2c3cfb2e-0d2c-4b63-817a-07eacabd0fe5 · Kelmės rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-83-446/2015Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00549-2014-7Procesinio sprendimo kategorija:1.1.6.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.1; 1.2.4.8.1.; 1.2.20.5.; 1.2.20.6.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.(S) KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 9 d.    Kelmė              Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Lina Normantaitei,     dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,  nukentėjusiajai D.

R.,jos atstovei advokatei Danutei Činčiuvienei,    kaltinamajam R. R.,   jo gynėjui advokatui Irmantui BalčiÅ«nui,   vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1962 m. balandžio 10 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimÄ , gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-05-12 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 310 str. laisvės apribojimu 6 mėn. ir 1300 Lt bauda, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį, ir n u s t a t ė :

             Kaltinamasis R. R. 2014 m. liepos 4 d. apie 14 val. 30 min (duomenys neskelbtini), savo namuose, dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto su savo artimuoju giminaičiu ir Å¡eimos nariu – žmona D. R. - metu, sugriebęs nukentėjusiÄ jÄ D. R. už rankų, pargriovė jÄ ant fotelio ir užlaužė jai rankas už nugaros, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .              Be to, kaltinamasis R. R., esant 2014 m. liepos 6 d.

Raseinių rajono apylinkės teismo nutarčiai įpareigoti jį laikinai iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neatimant teisės patekti į Å«kinį pastatÄ ir ten esančias dirbtuves, Å¡iam įpareigojimui galiojant iki baudžiamosios bylos Nr. 82-1-0549-14 dėl fizinio skausmo sukėlimo D. R. nagrinėjimo pabaigos, nevykdė nesusijusio su bausmėmis teismo sprendimo, t. y. 2014 m. liepos 8 d. apie 23 val. 30 min. neteisėtai lankėsi teismo nutartyje nurodytame gyvenamajame name.

                          Be to, kaltinamasis R. R. 2014 m. liepos 9 d. 14 val. 10 min., bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnį už melagingÄ Ä¯skundimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , melagingai įskundė nekaltÄ asmenį kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ , t. y. melagingai pranešė ikiteisminio tyrimo įstaigai apie tai, kad 2014 m. liepos 4 d. apie 14 val., namuose, kilusio konflikto su žmona D.

R. metu, žmona jam perbrėžė kairės pusės skruostÄ , taip sukeldama jam fizinį skausmÄ , tuo pačiu praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir D. R. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, prieÅ¡ tai suklastojęs įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti, t. y. pats tyčia susižalojęs sau veidÄ , dėl ko buvo pradėtas D. R. baudžiamasis persekiojimas.                          Be to, kaltinamasis R. R. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2014 m. liepos 9 d. 14 val. 30 min, bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimÄ , apklausiamas liudytoju, ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus apie tai, kad 2014 m. liepos 4 d. apie 14 val. namuose, kilusio konflikto su žmona D.

R. metu, žmona jam perbrėžė kairės pusės skruostÄ , taip sukeldama jam fizinį skausmÄ , t. y. jo atžvilgiu D. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ .                       Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino dalinai ir paaiÅ¡kino, kad konfliktai tarp jo ir sutuoktinės D. R. tęsiasi seniai - 2014 m. vasario mėnesį teisme prasidėjo jų skyrybų procesas. 2014 m. liepos 4 d. jis užėjęs į gyvenamojo namo virtuvę pasakyti D. R. kelias pastabas dėl mokesčių nemokėjimo.

D. R. iÅ¡sitraukė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , ruošėsi kažkam skambinti. Jis, neliesdamas D. R. rankomis, iÅ¡traukė iÅ¡ jos rankos mobilųjį telefonÄ , pagalvojęs, kad nunešęs jį į lombardÄ kompensuos savo turėtas iÅ¡laidas, susijusias su komunaliniais mokesčiais, namo iÅ¡laikymu. D. R. pripuolė prie jo iÅ¡ nugaros, norėdama atimti telefonÄ , sugriebė jam už rankos, jis tuo metu sukosi nuo jos, sukdamasis galėjo prispausti jÄ prie stalo, nes konfliktas vyko virtuvėje, kur stovėjo stalas ir kėdės. D.

R. nepavyko iÅ¡ jo atgauti telefono, ji nubėgo į svetainę, jis į svetainę nuėjęs nebuvo. IÅ¡ svetainės į virtuvę D. R. atsinešė kitÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , bandė juo skambinti, telefonas jai iÅ¡ rankų iÅ¡krito ant stalo. Jis nuo stalo paėmė ir antrÄ jį D. R. telefonÄ . D. R., pribėgusi prie jo, iÅ¡ jo kombinezono kiÅ¡enės iÅ¡traukė jo mobilųjį telefonÄ . Jis pasiÅ«lęs atsikeisti telefonais, ji sutiko, ant virtuvinio stalo padėjo jo telefonÄ , jis – jos abu telefonus.

D. R. pasiėmusi abu savo telefonus nuėjo į svetainę, į svetainę jis nebuvo užėjęs, prie D. R. priėjęs nebuvo, jos prievarta nesodino ant fotelio, jai rankų nebuvo užlaužęs. IÅ¡eidamas iÅ¡ namo matė D. R. svetainėje sėdinčiÄ ant fotelio su mobiliuoju telefonu rankose. Jis išėjo į kiemÄ , apsiraminimui apėjo ratÄ aplink savo sklypÄ , sugrįžęs į kiemÄ pamatė atvykusius pareigÅ«nus, A. J. nuėjo į namo vidų, jis priėjo prie kito pareigÅ«no, prie tarnybinio automobilio.

