšos ir nebÅ«tų prilygintos kitoms pajamoms, antstolis vis tiek neturėtų teisės areÅ¡tuoti visos sumos (įsiskolinimo ir vykdymo iÅ¡laidų apimtimi), nes galiotų Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio numatytas draudimas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ sumos, mažesnės negu viena minimalioji mėnesinė alga. Atskirojo skundo argumentai Antstolis pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį ir atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl antstolio veiksmų.

Atskirasis skundas yra grindžiamas tokiais argumentais:Tiek skundu dėl antstolio veiksmų, tiek ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nenurodomos konkrečios pareiÅ¡kėjo teisės įsigyti maisto produktus ir bÅ«tiniausius reikmenis pažeidimo aplinkybės. Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog kažkuris antstolio veiksmas (dokumentas) yra neteisėtas, daryti. Pirmosios instancijos teismas nurodo, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sÄ skaitoje, turi bÅ«ti vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso 733-743 straipsnių nuostatas.

Tačiau teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas nedirba ir nėra pateikęs duomenų, patvirtinančių, jog jis periodiškai gauna pajamas, kurios galėtų būti prilygintos kitoms pajamoms (Civilinio proceso kodekso 737 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent vieÅ¡asis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus Å¡ių ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutÅ«s nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sÄ skaitoje, turi bÅ«ti vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso 733-743 straipsnius, pagrįstumo.

Antstolis laikosi pozicijos, jog tokios lėšos negali bÅ«ti laikomos kitomis pajamomis, prilygintinomis darbo užmokesčiui. Civilinio proceso kodekso 737 straipsnis numato, kokios pajamos prilyginamos darbo užmokesčiui. Be kitų pajamų, darbo užmokesčiui prilyginami laimėjimai loterijose, konkursuose, varžybose (Civilinio proceso kodekso 737 straipsnio 5 punktas). Vadinasi, įplaukų periodiÅ¡kumas nėra bÅ«tinoji pajamų prilyginimo darbo užmokesčiui sÄ lyga. Kitaip tariant, darbo užmokesčiui prilyginamos ir vienkartinės įplaukos (pajamos).

Civilinio proceso kodekso 737 straipsnis nenumato, jog darbo užmokesčiui gali bÅ«ti prilyginamos ir kitos – Å¡ios normos tiesiogiai nenumatytos – pajamos. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima suabsoliutinti aptariama procesinės teisės norma numatyto reguliavimo ir teikti tokio aiÅ¡kinimo, jog Civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos, reglamentuojančios iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarkÄ , taikomos tik iÅ¡ieÅ¡kojimams iÅ¡ darbo užmokesčio ir tokių pajamų, kurias tiesiogiai numato Civilinio proceso kodekso 737 straipsnis.

Å i procesinės teisės norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama atskirai nuo kitų to paties Civilinio proceso kodekso skyriaus normų. Civilinio proceso kodekso 738 straipsnis numato iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ socialinio draudimo paÅ¡alpų ir iÅ¡mokų ypatumus. Civilinio proceso kodekso 739 straipsnis pateikia baigtinį pinigų sumų, iÅ¡ kurių negalima iÅ¡ieÅ¡koti, sÄ raÅ¡Ä . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sisteminis Å¡ių proceso įstatymo normų (Civilinio proceso kodekso 737-739 straipsniai) aiÅ¡kinimas sudaro pagrindÄ teigti, jog pajamomis, kurių atžvilgiu taikoma Civilinio proceso kodekso LI skyriaus nustatyta iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka, turi bÅ«ti laikomos visos skolininkui priklausančios pinigų sumos, kurios nėra numatytos Civilinio proceso kodekso 738-739 straipsniais.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad išieškojimui iš pareiškėjo lėšų taikytinos Civilinio proceso kodekso LI skyriaus numatytos taisyklės (733-743 straipsniai), yra pagrįsta.Civilinio proceso kodekso 733 straipsnio 3 dalis numato, jog patvarkymu dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, be kita ko, turi būti nurodomas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis.

