2c3e6096-e321-44fd-a84f-0f6f3b3e99fd · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-805-980/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07215-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.1.7.9; 3.2.3.1;3.2.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 27 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Laurencijai LukoÅ¡evičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovams J.

R. ir V. I. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo Biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centras. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu praÅ¡o neterminuotai apriboti tėvų V. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini), valdžiÄ nepilnamečio sÅ«naus A.

R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iÅ¡ atsakovų V. I. ir J. R. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui A. R. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Abiejų tėvų iÅ¡mokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog atsakovų Å¡eima BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centro (toliau - Centras) žinioje yra nuo 2021 m. spalio 27 d.

Atsakovai turi nepilnametį sūnų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi paimtas iš šeimos, vaikui nustatyta laikinoji globa Centre, nuo 2022 m. sausio 28 d. Dėl socialinių įgūdžių stokos bei vaiko nepriežiūros, šeimai nuo 2021m. spalio 27 d. taikoma atvejo vadyba, paskirtas atvejo vadybininkas, teikiamos socialinės paslaugos, sudaromi pagalbos šeimai planai. Paskutinis pagalbos šeimai planas sudarytas 2022 m. lapkričio 3 d. 2021 m. lapkričio 9 d. atliktas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimas, nustatytas antras socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis dėl konfliktiškų šeimos santykių. 2021 m. lapkričio 10 d.

įvyko pirmasis Å¡eimos atvejo vadybos posėdis, numatytos pagalbos priemonės, orientuotos į socialinių paslaugų organizavimÄ ir teikimÄ . Å eima įpareigota deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Klaipėdos mieste, J. R. siÅ«lyta alkoholio vartojimo prevencijos paslauga, abiem vaiko tėvams psichologo konsultacijos ir tėvystės įgÅ«džių ugdymo programa. Å eima bendradarbiavo geranoriÅ¡kai, tačiau įsipareigojimų nevykdė, priėmė, tik socialines paslaugas. Atsakovė V. I. 2021 m. gruodžio 14 d. paskambino Å¡eimos socialinei darbuotojai dėl namuose vykusio konflikto su atsakovu J.

R. I. I. teigimu namuose tuo metu buvo dar du asmenys - atsakovo draugas ir neįvardinta mergina. Ä®vykus ginčui tarp atsakovų, J. R. bute pripurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų, visa kompanija išėjo į balkonÄ , o atsakovė su vaiku iÅ¡bėgo iÅ¡ namų. Socialinė darbuotoja rekomendavo iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kÅ«dikio, t. y. A. R., bÅ«klei įvertinti, taip pat policijos pareigÅ«nus. Atsakovei pasiÅ«lyta kreiptis į Centro Pagalbos moterims padalinį dėl smurto artimoje aplinkoje, sutarta, jog specialistė iÅ¡siaiÅ¡kins ar padalinyje yra laisvų vietų.

Vėliau socialinė darbuotoja susisiekusi su atsakove išsiaiškino, jog buvo iškviesta medikų pagalba bei policijos pareigūnai, tačiau vykti į ligoninę atsakovė atsisakė, nes „vaikui nieko nebuvo, tik akytės paraudusios“. Atsakovė informuota, jog nuo rytojaus gali apsigyventi Centro Pagalbos moterims padalinyje. Atsakovė su vaiku buvo apgyvendinta Centro pagalbos moterims padalinyje, jai teikiama psichologinė pagalba nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. Centro Pagalbos moterims padalinio socialinė darbuotoja 2021 m. gruodžio 21 d. informavo šeimos atvejo vadybininkę, jog atsakovė V.

I. nutarė negyventi įstaigoje, kaip nurodė gyvensianti pas draugę. TÄ pačiÄ dienÄ Skyriaus vyr. specialistas A. V. telefonu informavo Å¡eimos atvejo vadybininkę, jog atsakovė su vaiku sugrįžo gyventi pas smurtaujantį sugyventinį J. R., nepaisant to, jog jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Ä®vertinę situacijÄ , jog vaikui Å¡eimoje neaugu, Skyriaus specialistai atvyko į atsakovų gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) ir nusprendė paimti vaikÄ iÅ¡ nesaugios aplinkos.

Specialistams paimant vaikÄ iÅ¡ namų ir papraÅ¡ius jį aprengti, tėvai nerado vaiko batų - vieninteliai rasti vaiko batukai buvo per maži, todėl žiemÄ , minusinėje temperatÅ«roje, vaikÄ teko vežti basÄ , be batų, tik su kojinaitėmis. Vaiko tėvai atsisakė vaikÄ palydėti į laikino apgyvendinimo vietÄ - Centre. Po ilgų įkalbinėjimų pavyko pasiekti, kad vaiko mama sÅ«nų palydėtų, bent iki tarnybinio automobilio. VaikÄ apgyvendinus Centre, socialinė darbuotoja V. A. paaiÅ¡kino, kad vaiko mamai telefonu buvo pasiÅ«lyta aplankyti vaikÄ ir kartu apsigyventi su vaiku grupėje, tačiau V.