BÅ«tent jam pareigÅ«nas ir pasakę, kad ant skruosto yra nubrozdinimas, jis norėdamas pasižiÅ«rėti į veidrodį, užėjo į Å«kinį pastatÄ , jame užtruko septynias minutes. Ar veidrodyje pamatė kraujÄ ant savo veido, neprisimena. IÅ¡eidamas ranka pasitrynė skruostÄ ir tik po to pamatė, kad veidas kruvinas. Policijos pareigÅ«nams iÅ¡ karto nesiskundė, kad jį sužalojo D. R.. PareiÅ¡kimÄ dėl D. R. smurtinių veiksmų parašė praėjus trims dienoms po įvykio, kai buvo iÅ¡leistas iÅ¡ areÅ¡tinės. Jis įsitikinęs, kad D.

R. jį sužalojo nagais tuo metu, kai puolė jam iÅ¡ nugaros, norėdama atsiimti savo telefonÄ . Jis savęs nežalojo, jis jokių įrodymų nesuklastojo, melagingai D. R. neįskundė. Kadangi po konflikto su D. R. su jokiu kitu asmeniu jis nebuvo susitikęs, nekonfliktavo, todėl buvo įsitikinęs, kad jį sužalojo D. R.. Jis pripažįsta, kad 2014 m. liepos 8 d. buvo savo namuose, tačiau tuo metu D. R. namuose nebuvo, ji buvo iÅ¡vykusi į užsienį, todėl mano, kad nusikaltimo nepadarė, nepažeidė įpareigojimo nesiartinti prie jos.

             Nukentėjusioji D. R. parodė, kad 2014 m. liepos 4 d. ji ruošėsi iÅ¡vykti į kelionę, grįžusi iÅ¡ daržo virtuvėje ant viryklės Å¡ildėsi vandenį. Ä® virtuvę atėjęs R. R. pradėjo iÅ¡junginėti viryklę, trukdyti jai kaitintis vandenį. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo yra priimtos laikinosios apsaugos priemonės netrukdyti jai naudotis elektra, vandeniu. Norėdama bendruoju pagalbos telefonu iÅ¡sikviesti pagalbÄ , pasiėmė telefonÄ , ruošėsi skambinti, bet R.

R. telefonÄ iÅ¡ jos atėmė, ėmė jÄ provokuoti konfliktui, erzinti. Ji nesileido provokuojama, pasekmės jai buvo žinomos, nes prieÅ¡ dvejus metus jai buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla dėl smÅ«gių sudavimo R. R.. Ji nuėjo į kitÄ kambarį, pasiėmė kitÄ mobilųjį telefonÄ . R. R. atėjo iÅ¡ paskos. R. R. jÄ stÅ«mė, ji griuvo ir atsisėdo ant kėdės. Sėdinčiai ant kėdės R. R. užlaužė abi rankas už nugaros, sukdamas kairę rankÄ , iÅ¡plėšė iÅ¡ jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ .

Po kurio laiko, jai praÅ¡ant atiduoti mobiliojo ryÅ¡io telefonus, R. R. telefonus jai grÄ Å¾ino ir išėjo į laukÄ . Ji buvo iÅ¡sigandusi, susinervinusi, todėl paskambinusi sÅ«nui ir papraÅ¡iusi, kad Å¡is atvažiuotų pabÅ«ti su ja. KÄ tiksliai sakė sÅ«nui, nepamena, nes buvo streso bÅ«senoje. Policijos pareigÅ«nus iÅ¡kvietė sÅ«nus. Ji iÅ¡ pradžių jokio skausmo nejautė, tačiau atvažiavęs sÅ«nus parodė jai suplėšytÄ palaidinę ir įdrėskimÄ nugaroje. Atlėgus stresui, pajuto skausmÄ rieÅ¡o srityje.

PareiÅ¡kimÄ rašė policijos komisariate, iÅ¡ kur vyko į ligoninės priėmimo skyrių. PasiraÅ¡inėjant dokumentus policijos komisariate, jautė skausmÄ deÅ¡inėje rankoje, matėsi iÅ¡kilęs gumbas rieÅ¡o srityje. Ä®vykio vietos apžiÅ«ra nebuvo daroma, nebuvo fotografuota ir filmuota, jos suplėšyta palaidinė neapžiÅ«rėta. Ji pareigÅ«nui sakė, kad R. R. jÄ prievarta pasodino ant kėdės, kodėl apklausos protokole paraÅ¡yta, kad ji buvo pasodinta į fotelį, negali paaiÅ¡kinti.

Ji mano, kad nugarÄ ji susižalojo ir palaidinę sudraskė į kėdės medinį, aplūžusį atloÅ¡Ä tuo metu, kai nuo R. R. stÅ«mimo sėdosi ant jos, kai R. R. užlaužęs rankas plėšė iÅ¡ jos telefonÄ . Konflikto, vykusio 2014 m. liepos 4 d., metu ji prieÅ¡ R. R. rankos nebuvo pakėlusi, prie veido neprisilietė, todėl R. R. skruoste negalėjo bÅ«ti nubrozdinimų. Kai po konflikto jis ėjo į laukÄ , jo veidas nebuvo sužalotas. TÄ pačiÄ dienÄ ligoninėje ji buvo susitikusi R.

