Legislator Case Law & Legislation
2c3b67e5-e2c6-40de-aa4d-9dff65f375c7 AI generated

2c3b67e5-e2c6-40de-aa4d-9dff65f375c7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 2c3b67e5-e2c6-40de-aa4d-9dff65f375c7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Sigitui Lukauskui, advokatui Vytautui KÄ styčiui Valentinui Antanėliui ir A. K., Ė. M. P. ir atsakovų O. P., A. L. ir R. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio

Legislator headnote

AI generated

2c3b67e5-e2c6-40de-aa4d-9dff65f375c7 · Lietuvos apeliacinis teismas: sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys: K. P., Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro notarė I. B., VÄ® Registrų centras.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m

Civilinė byla Nr. 2A-257/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

21.4.2.8.; 41. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų

kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės

Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant

Vladislavai Tumas,

dalyvaujant ieškovei Ė. M. P.,

ieškovės atstovams advokatui

Sigitui Lukauskui, advokatui Vytautui KÄ styčiui Valentinui Antanėliui ir A. K.,

atsakovių O. P., A.

Z. atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui,

atsakovų O. P., R.

L., A. L. atstovei

advokatei Vitalijai Kopūstienei,

trečiajam asmeniui K. P.,

viešame

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės

Ė. M. P. ir atsakovų O. P., A. L. ir R. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio

apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje

Nr. 2-60-278/2009 pagal ieškovės Ė. M. P. ieškinį atsakovams O. P., R.

L., A. L., O. P. ir A. Z. dėl įgaliojimo ir pirkimo-pardavimo

sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys: K. P., Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro notarė I. B., VĮ Registrų centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t

ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovė Ė. M. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama

pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2000 m. kovo 17 d. O. P. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ bei

šio įgaliojimo pagrindu sudarytus pirkimo-pardavimo sandorius, t. y. O. P. 2002 m. gruodžio 21 d.

sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis su O. P., kuriai parduotas 16,99 ha žemės sklypas,

esantis (duomenys neskelbtini), bei 39,52 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 2002 m. gruodžio 30 d. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį, kuria R. L. ir A. L. parduotas 20 ha žemės sklypas, iÅ¡ jo 19,81 ha miÅ¡ko, esantis (duomenys neskelbtini), bei O. P. 2007 m. spalio 4 d. sudarytÄ

pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ A. Z. buvo parduotas 39,52 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir 16,99 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); pripažinti sandorius

negaliojančiais nuo jų sudarymo momento bei įpareigoti atsakovus grÄ Å¾inti jai

ginčo sklypus, o negalint jų grÄ Å¾inti, priteisti iÅ¡ O. P. ginčijamų žemės sklypų indeksuotÄ vertę

pinigais, t. y. 153 006 Lt.

Nurodė, jog 2006 m. sužinojo, kad 2000 m. kovo 17 d. ji sudarė įgaliojimÄ , kuriuo O. P. suteikė teisę valdyti ir tvarkyti visÄ Â

jai priklausantį turtÄ . Taip pat nurodė, jog nuo 1981 m. vasario 5 d. pastoviai

gydėsi Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, todėl aplinkos suvokimas jai yra

apsunkintas ir ji neprisimenanti, kad bÅ«tų pasiraÅ¡iusi įgaliojimÄ , o jei tokį

įgaliojimÄ pasiraÅ¡iusi, tai ginčijamas įgaliojimas nebuvo jos valios iÅ¡raiÅ¡ka.

Nurodė, jog įgaliojimÄ galėjo pasiraÅ¡yti visiÅ¡kai nesuvokdama pasiraÅ¡omo

dokumento esmės, o tuo pačiu ir pasekmių. Be to, 2006 m. balandžio mėn. sužinojo, kad atsakovė O. P. 2002

m. gruodžio 21 d. bei 2002 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimis

pardavė jai priklausančius žemės sklypus giminaičiams – atsakovams R. L., A. L., O.

P.. Teigė, kad O. P. ir

jos giminaičiai pasinaudojo jos senatve, sunkia sveikatos būkle ir pusvelčiui

iÅ¡pardavė jai priklausantį turtÄ . O.