I. vaiko lankyti neatėjo, telefonu prisiskambinti vaiko mamai, taip pat nebepavyko. IÅ¡siaiÅ¡kinta, jog vaikas neturi asmens dokumentų. Skyrius kreipėsi į Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių dėl dokumento išėmimo. Gimimo liudijimas iÅ¡duotas 2021 m. gruodžio 23 d. Pažymėjo, jog vaikas nuo gimimo gyvena smurtinėje aplinkoje, per paskutinius du mėnesius policijos pareigÅ«nai į Å¡eimÄ buvo kviesti net tris kartus. Skyriaus specialistui A.

V. 2022 m. gruodžio 22 d. užpildžius vaiko situacijos vertinimo anketÄ Nr. 5VSV-1629, nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Atsakovė atsisakė kartu su vaiku vykti į Centro Pagalbos vaikams padalinį, todėl vaikas (A. 1 metų ir 1 mėn. amžiaus) buvo paimtas ir minėtame padalinyje apgyvendintas vienas (2021-12-21 Nr. 5VL-630), jam skirta Intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslauga. Vėliau vaikui skirta Trumpalaikės socialinės globos paslauga. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-01-21 įsakymu Nr. AD2-144 vaikui A.

R. nuo 2022-12-22 nustatyta laikinoji globa Centre, jis perduotas budintiems globėjams. Atsakovė V. I. Å¡eimos socialinei darbuotojai teigė, kad susitaikė su J. R., nori gyventi kartu, tvirtino, kad vyras jai ir vaikui pavojaus nekelia ir nekėlė, teigė, jog vyrÄ apkaltinusi tyčia, iÅ¡ pykčio. Neva, tÄ dien dujas jis papurÅ¡kė netyčia, neatsargiai elgdamasis su flakonu, į jÄ ir vaikÄ nesitaikė. Teismo sprendimu paėmus vaikÄ iÅ¡ nesaugios aplinkos, Å¡eimai toliau buvo teikiama pagalba, su Å¡eima dirbo Skyriaus mobili komanda.

Jau konsultacijų pradžioje abu tėvai neadekvačiai vertino susidariusiÄ situacijÄ Å¡eimoje, negebėjo suvokti priežasčių, dėl kurių buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, tik iÅ¡ dalies gebėjo identifikuoti ir pripažinti esamus ir kylančius sunkumus. Baigiantis mobiliosios komandos darbui buvo įžvelgiama rizika dėl galimų vaiko teisių pažeidimų Å¡eimoje bei pasikartojančių tėvų konfliktinių situacijų ir negebėjimo adekvačiai jas spręsti. 2022 m. sausio 24 d. atliktas pakartotinis pagalbos vaikui ir Å¡eimai poreikio vertinimas, nustatytas trečias socialinės rizikos veiksnių reiÅ¡kimosi lygis dėl konfliktinių Å¡eimos socialinių santykių, vaiko emocinės ir elgesio raidos, vaiko fizinio nesaugumo, turimų neigiamų Å¡eimos patirčių, Å¡eimos negebėjimo funkcionuoti savarankiÅ¡kai. 2022 m. sausio 26 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu numatytos pagalbos priemonės, orientuotos į socialinių paslaugų Å¡eimai teikimÄ .

Atsakovams siÅ«lyta lankyti konfliktų valdymo grupę, dalyvauti emocinės savijautos stiprinimo užsiėmimuose - lankant individualias psichologo konsultacijas bei poroje, dalyvauti tėvystės įgÅ«džių tobulinimo mokymuose, lankyti sÅ«nų institucijoje. Atsakovė V. I. įpareigota deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ Klaipėdoje. Minėtos pagalbos priemonės neįgyvendintos, atsakovė vaikÄ aplankė, tik vienÄ kartÄ , atsakovas vaiko neaplankė. 2022 m. vasario 25 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu atsakovai negalėjo argumentuoti, kodėl nevykdo pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių. 2022 m. gegužės 23 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta toliau tęsti Å¡eimai socialinių paslaugų teikimÄ , tačiau ir toliau minėtos pagalbos priemonės neįgyvendintos, atsakovės teigimu ji sÄ moningai nevykdžiusi numatytų pagalbos priemonių, kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl sutikimo leisti įvaikinti sÅ«nų A.

R. Toliau teikiant socialines paslaugas situacija Å¡eimoje nesikeitė, 2022 m. rugpjūčio 24 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu nustatyta, jog numatytos pagalbos priemonės ir toliau neįgyvendinamos, tačiau tęsiamas procesas dėl leidimo įvaikinti sÅ«nų A. R. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsakovės V. I. praÅ¡ymas dėl sutikimo įvaikinti jos sÅ«nų buvo patenkintas. Pažymėjo, jog atsakovės V. I. pareiÅ¡kime vaiko tėvas J. R. buvo įtrauktas kaip suinteresuotas asmuo, tačiau teismo posėdyje nepasirodė, todėl nutartimi teismas patvirtinto, tik atsakovės sutikimÄ leisti įvaikinti atsakovų sÅ«nų A.

R. Socialinės darbuotojos po minėtos bylos teismo posėdžio, iÅ¡ atsakovės sesers S. I., kuri dalyvavo teismo posėdyje, sužinojo, jog atsakovė laukiasi. Å ias aplinkybes 2022-09-16 el. laiÅ¡ku V. I. patvirtino. Vėliau buvo gautas 2022-09-21 medicininis pažymėjimas Nr. S3-695/2, patvirtinantis atsakovės nėštumÄ . Å eimos socialinė darbuotoja D. P., kartu su atvejo vadybininke L. V. 2022-09-20 lankėsi Å¡eimos namuose, (duomenys neskelbtini). Vizito metu nustatyta, jog iÅ¡nuomotas butas bendrabučio tipo, tačiau jame yra du kambariai, privatus vonios kambarys, tualetas ir virtuvė.