R., matė jo veide įbrėžimÄ . Jiems stumdantis Å¡is sužalojimas negalėjo jam atsirasti, rankų į viršų ji nekėlė, konflikto metu netyčia pats susižaloti veido negalėjo.              Liudytojas R. R. parodė, kad daugiau kaip penkerius metus ryÅ¡ių su tėvu R. R. nepalaiko, nebendrauja, prieÅ¡iÅ¡kai vienas kito atžvilgiu nusiteikę. 2014 m. liepos 4 d. jam paskambino mama, ji verkė, neriÅ¡liai kažkÄ pasakojo, sakė, kad jÄ muÅ¡a, prašė, kad jis atvažiuotų.

Jis iÅ¡kvietė policijÄ Ä¯ mamos namus ir pats ten nuvyko. Kai įvažiavo į tėvų kiemÄ , matė iÅ¡ nugaros tėvÄ , einantį takeliu pro darÅ¾Ä , mama kambaryje verkė. Jis matė sudraskytÄ mamos palaidinę, ant kėdės atloÅ¡o rado palaidinės siÅ«lų, nes mama sakė, jog jÄ tėvas vertė ant kėdės. Kai jis pakėlė mamos palaidinę, pamatė nugaros srityje įdrėskimus. Atvykus policijai, jis atidarė duris, tuomet matė kieme stovintį tėvÄ , jo veidÄ , kuris nebuvo sužalotas.

Vienas pareigÅ«nas liko stovėti kieme netoli Å«kinio pastato, kitas - įėjo į vidų. PareigÅ«nui mama riÅ¡liai nieko negalėjo paaiÅ¡kinti, pareigÅ«nas liepė vykti į policijos komisariatÄ . Policijoje jis susitiko su tėvu, tada pamatė, kad jo veidas kruvinas. Apie tėvui taikytus įpareigojimus nesilankyti namuose, jis sužinojo iÅ¡ mamos, kuri iÅ¡vykdama į užsienį, paprašė prižiÅ«rėti namus. Jis į tėvų namus atvykdavo po kelis kartus per dienÄ , ne kartÄ yra matęs namuose tėvÄ .

Važiuodamas pro Å¡alį apie 23 val., pamatė iÅ¡ tėvo kambario name sklindančiÄ televizoriaus ekrano Å¡viesÄ , apie tai pranešė policijai, atvykus pareigÅ«nams, jų niekas į namo vidų neįleido, pareigÅ«nams duris jis atrakino. Name, užsirakinęs savo kambaryje, buvo rastas jo tėvas R. R. Liudytojas T. M., Raseinių rajono PK patrulis, parodė, kad 2014 m. liepos 8 d. 23 val. iÅ¡ Raseinių rajono PK budėtojo gavus praneÅ¡imÄ , kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra R.

R., kuriam teismo nutartimi paskirtas įpareigojimas laikinai iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamojo namo, vyko nurodytu adresu patikrinti informacijos. PareigÅ«nus į namÄ Ä¯leido pranešėjas R. R., namo viduje, viename iÅ¡ kambarių rastas R. R.. Liudytojas A. U., Raseinių rajono PK patrulis, parodė analogiÅ¡kai liudytojui T. M. Liudytojas V. M., Raseinių rajono PK patrulis, parodė, kad, gavus praneÅ¡imÄ apie smurtÄ artimoje aplinkoje, kartu su tyrėju A. J. vyko į D. ir R. R. namus, įvykio vietoje D. R. nematė, į namo vidų nebuvo įėjęs. Kieme bendravo su R.

R., kuris kažkÄ pasakojo apie įvykį, bet konkrečių jo papasakotų aplinkybių nepamena. PareigÅ«nams atvykus, R. R. sutiko kieme, jo veidas nebuvo sužalotas. Jam besikalbant su R. R., pastarasis nuėjo į Å«kinį pastatÄ , kuriame užtruko kelias sekundes, o išėjo su įbrėžtu skruostu, kuriuo bėgo kraujas. Atvykus pareigÅ«nams, R. R. skruoste nebuvo jokio įbrėžimo, kraujas tikrai nebėgo, jam išėjus iÅ¡ Å«kinio veidas buvo sužalotas, todėl padarė tokiÄ prielaidÄ , kad pats kaltinamasis susižalojo, bet kokiu bÅ«du atsirado sužalojimas, negali paaiÅ¡kinti.

Automobilyje esantis vaizdo registratorius užfiksavo R. R. kieme, įeinatį į Å«kinį pastatÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡einantį.              Liudytojas A. J., Raseinių rajono PK kriminalinės policijos skyriaus specialistas, parodė, kad į D. ir R. R. namus vyko gavus praneÅ¡imÄ apie smurtÄ artimoje aplinkoje. Jis buvo įėjęs į namo vidų, kolega liko kieme. Jis pildė dokumentus dėl tariamo smurto artimoje aplinkoje, išėjus į laukÄ kolega atkreipė jo dėmesį, kad, jo vertinimu, R.

R. pasidarė susižalojimÄ veide, kad buvo įėjęs į patalpÄ , o iÅ¡ jo išėjus jis pastebėjo ant pastarojo veido įbrėžimÄ , kurio iki tol nebuvo. Smurto atveju pildomas pareiÅ¡kimas- protokolas, liudytojo apklausos protokolas, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju. Protokolas- pareiÅ¡kimas yra raÅ¡omas įvykio vietoje arba pasiÅ«loma nukentėjusiajam vykti į policijos komisariatÄ , kur yra suraÅ¡omas pareiÅ¡kimas. Kadangi Å¡iuo atveju yra kompiuteriu užpildytas protokolas-pareiÅ¡kimas, vadinasi, jis pildytas buvo policijos komisariato patalpose.