P., siekdama iÅ¡vengti galimų teisinių pasekmių ir turto grÄ Å¾inimo

ieškovei, 16,99 ha ir 39,52 ha žemės sklypus 2007 m. spalio 4 d. pardavė A. Z., todėl šie sandoriai

yra apsimestiniai. Be to, O. P.,

turėdama jos įgaliojimÄ , nepateikė jai jokios ataskaitos apie ruoÅ¡iamus

sudaryti ar įvykdytus sandorius, už parduotÄ turtÄ iki Å¡iol nėra su ja

atsiskaičiusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio

apygardos teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies,

pripažino negaliojančia nuo sudarymo dienos O. P., atstovaujančios Ė. M. P., 2002 m. gruodžio 21 d. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį, kuria O. P. buvo

parduotas 16,99 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažino

negaliojančia nuo sudarymo dienos O.

P., atstovaujančios Ė. M.

P., 2002 m. gruodžio 21 d. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį,

kuria O. P. buvo

parduotas 39,52 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažino

negaliojančia nuo sudarymo dienos O.

P., atstovaujančios Ė. M.

P., 2002 m. gruodžio 30 d. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį, kuria

R. L. ir A. L. buvo parduotas 20 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei pripažinęs šį sandorį negaliojančiu, taikė

restitucijÄ ir įpareigojo atsakovus R.

L. ir A. L. grÄ Å¾inti

žemės sklypÄ Â ieÅ¡kovės Ė. M. P. nuosavybėn,

priteisė iš atsakovės O. P. ieškovei

Ė. M. P. 28 255 Lt už

parduotus žemės sklypus. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Nurodė, kad nesutinka su

ieškovės argumentais, kad dėl psichikos ligos jai yra apsunkintas aplinkos

suvokimas, nes kitoje byloje atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad ieškovė

neturi jokio psichikos sutrikimo, o pagal esamÄ sveikatos bÅ«klę ji gali

suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ieškovė taip pat neįrodinėjo,

kad įgaliojimÄ suteikė klysdama. Ji patvirtino, kad atsakovei O. P. buvo iÅ¡duotas įgaliojimas tvarkyti žemės

grÄ Å¾inimo dokumentus, gauti jos pensijÄ , kad notarė iÅ¡aiÅ¡kino įgaliojimu

atsakovei suteikiamas teises, todėl, teismo nuomone, ieškovė, būdama 65 metų

amžiaus, suprato šio įgaliojimo pasekmes, nes nepateikė jokių įrodymų, kad ji

ginčo sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, dėl kurios ji negalėjo išreikšti

savo tikrosios valios, ar ginčo sandorio sudarymo metu buvo tokios būklės, kad

negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, kad nesuprato sudaromo

veiksmo ir suklydo.

Teismas taip

pat nurodė, kad O. P. 2002

m. gruodžio 21 d. sudarydama 39,52 ha ir 16,99 ha žemės sklypų pirkimo

pardavimo sutartį su O. P. (vyro

brolio žmona) ir 2002 m. gruodžio 30 d. 20 ha žemės sklypo pirkimo pardavimo

sutartį su dukra R. L. ir

žentu A. L., pažeidė CK

2.134 straipsnyje įtvirtintÄ draudimÄ Ä¯galiotiniui sudaryti sandorius su

artimais giminaičiais. Å iÄ aplinkybę teismas pripažino kaip paneigiančiÄ

įstatyme įtvirtinta sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ bei suteikiančiÄ

pagrindÄ konstatuoti, kad atsakovė O.

P. neveikė atstovaujamosios interesais. Be to, teismas, įvertinęs

parduodamo sklypo dydį, kainÄ , už kuriÄ Å¾emės sklypus 2004 m. pardavė pati

ieškovė, sprendė, kad 200-304 Lt už ha žemės kaina neatitiko tuo metu Pasvalio

rajone buvusios realios žemės kainos. Teismas taip pat nurodė, kad O. P. nepateikė duomenų, kad

dėl sklypų pardavimų ji tarėsi su ieÅ¡kove ir vykdė tuo metu buvusiÄ jos valiÄ ,

jog informavo apie parduotus žemės sklypus, jų pardavimo kainÄ ir su Ė. M. P. atsiskaitė. Tai, kad už

žemės sklypus nieko nemokėjo patvirtino A. L., o iš O. P. gautos lėšos ieškovei buvo perduotos tik