Atsakovės teigimu, pagrindinius kÅ«dikiui reikalingus daiktus Å¡eima turi, numatytas gimdymo terminas apie 2022 m. lapkričio 20 d. Pokalbio metu atsakovė teigė, jog santykiai su J. R. pasikeitė, tačiau jaučianti nerimÄ dėl gimsiančio vaiko, baiminasi buvusių patirčių ir iÅ¡gyvenimų. Atsakovai neturi tinkamų įgÅ«džių rÅ«pintis nepilnamečiu sÅ«numi, stokoja kasdienių ir socialinių įgÅ«džių, tarpusavio santykiai konfliktiÅ¡ki, nededa pastangų keisti gyvenimo bÅ«dÄ , nevykdo pagalbos Å¡eimai plane iÅ¡dėstytų įpareigojimų, siekiant teigiamų pokyčių Å¡eimoje.

Negeba ir nenori užtikrinti visapusiÅ¡kos sÅ«naus A. priežiÅ«ros, jo ugdymo proceso, saugumo, fizinės ir psichologinės sveikatos. Atsakovai nerodo jokios iniciatyvos siekiant pokyčių Å¡eimoje, t. y. prisiimti atsakomybę nepilnamečio sÅ«naus atžvilgiu, vykdyti tėvų pareigas, per visÄ laikotarpį sÅ«nų V. I. aplankė tik vienÄ kartÄ , J. R. sÅ«naus nelankė visai, socialiniai ryÅ¡iai tarp vaiko ir tėvų visiÅ¡kai nutrÅ«kę. Atsakovai sÅ«naus A. gyvenime nedalyvauja, iÅ¡laikymo sÅ«nui neteikia ir yra visiÅ¡kai nusiÅ¡alinę nuo tėvų pareigų.

Pažymėjo, jog atsakovė I. I. teismo keliu davė sutikimÄ Ä¯vaikinti sÅ«nų. Vertinant aplinkybių visumÄ yra pagrindas neterminuotai riboti tėvų valdžiÄ Ä¯ sÅ«nų A. R. IeÅ¡kovės atstovė Vaidilutė Stalmokienė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuo 2022 m. sausio 6 d. buvo iÅ¡duotas teismo leidimas paimti vaikÄ iÅ¡ nesaugios aplinkos, t. y. A. R. Aplinkybės, dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas, yra iÅ¡dėstytos ieÅ¡kinyje.

IÅ¡ esmės, vaikas nuo gimimo augo smurtinėje aplinkoje. Atsakovai tarpusavyje konfliktuodavo, į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo kviečiama policija. Policija per mėnesį po tris kartus tekdavo atvykti. Paskutinis atvejis buvo tols, kad atsakovas J.R. savo sÅ«nui ir atsakovei į veidÄ pripurÅ¡kė dujų, dėl ko buvo kviesta policija, greitoji, vaikų teisių apsaugos skyrius, vaikas buvo paimtas iÅ¡ nesaugios aplinkos ir kartu su mama buvo apgyvendinti Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centre, ten iÅ¡buvo neilgai, keletÄ dienų, ir vėl atsakovė su vaiku grįžo pas savo smurtaujantį sugyventinį.

Apie tai sužinoję skyriaus specialistai nuvyko į vietÄ ir nusprendė paimti vaikÄ iÅ¡ nesaugios aplinkos, tačiau specialistai susidÅ«rė su tam tikromis kliÅ«timis, nes vaikas neturėjo batų, nors vaikas buvo 1,1 metų amžiaus, vaikas taip pat neturėjo ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Paimant vaikÄ iÅ¡ Å¡eimos, mama nenorėjo vykti su vaiku, nors pareigÅ«nai ir specialistai bandė mamÄ Ä¯kalbinėti, tačiau atsakovė nurodė, kad ir atsakovai augo be tėvų, tai ir vaikÄ gali kažkas kitas globoti.

Atsakovė davė sutikimÄ vaiko įsivaikinimui. Vėliau sužinota, kad atsakovė vėl laukiasi, o (duomenys neskelbtini) atsakovė susilaukė sÅ«naus. Atsakovai gyvena Å ilutėje. Vaikas A. yra laikinai globojamas pas budinčius globėjus. Atsakovas vykdo individualiÄ veiklÄ . Atsakovė niekur nedirba ir yra dirbusi labai neilgai. Å eima neturi nuolatinių pajamų, taip pat neturi ir nekilnojamojo turto. Vaikas specialių poreikių neturi, raidos sutrikimų taip pat neturi. Atsakovai J. R. ir V. I. atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė.

Atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo. Å aukimams į teismo posėdį neįsiteikus atsakovams J. R. ir V. I. gyvenamosios vietos adresu, 2023 m. sausio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi Å¡aukimai atsakovams įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Todėl, teismas vertina, kad atsakovams apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, atsakovų praÅ¡ymai atidėti bylÄ , pateikiant teismui dokumentus, patvirtinančius negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastį, nebuvo gauti.