PareiÅ¡kime pildoma informacija, pateikta pareiÅ¡kėjos žodžiu. KÄ tuo metu pasakojo R. R., jis nepamena. Jei tarnybiniame praneÅ¡ime paraÅ¡yti kokie sužalojimai, vadinasi tuos sužalojimus jis ir matė. Jeigu jo suraÅ¡ytuose dokumentuose nurodyta, jog nusikaltimo pėdsakų nėra, vadinasi, akivaizdžių smurtÄ rodančių dalykų nebuvo, sulūžusių baldų patalpoje jis nematė. Jeigu pareiÅ¡kėja bÅ«tų nurodžiusi sulūžusiÄ kėdę, į kuriÄ buvo sužalota, tai bÅ«tų nurodyta įvykio vietos apžiÅ«ros protokole.

Jis protokole užfiksavo tokiÄ informacijÄ , kokia ji buvo pateikta nukentėjusios. Jei suplėšyti rÅ«bai neužfiksuoti, vadinasi, jų jam pareiÅ¡kėja nepateikė, apie juos nepasakojo. Kadangi nebuvo nusikaltimo pėdsakų, todėl ir nebuvo fotografuota įvykio vieta. Jis su R. R. nebendravo, atvykus į vietÄ matė R. R. kieme, sužalojimo jo veide nematė, nes tarp jo ir R. R. buvo 10 m atstumas. Sulaikant R. R. jo veide buvo matyti Å¡viežias įdrėskimas. Ä®vykio vietoje R. R. jis neapklausinėjo.

Dėl smurto IÅ¡ 2014 m. liepos 4 d. protokolo-pareiÅ¡kimo (21 b. l. 1 t.) matyti, kad D. R., pateikdama pareiÅ¡kimÄ Raseinių rajono PK dėl R. R. panaudoto smurto prieÅ¡ jÄ , nurodė, kad sutuoktinis jÄ puolė, sugriebęs už rankų nugriovė ant fotelio ir užlaužęs už nugaros rankas jos turėtÄ telefono aparatÄ atėmė, įvykio metu jis nubrozdino jai nugarÄ , ant rankų liko patinimai, patyrė fizinį skausmÄ . Raseinių rajono PK specialisto A. J. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (22- b. l. 1 t.) nurodyta, kad smurtÄ patyręs asmuo paaiÅ¡kino, jog smurtas pasireiÅ¡kė tuo, kad sugriebus už rankų pargriauta ant fotelio, užlaužtos ir spaustos rankos.

Grafoje „SmurtÄ galintys rodyti požymiai“ nurodyta – 1) nubrozdinimas pirÅ¡tais, schemoje pažymėta nugaros sritis, deÅ¡inė pusė;

2) patinimas, patirtas spaudžiant ir sukant rankÄ , schemoje pažymėtas deÅ¡inės rankos rieÅ¡as.Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole (23-24 b. l. 1 t.) nurodyta, jog 2014 m. liepos 4 d. 14 val. 45 min – 15 val. apžiÅ«rėjus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas nusikaltimo pėdsakų nebuvo pastebėta. D. R., apklausta liudytoja 2014 m. liepos 4 d. (32 b. l. 1 t.) nurodė, kad sutuoktinis jÄ puolė, sugriebęs už rankų nugriovė ant fotelio ir užlaužęs už nugaros rankas jos turėtÄ telefono aparatÄ atėmė, įvykio metu jis nubrozdino jai nugarÄ , ant rankų liko patinimai.

IÅ¡ 2014 m. liepos 29 d. įtariamojo apklausos protokolo (59 b. l. 1 t.) matyti, kad D. R., apklausiant jÄ Ä¯tariamÄ ja ikiteisminio trimo metu pagal R. R. pareiÅ¡kimÄ dėl D. R. panaudoto smurto jo atžvilgiu, nurodė, kad R. R., sugriebęs jai už rankų, pargriovė ant kambaryje stovėjusios medinės kėdės, kurios atloÅ¡as yra sulūžęs, tada sugriebė per rieÅ¡us jos rankas, jas suko, spaudė ir taip iÅ¡ jos atėmė telefonÄ . Kai jÄ vertė ant medinės kėdės, kurios atloÅ¡as sulūžęs, dėl sulūžusio atloÅ¡o jai buvo padaryti nubrozdinimai nugaros srityje, o nuo rankų sukimo atsirado patinimas ant riešų ir jautė stiprų skausmÄ .

Teisme nukentėjusioji D. R. laikėsi analogiÅ¡kos pozicijos, kad R. R. pargriovė jÄ ant kėdės, į kurios atloÅ¡Ä ji susižalojusi, teismui pateikė kėdės nuotraukas (80 b. l. 2 t.). Taip pat teisme nurodė, kad grumtynių metu jai buvo sudraskyta palaidinė, kuriÄ pateikė teisiamojo posėdžio metu kaip daiktinį įrodymÄ . Nukentėjusiosios D. R. pateiktos kėdės nuotraukos ir palaidinė apžiÅ«rėtos teisiamojo posėdžio metu. Nuotraukose matyti aplūžęs kėdės atloÅ¡as, palaidinės nugaros srityje deÅ¡inėje pusėje yra įdrėskimas.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados (29 b. l. 1 t.) matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertas G. A. C. iÅ¡vadÄ dėl D. R. padarytų kÅ«no sužalojimų pateikė remdamasis VÅ¡Ä® Raseinių ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortele ir Å iaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK specialisto A. J. 2014-07-04 tarnybiniu praneÅ¡imu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, tyrimo metu nukentėjusioji nebuvo apžiÅ«rėta. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados tiriamosios dalies (29 b. l. 1 t.) matyti, kad D.