2006 metais kilus ginčui dėl žemės sklypų pardavimo. Teismas taip pat sprendė,

kad 2007 m. spalio 4 d. pirkimo pardavimo sandorį, kuriuo O. P. perleido ginčo žemės sklypus A. Z. pripažinti

negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes A. Z. sÄ Å¾iningumas byloje nebuvo paneigtas,

byloje nepateikti įrodymai, kad jai buvo žinoma apie vykstančius ginčus, kad ji

pirko sklypÄ ne savo reikmėms, o sandoriai buvo apsimestiniai. Teismas,

pripažinęs 2002 m. gruodžio 30 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį

negaliojančiu, taikė restitucijÄ ir įpareigojo R. L. ir A. L. grÄ Å¾inti 20 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys

neskelbtini) ieškovei, o pripažinęs 2002 m. gruodžio 21 d. sudarytus žemės

pirkimo pardavimo sandorius negaliojančiais, sprendė, kad restitucija negalima,

nes turtas perleistas sÄ Å¾iningam įgijėjui, todėl ieÅ¡kovei turi bÅ«ti atlyginta

šio turto vertė. Teismas perleisto turto vertę priteisė iš O. P., nes byloje nėra duomenų, kad O. P. už žemės sklypus

sumokėta 15 400 Lt suma buvo sumokėta ieškovei. Teismas, nustatydamas

ieÅ¡kovei priteistinÄ Å¾emės sklypų vertę, sprendė, kad remtis indeksuota turto

verte nėra pagrindo, nes ji neatitinka realios rinkos vertės ir tai patvirtina

faktas, kad ir pati ieškovė 2004 m. perleisdama kitus žemės sklypus šia verte

nesivadovavo. Teismas sprendė, kad reali turto vertė už vienÄ arÄ yra 500 Lt,

todėl priteistina suma yra 28 255 Lt.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu

skundu ieškovė prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d.

sprendimo dalį, kuria iš atsakovės O.

P. priteista ieškovei 28 255 Lt už 2002 m. gruodžio 21 d.

sandoriu parduotus žemės sklypus, panaikinti ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ

sprendimÄ priteisti 152 506 Lt kompensacijÄ . Skunde nurodo, kad teismas,

priteisdamas 28 255 Lt kompensacijÄ už atsakovei A. Z. parduotus žemės sklypus, pažeidė procesines

ir materialines teisės normas, nes taikydamas restitucijÄ ir nustatydamas

ekvivalentÄ pinigais nesivadovavo Nekilnojamojo turto registro pažymose nurodytomis

indeksuotomis negrÄ Å¾intų žemės sklypų vertėmis. Apeliantė pažymėjo, kad pagal

CK 6.147 straipsnio 2 dalį jeigu

privalantis grÄ Å¾inti turtÄ asmuo yra nesÄ Å¾iningas arba restitucija taikoma dėl

jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausiÄ turto vertę, todėl taikydamas

restitucijÄ ir apskaičiuodamas piniginio ekvivalento sumÄ , teismas pirmiausia

turėtų nustatyti ar skolininkas buvo sÄ Å¾iningas ir restitucija taikoma dėl jo

kaltės. Teismas, pripažinęs 2002 m. gruodžio 21 d. sudarytus 39,52 ha ir 16,99

ha žemės sklypų pardavimo sandorius negaliojančiais, teisingai taikė restitucijÄ , tačiau taip pat

turėjo konstatuoti, kad skolininkas, t.y. atsakovė O. P. buvo nesÄ Å¾ininga ir restitucija buvo

taikoma dėl jos kaltės bei nustatyti didžiausiÄ atlygintinÄ turto vertę. Teismas neteisingai interpretavo CK

6.147 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatydamas minėtų sklypų vertę rėmėsi 2004

m. gruodžio 14 d. ieškovės sudarytu sandoriu su atsakove O. P., kuriuo žemės ūkio žemės paskirties 54,17 ha sklypas buvo

parduotas už 27 085 Lt. Pirmos instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad 2002 m. reali tokio turto

vertė už vienÄ ha buvo 500 Lt, tačiau tokia iÅ¡vada neatitinka protingumo ir teisingumo

principų, kadangi 2004 m. gruodžio 14 d. ir 2002 m. gruodžio 21 d. sandoriai

yra sudaryti skirtingu

laiku, skiriasi sklypų našumo balai, be to, minėti sandoriai neatspindi tikrosios ieškovės valios. Teismas turėjo remtis tokiomis kainomis, kad

kompensacija ieškovei būtų didžiausia, atsižvelgti netgi į galiojančias kainas

taikant restitucijÄ . Byloje nesant sklypų įvertinimo, turėjo vadovautis Nekilnojamojo turto

registro centrinio duomenų banko 2007 m. gruodžio 28 d. išrašais, kuriuose

nustatyta, kad 39.5200 ha žemės ūkio paskirties (duomenys neskelbtini), esančio sklypo indeksuota vertė yra

101 557 Lt, 16.9900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo indeksuota vertė nurodyta 50 949 Lt. 2004 m.

gruodžio 14 d. sandorio metu

parduodant sklypÄ , nurodoma indeksuota vertė buvo 175 968 Lt. IeÅ¡kovė taip pat

atkreipė dėmesį, kad žemės sklypai atsakovei A. Z., kurios sÄ Å¾iningumas nebuvo nuginčytas, buvo perleisti

2007 m. spalio 4 d., o ieškinys dėl šių sandorių nuginčijimo paduotas 2007 m.

spalio 15 d.