Trečiasis asmuo BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centras nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad sutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Nurodė, Centro žinioje nuo 2021 m. spalio 27 d. yra V. I. ir J. R. Å¡eima. Å eima turi nepilnametį vaikÄ A. R., taip pat, Centro žiniomis, (duomenys neskelbtini) porai gimė sÅ«nus. Centro žinioje Å¡eima yra dėl konfliktiÅ¡kų tarpusavio santykių ir socialinių įgÅ«džių stokos. Informavo, kad 2022 m. lapkričio 22 d. telefoninio pokalbio su J.

R. metu sužinota, kad V. I. (duomenys neskelbtini) naktį pagimdė. Vyras nurodė, kad Å¡eima pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nebegyvena Klaipėdos mieste. Dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Elektroniniu paÅ¡tu kreiptasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, informuojant apie pasikeitusiÄ Å¡eimos gyvenamÄ jÄ vietÄ ir praÅ¡ant įvertinti naujagimio situacijÄ . Gautas patvirtinimas, kad Å¡eima gyvena minėtu adresu.

Nuo 2022-11-24 V. I. ir J. R. Å¡eimai nutrauktas socialinių įgÅ«džių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkÅ«rimo paslaugos teikimas bei užbaigtas atvejo vadybos procesas Klaipėdos mieste ir inicijuotas Å ilutės rajono savivaldybėje. V. I. ir J. R. nerodo iniciatyvos bendrauti su sÅ«numi A. R. Moteris, nuo 2022-12-21, kai A. R. buvo laikinai apgyvendintas Centro Pagalbos vaikams padalinyje, iki Å¡ios dienos, su vaiku susitiko tik vienÄ kartÄ â€“ 2022 m. sausio 19 d. J. R. minėtu laikotarpiu su vaiku pasimatęs nebuvo.

Akcentavo, kad abu tėvai buvo raginami palaikyti ryšį su sÅ«numi, organizuoti tėvų ir vaiko pasimatymai, į kuriuos tėvai neatvykdavo arba pasimatymo dienÄ informuodavo, kad neturi galimybės atvykti. A. R. auga budinčių globotojų Å¡eimoje, socialinės darbuotojos darbui su tėvų globos netekusiais vaikais ir jų globėjais (rÅ«pintojais) ir įtėviais R. M. teigimu, vaikas jaučiasi gerai, yra meilus, linkęs bendrauti, prieiti, prisiglausti. Rimtesnių sveikatos sutrikimų vaikas neturi.

Trečiojo asmens BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centro atstovas pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant. Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai J. R. ir V. I. yra nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai yra BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centro žinioje nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d.. (duomenys neskelbtini) atsakovams gimė dar vienas sÅ«nus.

Centro žinioje Å¡eima buvo dėl konfliktiÅ¡kų tarpusavio santykių ir socialinių įgÅ«džių stokos. Nustatyta, jog 2021 m. lapkričio 9 d. atliktas pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikio vertinimas, nustatytas antras socialinės rizikos veiksnių reiÅ¡kimosi lygis dėl neigiamų Å¡eimos socialinių santykių. 2021 m. lapkričio 10 d. įvyko pirmasis Å¡eimos atvejo vadybos posėdis, numatytos pagalbos priemonės, orientuotos į socialinių paslaugų organizavimÄ ir teikimÄ , gyvenamosios vietos deklaravimÄ Klaipėdos mieste, alkoholio vartojimo prevencijÄ J.

R., abiem vaiko tėvams psichologo konsultacijų lankymÄ ir tėvystės įgÅ«džių ugdymÄ . Nors Å¡eima bendradarbiavo geranoriÅ¡kai, tačiau tik socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo priemonė įgyvendinta, daugiau nei viena iÅ¡ minėtų pagalbos priemonių nebuvo įgyvendinta. Bylos duomenys patvirtina, jog 2021 m. gruodžio 14 d. V. I. paskambino Å¡eimos socialinei darbuotojai, pasakojo sukonfliktavusi su J. R. Namuose tuo metu taip pat buvo dar du asmenys - vyro draugas ir neįvardinta mergina.

Ä®vykus ginčui, V. I. teigimu, J. R. bute pripurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų, tada visa kompanija nuėjo į balkonÄ , o V. I. su vaiku paspruko. Socialinė darbuotoja moteriai rekomendavo iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ kÅ«dikio bÅ«klei įvertinti, taip pat policijÄ . V. I. pasiÅ«lyta kreiptis į Centro Pagalbos moterims padalinį, sutarta, kad specialistė iÅ¡siaiÅ¡kins ar minėtame padalinyje yra laisvų vietų apsigyventi. Po kurio laiko socialinė darbuotoja susisiekė su V. I., Å¡i patvirtino, kad iÅ¡sikvietė medikus ir policijÄ , ji pridÅ«rė atsisakiusi vykti į ligoninę, kadangi „vaikui nieko nebuvo, tik akytės paraudusios“.

V. I. buvo informuota, kad rytojaus dienÄ gali apsigyventi Centro Pagalbos moterims padalinyje. Minėtame padalinyje psichosocialinė pagalba V. I. teikta nuo 2021 m. gruodžio 15 iki 2021 m. gruodžio 21 d. 2021 m. gruodžio 21 d. Centro Pagalbos moterims padalinio socialinė darbuotoja informavo Å¡eimos atvejo vadybininkę, kad V. I. nutarė nebegyventi minėtoje įstaigoje, teigė gyvensianti pas draugę. TÄ pačiÄ dienÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistas A.