R., kreipdamasi į Raseinių ligoninę, skundėsi skausmu deÅ¡inio dilbio srityje, jai nustatytas dilbio sumuÅ¡imas. Teismo medicinos ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ (29 b. l. 1 t.), kad D. R. nustatyti nubrozdinimai nugaros deÅ¡inėje apatinėje dalyje. Å ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti įvairias savybes turinčiu daiktu, jam judant bei kontaktuojant su kÅ«nu ir kÅ«nui judant bei kontaktuojant su daiktu, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vieno (ar daugiau) kontakto (–ų), sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Patinimas deÅ¡inio dilbio apatinėje iÅ¡orinėje dalyje gali bÅ«ti netrauminės kilmės, todėl, nustatant sveikatos sutrikdymo mastÄ bei atsakant į užduotyje pateiktus klausimus, jį kvalifikuoti ar vertinti negalima. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga - turi bÅ«ti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Ar duomenys laikytini įrodymais, pagal įrodymų leistinumo ir liečiamumo savybes sprendžia teismas. Duomenys analizuojami bei vertinami ir jų pagrindu daromos iÅ¡vados apie faktines bylos aplinkybes.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ, 3.1.8 punktas). Nekaltumo prezumpcijos principas įpareigoja teismÄ abejones vertinti kaltinamojo naudai.Tiriant nusikalstamas veikas dėl smurto artimoje aplinkoje ypatingai svarbÅ«s pirminiai nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietoje užfiksuotos aplinkybės, įrodymai, patvirtinantys smurto faktÄ .

Remiantis nukentėjusios parodymais pradedamas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, nustatomas sužalojimo pobÅ«dis ir mechanizmas. Pagal D. R. pirminių parodymus – R. R. jÄ prievarta pargriovė ant fotelio, sugriebęs už rankų jas suko, dėl ko atsirado patinimai rankose. Kokiu bÅ«du atsirado nubrozdinimas nugaros srityje, nukentėjusioji nepaaiÅ¡kino. Ä® medicinos įstaigÄ ji kreipėsi tik dėl sužalojimo deÅ¡iniame dilbyje, nubrozdinimai nugaros srityje medicinos specialistų nebuvo apžiÅ«rėti, pas teismo ekspertus nukentėjusioji nevyko.

Aplinkybę, kad sužalojimai nugaros srityje jai padaryti aplūžusiu kėdės atloÅ¡u, nukentėjusioji nurodė apklausiant jÄ Ä¯tariamÄ ja, R. R. pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl jos smurtavimo, praėjus daugiau kaip dvideÅ¡imt dienų po įvykio. Teismo medicinos ekspertas iÅ¡vadÄ dėl sužalojimo D. R. nugaroje pateikė remdamasis tik policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, tačiau Å¡io sužalojimo mechanizmas, kilmė nenustatyta. IÅ¡ specialisto iÅ¡vadėsi ir teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimo teisme matyti, kad nubrozdinimas D.

R. nugaros srityje galėjo atsirasti įvairiausiomis aplinkybėmis – tiek atsitrenkiant į kietus pavirÅ¡ius, tiek daiktu suduodant į nugarÄ , tiek kito asmens kÅ«nu, galimai pirÅ¡tais. Taigi, dėl nenuoseklių nukentėjusios parodymų, ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo nustatyta, kokiomis aplinkybėmis, dėl kokių priežasčių atsirado nubrozdinsimas nugaroje. Nukentėjusios parodymai nenuoseklÅ«s, santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusios konfliktiÅ¡ki, įtemti (teisme nagrinėjama civilinė byla dėl jų santuokos nutraukimo), jie vienas kito atžvilgiu nusiteikę prieÅ¡iÅ¡kai, neatmetama ir apkalbėjimo galimybė, todėl nukentėjusios parodymais teismas abejoti turi pagrindo.

Policijos pareigÅ«nas A. J., kurio parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtino, kad tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir pirminiuose D. R. paaiÅ¡kinimuose yra užfiksuota tokia informacija, kuriÄ pateikė pati nukentėjusioji. Aptartų aplinkybių visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nėra svarių, abejonių nekeliančių įrodymų, kad sužalojimas D. R. nugaros srityje buvo padarytas konflikto, vykusio 2014 m. liepos 4 d. tarp jos ir jos sutuoktinio, metu, kad Å¡is sužalojimas galėjo atsirasti dėl neteisėtų R.

R. veiksmų, jam suduodant, įbrėžiant ar pastumiant, ar nuo jo veiksmų atsitrenkiant į tokį pavirÅ¡ių, nuo kurio galėtų atsirasti sužalojimas, todėl nubrozdinimų nugaros deÅ¡inėje apatinėje dalyje padarymas, nežymus sveikatos sutrikdymas iÅ¡ kaltinimo iÅ¡jungiamas. Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnyje numatyta, jog padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me.

Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai egzistuoja tik formaliai. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad tarp D.