Apeliaciniu skundu atsakovai O. P., A. L. ir R. L. prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo dalį

dėl 2002 m. gruodžio 21 d. žemės pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo

negaliojančiomis, 2002 m. gruodžio 30 d. žemės pirkimo pardavimo sutarties

pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, 28 255 Lt kompensacijos

ieškovei priteisimo bei 1 147,65 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš

atsakovės O.

P. panaikinti, kitÄ

sprendimo dalį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei

pripažinti ieÅ¡kovės dalyvavimÄ teismo procese bÅ«tinu. SkundÄ grindžia Å¡iais

argumentais:

1. Teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , neatkreipė dėmesio į tai, kad iki

įgaliojimo suteikimo ieškovė pati tvarkėsi dokumentus, susijusius su žemės

grÄ Å¾inimu ir niekam nekilo abejonių dėl jos sveikatos bÅ«klės. Be to, ji bÅ«dama

vieniÅ¡a, apsigyveno pas atsakovę, vedė bendrÄ Å«kį, ginčo Å¡alis siejo Å¡ilti

santykiai, ji tapo atsakovės R. L. krikšto mama, 1993 m. liepos 14 d. testamentu savo krikšto dukrai paliko

visÄ turtÄ , o 2000 m. vasario 1 d. testamentu visÄ turtÄ paliko atsakovei O. P.. Teismas ieÅ¡kovės norÄ bet kokia forma

perleisti miÅ¡ko sklypÄ savo krikÅ¡to dukrai ir jo sutuoktiniui turėjo įvertinti

kaip geros valios iÅ¡raiÅ¡kÄ . Atsakovė O. P. veikė pagal iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , kuriame buvo aiÅ¡kiai

aptartos atsakovės teisės ir kuris iÅ¡duotas teisėtai. Teismas, prieÅ¡ priimdamas skundžiamÄ

sprendimÄ , turėjo vertinti faktÄ , kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti

atstovaujamosios interesais, kad šių sandorių

sudarymas nesukėlė interesų konflikto, kol

Ė.M.

P. nepradėjo daryti

įtakos A.

K. ir D. S..

Teismas nesiaiškino tikrosios ieškovės valios dėl nekilnojamojo turto

perleidimo, neįvertino byloje esančių

įrodymų, neatsižvelgė į apeliantų paaiškinimus dėl įgaliojimo davimo ir sandorių sudarymo aplinkybių, todėl padarė

klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant ieÅ¡kovės teises. Byloje nėra įrodyta,

kad ieškovės ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl jos valios trūkumų, tačiau

teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nusprendė prieÅ¡ingai. Teismui buvo

žinoma, kad ieškovės teises apribojo A. K. ir D. S., tačiau dėl šių aplinkybių teismas

visiÅ¡kai nepasisakė, nors, priimdamas sprendimÄ , turėjo įvertinti, kad

pripažinus ieÅ¡kovės dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu ir jai atvykus, ji

negalėjo aiškiai pasisakyti dėl bylos esmės.

2. Apeliantai nesutinka su teismo nustatyta žemės sklypų kaina, nes ieškovė

neįrodė rinkos verčių skirtumo, apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad nežino,

kokia yra kaina. Teismas taip pat nesiaiškino aplinkybių, susijusių su

susitarimu perleisti ginčo sklypus, atsiskaitymu su ieškove. Be to, teismas

neišsprendė klausimo dėl išlaidų, susijusių su devynerių metų miško priežiūra,

atlyginimo atsakovui A. L. iš ieškovės Ė. M. P..

3. Teismas, remdamasis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, 6.146 straipsniu, 6.147

straipsniu ir 1.5 straipsnio 3 dalimi galėjo visiškai netaikyti restitucijos.