Skundžiamu antstolio patvarkymu nėra nurodytas iÅ¡skaitų, kurias numato Civilinio proceso kodekso 736 straipsnis, dydis. Å io nurodymo nebuvimas yra esminis skundžiamo antstolio patvarkymo trÅ«kumas, užkertantis keliÄ iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ pareiÅ¡kėjo lėšų pagal Civilinio proceso kodekso LI skyriaus numatytas taisykles vykdyti. Kartu aptariamo nurodymo nebuvimas sudaro pagrindÄ antstolio patvarkymui panaikinti. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamÄ antstolio patvarkymÄ .

PareiÅ¡kėjas skundu dėl antstolio veiksmų kėlė klausimÄ dėl Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies numatyto iÅ¡ieÅ¡kojimo ribojimo taikymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi glaustai pasisakė Å¡iuo klausimu. Aptariamas klausimas yra netiesiogiai keliamas ir atskiruoju skundu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nors Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas ir neturi įtakos bylos baigčiai, pasisako dėl Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies numatyto iÅ¡ieÅ¡kojimo ribojimo taikymo.

Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, jog, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ fizinių asmenų, iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į buities, Å«kio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitÄ turtÄ , kurie bÅ«tini skolininkui ar jo Å¡eimai pragyventi, darbui pagal jo profesijÄ ar mokytis. Be to, iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, visus bÅ«tinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.

Å i procesinės teisės norma numato iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pinigų sumos, nevirÅ¡ijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos, ribojimÄ . Tačiau nereiÅ¡kia, jog Å¡is ribojimas yra absoliutus ir visais atvejais turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai taikomas. Aptariama nuostata, numatanti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pinigų sumos, nevirÅ¡ijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos, ribojimÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinama visame Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies kontekste, atsižvelgiant į Å¡ios normos esmę ir tikslÄ .

Teisinis reguliavimas, kurį nustato Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis, skirtas bÅ«tiniausiems skolininko – fizinio asmens – poreikiams (pragyvenimo, darbo, mokymosi ir specialiesiems) užtikrinti. Valstybė, nustatydama iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies numatyto turto, įskaitant pinigų sumos, nevirÅ¡ijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos, ribojimus, siekia sudaryti skolininkui – fiziniam asmeniui – sÄ lygas užsitikrinti bent jau minimalų bÅ«tiniausių poreikių patenkinimÄ .

PareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vadinasi, valstybė užtikrina bÅ«tiniausių pareiÅ¡kėjo poreikių patenkinimÄ (Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis). NereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjo, kaip nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, statusas savaime užkerta keliÄ Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies numatytai garantijai taikyti. Tiesiog pareiÅ¡kėjui tenka pareiga įrodyti, kad jo atžvilgiu, siekiant užtikrinti Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies numatytus tikslus, tai yra bÅ«tiniausių poreikių patenkinimÄ , turi bÅ«ti taikomas iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pinigų sumos, nevirÅ¡ijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos, ribojimas.

PareiÅ¡kėjas, kaip minėta, skundu dėl antstolio veiksmų kėlė klausimÄ dėl aptariamo iÅ¡ieÅ¡kojimo ribojimo taikymo. Tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių, jog pinigų suma, nevirÅ¡ijanti vienos minimaliosios mėnesinės algos, yra bÅ«tina Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies numatytiems tikslams užtikrinti. PareiÅ¡kėjas skundu dėl antstolio veiksmų reikalavo užtikrinti teisę įsigyti maisto produktus ir bÅ«tiniausius reikmenis.

Tačiau vien paties reikalavimo pareiÅ¡kimo, aiÅ¡kiai neįvardijus ir nepagrindus, kokie bÅ«tinieji pareiÅ¡kėjo poreikiai nėra užtikrinami, nepakanka pareiÅ¡kėjo teisei Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies numatytu bÅ«du ginti. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuotina, jog, prieÅ¡ingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo aptariamam iÅ¡ieÅ¡kojimo ribojimui taikyti.Kaip pripažinta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamÄ antstolio patvarkymÄ .

Todėl apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamÄ nutartį nepakeistÄ (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r ė :              palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį nepakeistÄ .                                                     Teisėja                                                                   Danutė Kutrienė