R. ir R. R. 2014 m. liepos 4 d. vyko konfliktas, R. R. panaudojo jėgÄ ir prievartÄ prieÅ¡ D. R., R. R. pripažino, kad mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ iÅ¡ nukentėjusiosios atėmė, D. R. nuo pat tyrimo pradžios tvirtino, kad R. R. buvo jai sugriebęs už rankų, jas užlaužė, norėdamas atimti telefonÄ , dėl skausmo rankoje nukentėjusioji kreipėsi į medikus. Tačiau iÅ¡ teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vados matyti, kad patinimas D. R. deÅ¡iniajame dilbyje gali bÅ«ti ir netrauminės kilmės. Tiesioginių smÅ«gių R.

R. savo sutuoktinei nesudavė. IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo paaiÅ¡kinimo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad R. R. panaudota prievarta - sugriebimas už rankų, jų sukimas, užlaužimas – buvo nukreipta į vienintelį tikslÄ â€“ telefono atėmimÄ . Visa tai, nors ir nepateisina tokio kaltinamojo elgesio, tačiau rodo jo atliktų veiksmų mažesnį pavojingumÄ . Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad R. R. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ sukėlė fizinį skausmÄ D.

R.. Atsižvelgiant į tai, kad jo padaryta veika iÅ¡ esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 140 straipsnyje 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektui, kad jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ , nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant Å¡iÄ veikÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstÄ , bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas Å¡iÄ veikÄ padariusiam R.

R.. Remdamasi tuo kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nors R. R. veiksmai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis). Dėl veikos, numatytos BK 245 straipsnyje                           Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 6 d. nutartimi (76 b. l. 1 t.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalimis, ikiteisminio tyrimo teisėja paskyrė R.

R. įpareigojimus: laikinai iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neatimant teisės patekti į Å«kinį pastatÄ , ten esančias dirbtuves, nesiartinti prie D. R., nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja. Ä®pareigojimai galioja iki baudžiamosios bylos Nr. 82-1-0549-14 nagrinėjimo pabaigos. Nutarties kopija R. R. įteikta pasiraÅ¡ytinai (77 b. l. 1 t.).                          IÅ¡ liudytojų R. R., policijos pareigÅ«nų A. U., T.

M. parodymų matyti, kad 2014 m. liepos 8 d. apie 23 val. 30 min, gavus R. R. praneÅ¡imÄ , apie R. R. teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymÄ , policijos pareigÅ«nams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), R. R. rastas gyvenamajame name, tokiu bÅ«du R. R. pažeidė teismo jam skirtus įpareigojimus. Pats kaltinamasis pripažino, kad nutartis jam buvo įteikta, 2014 m. liepos 8 d. jis buvęs name, savo kambaryje todėl, kad tuo metu nukentėjusiosios nebuvo namuose. Taigi, kaltinamasis sÄ moningai nevykdė nutartimi paskirtų įpareigojimų.                           Nors R.

R. pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymÄ paskirti įpareigojimai yra visiÅ¡kai identiÅ¡ki įpareigojimams, kurie gali bÅ«ti paskirti įtariamajam skiriant BPK 1321 straipsnyje numatytÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau skiriasi Å¡ių įpareigojimų paskirtis bei už Å¡ių įpareigojimų nesilaikymÄ taikoma atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymÄ skiriamų įpareigojimų paskirtis yra apginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, o BPK 1321 straipsnyje numatyta kardomÄ ja priemone, kaip ir kitomis BPK numatytomis kardomosiomis priemonėmis, siekiama užtikrinti asmens dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme, nuosprendžio vykdymÄ , taip pat siekiama užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

Akcentuojant BPK 1321 straipsnyje numatytos kardomosios priemonės paskirtį, pastebėtina, kad Å¡i kardomoji priemonė gali bÅ«ti skiriama, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba darys naujas nusikalstamas veikas nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims. Taigi, Å¡ia kardomÄ ja priemone nukentėjusio asmens gynimas susijęs tik su tuo, kad nukentėjusiojo atžvilgiu įtariamasis nedarytų neteisėto poveikio (pvz.

įkalbinėtų, grasintų pakeisti parodymus, praÅ¡ytų susitaikyti ir pan.) bei siekiama, kad nukentėjusio asmens ar kartu su juo gyvenantiems asmenims nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių BPK 1321 straipsnyje numatytos kardomosios priemonės tikslų, jie labiau yra susiję ne su pačiu nukentėjusiu asmeniu, bet su tikslu, kad įtariamasis netrukdytų ikiteisminiam tyrimui. Taigi, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad įpareigojimų, paskirtų pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymÄ ir įpareigojimo pagal BPK 1321 straipsnį yra siekiami visiÅ¡kai skirtingi tikslai.

Be to, BPK 1321 straipsnio 3 dalyje, numatyta, kad įtariamasis įspėjamas, kad už Å¡io įpareigojimo nesilaikymÄ jam gali bÅ«ti paskirta kita kardomoji priemonė, tačiau Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme nenumatyta jokia atsakomybė už įpareigojimo nevykdymÄ , t. y. nenumatyta galimybė sunkinti tokio asmens, kuriam skirtas įpareigojimas, padėtį. Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, t. y. tai, kad įpareigojimų, paskirtų pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymÄ , paskirtis ir tikslai yra skirtingi nuo kardomųjų priemonių, kad už minėtų įpareigojimų nevykdymÄ nenumatyta atsakomybė ir nėra galimybės sunkinti įpareigojimus pažeidusio asmens padėtį, daroma iÅ¡vada, kad 2014 m. liepos 6 d. nutartis dėl įpareigojimų skyrimo R.