Atsiliepimu

į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Ė. M. P. praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. teismo

sprendimo dalį dėl 2002 m. gruodžio 21 d. ir 2002 m. gruodžio 30 d. sutarčių

pripažinimo negaliojančiomis palikti nepakeistÄ ir atsakovų apeliacinį skundÄ

atmesti. Nurodo, kad teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ginčijami pirkimo

pardavimo sandoriai sudaryti su artimais giminaičiais. Ši aplinkybė paneigia

sandorių Å¡alių sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ ir leidžia spręsti, kad atsakovė O. P. neveikė atstovaujamosios (ieÅ¡kovės)

vardu, o jos sudaryti sandoriai pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas. Be

to, teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovei priklausęs nekilnojamasis turtas

buvo parduotas nedidele kaina.

Atsiliepimu

į apeliacinį skundÄ atsakovai O. P., A.

L. ir R. L. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ

atmesti, o atsakovų patenkinti. Nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie

buvo išdėstyti jų apeliaciniame skunde bei papildomai pažymi, kad atsakovės O. P. kaltės klausimas pirmosios

instancijos teisme nebuvo svarstomas, nes to nereikalavo ieškovė. Teismas

negalėjo spręsti O. P. nesÄ Å¾iningumo

klausimo, nes pati ieškovė savo ieškinyje tokio reikalavimo nereiškė. Be to,

nurodė, kad iš teismo sprendimo nėra aišku, kurių sklypų vertes teismas

apskaičiavo, todėl nėra reikšmingas ieškovės argumentas dėl pareigos mokėti

didžiausia turto vertę. Nėra taip pat aišku, kuo remdamasi ieškovė teigia, kad

2004 m. gruodžio 14 d. ir 2002 m. gruodžio 21 d. sandoriai neatspindi tikrosios

jos valios.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė O. P. praÅ¡o ieÅ¡kovės

apeliacinio skundo netenkinti, atsakovų apeliacinį skundÄ patenkinti bei

priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad net ir pripažinus atsakovės O. P. 2002 m. gruodžio

21 d. sudarytus 39,52 ha ir 16,99 ha žemės sklypų pardavimo sandorius

negaliojančiais, restitucija negalima, nes nekilnojamasis turtas 2007 m. spalio

4 d. yra perleistas sÄ Å¾iningam įgijėjui, todėl

ieškovei turi būti atlyginta šio turto vertė (CK 6.147 str. 2 d., 6.153 str. 1

d.). Atsakovė yra sumokėjusi O. P. 15 400 Lt ir šios aplinkybės niekas

neginčija. Byloje nėra duomenų apie sklypų vertę 2002 metais bei šiuo metu,

todėl teismas pagrįstai vadovavosi teisingumo ir protingumo principais ir

padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad reali turto vertė buvo 500 Lt/ha. O. P. taip pat nurodo, kad ji yra sÄ Å¾ininga

įgijėja, todėl nėra pagrindo taikyti restitucijÄ ir iÅ¡ jos iÅ¡reikalauti daiktÄ .

Atsakovė taip pat nurodo, kad jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie jokius galimus dėl šio turto nuosavybės,

naudojimo ar valdymo teisių ginčus, ji per savo atstovÄ sumokėjo visÄ sutartÄ

turto kainÄ , o įgijus turtÄ ginčijamų

sandorių pagrindu tapo šio turto savininke ir aktyviais veiksmais įgyvendino savo, kaip savininko, teises,

valdė šį turtÄ ir juo aktyviai naudojosi bei Å¡iuo turtu disponavo. Atsakovės su turto perleidėju ir jo įgaliotu

asmeniu (atsakove O. P.) nesieja jokie

giminystės santykiai. Be

to, atsakovės atžvilgiu restitucija

netaikytina ir CK 6.145 str. 2 d. pagrindu, nes dėl jos taikymo O. P. (vienos iš šalių) padėtis nepagrįstai

ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos Å¡alies atitinkamai pagerėtų. Ji nurodo, kad

ginčo turtÄ Ä¯sigijo už

sulygtÄ kainÄ , kuri yra protinga ir buvo

pasiekta derybų būdu bei atitinka toje

vietoje esančiÄ realiÄ vertę. Pati ieÅ¡kovė 2004 m. gruodžio 14 d. yra pardavusi

atsakovei (O. P.) žemės

sklypÄ , kurio vertė taip pat neatitiko Registrų centro nurodomos indeksuotos

žemės sklypo vertės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ

atsakovė A.