V. telefonu informavo Å¡eimos atvejo vadybininkę, kad turi informacijos, jog V. I. sugrįžo gyventi pas J. R. Minėtas specialistas pridÅ«rė vykstantis į Å¡eimos namus, planuojantis mamÄ su vaiku apgyvendinti Centro Pagalbos vaikams padalinyje. 2021 m. gruodžio 22 d. iÅ¡ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste gauta A. R. vaiko situacijos vertinimo anketa, nustatytas vaiko apsaugos poreikis.

Vaikas laikinai apgyvendintas Centro Pagalbos vaikams padalinyje, jam skirta Intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslauga. Vėliau vaikui skirta Trumpalaikės socialinės globos paslauga, jis perduotas budintiems globotojams. Bylos duomenys patvirtina, jog nors 2021 m. gruodžio 24 d. — 2022 m. sausio 21 d. su V. I. ir J. R. dirbo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda, tačiau vaiko tėvai tik iš dalies laikėsi susitarimų su mobiliosios komandos vyr. specialistais dėl konsultacijų, tačiau jos buvo nenuoseklios.

Konsultacijų pradžioje abu tėvai neadekvačiai vertino susidariusiÄ situacijÄ Å¡eimoje, negebėjo suvokti priežasčių, dėl kurių buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, iÅ¡ dalies gebėjo identifikuoti ir pripažinti esamus ir kylančius sunkumus. Baigiantis mobiliosios komandos darbui tėvai gebėjo adekvačiau vertinti situacijÄ , tačiau vis vien nevengė įvairių pasiteisinimų. Po mobiliosios komandos vyr. specialistų darbo su Å¡eima ir pagalbos teikimo buvo įžvelgiama rizika dėl pasikartojančių tėvų konfliktinių situacijų ir negebėjimo adekvačiai jas spręsti bei dėl galimų vaiko teisių pažeidimų Å¡eimoje. 2022 m. sausio 24 d. atliktas pakartotinis pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikio vertinimas, nustatytas trečias socialinės rizikos veiksnių reiÅ¡kimosi lygis dėl neigiamų Å¡eimos socialinių santykių, vaiko emocinės ir elgesio raidos, vaiko fizinio nesaugumo, turimų neigiamų Å¡eimos patirčių, Å¡eimos negebėjimo funkcionuoti savarankiÅ¡kai. 2022 m. sausio 26 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu numatytos pagalbos priemonės, orientuotos į socialinių paslaugų Å¡eimai teikimÄ ; tėvams konfliktų valdymo grupių lankymÄ ; emocinės savijautos stiprinimÄ , lankant individualias psichologo konsultacijas ir poroje; tėvystės įgÅ«džių tobulinimÄ , lankant mokymus;

V. I. gyvenamosios vietos deklaravimÄ Klaipėdos mieste; tėvų ir vaiko pasimatymų užtikrinimÄ . Minėtos pagalbos priemonės neįgyvendintos. V. I. su vaiku buvo susitikusi vienÄ kartÄ . 2022 m. vasario 25 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu numatytos pagalbos priemonės, orientuotos į socialinių paslaugų Å¡eimai teikimÄ ; tėvams konfliktų valdymo grupių lankymÄ ; emocinės savijautos stiprinimÄ , lankant individualias psichologo konsultacijas ir poroje; tėvystės įgÅ«džių tobulinimÄ , lankant mokymus;

V. I. gyvenamosios vietos deklaravimÄ Klaipėdos mieste; tėvų ir vaiko pasimatymų užtikrinimÄ . Minėtos pagalbos priemonės neįgyvendintos. Paslaugų gavėjai negalėjo argumentuoti kodėl nevykdo pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių. 2022 m. gegužės 23 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu numatytos pagalbos priemonės, orientuotos į socialinių paslaugų Å¡eimai teikimÄ ; tėvams konfliktų valdymo grupių lankymÄ ; emocinės savijautos stiprinimÄ , lankant individualias psichologo konsultacijas ir poroje; tėvystės įgÅ«džių tobulinimÄ , lankant mokymus;

V. I. gyvenamosios vietos deklaravimÄ Klaipėdos mieste; tėvų kreipimÄ si į teisininkus dėl sutikimo įvaikinti A. R. suteikimo. Minėtos pagalbos priemonės neįgyvendintos, iÅ¡skyrus tai, kad V. I. kreipėsi į teisininkus su praÅ¡ymu leisti įvaikinti sÅ«nų A. R. V. I. teigė sÄ moningai nevykdžiusi numatytų pagalbos priemonių. 2022 m. rugpjūčio 24 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu numatytos pagalbos priemonės, orientuotos į socialinių paslaugų Å¡eimai teikimÄ ; tėvams konfliktų valdymo grupių lankymÄ ; emocinės savijautos stiprinimÄ , lankant individualias psichologo konsultacijas ir poroje; tėvystės įgÅ«džių tobulinimÄ , lankant mokymus;

V. I. gyvenamosios vietos deklaravimÄ Klaipėdos mieste; V. I. įsitraukimÄ Ä¯ darbo rinkÄ arba mokslų tęsimÄ ; proceso tęsimÄ dėl leidimo įvaikinti A. R. suteikimo. Minėtos pagalbos priemonės neįgyvendintos, iÅ¡skyrus tai, kad V. I. tęsė procesÄ dėl leidimo įvaikinti sÅ«nų A. R. suteikimo. 2022 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi patenkintas V. I. pareiÅ¡kimas sutinkant leisti įvaikinti sÅ«nų A. R. V. I. pareiÅ¡kime vaiko tėvas J. R. buvo įtrauktas kaip suinteresuotas asmuo, tačiau teismo posėdyje nepasirodė, todėl sprendime dėl sutikimo leisti įvaikinti sÅ«nų A.