R. yra teismo sprendimas, nesusijęs su bausmėmis, R. R. pripažino sÄ moningai nevykdęs Å¡io teismo sprendimo, daroma iÅ¡vada, kad R. R. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį.                           Kaip jau minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais. Nesant įrodymų, kada tiksliai kitu (ne tik 2014 m. liepos 6 d.) laiku R. R. lankėsi name, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kaltinimo iÅ¡jungiamos aplinkybės, kad jis kitu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytÄ skaičių kartų neteisėtai lankėsi teismo nutartyje nurodytame gyvenamajame name.

Dėl melagingo įskundimo                           IÅ¡ R. R. 2014 m. liepos 9 d. protokolo-pareiÅ¡kimo (46 b. l. t.) matyti, kad jis 2014 m. liepos 9 d. 14 val. 10 min, bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 236 str. už melagingÄ Ä¯skundimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , pranešė ikiteisminio tyrimo įstaigai apie tai, kad 2014 m. liepos 4 d. apie 14 val. namuose, kilusio konflikto su žmona D. R. metu, žmona jam perbrėžė kairės pusės skruostÄ , taip sukeldama jam fizinį skausmÄ , todėl jis praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir D.

R. patraukti baudžiamojon atsakomybėn.                           IÅ¡ uždaromo asmens apžiÅ«ros kortelės ir iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų kopijų (49, 50 b. l. 1 t.) matyti, kad 2014 m. liepos 4 d. 15 val. 30 min. Raseinių rajono PK apžiÅ«rint R. R., jam konstatuotas kairės pusės skruosto įdrėskimas, tÄ pačiÄ dienÄ 16 val. 30 min. VÅ¡Ä® Raseinių ligoninėje jam konstatuotas nubrozdinimas kairiojo skruosto srityje.                           IÅ¡ liudytojo apklausos protokolo (51 b. l. 1 t.) matyti, kad jis 2014 m. liepos 9 d. 14 val. 30 min., bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal LR BK 235 str., apklausiamas liudytoju R.

R. parodė, jog 2014 m. liepos 4 d. apie 14 val. namuose kilusio konflikto metu D. R. jam perbrėžė kairės pusės skruostÄ , taip sukeldama jam fizinį skausmÄ .                           IÅ¡ daikto (kompaktinės plokÅ¡telės su vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus) apžiÅ«ros protokolo (56 b. l. 1 t.) matyti, kad peržiÅ«rint plokÅ¡telėje esantį vaizdo įraÅ¡Ä , filmuotÄ R. R. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), vaizdo įraÅ¡e matosi Å«kinis pastatas su Å¡alia esančiu Å¡iltnamiu, matyti, kad filmavimas ir vaizdo įraÅ¡ymas vyksta Å¡viesiu paros metu, lyjant lietui.

Vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip nuo įraÅ¡o pradžios 13:53:20 (valandos: minutės: sekundės) R. R. prieina prie automobilio, iÅ¡ kurio yra filmuojama aplinka, atsukęs kairįjį veido Å¡onÄ ir ant jo kairiojo skruosto matosi nežymus paraudimas. Toliau įraÅ¡e matyti, kad kalbėdamas R. R., pavaikščiojęs po kiemÄ , atsirakinęs duris įeina į Å«kinį pastatÄ . Lygiai po 1 (vienos) minutės, 13:54:20 R. R. iÅ¡eina iÅ¡ Å«kinio pastato į laukÄ ir užrakinęs Å«kinio pastato duris, iÅ¡ karto deÅ¡ine ranka rodo kairėje jo veido pusėje, ant skruosto esančiÄ kraujosruvÄ , kurios prieÅ¡ jam įeinant į Å«kinį pastatÄ , nesimatė (kaip yra aukščiau nurodyta, toje veido vietoje buvo matomas tik nežymus paraudimas).

Nuo 13:54:29 vaizdo įraÅ¡e matosi, kaip uniformuotas policijos pareigÅ«nas V. M. eina link R. R., sustoja ir atsiremia į tarnybinį automobilį, o R. R. kažkÄ kalbėdamas ateina link pareigÅ«no V. M.. 13:55:22 vaizdo įraÅ¡as pasibaigia.                          Kitokių aplinkybių, peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä teismo posėdžio metu, nenustatyta.                                        IÅ¡ praneÅ¡imo apie įtarimÄ ir įtariamosios D.

R. apklausos protokolo (57-59 b. l. 1 t.) matyti, kad 2014 m. liepos 29 d. D. R. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, D. R. byloje buvo apklausta įtariamÄ ja.                           Liudytojas T. M. – policijos pareigÅ«nas, jo suinteresuotumas byloje, prieÅ¡iÅ¡kumas R. R. atžvilgiu nenustatytas. Teisme T. M. patvirtino, kad prieÅ¡ R. R. įeinant į Å«kinį pastatÄ , jo veide sužalojimų jokių nebuvo, įbrėžimas R.