Z. prašo ieškovės

apeliacinio skundo netenkinti, atsakovų apeliacinį skundÄ iÅ¡spręsti teismo

nuožiūra bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ji yra

sÄ Å¾ininga turto įgijėja, Å¡i aplinkybė nebuvo ginčijama, todėl įgytas

nekilnojamasis turtas negali būti išreikalautas. Sudarydama sutartį buvo

pakankamai rÅ«pestinga ir atidi, ginčo turtÄ apžiÅ«rėjo, sutartį sudarė notarine

forma, notaras patvirtino, kad šiam turtui nėra nustatyta apribojimų ar

suvaržymų. Atsakovei nebuvo žinoma ir negalėjo

būti žinoma apie jokius galimus dėl šio turto nuosavybės, naudojimo ar valdymo

teisių ginčus (tokių ginčų ir nebuvo), ji

sumokėjo visÄ sutartÄ turto kainÄ , jos su turto perleidėju ir jo įgaliotu asmeniu nesieja jokie giminystės santykiai. Sudarytas sandoris nepažeidžia jokių

imperatyvių įstatymo normų ir joms neprieštarauja, be to, jis neprieštarauja

viešajai tvarkai ir gerai moralei, šis sandoris nėra tariamas, nes jis buvo

sudarytas įstatymo reikalaujamos formos ir šiuo sandoriu buvo teisiškai

įforminti veiksmai, kuriais buvo siekta sukurti, pakeisti bei panaikinti

civilines teises ir pareigas bei kuriais tai ir buvo padaryta (CK 1.63 str. 1

d.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Lietuvos

apeliacinis teismas 2010 m. vasario 22 d. šioje byloje priėmė dalinę nutartį,

kuria paliko nepakeistÄ Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d.

sprendimo dalį dėl pripažinimo negaliojančia 2002 m. gruodžio 30 d. žemės

pirkimo-pardavimo sutarties, kuria R.

L. ir A. L. parduotas

20 ha žemės sklypas ir taikant restitucijÄ R. L. ir A. L. įpareigoti grÄ Å¾inti žemės sklypÄ E. M. P..

Atsakovų

apeliacinis skundas dėl 2002 m. gruodžio 21 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarčių

pripažinimo negaliojančiomis netenkintinas.

Asmenys turi

teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos, kurie dėl savo pobūdžio

gali būti sudaromi asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (CK

2.132 str. 1 d.). Ieškovė E. M. P. 2000

m. kovo 17 d. išdavė atsakovei O. P.

įgaliojimÄ sudaryti visus įstatymo leidžiamus sandorius (b. l. 15,

t. 1). Atsakovė O. P. 2008

m. gruodžio 21 d. sudarė dvi pirkimo-pardavimo sutartis atstovaujamos ieškovės

E. N. P. vardu, pagal

kurias atsakovei O. P. pardavė

39,52 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), už 12 000 Lt ir 16,99 ha

žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), už 3 400 Lt (b. l. 17-18, t. 1).

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs minėtas dvi žemės pirkimo-pardavimo

sutartis, sudarytas atsakovės O. P.,

atstovaujančios ieÅ¡kovę, negaliojančiomis, taikė restitucijÄ sumokant

ekvivalentÄ pinigais ir priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 28 255 Lt.

CK 2.134 straipsnio

1 dalyje nustatyta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių

nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip

pat su savo sutuoktiniais bei tėvais, vaikais ir kitais artimais giminaičiais.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismine praktika, pagrįstai nustatė,

kad atsakovė O. P.,

parduodama ieškovės žemę savo artimai giminaitei (sutuoktinio brolio žmonai),

už nedidelę kainÄ , veikė ne ieÅ¡kovės interesais. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos

teisme ir apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad ji ieškinį palaiko,

kad pinigų už parduotÄ Å¾emę iÅ¡ atsakovės nėra gavusi. Atsakovė O. P. nurodė, kad gautus pinigus už parduotÄ Å¾emę

grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei, savo reikmėms nenaudojo. Tuo tarpu A. L. (atsakovės žentas) parodė, kad 15 400 Lt,

gautų už parduotus sklypus, O. P. atidavė

jam ir jis juos panaudojo savo ūkyje, tačiau vėliau pinigus atidavė ieškovei.

Kadangi be atsakovų paaiškinimų byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių

aplinkybę, kad pinigai ieškovei buvo atiduoti, pirmosios instancijos teismas

padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė O.

P. už parduotus sklypus su ieškove yra neatsiskaičiusi. Tretysis

asmuo K. P. apeliacinės

instancijos teisme parodė, kad už pirktÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės žemę sumokėjo ne ieÅ¡kovei,

o atsakovei O. P..