R. įtraukta tik vaiko motina. 2022 m. rugsėjo 20 d. Å¡eimos socialinė darbuotoja D. P., kartu su atvejo vadybininke L. V. lankėsi Å¡eimos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Vizito metu namuose buvo viena V. I., moteris aprodė naujai iÅ¡sinuomotÄ bÅ«stÄ . Butas bendrabučio tipo, tačiau jame yra du kambariai, privatus vonios kambarys, tualetas ir virtuvė. Paslaugų gavėjos teigimu, pagrindinius kÅ«dikiui reikalingus daiktus Å¡eima turi, ji papasakojo kur planuoja statyti vaiko lovelę ir kitus daiktus.

V. I. gimdymo terminÄ nurodė maždaug 2022 m. lapkričio 20 d. Pokalbio metu moteris pasakojo apie kintančius jos ir J. R. santykius, pridÅ«rė jaučianti nerimÄ dėl gimsiančio vaiko, kadangi baiminasi buvusių patirčių ir iÅ¡gyvenimų. Paslaugų gavėja tikino apie nėštumÄ nieko nesakiusi specialistams taip pat dėl jaučiamos baimės. Vizito metu moteriai akcentuota bendradarbiavimo su Centro specialistais svarba, įsitraukimas į pagalbos Å¡eimai procesÄ , V. I. taip pat raginta kreiptis dėl psichologinės pagalbos gavimo. 2022 m. lapkričio 3 d.

įvykusio atvejo vadybos posėdžio metu numatytos pagalbos priemonės, orientuotos į socialinių paslaugų Å¡eimai teikimÄ ; tėvams konfliktų valdymo grupių lankymÄ ; emocinės savijautos stiprinimÄ , lankant individualias psichologo konsultacijas ir poroje; tėvystės įgÅ«džių tobulinimÄ , lankant mokymus; V. I. gyvenamosios vietos deklaravimÄ Klaipėdos mieste; motyvuoto siÅ«lymo teikimÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ir kreipimÄ si į teismÄ dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo. 2022-11-23 įvyko Å¡eimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo nuspręsta nutraukti socialinių įgÅ«džių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkÅ«rimo paslaugos teikimÄ ir užbaigti atvejo vadybos procesÄ V.

I. ir J. R. Å¡eimai. Priežastis - Å¡eima iÅ¡sikėlė iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės. 2022-11-24 Å ilutės socialinių paslaugų centrui perduota informacija apie Å¡eimos gyvenamÄ jÄ vietÄ , siÅ«lant tęsti atvejo vadybos procesÄ ir socialinių įgÅ«džių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkÅ«rimo paslaugos teikimÄ V. I. ir J. R. Å¡eimai pagal faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Dėl tėvų valdžios apribojimo Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos iÅ¡laikyti.

Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiÅ¡kia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir bÅ«ti jų auklėjamam bei aprÅ«pinamam, turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys).

Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindÄ Ä¯statyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina jÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams ir Å¡ie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiÅ¡kumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

Taigi, jeigu tėvai nesirÅ«pina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu, tai reiÅ¡kia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžiÄ . CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota Å¡iais pagrindais:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ . Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sÄ lyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams.

Bet kuriuo atveju turi bÅ«ti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas apriboti tėvų valdžiÄ , turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžiÄ , prieÅ¡ingumo vaiko interesams, tarp jų – galbÅ«t pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobÅ«dį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifikÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iÅ¡ tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartÄ bylose yra pažymėjęs, kad Å¡eimos iÅ¡skyrimas yra labai rimto pobÅ«džio apribojimas. Toks žingsnis turi bÅ«ti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (O. v. Å vedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti vieÅ¡ojoje globoje ir tėvų intereso vėl bÅ«ti kartu su vaiku.

Sprendžiant Å¡iÄ užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali bÅ«ti virÅ¡esni už tėvų interesus. Tėvams negali bÅ«ti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalÄ vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymÄ pagal Konvencijos 8 straipsnį (J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimÄ suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaikÄ Ä¯sivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiÅ¡kia esminį vaiko teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius, į jo gyvenimÄ biologinėje Å¡eimoje suvaržymÄ , todėl Å¡i priemonė gali bÅ«ti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013).

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimÄ , vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios tėvų pareigų vykdymÄ aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovai neatliko ir neatlieka tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, nesugeba pasirÅ«pinti vaiku, jo auklėjimu, priežiÅ«ra, vaiko ryÅ¡ys su tėvais visiÅ¡kai nutrÅ«kęs. Atsakovams teiktos socialinės paslaugos ir pagalba nedavė teigiamų rezultatų.