R. skruoste, kraujas veide atsirado jam išėjus iÅ¡ Å«kinio pastato.                          IÅ¡ aptartų aplinkybių visumos darytina iÅ¡vada, kad R. R. skruostÄ susižalojo pats. Susižalodamas veidÄ , dėl ko veide buvo matomas kraujas, R. R. sudarė regimybę, kad jis buvo sužalotas visiÅ¡kai neseniai. R. R. jau buvo teistas už smurtÄ prieÅ¡ D. R., pareigÅ«nai į namus atvyko iÅ¡ karto po konflikto su sutuoktine, todėl akivaizdu, kad jis suvokė smurtavimo pasekmes Kaip matyti, iÅ¡ kaltinamojo paaiÅ¡kinimų, nukentėjusiosios parodymų, jų skyrybų procesas teisme jau buvo prasidėjęs, konfliktas namuose 2014 m. liepos 4 d., dėl kurio atvyko pareigÅ«nai, jau buvo įvykęs, kas rodo, kad R.

R. susižalodamas sau veidÄ suprato, kad tokiu bÅ«du galės pakenkti ir atkerÅ¡yti sutuoktinei, dėl to bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir tokio rezultato jis siekė. Apklaustas liudytoju jis patvirtino, kad jį sužalojo sutuoktinė D. R.. Asmens sužalojimo faktas yra svarbus įrodymas byloje dėl smurto panaudojimo. Visuma aptartų aplinkybių suponuoja iÅ¡vadÄ , kad R. R. veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.                           Kaltinamasis R.

R., melagingai įskundęs D. R., ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas liudytoju, pakartojo tÄ pačiÄ melagingÄ informacijÄ , iÅ¡ esmės įgyvendino tos pačios veikos – melagingo įskundimo – motyvus ir tikslus, todėl nėra pagrindo jo veikÄ kvalifikuoti dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį už melagingus parodymus. Nesant kaltinamojo veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties, jis dėl Å¡ios veikos iÅ¡teisintinas. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu asmuo nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).Ieškiniu nukentėjusioji D.

R. prašė priteisi iÅ¡ kaltinamojo 3600 Lt, kas sudaro 1042,63 Eur, turtinės žalos ir 5000 Lt, kas sudaro 1448,10 Eur, neturtinės žalos atlyginimo bei 2600 Lt (753,01 Eur) advokato atstovavimo iÅ¡laidų.                           Nukentėjusioji nurodė, kad ji turtinę žalÄ patyrė, nes buvo priversta iÅ¡eiti iÅ¡ namo dėl savo emocinės ramybės ir saugumo, nes R. R. jÄ kontroliavo, stebėdavo, ji negalėjusi prižiÅ«rėti aplinkos, užsikurti krosnies, nuolatos dingdavo elektra, vanduo, negalėdavusi patikrinti dėl ko nėra elektros, nes bÅ«davo užrakinta patalpa, kur yra elektros jungikliai, kartais be priežasčių pasileisdavo namo vandentiekio vanduo, ji be policijos pagalbos negalėdavusi patekti į patalpas, kurias R.

R. buvo užrakinęs. Kas mėnesį ji moka 300 Lt (86,89 Eur) už buto nuomÄ . Dėl to, kad ji negali gyventi savo name ir jaustis jame Å¡eimininke, patyrė neturtinę žalÄ . Dėl konfliktų su R. R. sutriko jos sveikata, ji negali tinkamai pasiruoÅ¡ti pamokoms, vartoja vaistus nuo nervų, streso. Nukentėjusiosios D. R. civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai. Nukentėjusioji neįrodė, kad dėl sukelto fizinio skausmo, melagingo jos įskundimo ar R. R. teismo įpareigojimų nevykdymo jai buvo padaryta turtinė žala.

IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo paaiÅ¡kinimų teisme matyti, kad konfliktai tarp jų tęsiasi ilgÄ laikÄ , nuo 2014 m. kovo mėnesio teisme nagrinėjama civilinė byla dėl jų santuokos nutraukimo, nukentėjusioji savo noru, savo pasirinkimu dėl ilgalaikių Å¡eimyninių konfliktų iÅ¡sikraustė iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto į kitÄ butÄ , o ne dėl kaltinamojo veiksmų, dėl kurių nagrinėjama Å¡i baudžiamoji byla. Esant tokioms aplinkybėms, jos civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Tikslu kompensuoti patirtÄ skausmÄ dėl smurtavimo, iÅ¡gyvenimus dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, sukeltÄ stresÄ , nepatogumus, tikslinga priteisti iÅ¡ kaltinamojo piniginę satisfakcijÄ neturtinei žalai atlyginti. Manytina, kad 500 Eur suma bÅ«tų protinga ir teisinga kompensuojant visus nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, susijusius su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Dėl bausmės              Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

             Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas – apysunkį nusikaltimÄ ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Jis nusikalto bÅ«damas teistas už smurtinius nusikaltimus, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 310 straipsnyje, kaltės nepripažino, todėl jam skirtinos vidutinio griežtumo bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 2 dalyje ir 245 straipsnyje. Å iuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio pagrindu bendrinama su 2014 m. gegužės 12 d.

Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Kaltinamasis pirmÄ kartÄ padarė apysunkį nusikaltimÄ , dirba pagal verslo liudijimÄ , todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjus minimaliam laikotarpiui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :              R. R. pripažinti kaltu :padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas Å¡iuo nuosprendžiu, subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne apimant Å¡velnesnę, ir paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su 2014 m. gegužės 12 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti neatliktos bausmės dalį, laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 376,51 Eur (trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 51 euro cento) bauda.

     Į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2014 m. liepos 6 d.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. R. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

R. R. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalinai. Priteisti iÅ¡ R. R. D. R. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 753,01 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus 1 euro centÄ ) advokato atstovavimo iÅ¡laidų. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - palaidinę – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti D.

R.. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Vilma Raščiuvienė