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 22 d. daline nutartimi šioje byloje

nustatyta, kad atsakovė O. P. pagal

ieÅ¡kovės iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ 2002 m. gruodžio 30 d. pardavė savo dukrai ir

žentui 20 ha miško už 4 000 Lt, tačiau pinigų ieškovei taip pat neatidavė.

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovei nupirko butÄ , tačiau minėta daline nutartimi

nustatyta, kad butas buvo nupirktas atsakovės dukros R. L. vardu. Å is atsakovės O. P. elgesys vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas. Atsakovė

O. P. 39,52 ha žemės

sklypÄ pardavė už 12 000 Lt, 16,99 ha – už 3 400 Lt. Pagal UAB

,,Verslavita“ vertintojo ataskaitos duomenis tuo metu, kada buvo sudarytos

ginčijamos žemės sklypų pardavimo-pirkimo sutartys, Pasvalio rajone vieno ha

žemės kaina buvo nuo 3 319 Lt iki 1 270 Lt. Tuo tarpu ieškovės vieno

žemės sklypo 1 ha pardavimo kaina buvo 300 Lt, kito sklypo vieno ha pardavimo kaina

– 200 Lt.

Taigi atsakovės

O. P. atstovaujamosios

ieškovės vardu sudarytus žemės pirkimo-pardavimo sutartis su artima giminaite O. P., pardavus žemę už

ypatingai maÅ¾Ä kainÄ ir neatsiskaičius su ieÅ¡kove, pirmosios instancijos

teismas pagrįstai pripažino prieštaraujančiais įstatymo imperatyviosioms

normoms, ieškovės interesams ir CK 1.80 straipsniui, 2.134 straipsnio 1 daliai

ir pripažino negaliojančiais.

Ieškovės

apeliacinis skundas dėl piniginio ekvivalento dydžio taikant restitucijÄ

nustatymo tenkintinas.

Pagal CK

6.147 straipsnio 2 dalį, jeigu grÄ Å¾inamas turtas sunaikintas arba perleistas,

asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusiÄ jo gavimo, sužalojimo ar

perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kurio metu turto vertė

buvo mažiausia. Jeigu privalantis grÄ Å¾inti turtÄ asmuo buvo nesÄ Å¾iningas arba

restitucija taikoma dėl jo kaltės, jis privalo atlyginti didžiausiÄ jo vertę.

Pirmosios

instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad pati ieškovė 2004 m. pardavė

žemę už vienÄ ha skaičiuodama po 500 Lt, vadovaudamasis protingumo ir

sÄ Å¾iningumo principais, nusprendė, kad reali ginčijamų sandorių žemės kaina

buvo po 500 Lt už vienÄ ha. IeÅ¡kovė, nustatant piniginio ekvivalento dydį, reikalauja

taikyti CK 6.147 straipsnio 2 dalį, nes atsakovė, sudarydama ginčijamus

pirkimo-pardavimo sandorius, buvo nesÄ Å¾ininga, sklypus pardavė už labai mažÄ

kainÄ , ieÅ¡kovei pinigų, gautų už parduotus sklypus, neatidavė.

Ginčijamose

žemės pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, kad pagal Nekilnojamojo turto

registro duomenis 39,52 ha žemės sklypo indeksuota vertė – 101 557 Lt, 16,99

ha indeksuota vertė – 50 549 Lt. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė

pateikė UAB ,,Verslavita“ turto vertintojo ataskaitÄ , pagal kuriÄ 39,31 ha

žemės sklypo 2002 m. gruodžio mėn. rinkos kaina 110 000 Lt, 16,99 ha – 45 000

Lt. Minėta, pirkimo-pardavimo sandoriai pripažinti negaliojantys dėl atsakovės O. P. kaltės. Atsakovė

didelius žemės sklypus pardavė už ypatingai žemÄ kainÄ , tačiau netgi tų pinigų

ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino. Å ie atsakovės O.

P. veiksmai vertintini kaip nesÄ Å¾iningi ir taikant restitucijÄ

piniginiu ekvivalentu iš atsakovės priteisiama žemės sklypų rinkos kaina, buvusi

sklypų pardavimo metu, t. y. 2002 m. gruodžio mėn. (CK 6.147 str. 2 d.).