Taip pat matyti, jog Å¡iuo metu atsakovai nėra pakeitę savo gyvenimo bÅ«do ir sÄ lygų tiek, kad galėtų auginti nepilnametį vaikÄ ir visapusiÅ¡kai juo rÅ«pintis, nepažeidžiant vaiko teisių ir interesų, suteikiant jam gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , saugiÄ aplinkÄ ir bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas. Liteko duomenimis nustatyta, jog atsakovo atžvilgiu yra nagrinėjama ir baudžiamoji byla. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai yra visiÅ¡kai nusiÅ¡alinę nuo savo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiÅ«ros, iÅ¡laikymo jam neteikia, vaiku nesidomi, jo beveik nelankė ir nesiekė susigrÄ Å¾inti į Å¡eimÄ .

Toks atsakovų, kaip tėvų, pareigų nevykdymas – vangus bendravimas su vaiku, domėjimosi jo kasdiene buitimi, ugdymu ir sveikata stoka, vertintini kaip atsakovų veikimas prieÅ¡ingai vaiko interesams. Byloje nenustatyta duomenų, kurie leistų teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovų Å¡eimoje padėtis gali iÅ¡ esmės pasikeisti. Atsakovams buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, atsakovai žino apie Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ , tačiau bylos eiga nesidomėjo, atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, juolab, kad vaiko teisių institucijos darbuotojai ne kartÄ paaiÅ¡kino, atsakovams pasekmes, susijusias su vaiko paėmimu iÅ¡ Å¡eimos.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu nėra jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, kad atsakovų gyvenimo bÅ«das iÅ¡ esmės pasikeis, atsakovai susitvarkys buitį. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Å¡iuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvų valdžios apribojimas atsakovams. Dėl Å¡ių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti motinos valdžiÄ atsakovams J.

R. ir V. I. į nepilnametį vaikÄ A. R. (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai). Apribojus tėvų valdžiÄ , atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau iÅ¡lieka jų teisė matytis su vaikais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). IÅ¡nykus neterminuoto apribojimo pagrindams, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovams pakeitus gyvenimo bÅ«dÄ bei elgesį, doru elgesiu siekiant nepilnamečio vaiko palankumo savo atžvilgiu, priimant Tarnybos pagalbÄ , vykdant rekomendacijas ir galimÄ veiksmų planÄ , atsakovai gali kreiptis į teismÄ dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Kartu atsakovams iÅ¡aiÅ¡kintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris bÅ«tinas sÄ lygas:

1) tėvai pakeitė savo elgesį;

2) tėvai gali auklėti vaikÄ ;

3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡taraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tačiau tėvų valdžios apribojimÄ galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis). Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės iÅ¡laikyti savo vaikus. Pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis).

Atsakovams tenka pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ A. R., gim. (duomenys neskelbtini). Å ios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali bÅ«ti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų Å¡eiminių ryÅ¡ių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). IÅ¡laikymo dydis turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai.

Nustatant iÅ¡laikymo dydį, turi bÅ«ti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiÅ¡kai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovų J. R. ir V. I. sÅ«naus iÅ¡laikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvienÄ mėnesį yra reikalingos iÅ¡laidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, bÅ«sto iÅ¡laikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan.

Å ie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, prieÅ¡ingai, visos iÅ¡laidos yra susietos su sÄ lygomis, kurias bÅ«tina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai neturi savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais atsakovas galimai epizodiÅ¡kai vykdo individualiÄ veiklÄ . Atsakovė niekur nedirba, nes prieÅ¡ kelis mėnesius susilaikė dar vieno vaiko. Akivaizdu, jog Å¡eima neturi jokių nuolatinių pajamų, nuolatinės gyvenamosios vietos.

Vaikas specialių poreikių neturi, raidos sutrikimų taip pat neturi. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad remiantis CPK 376 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos nuostatomis aktyvus teismo vaidmuo reiškiasi tuo, kad teismas:

1) turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ ;

2) privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai;

3) turi teisę, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, bet yra tiesiogiai susiję su ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu;

4) gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose nustatytÄ alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ , kai byloje pareikÅ¡tas vienas iÅ¡ įstatymuose įtvirtintų alternatyvių reikalavimų negali bÅ«ti tenkinamas;

5) savo iniciatyva taikyti specialias laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdamas į vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, iki bus priimtas teismo sprendimas. CPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė virÅ¡yti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ reiÅ¡kia ne tik galimybę patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, bet ir priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pateikto ieÅ¡kinio pagrindu ir dalyku, Å¡eimos bylose gali bÅ«ti traktuojama kaip vieno iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo – iÅ¡imtis (CPK 13 straipsnis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų apimtimi. Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, atveju būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžiama prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

Lietuvos Respublikos 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr.I-983 „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ratifikavimo“ ratifikuotos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos).