Atsakovė O. P. prašo piniginio

ekvivalento dydį nustatyti vadovaujantis UAB ,,Liturta“ pažyma, pagal kuriÄ

žemės sklypų vieno ha kaina 2002 m. gruodžio mėn. datai buvo 557 Lt (b. l. 139,

t. 3). Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas piniginio ekvivalento dydį,

UAB ,,Liturta“ nurodyta kaina nesivadovauja, nes turto vertintojo pažyma

neatitinka Turto ir verslo vertinimo įstatymo keliamiems reikalavimams. Pačioje

UAB ,,Liturta“ pažymoje yra pažymėta, kad turto vertės nustatymas neatitinka

vertinimo dokumentų turinio bei formos ir yra tik informacinio pobūdžio. Tuo

tarpu UAB ,,Verslavita“ vieno žemės sklypo hektaro kainÄ â€“ 2 807 Lt, kito –

2 736 Lt nustatė lyginamuoju metodu ginčijamų sandorių sudarymo metu

parinkę Pasvalio rajone sudarytas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. UAB

,,Verslavita“ vertinimo ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų

įstatymo reikalavimus, 1996 m. vasario 14 d. Vyriausybės nustatytÄ turto

vertinimo metodikÄ , todėl ir yra vadovaujamasi Å¡ios bendrovės vertintojo nustatyta

kaina, o ne UAB ,,Liturta“.

Dėl išdėstytų

argumentų pirmosios instancijos teismo iÅ¡ atsakovės O. P. taikant restitucijÄ pinginiu ekvivalentu

priteista ieškovės naudai 28 255 Lt suma didinama iki 155 000 Lt.

Patenkinus

ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir atmetus atsakovų apeliacinį skundÄ , tarp Å¡alių

atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1, 4 d.). Ieškovė

nuo 2 485,12 Lt žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundÄ buvo

atleista. Patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ iÅ¡ atsakovės O. P. valstybės naudai priteisiamas 2 485,12

Lt žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.). Už žemės sklypų kainų nustatymÄ 2002 m.

gruodžio mėnesio ir 2009 m. birželio mėnesio datai ieškovė UAB ,,Verslavita“

sumokėjo 3 025 Lt. Atsižvelgiant į aplinkybe, kad taikant restitucijÄ ,

priteisiama suma buvo nustatyta vadovaujantis žemės sklypų kaina nustatyta 2002

m. gruodžio mėnesio datai, ieškovei yra priteisiamos išlaidos tik už vertės

nustatymÄ 2002 m. gruodžio mėnesio datai, t. y. pusė sumos, kuriÄ ieÅ¡kovė

sumokėjo UAB ,,Verslavita“ – 1 512,50 Lt.

Atsakovė A. Z. už advokato pagalbÄ yra

sumokėjusi 1 000 Lt. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka teismo sprendimo

dalies, pagal kuriÄ atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 2007 m. spalio 4 d.

žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kuriÄ atsakovė O. P. pardavė atsakovei A. Z. žemės sklypus, nei ieÅ¡kovė, nei atsakovai

neskundė. Advokatas R. Vaitekūnas apeliacinės instancijos teisme iš esmės išdėstė

teisinius argumentus ir palaikė atsakovės O. P. apeliacinio skundo argumentus dėl teismo

sprendimo dalies, kuriÄ patenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas, nepagrįstumo. Tačiau

sprendimo dalis, kuriÄ patenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas, atsakovės A. Z. neliečia, o ta

sprendimo dalis, kuri liečia A. Z. interesus,

išspręsta jos naudai ir apeliacine tvarka neapskųsta. Todėl išlaidos advokato

pagalbai apmokėti A. Z. nepriteisiamos,

nes advokatas apeliacinės instancijos teisme iš esmės atstovavo atsakovių O. P. ir O. P. interesus.

Teisėjų

kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio

1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio

apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės O. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini))

priteista 28 255 Lt, pakeisti ir priteisti iš atsakovės O. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovės Ė. M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini))

naudai 155 000 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius litų).

Priteisti iš

atsakovės O. P. (asmens

kodas (duomenys neskelbtini))

ieškovės Ė. M. P. (asmens

kodas (duomenys neskelbtini))

naudai 1 512,50 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus dvylika litų, 50 ct)

išlaidų, turėtų įvertinant žemės sklypus.

Priteisti iš O. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini))

valstybės naudai 2 485,12 Lt (du tūkstančius keturis šimtus

aštuoniasdešimt penkis litus, 12 ct) žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                                                                    Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                               Danutė

Gasiūnienė

                                                                                                                Danutė

Milašienė