IÅ¡ Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kuriÄ valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamÄ ir efektyviÄ nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ , Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Å is imperatyvas suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus bÅ«tų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebÅ«tų sudaroma prielaidų juos pažeisti (žr.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimÄ Nr. KT44-N13/2019). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį turi bÅ«ti atsižvelgiama į visų rÅ«Å¡ių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimÄ , pensijÄ , stipendijÄ , socialinę paÅ¡alpÄ ; pajamas iÅ¡ komercinės ir Å«kinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamÄ jį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamÄ jį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, miÅ¡kÄ ir kt.) turtÄ ; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtÄ , taip pat visas kitas pajamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

Sunki tėvų padėtis turi reikÅ¡mės tik iÅ¡laikymo dydžiui, o ne iÅ¡laikymo prievolės egzistavimui. Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti vykdyti. Å ios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali bÅ«ti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų Å¡eiminių ryÅ¡ių susiformavimu, iÅ¡vykimu, iÅ¡laikymo teikėjo nepakankamu rÅ«pestingu ar nesÄ Å¾iningu elgesiu ar kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kaip minėta, aktyvus teismo vaidmuo Å¡eimos bylose leidžia teismui patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, taikyti įstatymuose nustatytÄ alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ ir kt., tačiau tik esant bÅ«tinybei, pavyzdžiui, siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio iÅ¡laikymas.

Å iuo metu MMA nustatytas dydis yra 840,00 Eur (atskaičius mokesčius – 633,00 Eur). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismas pažymi, kad sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu, sunkia turtine padėtimi, kitų Å¡eiminių ryÅ¡ių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis, tačiau iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Å iame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo pažymima, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ , nes rÅ«pestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbÄ bei vykdyti imperatyviÄ pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Taigi teismas negali spręsti, kad bylos duomenys patvirtina pakankamas atsakovo pastangas siekiant užsidirbti, gauti pajamas nepilnametei dukrai iÅ¡laikyti.

Teismas taip pat pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų Å¡eiminių ryÅ¡ių susiformavimu, iÅ¡vykimu ir pan. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovai neteikia vaikui iÅ¡laikymo. PrieÅ¡taravimų, ar pagrindžiančių įrodymų, neteikė (CP 178 straipsnis). Teismas įvertina ir tai, kad atsakovai nepateikė į bylÄ jokių duomenų bei įrodymų, jog turi sveikatos problemų, psichinių ar fizinių trÅ«kumų, dėl kurių neturi galimybės gauti geriau apmokamo darbo, mokytis bei siekti įgyti kitokias/kitokiÄ specialybę, padedančiÄ gauti didesnes pajamas ir tokiu bÅ«du prisidėti daugiau materialiai prie savo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo.

Pažymėtina, jog atsakovai yra darbingo amžiaus. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog atsakovai, kaip privalantys teikti iÅ¡laikymÄ asmenys, dėl nerÅ«pestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesinį pasirengimÄ pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas didesnis iÅ¡laikymas jo nepilnamečiui vaikui. Bylos duomenimis nenustatyta, jog atsakovai turėtų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Atsakovai turi dar vienÄ mažametį vaikÄ , tačiau abu yra jauni, darbingo amžiaus, neturintys jokių sveikatos sutrikimų asmenys.

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, bylos duomenis apie Å¡alių turtinę padėtį, finansines galimybes teikti iÅ¡laikymÄ , Å¡iandieninę ekonominę Lietuvos Respublikos situacijÄ , minimalios mėnesinės algos dydį, prekių, skirtų vaikams, kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 p.), iÅ¡ jų priteisiamas iÅ¡laikymas, t. y. po 250 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. lapkričio 22 d.) iki A.

R. pilnametystės. Priteisto iÅ¡laikymo suma turi bÅ«ti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja skirtina laikinoji globėja BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centras (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Sprendimas priteisto iÅ¡laikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis). Kiti klausimai Lietuvos Respublikos CPK 4961 straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimÄ apriboti tėvų valdžiÄ , privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rÅ«pybos nustatymo, vaiko globėjo ar rÅ«pintojo paskyrimo nagrinėjimÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per deÅ¡imt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, bÅ«tinus bylai iÅ¡nagrinėti, taip pat iÅ¡vadÄ dėl vaiko nuolatinės globos ar rÅ«pybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rÅ«pintojo paskyrimo reikalingumo.

Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieÅ¡kinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl A. R. nuolatinės globos ir jos globėjų paskyrimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Å alys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ atsakovų nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Už reikalavimÄ dėl priteisto iÅ¡laikymo mokėtinas 135,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas iÅ¡ atsakovų po 67,50 Eur valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 4961 straipsniu, teismas nutaria: ieÅ¡kinį tenkinti. Neterminuotai apriboti motinos valdžiÄ atsakovei V. I., a. k. (duomenys neskelbtini), į vaikÄ A. R., gim. (duomenys neskelbtini). Neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ atsakovui J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), į vaikÄ A. R., gim. (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovės V.

I. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui A. R., po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki vaiko pilnametystės, priteistÄ iÅ¡laikymÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , pervedant pinigus į vaiko asmeninę sÄ skaitÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo J. R. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui A. R., po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki vaiko pilnametystės, priteistÄ iÅ¡laikymÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , pervedant pinigus į vaiko asmeninę sÄ skaitÄ .

Skirti laikinÄ globėjÄ biudžetinę įstaigÄ Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centras nepilnamečio vaiko A. R. iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja. Sprendimo dalis dėl tėvų neterminuoto valdžios apribojimo ir iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Viktorija Čiapaitė